Zelenskis paskelbė, kada Ukraina įves tylos režimą
Ukraina skelbia tylos režimą nuo gegužės 6 d., praneša Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Dvi dienos tylos? Rusija žada paliaubas, bet tuo pačiu grasina Ukrainai
Rusijos kariuomenė gegužės 8–9 dienomis, kai Maskva švęs Antrojo pasaulinio karo pergalės dieną, vienašališkai laikysis paliaubų su Ukraina, pirmadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Analizė: Rusija pirmąkart nuo 2023-ųjų vidurio prarado daugiau Ukrainos teritorijos nei užėmė
Rusija balandį Ukrainoje prarado daugiau teritorijos nei užėmė ir tai įvyko pirmą kartą nuo Ukrainos kontrpuolimo 2023 metų vasarą, parodė naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
ISW duomenimis, Maskva prarado maždaug 120 kvadratinių kilometrų teritorijos kontrolę.
Nors fronte kovos beveik įstrigo aklavietėje, pastaraisiais mėnesiais tebebuvo rengiamos intensyvios ir mirtinos daugiausia dronų atakos, o JAV vadovaujamos derybos dėl šio konflikto dėl karo Artimuosiuose Rytuose taip pat įstrigo.
Rusijos pažanga lėtėja nuo 2025 metų pabaigos, o Rusijos kariuomenės ryšio problemos ir Ukrainos kontratakos padėjo Kyjivui pasiekti lokalių proveržių pietryčiuose.
„Ukrainos vidutinio nuotolio smūgiai, 2026 metų vasarį įgyvendintas draudimas Rusijai naudoti „Starlink“ terminalus Ukrainoje ir Kremliaus vykdomas platformos „Telegram“ ribojimas dar labiau paaštrino esamas problemas Rusijos kariuomenėje“, – pažymėjo JAV įsikūręs ISW.
Tačiau maždaug trijuose ketvirtadaliuose teritorijos, kurią Ukraina susigrąžino, vietomis vis dar buvo aptinkama Rusijos karių, parodė ISW duomenimis pagrįsti AFP skaičiavimai.
Rusijos pajėgų pažangos lėtėjimas taip pat gali būti susijęs su „metiniais sezoniniais pokyčiais“, nes pašalo ėjimas iš žemės ir pavasario lietūs apsunkina „mechanizuotą judėjimą“, teigė ISW.
Pasak ISW, Ukraina balandį pažengė į priekį keliose fronto linijos dalyse, atkovojusi po maždaug 40 kvadratinių kilometrų kiekvienoje iš rytinių Zaporižios, Charkivo bei Donecko sričių.
AFP skaičiavimuose neatsižvelgiama į infiltracijos operacijas – populiarią Rusijos taktiką, kai už priešo linijų siunčiamos nedidelės, labai manevringos karių grupės.
Į juos taip pat neįtraukti Rusijos deklaruoti laimėjimai, kurių ISW nei patvirtino, nei paneigė.
Duomenys rodo, kad Rusijos pajėgos užėmė kelis kvadratinius kilometrus teritorijos į rytus nuo Kramatorsko Donecko srityje, kur Rusija pastaruoju metu telkė savo pastangas.
Ukrainos kariuomenės grynieji laimėjimai – pirmieji per daugiau nei dvejus metus – buvo nežymūs ir sudarė vos 0,02 proc. Ukrainos teritorijos.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Maskva okupuoja kiek daugiau nei 19 proc. šalies teritorijos ir didžiąją dalį šių plotų užėmė per pirmąsias konflikto savaites.
Prieš invaziją Rusija arba prorusiški separatistai jau kontroliavo apie 7 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymą ir Maskvos remiamų separatistų kontroliuotas žemes Donbaso regione.
ISW bendradarbiauja su „Critical Threats Project“ – dar vienu JAV analitiniu centru, besispecializuojančiu konfliktų srityje.
Rusijos kariuomenė paskelbė vienašališkas paliaubas su Ukraina gegužės 8–9 dienomis
Rusijos kariuomenė vienašališkai laikysis paliaubų su Ukraina nuo gegužės 8 d. iki gegužės 9 d., kai Maskva minės Pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną, pirmadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Vadovaujantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Vladimiro Putino sprendimu, paliaubos skelbiamos nuo 2026 m. gegužės 8 iki 9 d.“, – teigiama ministerijos įraše valstybės remiamoje pranešimų programėlėje MAX.
Švedijoje sulaikytas įtariamo Rusijos šešėlinio laivyno laivo kapitonas iš Kinijos
Švedijos prokuratūra pirmadienį pranešė, kad buvo sulaikytas laivo, į kurį šį savaitgalį dėl įtarimų priklausant Rusijos šešėliniam laivynui įsilaipino Švedijos pareigūnai, kapitonas iš Kinijos.
Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba sekmadienį įsilaipino į 182 metrų ilgio laivą „Jin Hui“, kuris įtariamas plaukiojęs su suklastota Sirijos vėliava. Tai buvo naujausias iš kelių šios Skandinavijos šalies atliktų tokio pobūdžio veiksmų.
Maskvos šešėlinį laivyną sudaro laivai, naudojami apeinant Vakarų sankcijas.
Tai dažnai būna pasenę, prastos būklės laivai be tinkamo draudimo ir su neaiškia nuosavybe, o tai kelia susirūpinimą dėl avarijų rizikos.
Švedijos civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas (Karlas Oskaras Bohlinas) sekmadienį sakė, kad „Jin Hui“ yra įtrauktas į Europos Sąjungos (ES), Jungtinės Karalystės (JK) ir Ukrainos sankcijų sąrašus.
Kinijos pilietybę turintis kapitonas buvo sulaikytas „įtariant suklastoto dokumento naudojimu“ ir Švedijos jūrų kodekso pažeidimu dėl „netinkamumo plaukioti“, teigiama prokuratūros pranešime.
„(Dar) šią dieną bus vykdoma sulaikytojo apklausa, taip pat užmegztas kontaktas su kitomis institucijomis ir šalimis“, – sakė tyrimui vadovaujantis prokuroras Adrienas Combier-Hoggas (Adrienas Kombjė-Hogas).
Rusijoje sulaikytas raketas „Sarmat“ gaminančios bendrovės vadovas
Buvo sulaikytas vienos didžiausių Rusijos ginklų ir kosmoso pramonės įmonių „Krasmaš“ generalinis direktorius Aleksandras Gavrilovas, skelbia „Forbes“. Jis įtariamas lėšų pasisavinimu.
Zelenskis tikisi, kad Ukraina greitai sulauks milijardinės ES paskolos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) greitai išmokės 90 mlrd. eurų paskolą.
„Reikia, kad pinigai būtų pervesti kiek įmanoma gretai ir Ukraina galėtų įgyvendinti savo atsparumo programą ruošiantis žiemai“, – rašė jis tinkle „X“.
Prieš Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimą Armėnijos sostinėje Jerevane V. Zelenskis siauresniame rate susitiko su Europos partneriais, kurie remia jį derybose su Vašingtonu. Tarp jų yra Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, britų premjeras Keiras Starmeris bei Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.
Anot V. Zelenskio, dėl Irano karo taikos pastangos Ukrainai stringa.
„Diskutavome, kaip atgaivinti šį procesą, apie ryšius su JAV ir Europos vaidmenį jame“, – teigė V. Zelenskis.
Anot jo, Europos partneriai pripažino, kad Ukrainos karinė situacija pagerėjo. Ukrainos kariuomenė, padedama dronų, esą pastaruoju metu sustabdė rusų puolimą. Kartu ji sustiprino oro smūgius Rusijos gilumoje.
Kelloggas griežtai pašiepė Putino „laimėjimus“: seniausiai būtumėt kitoje Dniepro pusėje
Buvęs JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad Rusijai reikia pereiti prie derybų dėl karo su Ukraina, kadangi ji pralaimi šį konfliktą. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“ metu, rašo UNIAN.
Pareigūnas: Ukrainos rytuose per Rusijos smūgį žuvo keturi žmonės
Per Rusijos raketų ataką Rytų Ukrainos Merefos mieste žuvo keturi žmonės, o dar 16 buvo sužeisti, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Ukrainos Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas sakė, kad taikytasi į Merefą ir kad „aukos yra 50 ir 63 metų vyrai bei 41 ir 52 metų moterys“.
„Pirmieji pranešimai rodo, kad priešas įvykdė raketinį smūgį Merefai. Buvo apgadinta autoserviso teritorija“, – nurodė jis.
„Gaisras jau užgesintas. Užfiksuojame žalą namams ir daugiabučiams, keturioms parduotuvėms ir autoservisui. Smūgio vietoje toliau dirba gelbėjimo tarnybos ir visos susijusios tarnybos“, – pridūrė jis.
Kiek vėliau gubernatorius nurodė, kad sužeistųjų skaičius padidėjo iki 18.
Merefa yra į pietvakarius nuo Charkivo – antrojo pagal dydį Ukrainos miesto, kuris patiria intensyvias Rusijos atakas jau daugiau nei ketverius metus trunkančiame kare.
Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į teritorijų užgrobimą Charkivo srityje, iš kurios 2022 metais jas išstūmė Ukrainos pajėgos.
Smūgis suduotas tokiu metu, kai Ukrainos dronai pasiekė Maskvą ir kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungė prie Europos lyderių viršūnių susitikime Armėnijoje, kuri ilgą laiką laikyta tradicine Rusijos sąjungininke.
JAV vadovaujamos derybos dėl konflikto liko nuošalyje kilus karui Artimuosiuose Rytuose.
Dėl įtarimų šnipinėjimu Austrija išsiunčia tris Rusijos ambasados darbuotojus
Austrija pirmadienį pranešė išsiuntusi tris Rusijos ambasados darbuotojus, kurie įtariami šnipinėjimu, o užsienio reikalų ministras taip pat pažadėjo „kurso pasikeitimą“ ir griežtas priemones prieš šnipinėjimą.
Naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime Užsienio reikalų ministerija patvirtino visuomeninio transliuotojo ORF pranešimą, kad buvo išsiųsti trys Rusijos ambasados darbuotojai.
Transliuotojas nurodė, kad ant Rusijos ambasados stogo esanti įranga galėjo būti naudojama Vienoje įsikūrusioms tarptautinėms organizacijoms šnipinėti.
Iš Zelenskio lūpų – žinutė Putinui prieš svarbią jam dieną: „Į šį paradą gali atskristi ir Ukrainos dronai“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastebi, kad Rusija jau nėra tokia galinga, kaip atrodė anksčiau, rašo UNIAN. Šį šeštadienį vyksiantys gegužės 9-osios minėjimai bus kuklesni nei įprastai – Maskvoje nebus demonstruojama karinė technika, nes baiminamasi dronų.
„Rusija paskelbė paradą gegužės 9 d., tačiau šiame parade nebus karinės technikos. Jei tai tikrai tiesa, tai bus pirmas kartas per daugelį metų, kai jie negali sau leisti, kad parade būtų ginkluotė. Be to, į šį paradą gali atskristi ir Ukrainos dronai. Tai rodo, kad jie jau nėra tokie stiprūs, kaip anksčiau“, – cituojamas V. Zelenskis.
Jis priduria, kad reikia toliau daryti spaudimą Rusijai, įskaitant sankcijomis. V. Zelenskis padėkojo Europai už naujas sankcijas, tačiau pabrėžė, kad jas reikia dar stiprinti.
„Ši vasara taps tuo momentu, kai Putinas spręs, ką daryti toliau: plėsti šį karą ar pereiti prie diplomatinių priemonių. Ir mes turime stumti jį diplomatijos link“, – sako V. Zelenskis.
Kartu jis priduria, kad kol vyksta karas, parama Ukrainai turi būti tęsiama. Anot jo, svarbus kiekvienas paramos paketas, priešlėktuvinė gynyba. Ukraina siūlo Europos šalims sudaryti susitarimus dėl dronų gamybos.
Didžioji Britanija nori prisidėti prie milijardinės ES paskolos Ukrainai
Didžioji Britanija nori prisidėti prie 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolos Ukrainai. Tai dar vienas ženklas, rodantis, kad, didėjant JAV spaudimui, Europos gynybiniai santykiai stiprėja, praneša agentūra „Reuters“.
Ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime Armėnijos sostinėje Jerevane ketina paskelbti apie atitinkamus pokalbius dėl dalyvavimo teikiant paskolą, sekmadienio vakarą informavo jo biuras. Londonas nori bendradarbiauti su ES, kad paremtų Ukrainą svarbia karine įranga.
K. Starmerio suartėjimas su ES vyksta didėjant JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos spaudimui Europai prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. D. Trumpas pastaruoju metu kritikavo tokias šalis, kaip Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, nes jos atsisakė dalyvauti JAV ir Izraelio kare prieš Iraną.
„Jei Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga bendradarbiaus, visi iš to turėsime naudos“, – pareiškė K. Starmeris. Šiais nestabiliais laikais esą gynybos srityje reikia veikti greičiau ir plačiau, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas. K. Starmeris praeityje pasisakė už stipresnę Europos gynybinę integraciją, kad būtų sumažinta NATO priklausomybė nuo JAV. Praėjus šešeriems metams po „Brexit“, jis, be to, užsiminė apie glaudesnius ekonominius ryšius su ES vidaus rinka.
90 mlrd. eurų paskola Kyjivui, kurią balandį patvirtino ES, turi patenkinto didžiąją dalį Ukrainos finansinio poreikio per ateinančius dvejus metus. Daugiausiai lėšų numatyta karinėms išlaidoms gynybiniame kare su Rusija. Papildomi pinigai, vyriausybės duomenimis, be to, galėtų reikšti naujus užsakymus britų ginkluotės įmonėms.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 135 iš 155 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 135 iš 155 bepiločių orlaivių, kuriais okupantai rusai puolė Ukrainą nuo gegužės 3 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo sekmadienio, gegužės 3 d., 18 val. rusai iš Kursko, Šatalovo, Oriolo, Primorsko Achtarsko, Milerovo (Rusija), taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme paleido 155 „Shahed“ tipo puolamuosius (įskaitant reaktyvinius) bepiločius orlaivius, „Gerbera“, „Italmas“ ir „Parody“ imitacinius bepiločius.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki pirmadienio, gegužės 4 d. 9 val. oro gynybos pajėgos Šiaurės, Pietų ir Rytų Ukrainoje numušė arba neutralizavo 135 bepiločius orlaivius.
10-yje vietų smogė 14 kovinių bepiločių, o keturiose vietose rasta numuštų nuolaužų. Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje skraido keli rusų bepiločiai orlaiviai.
Ukrainoje per Rusijos smūgius sužeista žmonių
Charkivo srityje pirmadienio rytą per Rusijos drono smūgį į duonos furgoną sužeisti du vyrai, o per Rusijos smūgį Sumų srityje apgadintas miesto tarybos pastatas ir mokykla, sužeista kažkiek žmonių.
Apie tai rašo portalas „Ukrainska Pravda“.
Per išpuolį Čuhujivo rajone, Charkivo srityje, apgadintas furgonas, naudotas kepiniams vežti. Smūgio metu jis buvo tuščias.
Per smūgį sužeisti du vyrai. Vairuotojas patyrė uždarą galvos traumą ir smegenų sukrėtimą, o kurjeris patyrė šoką.
Vadovaujant Charkivo srities Čuhujivo rajono prokuratūrai, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo karo nusikaltimo.
„Mūsų tyrimas atskleidė, kad priešo dronas, preliminariai identifikuotas kaip „Lancet“, gegužės 4 dieną apie 4 val. 40 min. vietos (ir Lietuvos) laiku smogė netoli civilio automobilio greitkelyje Kyjivas–Charkivas–Dovžanskas, netoli Kamjana Jaruhos kaimo Čuhujivo rajone“, – pranešė Charkivo srities prokuratūra.
Rusijos pajėgos taip pat sudavė oro smūgį Sumų srities Šostkos bendruomenei, apgadintas miesto tarybos pastatas, švietimo įstaiga, taip pat nukentėjo keletas namų bei automobilių ir sužeista žmonių.
„Apgadintos Šostkos miesto tarybos vykdomajam komitetui priklausančios patalpos ir popamokinės veiklos klubas, taip pat šeši gyvenamieji namai ir automobiliai. Sužeista žmonių, išsamesnė informacija tikslinama“, – sakė Šostkos meras Mykola Noha.
Aiškėja smūgio Maskvai detalės: dronas rėžėsi visai netoli ministerijos ir Raudonosios aikštės
Ukrainos pajėgos gegužės 4-osios naktį surengė drono ataką prieš Maskvą, kur buvo smogta prabangiam gyvenamajam dangoraižiui, rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis rusiškais „Telegram“ kanalais.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti prieš pat 1 val. vietos laiku nedideliame aukštyje Maskvos link skrendantis dronas.
Nuotraukose užfiksuota žala daugiaaukščiam pastatui. Pranešama, kad tai prabangus dangoraižis „Mosfilm Tower“, esantis į vakarus nuo miesto centro. Gatvėje apačioje, kur dirba gelbėjimo tarnybos, taip pat matomos išsibarsčiusios drono nuolaužos.
Smūgis suduotas maždaug už septynių kilometrų į vakarus nuo Maskvos Raudonosios aikštės ir už trijų kilometrų nuo Rusijos gynybos ministerijos pastato.
„Mosfilm Tower“ stovi elitiniame miesto rajone, netoli ambasadų ir diplomatinių rezidencijų.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas socialiniuose tinkluose patvirtino ataką ir teigė, kad aukų išvengta.
„The Kyiv Independent“ kol kas negalėjo patikrinti šių pranešimų.
Rusija per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 1 120 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 4 d. pasiekė apie 1 335 150 karių, įskaitant 1 120 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Remiantis atnaujintais duomenimis, Rusija taip pat neteko 11 914 tankų (+6), 24 507 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 41 306 artilerijos sistemų (+113), 1 767 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 357 oro gynybos sistemų, 435 lėktuvų, 352 sraigtasparnių, 1 317 antžeminių robotizuotų sistemų (+11), 272 062 bepiločių orlaivių (+2 249), 4 584 kruizinių raketų (+5), 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 93 824 automobilių ir degalų cisternų (+268) bei 4 168 specialiosios technikos vienetų (+17).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Europai – skubus perspėjimas: Putinui atsivėrė „galimybių langas“
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino „galimybių langas“ atėjo, sekmadienio vakarą perspėja „Politico“. Anot leidinio, artimiausi dveji metai Rusijai gali suteikti puikią progą išbandyti Vakarų įsipareigojimus NATO.
Zelenskis: Ukraina pasiruošusi kitam trišalių derybų ratui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per Jerevane įvykusį susitikimą su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu pareiškė, kad Ukraina yra pasiruošusi kitam trišalių derybų ratui.
Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis apie tai sekmadienį pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Ukrainoje vertiname visus Jungtinės Karalystės veiksmus, skirtus paremti mūsų žmones ir susilpninti agresorių, įskaitant pastangas kovoti su Rusijos šešėliniu laivynu. Šiandien aptarėme tai su Keiru“, – sakė V. Zelenskis.
Jie taip pat skyrė daug dėmesio gynybos paramai Ukrainai, įskaitant indėlius į PURL programą.
„Ukraina yra pasirengusi kitam trišalio formato derybų etapui. Derybų procesas siekiant teisingos ir orios taikos taip pat buvo viena iš mūsų diskusijų temų. Vertiname Jungtinės Karalystės poziciją dėl tolesnio spaudimo Rusijai. Tai tikrai svarbu“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Be to, šalys atskirai aptarė paramą Ukrainos energetikos sektoriui.
„Informavau ministrą pirmininką apie padėtį mūšio lauke ir Rusijos smūgius prieš Ukrainą. Svarbu, kad Europa derintų pastangas ir sukurtų bendrą oro gynybos sistemą, skirtą apsisaugoti nuo Rusijos keliamų grėsmių“, – nurodė V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis taip pat aptarė prioritetines Ukrainos gynybos sritis, įskaitant oro gynybos stiprinimą, su Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo.
Aliarmas Maskvoje: prieš svarbų renginį – sprogimai ir dronų ataka
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį dronai atakavo Maskvą ir Maskvos sritį, skelbia „Kanal 24“. Šeštadienį Maskvoje vyks gegužės 9-osios minėjimai.
Vietoje griaudėjo sprogimai.
Ataka prasidėjo apie 1 val. nakties. Dronai pasiekė pačią Maskvą, taip pat sutrikdė keletą kitų regionų.
Maskvos gyventojai praneša apie garsų triukšmą, sprogimus.
Kanalas „Astra“ skelbia, kad vienas iš sprogimų nugriaudėjo Mosfilmovskaja gatvėje. Atakos taikiniu tapo daugiaaukštis gyvenamasis kompleksas „Mosfilmovskij“.
Miesto meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad pastato 36 aukšte buvo išmuštos trijų kambarių sienos. Gyventojai buvo evakuoti, o gatvėje išsibarstė stiklai ir įvairios nuolaužos. Įvykio vietoje dirba vietos gelbėjimo tarnybos.
Ši ataka prieš Maskvą įvyko vos kelios dienos prieš Kremliui svarbų renginį – gegužės 9-osios minėjimą. Rusija gegužės 9 d. tradiciškai švenčia pergalę prieš nacių Vokietiją.
Šiemet minėjimas turėtų būti kuklesnis. Rusija nedemonstruos karinės technikos per šių metų paradą, skirtą paminėti 81-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacių Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines, antradienį pranešė gynybos ministerija.
O Rusijos Sankt Peterburgo miesto administracija planuoja smarkiai sumažinti žiūrovų skaičių gegužės 9 d. rūmų aikštėje vyksiančiame kariniame parade, pranešė Sankt Peterburgo naujienų portalas „Fontanka“, nenurodydamas šaltinio.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Bobikas-vovikas puls skambinti savo kekšytei į jankyną ir mekenančiu balseliu skūstis.
Suomija rėžė: „Europoje nėra armijos, galinčios kovoti taip, kaip Ukraina“
Europoje nėra nė vienos kariuomenės, kuri būtų pajėgi kariauti taip, kaip tai daro Ukraina. Apie tai pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, rašo „Ukrinform“.
„Beje, nėra nė vienos kariuomenės Europoje ar Jungtinėse Valstijose, kuri gebėtų vesti šiuolaikinį karą taip, kaip dabar tai daro Ukraina“, – sakė jis bendroje spaudos konferencijoje su Čekijos prezidentu Petru Pavelu Prahoje.
Pasak A. Stubbo, Europa turėtų kalbėti ne apie tai, ko Ukraina nori iš jos, o apie tai, kaip Ukraina gali padėti Europai.
Jis pabrėžė, kad Ukraina išliks Europos valstybe ir po karo, o Rusija liks didžiausia grėsme Europos saugumui.
„Jei šiandien turėčiau tik vieną žinią, tai vietoj kalbų apie tai, ko Ukrainai reikia iš Europos, galbūt turėtume pradėti galvoti apie tai, ko mums Europoje reikia iš Ukrainos... Mes Europoje turime atsikratyti minties, kad tik mes padedame Ukrainai“, – pabrėžė Suomijos prezidentas.
Jis pažymėjo, kad nuo pat pradžių buvo Ukrainos narystės Europos Sąjungoje ir NATO šalininkas.
Suomijos prezidentas pridūrė, kad šiuo metu Europa turi apie 2 mln. karių, Rusija – 1,3 mln., o Ukraina – 800 tūkst.