Rusija

Rusija šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Suomijai, pranešė suomių valstybinė valstybinė dujų bendrovė „Gasum“, Helsinkiui atsisakius patenkinti Maskvos reikalavimą mokėti rubliais už eksportuotojos „Gazprom“ tiekiamas dujas. Vakarų šalys paskelbė griežtų finansinių sankcijų Rusijai, vasario 24 dieną pasiuntusiai savo pajėgas į Ukrainą.

Kanada penktadienį paskelbė draudimą prabangos prekių prekybai su Rusija ir į sankcijų, paskelbtų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, sąrašą įtraukė dar 14 Rusijos oligarchų ir kitų Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino artimo rato žmonių. Sankcijos suderintos su panašiomis priemonėmis, kurias Rusijai paskelbė tokios Kanados sąjungininkės kaip Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga.

Vienintelė galimybė pakeisti imperialistinę Rusijos žmonių mąstyseną, leidusią Kremliui pradėti karą Ukrainoje, yra „šoko terapija“, tai yra kariniai pralaimėjimai, grįžtantys karių kūnai, sako Garis Kasparovas. Niujorke šiuo metu gyvenantis Rusijos opozicionierius Vilniuje penktadienį vykstančioje „Laisvosios Rusijos forumo“ konferencijoje lygino dabartinę Rusiją su nacistine Vokietija.

Dmitrijus Medvedevas, anksčiau vieną kadenciją Vladimirą Putiną pakeitęs Rusijos prezidento poste, o dabar aukštas pareigas užimantis saugumo pareigūnas, pareiškė, kad Vakarai neturėtų tikėtis, jog Rusija tęs maisto tiekimą, jei dėl karo Ukrainos Maskvai bus ir toliau taikomos niokojančios sankcijos. „Mūsų šalis yra pasirengusi visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį pareiškė, kad Maskva įsteigs naujų karinių bazių šalies vakarinėje dalyje, atsakydama į NATO plėtrą. „Iki šių metų pabaigos Vakarų karinėje apygardoje bus įkurta 12 karinių dalinių ir divizijų“, – S. Šoigu pareiškimą per vieną susitikimą citavo Rusijos naujienų agentūros. Su Rusija besiribojanti Suomija ir jos kaimynė Švedija šią savaitę pateikė stojimo į NATO paraiškas. Rusija perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių.

Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios apsirūpinimo maistu padėties, plėtojantis karui Ukrainoje. Vašingtonas ragino Rusiją leisti eksportuoti Ukrainos grūdus, įstrigusius blokuojamuose Juodosios jūros uostuose. Ukraina yra viena daugiausiai kviečių užauginančių valstybių. „Liaukitės blokuoti Juodosios jūros uostus.

Aukščiausio rango JAV generolas Markas Milley ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos kolega generolu Valerijumi Gerasimovu, pranešė Pentagonas. Tai buvo pirmas jųdviejų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje. JAV Jungtinio štabų vadų komiteto (JCS) pirmininkas M. Milley ir Rusijos generaliniam štabui vadovaujantis V. Gerasimovas „aptarė keletą susirūpinimą keliančių su saugumu susijusių klausimų“, informavo JCS atstovas, nepateikdamas jokių kitų detalių.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pareiškė manąs, kad Varšuva netrukus gaus lėšas, skirtas atsigavimui nuo COVID-19, kurias Europos Sąjunga užblokavo dėl susirūpinimo, kaip šioje šalyje laikomasi teisinės valstybės principo. „Jau artimiausiais mėnesiais šie pinigai pradės plaukti iš ES biudžeto“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis. Praėjusią savaitę Lenkija paskelbė, kad baigė derybas su Briuseliu dėl užblokuotų lėšų – maždaug 35 mlrd. eurų.

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą, taikyti ir Maskvą remiančiam Minskui. Priimta teisiškai neįpareigojančia rezoliucija europarlamentarai pasmerkė Baltarusijos, suteikusios Rusijos pajėgoms placdarmą įsiveržiant į kaimyninę šalį, vaidmenį šiame kare.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su „Gazprom“ sudariusių gamtinių dujų tiekimo sutartis, jau atsidarė sąskaitas rubliais. Prezidentas Vladimiras Putinas yra nurodęs, kad nuo balandžio Rusija už tiekiamas dujas priims mokėjimus tik savo nacionaline valiuta, o pirkėjai privalės atsidaryti sąskaitas rubliais arba jiems bus užsukti vamzdynų čiaupai.

JAV interneto milžinės „Google“ antrinė įmonė Rusijoje gali bankrutuoti, teigianti, jog negali atsiskaityti su darbuotojais ir tiekėjais. Rusijos valstybinė žiniasklaida trečiadienį vakare pranešė, kad „Google“ antrinė įmonė Rusijoje nacionaliniam registrui „Fedresurs“ pranešė apie ketinimus skelbtis bankrotą.

Maskva trečiadienį išsiuntė dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos diplomatų išsiuntimą iš šių Europos šalių, tokiu būdu sureagavusių į Rusijos karą Ukrainoje. Rusų užsienio reikalų ministerija savo pareiškime nurodė, kad išsiunčia 34 „Prancūzijos diplomatinių atstovybių darbuotojus“ Rusijoje. Jie turės palikti šalį per dvi savaites.

Austrija trečiadienį pristatė skubų planą, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų, tvyrant jų tiekimo nutraukimo tikimybei dėl Kremliaus vienašališko reikalavimo keisti atsiskaitymų tvarką bei dėl karo Ukrainoje augančios įtampos. Pagal šį planą Alpių valstybė sieks sumažinti iš Rusijos perkamų dujų dalį nuo 80 proc. iki 70 procentų.

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės 20-ąją arba gegužės 21-ąją Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą į Suomiją vamzdynais. Tačiau pranešime pažymima, jog „Gasum“ dėl to kol kas negavo jokios informacijos nei iš „Gazprom export“, nei iš Rusijos perdavimo tinklų operatoriaus.

Maskva trečiadienį pranešė išsiunčianti 34 „Prancūzijos diplomatinių atstovybių darbuotojus“, atsakydama į analogišką Paryžiaus sprendimą išsiųsti Rusijos diplomatų iš Prancūzijos, Europai reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. „Prancūzijos atstovybių Rusijoje 34 darbuotojai paskelbti persona non grata“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime ir nurodoma, kad jie turės šalį palikti per dvi savaites.

Vos paskelbusios savo norą jungtis prie NATO Suomija ir Švedija gavo turkišką antausį. NATO senbuviai pareiškė vetuosiantys šių šalių prisijungimą, nes šiauriečiai pernelyg draugiški kurdams ir, turkų manymų, glaudžia teroristus. Specialistai sako, kad suomiai ir švedai neturėtų nusiminti, garsūs Turkijos pareiškimai tėra derybinė pozicija. O derėtis turkai moka ir mėgsta.

Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga. Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį turėtų apskųsti kovą teismo jam skirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų, kuriuos opozicionierius ir jo bendražygiai vadina politiškai motyvuotais.  Teismo posėdis vyks Rusijos valdžios institucijoms toliau siekiant nutildyti likusius vyriausybės kritikus ir tęsiant invaziją kaimyninėje Ukrainoje, per kurią jau žuvo tūkstančiai žmonių ir dar maždaug 10 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Dar kovo mėnesį didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ paskelbė, kad stabdo savo veiklą Rusijoje. Dabar savo „autentiškumą“ pabrėžiantys rusai į rinką paleido naują gėrimą, kurį pavadino „Komi-Kola“. Savaitgalį socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota naujojo gėrimo gamyba.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo. „Nesame įsitikinę, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO kaip nors sustiprins ar pagerins saugumo architektūrą mūsų žemyne“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.

Rusija pirmadienį perspėjo, kad Suomijos ir Švedijos apsisprendimas stoti į NATO karinį aljansą yra „didelė klaida“. „Tai eilinė didelė klaida, atnešianti toli siekiančių pasekmių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergeju Riabkovą. „Bendras karinės įtampos lygis padidės, nuspėjamumo šioje srityje liks mažiau“, – pridūrė jis. – Gaila, kad sveikas protas aukojamas dėl kažkokių pamėkliškų idėjų, ką reikėtų daryti esant dabartinei padėčiai.

Prancūzijos automobilių gamintojas „Renault“ pardavė savo gamybos aktyvus Rusijoje šios šalies vyriausybei, pirmadienį pranešė abi šalys. „Renault“ valdė 67,7 proc. didžiausios Rusijoje automobilių gamintojos „AvtoVAZ“ akcijų, taip pat turėjo savo automobilių surinkimo įmonę Maskvoje, tačiau patirdamas spaudimą dėl Kremliaus karinės intervencijos į Ukrainą nusprendė pasitraukti iš Rusijos.

Rusijos nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“ užfiksavo balandį rekordinę nuo 2002-ųjų metų (12-os mėnesių) infliaciją, o prie to prisidėjo Vakarų sankcijos dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje. Nuo vasario 24-osios, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, Rusiją užgriuvo tarptautinių sankcijų lavina, įskaitant embargą pagrindinėms eksporto prekėms, ir tai paspartino ir taip jau tuomet didelę infliaciją.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį išvyko į Maskvą susitikti su invaziją į Ukrainą pradėjusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pirmadienį vyksta Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos viršūnių susitikimas, pranešė Baltarusijos prezidentūra. Renginys sutampa su Kolektyvinio saugumo sutarties pasirašymo 30-mečiu ir organizacijos įkūrimo 20-mečiu. A. Lukašenka dalyvaus organizacijos „vadovų susitikime“, o po to surengs dvišales derybas su V. Putinu.

Tebesitęsiant karui Ukrainoje kiekviena diena ten Rusijai kainuoja šimtus milijonų dolerių, skelbia Newsweek, remdamiesi karinės žiniasklaidos skaičiavimais. Pasak karo temomis rašančio portalo SOFREP, kiekviena karo diena rusams kainuoja apie 900 milijonų dolerių. Šio karo kaina yra tokia didelė, kad Rusijos ekonomikai atsigauti prireiks ne vienų metų. Švaisto pinigus ir žmones Yra keletas priežasčių, kodėl karo kaina tokia didelė.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl savo šalies ketinimų teikti paraišką įstoti į NATO, pranešė jo kanceliarija. „Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be apsunkinimų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S. Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.

Putinas šaukia susitikimą su Lukašenka ir kitais KSSO lyderiais, praneša Unian.  Gegužės 16 dieną Maskvoje vyks Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos vadovų susitikimas. Esą ji skirta Kolektyvinio saugumo sutarties pasirašymo 30-mečiui. Taip pat, remiantis žiniasklaidos pranešimais, planuojamas dvišalis Putino ir Lukašenkos susitikimas.

Rusija yra pasirengusi pirma pradėti branduolinį smūgį, „jei kils grėsmė šalies egzistavimui“, praneša Unian, cituodama Rusijos Dūmos deputatą Aleksejų Žuravlevą. Jis taip pat pridūrė, kad Suomija bus sunaikinta, jei ji bandys stoti į ginkluotą konfrontaciją su Rusija kaip NATO dalis. Jis tokius pareiškimus išsako po to, kai buvo pranešta apie Suomijos siekį prisijungti prie NATO. „Rusija gali duoti pirmąjį branduolinį smūgį.

Rusijos pajėgos toliau tęsia Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą. Pranešama, kad rusai gamyklą apšaudo bombomis, naudoja sunkiąją artileriją. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad Rusija ruošiasi pulti tris miestus Ukrainos rytuose.

Telefoniniai sukčiai sugebėjo įtikinti Rusijos federalinės mokesčių tarnybos direktoriaus pavaduotoją pervesti jiems 1,2 mln. rublių, remiantis šaltiniais teisėsaugoje skelbiama TASS.

Didžioji Britanija gegužės 13-ąją paskelbė sankcijas Rusijos prezidento V. Putino artimiausiai aplinkai: numanomai jo vaikų motinai, pusbroliams, buvusiai žmonai. Sankcijos paskelbtos ir buvusios olimpietės Alinos Kabajevos, su kuria V. Putinas, manoma, susilaukė vaikų, močiutei Anai Zaceplinai. Pastaroji yra siejama su Timčenkų klanu. Ankstesnio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ji gavo iš Genadijaus Timčenkos prabangų butą Maskvoje.

Jungtinė Karalystė paragino sąjungininkes toliau ginkluoti Ukrainą ir griežtinti sankcijas Rusijai, Didžiojo septyneto (G-7) šalims penktadienį surengus derybas Vokietijos šiaurėje. „Šiuo metu labai svarbu toliau spausti Vladimirą Putiną tiekiant daugiau ginklų Ukrainai, plečiant sankcijas“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, atvykusi antrai derybų su kolegomis iš kitų G-7 šalių dienai. „G-7 vienybė šios krizės metu yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ji.

Maskvos remiamo separatistinio Moldovos Padniestrės regiono pareigūnai penktadienį paskelbė, kad bandyta pulti du infrastruktūros objektus regiono sostinėje Tiraspolyje. Incidentai įvyko po virtinės pranešimų apie atakas Padniestrėje, vis labiau nuogąstaujant, kad Rusijos karas Ukrainoje gali išplisti į kitas šalis. „Maždaug 4 val. 15 min. ryto šalia vienos įmonės naftos saugyklos sustojo automobilis, iš jo išlipo nenustatytos tapatybės vyras.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais valdantis, Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ pranešė, kad, Rusijai įvedus atsakomąsias sankcijas Vakarų bendrovėms, nutraukia jų tiekimą vamzdynu Jamalas-Europa, nutiestu per Baltarusiją, Lenkiją iki Vokietijos. Šio dujotiekio maksimalus pralaidumas – 33 mlrd. kubinių metrų per metus, tačiau pastaraisiais mėnesiais jo galimybėmis „Gazprom“ beveik nesinaudojo.

Suomijos aukščiausio lygio politikai buvo įspėti, kad Rusija jau penktadienį gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šiai prie NATO prisijungti besiruošiančiai Skandinavijos valstybei, skelbia Suomijos leidinys „Iltalehti“. Jis tvirtina, kad Suomijos vyriausybė kol kas šios informacijos niekaip nekomentavo, ir pabrėžia, kad jei rusiškų gamtinių dujų tiekimas būtų nutrauktas, tai sukeltų „gana rimtų problemų“ kai kurioms pramonės šakoms ir maisto produktų gamybai.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldyta apie 61,6 mln. eurų: 50,15 mln. eurų, 12,1 mln. JAV dolerių ir 285 tūkst. Rusijos rublių, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Praėjusią savaitę įšaldytų lėšų suma siekė 22,6 mln. eurų. Anot FNTT, dėl sankcijų Rusijai Lietuvoje finansinės sankcijos taikomos septyniems juridiniams asmenims – bendra jų įšaldytų lėšų sąskaitose suma yra daugiau nei 18,95 mln. eurų ir beveik 3 mln.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad, Kyjivui sustabdžius dujų tranzitą per vieną svarbų tranzito punktą, rusiškų dujų tiekimas Europai per Ukrainą ketvirtadienį sumažėjo trečdaliu. Ukrainos magistralinių dujotiekių operatorė GTSOU anksčiau pranešė nuo trečiadienio stabdanti dujų tiekimą per Sochranivkos tranzito punktą, nes šią teritoriją dabar kontroliuojančios Rusijos okupacinės pajėgos kišasi į technologinius procesus.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad kitą žiemą Vokietija galėtų apsieiti be rusiškų gamtinių dujų. „Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį – daugiau nei dveji metai nuo pandemijos pradžios – paskelbė patvirtinusi pirmuosius savo istorijoje COVID-19 atvejus, o valstybinė žiniasklaida tai pavadino „rimtu nacionaliniu nepaprastosios padėties incidentu“. Branduolinį ginklą turinti šalis, kurios vyriausybė 2020 metais pandemijos pradžioje dėl koronaviruso uždarė šalies sienas ir užsiblokavo nuo išorinio pasaulio, dar niekada nebuvo pripažinusi nė vieno COVID-19 atvejo.

Tokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.

Trečiadienį Kijevui patvirtinus, kad dėl Maskvos tęsiamų karinių veiksmų sustabdytas rusiškų dujų tranzitas viena svarbia vamzdyno šaka, sumenko bendras jų tiekimas į Europą per Ukrainą. Tai pakurstė nuogąstavimus, kad dėl Kremliaus kampanijos provakarietiškoje kaimynėje gali būti nutrauktas dujų tiekimas į Europą per Ukrainą tuo metu, kai kainos ir taip sparčiai didėja.

Vašingtonas svarsto, ar ir toliau leisti Maskvai mokėti užsienio skolas Rusijoje laikomais JAV doleriais, antradienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Baudžiamosios sankcijos, įvestos Rusijai po jos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, iš esmės atribojo Maskvą nuo tarptautinės finansų sistemos, tačiau atsiskaitymams už apyvartoje cirkuliuojančias obligacijų emisijas buvo padaryta išimtis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko į Alžyrą – valstybę, kuri galėtų tapti itin svarbia gamtinių dujų tiekėja Europai, jomis iš dalies pakeičiant rusiškas. Alžyro lyginamasis svoris dujų tiekimo Europai rinkoje – 11 proc. – yra gerokai kuklesnis nei Rusijos, kuris pernai siekė 47 procentus.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl naftos importo iš Rusijos sustabdymo iki šių metų pabaigos gali būti pasiektas šią savaitę. Embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinasi kai kurios valstybės narės, kurių ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos. Šios šalys siekia garantijų dėl alternatyvių tiekimo šaltinių.

Tarptautinės sankcijos karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai veikia labai įvairioje srityse, o jų poveikis šios šalies ekonomikai yra stiprus, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis. Pasak jo, nemažai Rusijos pramonės šakų jau dabar susiduria su rimtomis problemomis, o Europos Sąjungos sankcijos apima plačią eksporto kontrolę, užkertančią kelią aukštųjų technologijų ir dvejopo naudojimo prekių teikimui į Rusiją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turėtų derybomis pasiekti paliaubas ir kad Maskvos „pažeminimas“ taikos pastangoms nepasitarnautų. „Rytoj turėsime kurti taiką – niekada to neužmirškime, – jis sakė žurnalistams. – Turime tai padaryti Ukrainai ir Rusijai esant prie stalo.“ „Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus padaryta... neįtraukiant vienai kitos, o juolab jas pažeminant“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.

Pirmadienį Antakalnio kapinėse rinkosi daugiausiai Rusijos režimą šlovinantys gyventojai. Jie kartojo propagandines istorijas apie karą Ukrainoje. Prie sovietų karių memorialo pasirodė SSRS simboliką demonstruojančių asmenų. Vieni dėvėjo tankus valdančių karių kepures, kiti – galvos apdangalą su raudona žvaigžde, treti iš po skverno išsitraukė Georgijaus juostelę, kurią segėti Lietuvoje šiuo metu draudžiama.

Gegužės 9-ąją Antakalnio kapinėse būriavosi rusakalbiai gyventojai. „Su švente!“, – daugelis sveikino vieni kitus. Dalis minioje sutiktų pašnekovų smerkė karą Ukrainoje, sakė nesuprantantys Vladimiro Putino veiksmų ir tų žmonių, kurie jį palaiko. Kai kurie pašnekovai pateikė siūlymų dėl sovietų karių skulptūrų likimo – siūlo juos perkelti ne į Grūto parką, o į Kauną. Šiemet gegužės 9-oji Antakalnio kapinėse kiek kitokia – be skambių  pasisakymų ir mažiau žmonių.

„Saulės atsivežti“ į Minską nuvykusi A. Paleckio bendražygė sudalyvavo eiliniame A. Lukašenkos pasirodyme ir kaltinimuose Lietuvos valdžiai. ES sankcijų prispausto režimo lyderis gailėjosi vargstančių lietuvių ir ragino pasakyti, kur atvežti druskos, trąšų ir kruopų. Algirdo Paleckio bendražygė Erika Švenčionienė sudalyvavo parodomajame reportaže su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka.