Rusija

NATO žvalgybinis lėktuvas skrieja netoli Rusijai priklausančios Kaliningrado srities, pranešė vienas ES oro eismo kontrolės šaltinis. Pasak šaltinio, lėktuvas savo skrydžiui naudoja Lietuvos ir Lenkijos oro erdvę bei teritoriją virš neutralių Baltijos jūros vandenų. Kas žinoma apie NATO žvalgybinį lėktuvą? Tai amerikiečių elektroninės žvalgybos lėktuvas „Bombardier ARTEMIS II“, kurio žvalgybos pajėgumai siekia iki 600 kilometrų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino smūgius Sankt Peterburgo naftos terminalui, taikiniams Kronštato bazėje ir įmonei Tambovo regione. Apie tai valstybės vadovas rašė savo „Telegram“ kanale. „Turime gerų mūsų tolimojo nuotolio veiksmų rezultatų, kuriuos pasiekė SBU, SBS, Specialiųjų operacijų pajėgų, GUR ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai. Šią naktį buvo smogta svarbiems objektams Rusijos teritorijoje. Tarp jų – Sankt Peterburgo naftos terminalas.

2026 m. Sankt Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas (SPIEF) prasideda trečiadienį, birželio 3 d., „ExpoForum“ konferencijų centre. Pagrindinė šių metų forumo tema, pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, „Pragmatiškas dialogas: kelias į stabilią ateitį“. Nurodoma, kad forumo programos teminės kryptys: „Pasaulio ekonomika: tarp konfrontacijos ir bendradarbiavimo“; „Rusijos ekonomika: struktūriniai pokyčiai siekiant grįžti į augimo trajektoriją“; „Ateitį formuojančios tec...

Rusai pradėjo maskuoti šarvuotąją techniką zebro raštu, siekdami suklaidinti Ukrainos dirbtiniu intelektu (DI) paremtus bepiločius orlaivius, medžiojančius logistikos objektus. Kaip rašo „The Telegraph“, iš „Telegram“ kanalų gautose nuotraukose matyti rusiški sunkvežimiai „KamAZ“, padengti juodai baltomis juostomis.

Rusijos ekonomika vis labiau lėtėja, o Kremliui tenka spręsti vis sudėtingesnes problemas. Buvęs Rusijos centrinio banko vadovybės narys Olegas Vjuginas įspėja, kad Vladimiras Putinas atsidūrė prieš sudėtingą pasirinkimą – arba mažinti karo išlaidas ir skatinti ekonomikos augimą, arba tęsti karą Ukrainoje, rizikuojant šalį nugramzdinti į recesiją.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir toliau palaiko aukštą karo prieš Ukrainą finansavimo lygį, nepaisydamas didėjančio Rusijos ekonomikos pareigūnų spaudimo, kurie įspėja apie Rusijos Federacijos ekonomikos išsekimą. Apie tai praneša Karo studijų institutas (ISW). Analitikai pažymi, kad V. Putinas, tikėtina, atsisako mažinti gynybos išlaidas, nes mano, jog Rusija pajėgi pasiekti pergalę fronte.

Naktį į trečiadienį buvo atakuotas Rusijos Leningrado srityje esantis Sankt Peterburgo naftos terminalas, o liudininkai pranešė apie objekte kilusius didelius sprogimus ir gaisrus, skelbia „The Kyiv Independent“. Ši dronų ataka sutapo su 2026 metų Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo – kasmetinės verslo lyderių ir vyriausybės pareigūnų konferencijos, kurią rengia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, – pradžia.

Aleksandrovo kryptimi Rusijos okupacinės pajėgos tęsia puolamuosius veiksmus, tačiau jų artilerijos aktyvumas pastebimai sumažėjo. Apie tai televizijos „Armiya TV“ eteryje pasakojo 141-osios atskirosios mechanizuotosios brigados savaeigės artilerijos diviziono vado pavaduotojas majoras Romanas Žučokas. Pasak jo, bendra padėtis šiame ruože išlieka gana stabili, nors sezoniniai pokyčiai paveikė kovos veiksmų pobūdį. „Iš esmės situacija nepasikeitė. Priešas tęsia puolimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį savo kreipimesi įspėjo, kad Rusija gali surengti naują masinę ataką. „Iš žvalgybos žinome, kad masinis smūgis gali būti ir šią naktį. Prašau, labai prašau, atkreipkite dėmesį į pavojaus signalus.

Europos pareigūnai mano, kad Rusijos smūgių Kyjivui eskalacija gali būti susijusi ne tik su karine padėtimi, bet ir su bandymu paveikti galimų būsimų derybų eigą, skelbia „The Washington Post“. Europoje manoma, kad didėjantis Rusijos atakų prieš Kyjivą intensyvumas gali turėti ne tik karinį, bet ir politinį paaiškinimą, teigė anonimiškai kalbėję Europos pareigūnai. Jų vertinimu, smūgių intensyvėjimas gali atspindėti vis didėjančius Rusijos sunkumus tiek karinėje, tiek ekonominėje srityse.

Birželio 2 d. per Rusijos ataką prieš Ukrainos teritoriją nebuvo numušta nė viena balistinė raketa, nes buvo panaudotos visos raketos „Patriot“ įrenginiuose. Apie tai „Radio NV“ eteryje sakė aviacijos ekspertas, NAU vyriausiasis mokslo darbuotojas Valerijus Romanenka. „Šiandien praktiškai nebuvo numuštų raketų, kalbant apie balistine trajektorija skrendančias raketas, tik todėl, kad „Patriot“ paleidimo įrenginiuose buvo panaudotos visos turimos raketos“, – pabrėžė jis.

Viena iš Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko vizito Latvijoje temų buvo tolesnė pagalba Ukrainai energetikos srityje, visų pirma spartesnis vienos iš šiluminių elektrinių įrangos perdavimas kaip „atsarginių dalių“. Apie tai ji papasakojo savo socialiniuose tinkluose.

Ukrainos Dnipro mieste po naktį surengtos raketų atakos tęsiamos gelbėjimo operacijos. Žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 15. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža. Tarp aukų yra vaikai „Žmonių, praėjusią naktį žuvusių per Rusijos smūgį Dniprui, skaičius išaugo iki 15. Gelbėtojai iš po gyvenamojo pastato griuvėsių ištraukė dviejų moterų ir vieno vyro kūnus“, – parašė jis. Skelbiama, kad tarp aukų yra du vaikai.

Rusijos pajėgos neketina atsisakyti masinių Ukrainos apšaudymų. Be to, priešas gali sustiprinti atakas. Apie tai interviu „RBK-Ukraina“ pareiškė karo ekspertas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Teritorinės gynybos pajėgų karys Oleksandras Musijenka. Pasak jo, šiuo metu galimi du tikėtini priešo smūgių Ukrainai scenarijai. O. Musijenka pažymėjo, kad vienas jų – atakų sustiprinimas vasarą.

Pagal ES lyderių susitikimo Briuselyje, vyksiančio birželio 18–19 dienomis, rezultatus bus patvirtintas komunikatas, kuriame Europos Sąjungos valstybės pasmerks pastarąją Rusijos eskalaciją, sistemingas jos atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus, taip pat grėsmę ES dėl Rusijos dronų atakų ir priešišką Rusijos valdžios atstovų retoriką Europos diplomatų atžvilgiu.

Rusijos teismas skyrė ilgų metų laisvės atėmimo bausmę Europos Sąjungos piliečiui, atvykusiam į šalį aplankyti ligonio artimojo. Pskovo srities teismas uždarame posėdyje pripažino 48 metų Michailą Loščininą, turintį Rusijos ir Belgijos pilietybes, kaltu dėl „valstybės išdavystės“ ir skyrė jam 16 metų griežtojo režimo pataisos kolonijoje, skelbiama „Astra“. M. Loščininas pripažintas kaltu dėl „finansinės pagalbos teikimo užsienio valstybės atstovams, pripažintiems Rusijos Federacijos priešais“. ...

Rusijos finansų ministerijos ir centrinio banko aukšto rango pareigūnai perspėjo Vladimirą Putiną, kad dėl išlaidų karui Ukrainoje federalinio biudžeto deficitas pasiekė netvarų lygį, remdamasi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais pirmadienį pranešė agentūra „Bloomberg“. Pareigūnai pasiūlė mažinti karines išlaidas, tačiau V. Putinas nurodė Finansų ministerijai rasti galimybių sutaupyti kitose biudžeto srityse ir neliesti gynybos.

„Lukoil“ priklausanti Volgogrado naftos perdirbimo gamykla Rusijos pietuose nuo gegužės 29 d. sustabdė veiklą po Ukrainos surengto išpuolio, kurio metu gamykloje kilo didžiulis gaisras, praneša „Reuters“, remdamasis šaltiniais. Vietos gubernatorius praėjusią savaitę teigė, kad per Ukrainos dronų ataką Volgogrado regione žuvo bent vienas žmogus, o du buvo sužeisti. Šaltiniai teigė, kad buvo sustabdytas naftos distiliavimo blokas CDU-1, kuris sudaro 40 proc. gamyklos pajėgumų.

Neverta skirti daug dėmesio Rusijos kompleksams „Kedr“ ir „Orešnik“, nes tai yra „demonstracinės priemonės“, o Ukrainai daug didesnę problemą kelia įprastos smogimo priemonės. Apie tai kalbėjo Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas, praneša UNIAN. „Mūsų problema yra kur kas aktualesnė – tai jau mums įprasti „Iskander“ kompleksai, S-400 sistemos, naudojamos smūgiams į antžeminius taikinius, oro ir jūrų bazavimo sparnuotosios raketos ir, deja, bepiločiai orlaiviai“, – sakė jis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas mano, kad galimybė nutraukti karo veiksmus iki žiemos yra realistiška, praneša „Ukrinform“. K. Budanovas pabrėžė, kad užduotį kuo greičiau nutraukti karo veiksmus, pageidautina iki žiemos, iškėlė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Aš, kaip Prezidento kanceliarijos vadovas, tikrai darysiu viską, kad būtų pasiektas Ukrainos prezidento iškeltas tikslas.

„Lukoil“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla Volgograde gegužės 29 d. sustabdė naftos perdirbimą. Procesai stojo po to, kai dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakos kilo gaisras ir buvo padaryta žala, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“. Pažymima, kad buvo sustabdytas žalios naftos distiliavimo įrenginys AVT-1, kuris sudaro 40 proc. gamyklos pajėgumų.

Atlikę papildomą drono, kuris rėžėsi į Rumunijos daugiabutį, analizę, rumunų pareigūnai sekmadienį pranešė, kad jis neabejotinai priklausė Maskvos pajėgoms. „Ketvirtadienio vakarą Galacyje sudužęs dronas yra rusiškos kilmės „Geran-2“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas. „Tai vienareikšmė Rumunijos valstybės ekspertų parengtos techninės ataskaitos išvada“, – pridūrė jis.

Vyriausybės pareigūnai perspėjo Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kad Rusija nebegali sau leisti karo su Ukraina išlaidų. Kaip rašo „Bloomberg“, tai yra rimtas vidinių nesutarimų Kremliuje ženklas. Rusijos ekonomistai iš Finansų ministerijos ir Centrinio banko teigia, kad tęsiant karą pavojingai didės valstybės biudžeto deficitas. Leidinio šaltiniai sako, kad išvesti ekonomiką iš sudėtingos padėties bus itin sunku.

Rusija pirmadienį išsikvietė Lietuvos reikalų patikėtinę Maskvoje, kad pasmerktų „barbarišką“ Lietuvoje palaidotų sovietų karių palaikų ekshumaciją kaip „išniekinimą“. Jolantai Tubaitei buvo pareikštas „griežtas protestas dėl naujų barbariškų Lietuvos valdžios institucijų projektų, kuriais siekiama Vievio mieste sunaikinti sovietų karių ir karininkų, kritusių mūšyje už Lietuvos išvadavimą iš fašistų jungo, kapines“, pranešė Maskvos užsienio reikalų ministerija.

Ukraina toliau kuria prielaidas būsimam derybų procesui, tuo pat metu didindama spaudimą Rusijai mūšio lauke ir užnugaryje. Apie tai pareiškė Ukrainos smogiamųjų bepiločių orlaivių padalinio vadas Jurijus Fedorenka. Pasak jo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pranešė apie galimą galimybių langą taikos deryboms iki kitos žiemos. Be to, artimiausiomis savaitėmis į Kyjivą turėtų atvykti specialieji JAV atstovai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.

Kremlius naudoja smūgių į Zaporižios atominę elektrinę problemą, kad pateisintų sustiprintus ilgojo nuotolio smūgius į Ukrainą, sakoma  Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Pasak analitikų, gegužės 30 ir 31 dienomis okupacinė Zaporižios atominės elektrinės administracija pranešė apie du smūgius į elektrinę, neva surengtus Ukrainos. Buvo teigiama, kad gegužės 30 d. buvo apgadintas šeštojo energijos bloko mašinų skyrius, o gegužės 31 d. – transporto dirbtuvės.

Rusijos nesėkmės mūšio lauke vis labiau veikia jos vidaus politinę padėtį. Karas, kurį Kremlius planavo kaip greitą operaciją, užsitęsė metų metus, o jo pasekmės jau juntamos net Maskvoje. „Financial Times“ apžvalgininko Gideono Rachmano nuomone, Rusijos kampanijos Ukrainoje nesėkmė gali tapti grėsme Vladimiro Putino valdžiai. Vienu iš iškalbingų momentų jis vadina gegužės 9-osios paradą Maskvoje, kurį Rusijos valdžia tradiciškai naudoja kaip savo karinės galios demonstraciją.

Rusija dėl Ukrainos dronų smūgių prieš naftos perdirbimo gamyklas ir kitą energetikos infrastruktūrą iki lapkričio 30 d. stabdo aviacinio kuro eksportą. Tikslas yra užtikrinti stabilumą vietos degalų rinkoje, pirmadienį Maskvoje pareiškė vyriausybė, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Rusija aviacinį kurą eksportuoja daugiausiai geležinkeliu į Vidurinę Aziją, pirmiausiai Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną ir Uzbekistaną.

Didieji Rusijos makaronų gamintojai – „Rollton“ ir „Baisad“ – drastiškai sumažino baltymų kiekį savo produkcijoje. Kaip rašoma „The Moscow Times“, bendrovės taip bando sutaupyti žaliavų sąskaitą. Standartiniu laikomas 13,5–14 gramų baltymų kiekis 100 gramų makaronų, tačiau dabar gamintojai šį rodiklį sumažino iki 10–12 gramų. Pirkėjai jau pasiskundė dėl kokybės pablogėjimo: dėl mažo baltymų kiekio makaronai blogiau išlaiko formą ir ištyžta.

Rusijos nesėkmių fronte ir dėl užsitęsusio karo Ukrainoje kilusios ekonominės įtampos šalyje fone įtakingame naujienų portale „mk.ru“ („Moskovskij komsomolec“) publikuotas straipsnis, kuriame giriami rusų istoriniai pralaimėjimai ir „žeminančios paliaubos“, tariamai „vėliau atnešantys pergales“. Dmitrijaus Krasnovo išsakyti teiginiai apie „gėdingos taikos“ naudą Rusijos istorijoje pasirodė leidinio „MK“ puslapiuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vėl pareiškė, kad karas Ukrainoje artėja prie pabaigos, ir pažymėjo, kad tokios nuomonės laikosi vertindamas padėtį mūšio lauke. Apie tai praneša ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“, remdamasis, be kita ko, Rusijos naujienų agentūromis „RIA Novosti“ ir TASS. „Kalbant apie mano pareiškimą, kad, mano nuomone, šis reikalas (karas) artėja prie pabaigos.

Rusija yra pajėgi sunaikinti tuos, kurie bandys užpulti Kaliningrado sritį, penktadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. V. Putinui viešint Kazachstane, per spaudos konferenciją jam buvo pacituoti Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio žodžiai, kad, kaip rašo „Interfax“, NATO Baltijos valstybės turi pakankamai pajėgų sunaikinti Kaliningrado srityje esančias priešlėktuvinės gynybos bazes.

Armėnija turėtų „kuo greičiau“ surengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), penktadienį paskelbtame bendrame pareiškime pažymėjo prezidentas Vladimiras Putinas ir trys Rusijos valstybių sąjungininkių lyderiai, dar padidinę spaudimą Jerevanui dėl jo stiprėjančių ryšių su Briuseliu.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „Rusija niekada negrasino ir negrasina Europos šalims“. Viešėdamas Kazachstane, Rusijos vadovas per spaudos konferenciją sakė, kad Europos šalys siekia „tęsti konfrontaciją su Rusija ir pateisinti milžiniškas išlaidas iš savo valstybės biudžetų“. Jis kalbėjo po to, kai penktadienį anksti ryte į NATO narės Rumunijos daugiabutį pataikė dronas.

Audringa Europos reakcija į drono incidentą Rumunijoje rodo ne tiek Rusijos agresyvumą, kiek Vakarų šalių silpnumą ir veidmainystę britų leidinyje „The Telegraph“ rašo žurnalistas ir istorikas Owenas Matthewsas. Jis pažymi, kad praėjusią naktį įvykęs Rusijos puolimas buvo palyginti nedidelis – tik 147 dronai, iš kurių Ukraina neutralizavo 138. Tai „niekingas skaičius“, palyginti su kai kuriais ankstesniais puolimais, kai Rusija per parą paleisdavo daugiau nei 1,5 tūkst. dronų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad dar per anksti teigti, jog Rumunijoje sudužęs dronas yra rusiškas, ir pareikalavo, kad Maskvai būtų pateikti įrodymai. „Niekas negali pasakyti, kokios kilmės yra tas ar kitas orlaivis, kol nebus atliktas jo tyrimas“, – sakė V. Putinas spaudos konferencijoje Kazachstane. „Jei jie mums pateiks kokių nors objektyvių duomenų (...), tokiu atveju mes įvertinsime, kas įvyko“, – pridūrė jis.

2025 m. Armėnija, kuri yra Rusijos vadovaujamos ekonominės sąjungos narė, pradėjo stojimo į Europos Sąjungos (ES) procesą. Tai iki pat šios dienos kelia įtampą tarp Rusijos ir Armėnijos ir itin pykdo Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną. Penktadienį jis iš esmės pagrasino Armėnijai karu, pažymėdamas, kad „krizė Ukrainoje prasidėjo nuo Ukrainos bandymų įstoti į ES“. „Viską reikia apgalvoti. Atidžiai įvertinkite ir priimkite sprendimą.

Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė karo Ukrainoje aklavietėje ir susiduria su vis didėjančiu Rusijos gyventojų nuovargiu dėl karo, kurį pradėjo pati Maskva.

Penktadienį anksti ryte į NATO narės Rumunijos daugiabutį pataikė dronas. Per incidentą buvo sužeisti du žmonės, o Aljansas ir Europos Sąjunga pasmerkė šį įvykį, kaltindami Rusiją ir įspėdami dėl tolesnių įsiveržimų.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį patikino Rumunijos prezidentą dėl „visiško Aljanso solidarumo“ ir pasmerkė Rusiją dėl drono sudužimo su Ukraina besiribojančioje šalyje narėje. „Beatodairiškas Rusijos elgesys kelia pavojų mums visiems, – po pokalbio su prezidentu Nicusoru Danu socialiniuose tinkluose rašė generalinis sekretorius. – Patvirtinau, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tebėra įsitikinęs greita pergale Donbase. Analitikai teigia, kad to paaiškinimas gali slypėti jo paties karinės vadovybės veiksmuose, praneša Karo studijų institutas (ISW). „Financial Times“ duomenimis, su V. Putinu bendraujantys šaltiniai teigia, kad Rusijos vadovas yra įsitikinęs, jog jo kariuomenė iki 2026 m. rudens gali užimti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją. Po to jis planuoja per derybas padidinti savo teritorinius reikalavimus.

Rusija pradėjo aktyviau spausti Baltarusiją, kad ši plačiau ir savo jėgomis prisijungtų prie karo prieš Ukrainą. Pasak Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovo Andrijaus Demčenkos, ateityje galimos provokacijos, taip pat neatmetama ir invazija. Apie tai rašo „Radio Svoboda“. Kaip paaiškino A. Demčenka, dar nuo 2022 metų Baltarusija prie sienos su Ukraina laiko nedidelį skaičių savo dalinių, kurie periodiškai rotuojami, tačiau jų skaičius nedidėja.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos penktadienį pranešė, kad per Rusijos drono smūgį kilo gaisras į Turkiją plaukusiame krovininiame laive, kuris buvo išvykęs iš Ukrainos Odesos uosto. „Rusijos Federacija įvykdė tikslinę ataką prieš Turkijos laivą“, – platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinės jūrų pajėgos.

Naktį dronai atakavo Rusijos Volgogradą, gyventojai pranešė apie sprogimus, praneša „Telegram“ kanalas „Astra“. Po atakos kilo gaisras vietos naftos perdirbimo gamykloje, kuriai jau ne kartą smogė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Vietos valdžia jau patvirtino masinę ataką ir pareiškė, kad bepilotis orlaivis pataikė į daugiabutį namą. Nukentėjusiųjų, anot valdžios, nėra. Tuo pat metu mieste kilo gaisras.

Buvę Pentagono pareigūnai ir JAV karininkai surengė karybos žaidimus (angl. wargames), kurių metu buvo modeliuojamas galimas Rusijos puolimas Lietuvos teritorijoje. „The Times“ skelbiama, kad dronai pakeistų žaidimo taisykles iš esmės ir leistų atlaikyti Rusijos puolimą net ir delsiant pasirodyti pagrindinėms NATO pajėgoms. Tiesa, pažymima, kad projektą finansavo „Helsing“ – Vokietijos dronų su dirbtiniu intelektu gamintojai, kurie jau aprūpina šia ginkluote vokiečių brigadą Lietuvoje.

Ukrainos jūriniai dronai ir smūgiai Rusijos Juodosios jūros laivynui iš esmės verčia pasaulį kitaip pažvelgti į šiuolaikinį karą jūrose: po Ukrainos įvykdytų operacijų net ir didžiausios karinės jūrų pajėgos nebegali jaustis nepažeidžiamos net savo pačių bazėse, tvirtina buvęs Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo vado pavaduotojas antro rango kapitonas Andrijus Ryženko.

Rusijos valdžia, sekdama po gėlių, mineralinio vandens ir alkoholio ribojimų, nusprendė apriboti armėniškų daržovių ir uogų įvežimą į šalį, rašoma „The Moscow Times“. Kremlius jau daugelį dešimtmečių taip – sankcijomis prekybai – „baudžia“ su Vakarais norinčias bendradarbiauti kaimynes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija, siekdama kompensuoti didelius nuostolius okupuotose teritorijose, rengiasi papildomai mobilizacijai. Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“ po išsamaus pasitarimo Ukrainos gynybos klausimais. „Gauname vis daugiau vidinės Rusijos informacijos apie pasirengimą papildomai mobilizacijai šalyje agresorėje.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antrą kartą per metus užsiminė Maskvai apie tai, kad ji gali prarasti šalies geležinkelių, kurie koncesijos sąlygomis yra valdomi „Rusijos geležinkelių“ (RŽD) per jų dukterinę įmonę – uždarąją akcinę bendrovę „Pietų Kaukazo geležinkelis“ (JKŽD), kontrolę, rašoma „The Moscow Times“. Armėnijos vyriausybės vadovas trečiadienį pareiškė, kad Jerevanui būtina pakeisti Armėnijos geležinkelių tinklo valdymo modelį, kad šis nepatektų po tarptautinėmis s...