Gegužės 6 d. Kamčiatkos valdžia perspėjo apie raketų bandymus „Kura“ poligone, uždrausdama žmonėms ir „bet kokios rūšies technikai“ būti bei judėti netoli objekto.
Kitą dieną Rusija paskelbė perspėjimus aviacijai (NOTAM), rekomenduodama vengti pavojingų zonų: jos apima dvi zonas Barenco jūroje, vieną Karos jūroje, kelias zonas prie „Kura“ poligono, taip pat Rusijos strateginių raketinių pajėgų poligono „Dombarovskij“ rajoną Orenburgo srityje, rašo „The Moscow Times“.
Į tai dėmesį atkreipė Pavelas Podvigas, Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis.
Ruošiamasi trečiajam „Sarmat“ bandymui
Panašu, kad kalbama apie pasirengimą trečiajam „Sarmat“ bandymui, mano P. Podvigas ir Prancūzijos Strateginių tyrimų fondo (FRS) mokslinis bendradarbis Etienne‘as Marcusas.
Tas pačias zonas Rusija buvo uždariusi skrydžiams ir per ankstesnį bandymą paleisti „Sarmat“ 2025 m. lapkritį. Tąkart raketa ore išbuvo maždaug minutę ir nukrito.
Pasak Marcuso, „Sarmat“ paleidimo langas atsidaro gegužės 8–11 dienomis: „Tai reiškia, kad paleidimas greičiausiai įvyks apie gegužės 9-ąją, itin simbolinę datą, kai Rusija mini Pergalės dieną.“
Dėl bepiločių atakų grėsmės Kremlius atšaukė tradicinį karinės technikos paradą Maskvoje, todėl, panašu, Rusijos vadovybė siekia „pademonstruoti galią išbandydama savo galingiausią tarpžemyninę balistinę raketą“, mano E. Marcusas.
Tačiau pastarieji „Sarmat“ paleidimai baigėsi nesėkmingai jau pačioje ankstyviausioje stadijoje, primena ekspertas: liepą raketa nukrito vos pakilusi, palikdama 70 metrų skersmens kraterį ir milžinišką violetinį debesį. 2024 m. rugsėjį „Sarmat“ sprogo tiesiai šachtoje „Plesecko“ poligone.
Vladimiras Putinas žadėjo, kad „Sarmat“ pradės tarnauti kariuomenėje dar 2020 metais, o vėliau šiuos pažadus ne kartą kartojo.
Tačiau raketa taip ir nepradėjo veikti. Gegužės 4 d. dėl kaltinimų „lėšų iššvaistymu“ buvo sulaikytas ir į tardymo izoliatorių išsiųstas Aleksandras Gavrilovas, gamyklos „Krasmaš“, gaminančios „Sarmat“, generalinis direktorius.
E. Marcuso vertinimu, „Sarmat“ nesėkmės reiškia „rimtą žalą“ Rusijos branduoliniam atgrasymui vidutinės trukmės perspektyvoje: „Pasenusių raketų R-36M2 („Vojevoda“) pakeitimas, ant kurių sutelkta reikšminga dalis Rusijos strateginių branduolinių galvučių, atidedamas dar ilgesniam laikui, o jų techninė priežiūra, kurią iki 2014 m. vykdė Ukraina, išlieka abejotina.“
SIPRI duomenimis, Rusijos strateginės branduolinės pajėgos turi 333 antžemines raketas. Daugiausia tai „Jars“ kompleksai (206 vienetai), įskaitant mobiliąsias sistemas, kurių kiekviena gali nešti po 4 kovines galvutes po 250 kilotonų.
Taip pat Rusija turi 78 „Topol“ raketas su viena 800 kilotonų galvute, 12 „Avangard“ kompleksų ir apie tris dešimtis „Vojevoda“ raketų. Pastarosios turi po 10 atskiriamų kovinių galvučių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
