Tai vyksta gilėjant transatlantinių ryšių atotrūkiui dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Pentagono pranešimas apie karių išvedimą pasirodė po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzoginčo. Pirmadienį F. Merzas pareiškė, kad Iranas prie derybų stalo „žemina“ Vašingtoną.
Tai taip pat įvyko D. Trumpui paskelbus, kad kitą savaitę tarifai iš Europos Sąjungos (ES) importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams padidės nuo 15 iki 25 proc., ir apkaltinus bloką nesilaikant praėjusią vasarą pasirašyto prekybos susitarimo.
Pentagono atstovas Seanas Parnellas penktadienį sakė, kad maždaug 5 tūkst. karių išvedimas iš Vokietijos turėtų „būti baigtas per artimiausius šešis ar dvylika mėnesių“.
NATO šeštadienį nurodė, kad „bendradarbiauja su JAV, siekdama suprasti jų sprendimo dėl pajėgų išdėstymo Vokietijoje detales“.
„Šis koregavimas pabrėžia būtinybę Europai toliau daugiau investuoti į gynybą ir prisiimti didesnę atsakomybės dalį už mūsų bendrą saugumą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė NATO atstovė Allison Hart.
2025 metų gruodžio 31 dieną NATO sąjungininkėje Vokietijoje buvo 36 436 aktyviosios tarnybos JAV kariai, palyginti su 12 662 Italijoje ir 3 814 Ispanijoje.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šeštadienį pareiškė, kad JAV karių išvedimo „iš Europos ir taip pat iš Vokietijos buvo galima tikėtis“.
Respublikonų susirūpinimas
Šį sprendimą skeptiškai vertina JAV karinę politiką prižiūrintys įtakingi respublikonų įstatymų leidėjai.
Šeštadienį paskelbtame bendrame pareiškime senatorius Rogeris Wickeris ir atstovas Mike'as Rogersas, atitinkamų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetų pirmininkai, įspėjo, kad karių išvedimas iš Vokietijos rizikuoja „pasiųsti neteisingą signalą Vladimirui Putinui“.
Nors Europos sąjungininkės didina išlaidas gynybai, „prireiks laiko, kol šios investicijos virs kariniais pajėgumais, reikalingais prisiimti pagrindinę atsakomybę už konvencinį atgrasymą“, sakė jie.
Politikai pažymėjo, kad Vokietija atsižvelgė į D. Trumpo raginimus didinti išlaidas gynybai ir leido amerikiečių lėktuvams naudotis Vokietijos bazėmis bei oro erdve per tebevykstantį konfliktą su Iranu.
„Kodėl neturėčiau?“
D. Trumpas per abi savo kadencijas Baltuosiuose rūmuose grasino sumažinti JAV karių skaičių Vokietijoje ir kitose Europos sąjungininkėse, sakydamas, kad nori, jog Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą, o ne priklausytų nuo Vašingtono.
Dabar jis atrodo pasiryžęs nubausti sąjungininkes, kurios neparėmė karo Artimuosiuose Rytuose arba neprisidėjo prie taikos palaikymo pajėgų itin svarbiame Hormuzo sąsiauryje, kurį Teherano pajėgos faktiškai uždarė.
Ketvirtadienį D. Trumpas pareiškė, kad gali išvesti JAV karius iš Italijos ir Ispanijos dėl jų nepritarimo karui su Iranu.
„Italija mums niekuo nepadėjo, o Ispanija buvo siaubinga, absoliučiai siaubinga“, – žurnalistams sakė jis.
„Taip, tikriausiai, tikriausiai taip ir padarysiu. Kodėl neturėčiau?“ – sakė D. Trumpas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas yra „pasirengęs“ JAV karių skaičiaus mažinimui ir „glaudžiai bei pasitikėjimo dvasia aptaria tai visose NATO institucijose“.
Tačiau J. Wadephulis teigė, kad didelės amerikiečių bazės Vokietijoje „apskritai nesvarstomos“, ir pateikė Ramšteino oro pajėgų bazės pavyzdį, kuri, pasak jo, atlieka „nepakeičiamą funkciją tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek mums“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
