Rusija

Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis sako, kad nors pavasario ir vasaros laikotarpis bus sunkus, tačiau Ukrainos pajėgos yra pasirengusios bet kokiai karo raidai, skelbia „Ukrinform“.  „Situacija išlieka labai sunki, nes Rusijos Federacija neatsisakė savo pirminių planų... Pavasario-vasaros laikotarpis bus labai sunkus, tą suprantame, ruošiamės.

Tarptautinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu organizacija FAFT (angl. Financial Action Task Force) penktadienį paskelbė sustabdžiusi Rusijos narystę dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. FATF įkurta 1989-aisiais Didžiojo septyneto (G-7) valstybių iniciatyva, siekiant plėtoti kovos su pinigų plovimu politiką, o 2001 metais jos įgaliojimai buvo išplėsti, įtraukiant terorizmo finansavimo užkardymą.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį lankydamasis Ukrainoje, mininčioje Maskvos invazijos metines, pareiškė, kad naujausios Europos Sąjungos siūlomos sankcijos Rusijai yra „per švelnios ir per silpnos“. Briuselyje Europos diplomatai tikėjosi per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines paskelbti naują sankcijų paketą, tačiau teigė, kad derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį suabejojo Kinijos noru tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, Pekinui paraginus skubiai užbaigti karą taikos derybomis. „Kiekvienas konstruktyvus pasiūlymas... kelyje į teisingą taiką yra labai sveikintinas“, – per Maskvos invazijos į Ukrainą metines sakė F.-W. Steinmeieris. Tačiau jis pridūrė: „Ar pasaulinė galybė Kinija nori vaidinti tokį konstruktyvų vaidmenį, vis dar abejotina.

Į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Kazachstano anksti penktadienį išskrido Rusijos „Sojuz“ kapsulė be įgulos, rugsėjį pargabensianti namo tris astronautus, kurių grįžimui skirtą erdvėlaivį apgadino nedidelis meteoroidas. Laivas „Sojuz MS-23“ sėkmingai pakilo iš Rusijos valdomo Baikonūro kosmodromo, buvo matyti per TKS partnerės NASA tiesioginę transliaciją.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Rusija „nedelsiant ir besąlygiškai“ išvestų savo karius iš Ukrainos, o pirmųjų karo metinių išvakarėse paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką. JT Generalinėje Asamblėjoje 141 narė pritarė rezoliucijai, kuria dar kartą išsakoma parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Septynios šalys balsavo prieš, o 32 – susilaikė. Tarp pastarųjų buvo Kinija ir Indija.

Ukraina nebeturi didelių problemų atakuoti taikinius, esančius toli už Rusijos linijų, kur anksčiau ukrainiečių ginklai nepasiekdavo, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.  Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos yra pajėgios pasiekti ir okupuotuose miestuose esančius okupantams svarbius strateginius taikinius. Apie tai jis kalbėjo komentuodamas sprogimus Mariupolyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą, BBC cituoja UNIAN.   „Manau, kad prezidentas Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą. Tačiau jų idėjos, misija ir viltis liečia visą Ukrainą: kad mes prarastume savo nepriklausomybę ir suverenitetą. Ir todėl, manau, visi suprato: jei negali užimti sostinės, negali okupuoti Ukrainos. Todėl tai labai svarbu.

Praėjus metams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos paskelbs naujas plataus masto sankcijas Rusijai, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. „Jungtinės Valstijos pritaikys plataus masto sankcijas pagrindiniams sektoriams, iš kurių Putinas gauna pajamų“, – karo pradžios metinių išvakarėse žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar Rusijos karo Ukrainoje metinių išvakarėse paskelbė apie dešimt svarbiausių pergalių, kurias pavyko šaliai pasiekti per pastaruosius metus.

Rusija tęs savo agresiją, kol jaus nebaudžiamumą, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjoje pareiškė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pranešė užsienio reikalų ministerija.   “Tikrasis Rusijos tikslas – įvelti Jungtines Tautas ir tarptautinę bendruomenę į iškreiptą savo žaidimą, kuriuo siekiama kurti įtakos, nestabilumo ir dominavimo sferas. Tai primena kolonijinius laikus ir prieštarauja pačių Jungtinių Tautų esmei ir prasmei.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad per karo prieš Ukrainą metus Rusija prarado 10 kartų daugiau karių nei per 10 metų Afganistane.  Jis taip pat pažymėjo, kad rusai patyrė didžiulių įrangos nuostolių.  „Prieš metus daugelis tikėjosi, kad Kyjivas kris per 3 dienas. Šiandien pagrindinėse vietose diskutuojama, kokia turėtų būti Ukrainos pergalė ir kaip įforminti Rusijos pralaimėjimą“, – sakė O. Reznikovas.

Rusijoje tęsiasi keistų „dovanų“ žuvusiųjų karių artimiesiems įteikimai. Anksčiau jau buvo skelbiama apie našlių apdovanojimą kailiniais ir dešromis, o dabar pranešama, kad Rusijoje švenčiamos „Tėvynės gynėjo“ dienos proga Leningrado srityje valdžios atstovai Ukrainoje nukautų karių artimiesiems dovanoja šampūną ir skutimosi putas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį, savo karo Ukrainoje metinių išvakarėse, paskelbė, kad šiemet bus dislokuota naujųjų tarpžemyninių balistinių raketų „Sarmat“, galinčių nešti ne vieną branduolinę galvutę. Tai Rusijos lyderis sakė po JAV pranešimų, kad neseniai šio ginklo bandymas nepavyko. „Sarmat“, kurią Vakarų analitikai vadina „Satan 2“, yra viena iš Rusijos naujos kartos raketų, V. Putino vadinamų neįveikiamomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad savo paties metinės kalbos, tikriausiai, pats nebūtų iki galo išklausęs. Komentuodamas klausimą apie metinę kalbą jis aiškino, kad skaityti ją yra lengviau negu klausytis. „Jūs klausėte dėl kalbos. Žinote, aišku, viską išklausyti labai sunku. Ten juk beveik dvi valandos. Aš juk ir pats, tikėtina, sunkiai visa tai išklausyčiau, jeigu tektų klausytis.

Rusijos kariuomenė galimai patiria nesklandumų tiekiant amuniciją į frontą dėl pasenusios ir nebetinkamos naudoti ginkluotės. Praėjusią savaitę „Wagner“ smogikai skundėsi, kad jiems Gynybos ministerija neatsiunčia amunicijos, o dabar rusų kariai paviešino nuotraukas su surūdijusia amunicija, kurią jie jau gavo į frontą. J. Prigožinas jau savaitę „kariauja“ su Rusijos gynybos ministerija, teigdamas, kad amunicijos yra „pilni sandėliai“, o jo prašymai suteikti ginkluotės yra ignoruojami.

Rusijos parlamento žemutiniai rūmai (Valstybės Dūma) trečiadienį priėmė įstatymą, kuriuo įtvirtinama vyriausybės teisė savo nuožiūra laikinai stabdyti oficialios statistinės informacijos teikimą ir platinimą Rusijoje, taip pat apriboti prieigą prie agentūros „Rosstat“ statistinių duomenų bazės, skelbia „Deutsche Welle“. „Rusijos vyriausybės sprendimais dėl federalinio statistikos darbo plano aktualizavimo (koregavimo) gali būti nustatyti prieigos prie oficialios statistinės informacijos ypatuma...

Vienas regioninis Rusijos komunistų partijos parlamentaras iš Samaros paviešino vaizdo įrašą, kaip jis klausosi metinės prezidento Vladimiro Putino kalbos užsikabinęs makaronus ant ausų – dabar jį siūloma siųsti į frontą. Samaros srities Dūmos parlamentaras, komunistas Michailas Abdalkinas sukėlė tikrą „patriotų“ pasipiktinimo bangą – jis Rusijos prezidento metinės kalbos klausėsi užsidėjęs makaronus ant ausų. Šį procesą jis filmavo, o vėliau paviešino socialiniuose tinkluose.

Vladivostoko miesto administracija „pasirūpino“ Ukrainoje žuvusių okupantų našlėmis ir įteikė rėmėjų, bendrovės „Ratimir“ dovanas – firminių dešrų rinkinį. Sulaukusi vietos žiniasklaidos dėmesio reklaminė akcija vėliau buvo pašalinta iš socialinių tinklų. „The Insider“ skelbiama, kad Vladivostoko miesto administracija teisinosi, jog akcija buvo vykdoma su regione viena iš pirmaujančių mėsos produkcijos gamybos bendrovių. „Ratimir“ užsiima mėsos pusfabrikačių, konservų, dešrelių ir dešrų gamyba.

 JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė klaidą, sustabdydamas savo šalies dalyvavimą paskutinėje likusioje JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės kontrolės sutartyje. Reaguodamas į antradienį V. Putino perskaitytame metiniame pranešime nuskambėjusią žinią, J. Bidenas, Lenkijoje susitikęs su sąjungininkais iš NATO rytinio sparno, pasmerkė Rusijos sprendimą pasitraukti iš Naujosios START sutarties.

Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas trečiadienį paragino rusus paspausti Rusijos reguliariąją kariuomenę dalytis amunicija su jo kovotojais Ukrainoje. Jis susilaikė nuo raginimo rusams protestuoti, tačiau paprašė visų – nuo „vairuotojo iki skrydžio palydovo“ – jam padėti. Antradienį jis jau sulaukė žiniasklaidos dėmesio, kai pareiškė, kad Rusijos aukščiausioji vadovybė iš esmės įvykdė išdavystę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija kovoja dėl savo „istorinių žemių“ Ukrainoje, kalbėdamas valstybės organizuotame patriotiniame mitinge Maskvoje, skirtame puolimui kaimyninėje šalyje paremti. „Ką tik išgirdau iš aukščiausios šalies karinės vadovybės, kad dabar vyksta mūšis dėl mūsų istorinių žemių, dėl mūsų žmonių“, – sakė V. Putinas, kreipdamasis į dešimtis tūkstančių susirinkusiųjų.

Rusų kariuomenė gali gintis bet kokia ginkluotės rūšimi, įskaitant branduolinę, jeigu JAV siekia Rusijos pralaimėjimo, pareiškė Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininkas ir buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Jeigu JAV nori Rusijos pralaimėjimo, tai mes esame ant pasaulinio konflikto slenksčio. Jeigu JAV nori Rusijos pralaimėjimo, tai mes turime teisę gintis bet kokia ginkluote, įskaitant branduolinę“, – rašė D. Medvedevas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per susitikimą su Kinijos diplomatijos vadovu pareiškė, kad Pekino ir Maskvos bendradarbiavimas yra svarbus siekiant „stabilizuoti tarptautinę padėtį“. „Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas pasaulinėje arenoje yra labai svarbus siekiant stabilizuoti tarptautinę padėtį“, – sakė V. Putinas per susitikimą su Wang Yi. Jų susitikimas įvyko Kinijai bandant tarpininkės vaidmenį.

Maskvoje šiąnakt degė viešbutis MKM, įsikūręs pačiame miesto centre. Pagrindinė tyrimo versija – nenustatytas asmuo „dėl nesutarimų su gyventojais“ padegė vieną iš kambarių. Vėliau ugnis išplito į kitas patalpas, žuvo 6 asmenys, įskaitant 2 vaikus. Rusijos tyrimų komitetas vietos žiniasklaidai patvirtino, kad gaisro viešbutyje Maskvoje priežastis – padegimas.

Krasnojarske užsidegė sandėlis, ugnis išplito 2,5 tūkst. kvadratinių metrų plote. Krasnojarske gesinamas didelis gaisras sandėlyje, RIA Novosti pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerijos spaudos tarnyba. „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) projekto „Sibir.Realii“ „Telegram“ kanale sakoma, kad dega šaldytuvų sandėlis. Iš degančio pastato buvo evakuota 10 žmonių, pridūrė Nepaprastųjų situacijų ministerija. Pranešimų apie aukas kol kas nėra.

Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ antradienį pranešė, kad dėl pažeistos kapsulės Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) įstrigusi įgula turėtų grįžti į žemę rugsėjo mėnesį, praėjus metams nuo atvykimo.

Rusijos gynybos ministerija įsivėlė į atvirą konfliktą su „Wagner“ savininku Jevgenijumi Prigožinu, kuris taip pat nebuvo pakviestas ir į metinį V. Putino pranešimą Maskvoje. Smogikų vadas skundžiasi, kad jo daliniai negauna amunicijos, valdžia aiškina, kad tai yra melas. Rusijos gynybos ministerija oficialiai paneigė „Wagner“ skundus dėl amunicijos trūkumo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė JAV ambasadorę Lynne Tracy dėl to, ką ji pavadino besiplečiančiu Vašingtono dalyvavimu kare Ukrainoje.

Milžiniški nuostoliai Rusijos agresijoje prieš Ukrainą dažniausiai tėra statistiniai duomenis, tačiau vienas regioninis Novosibirsko „Telegram“ kanalas paviešino vaizdo įrašą, demonstruojantį, kokiais kiekiais į Rusiją yra transportuojami nukauti kariai. Sandėlyje ar specialiame angare filmuotoje medžiagoje matyti palei sieną sustatytos medinės dėžės su ant jų užklijuotais mirties liudijimais.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pakartojo JAV nuogąstavimus, jog Kinija gali imti tiekti Rusijai ginklus, kad padėtų jai tęsti karą prieš Ukrainą. „Šį imperinį užkariavimo karą pradėjo prezidentas (Vladimiras) Putinas. Būtent V. Putinas toliau eskaluoja karą“, – sakė J. Stoltenbergas. „Taip pat vis labiau nerimaujame, kad Kinija gali planuoti teikti paramą letaliniais [ginklais] Rusijos karui“, – pridūrė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė apgailestaująs dėl Rusijos sprendimo sustabdyti dalyvavimą branduolinės ginkluotės ribojimo sutartyje su JAV ir pareiškė, kad tai simbolizuoja Europos ginklų kontrolės architektūros, vystytos po Šaltojo karo, pabaigą. „Apgailestauju dėl šiandieninio Rusijos sprendimo sustabdyti savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „strategine nesėkme“, rusų prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjus „kruopščiai ir sistemingai“ tęsti Maskvos prieš beveik metus pradėtą puolimą provakarietiškoje kaimynėje. „Vieni metai po to, kai prezidentas Putinas užpuolė Ukrainą. Aišku, kad jo karas visais atžvilgiais yra strateginė nesėkmė“, – sakė A. Blinkenas Atėnuose, kur užbaigia penkių dienų kelionę regione. „Niekas nenorėjo šito karo.

Vladimiras Putinas, kaip ir prognozavo kai kurie apžvalgininkai, savo metinėje kalboje parlamentarams sustabdė Rusijos dalyvavimą strateginės ginkluotės mažinimo sutartyje. „Maskvos susitarimu“ vadinamas dokumentas buvo pasirašytas 2002-aisiais tarp JAV ir Rusijos. Jame numatyta riboti kovinėje parengtyje laikomų branduolinių galvučių kiekį. Vėliau jis buvo kelis kartus atnaujintas – paskutinį sykį „New START“ pratęstas galiojimas iki 2026-ųjų.

Rusija atidžiai stebi JAV prezidento Joe Bideno vizitą Ukrainoje ir Lenkijoje, antradienį paskelbė Kremlius. Pareiškimas pasirodė kitą dieną po JAV lyderio istorinio vizito Ukrainoje ir prieš jo kalbą Varšuvoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien savo kasmetinėje kalboje kreipėsi į vietos politinį „elitą“ ir tautą. Jau nuo pat savo kalbos pradžios jis pažėrė kaltinimų Vakarams, kuriuos apkaltino dėl nesiskaitymo su Rusijos interesų.

Rusija rengiasi iki 2030-ųjų okupuoti Baltarusiją, skelbiama kelių Europos leidinių žurnalistiniame tyrime. Tyrimo rengėjai atkreipė dėmesį į pastarųjų metų vykdomą Rusijos ir Baltarusijos susiliejimą, o rengiamuose dokumentuose matyti būsimos inkorporacijos požymiai.

Vienas aukšto rango Nyderlandų žvalgybos pareigūnas pirmadienį apkaltino Rusijos laivą bandžius perprasti Nyderlandų vėjo jėgainių parkų Šiaurės jūroje veikimą. Jo teigimu, taip buvo siekiama sutrikdyti šalies elektros energijos infrastruktūrą. Karinės žvalgybos vadovas generolas majoras Janas Swillensas sakė, kad pastaraisiais mėnesiais į Nyderlandų teritorinius vandenis buvo įplaukęs Rusijos laivas, kuris buvo išlydėtas Nyderlandų pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno.

Kursko srityje, netoli sienos su Ukraina, šeši šauktiniai kariai žuvo, dar du nukentėjo, bet išgyveno, kai vienas iš jų sumanė „pasišildyti“ ir šliūkštelėjo į krosnelę degaus skysčio. Gornalio kaime dislokuoti rusų kariai sukėlė sprogimą, šeši jų žuvo, kuomet pabandė į ugnį šliūkštelėti „degaus skysčio“. Pasigirdo sprogimas, netrukus aplinką apėmė ugnis, skelbiama „Lenta“. „Mash“ šaltinių teigimu, išgyveno du iš aštuonių tuomet įtvirtintuose apkasuose buvusių karių.

Vladimiro Putino metinio pranešimo išvakarėse esminis klausimas rusams: kaip JAV prezidentas Joe Bidenas „išdrįso“ apsilankyti Kyjive, ir ką tai reiškia.

Žvalgybinių duomenų dėl galimo Rusijos puolimo nėra, bet pavojus yra realus, nes situacija gali pasikeisti, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip ministras komentavo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio pasisakymą, kad Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiverždama į Baltijos šalis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį perspėjo Kiniją nesiųsti Rusijai ginklų karui Ukrainoje, Pekinui atmetus JAV pareiškimus, kad Kinija svarsto tokią galimybę. J. Borrellis nurodė Kinijos diplomatijos vadovui Wang Yi pasakęs, kad „mūsų santykiuose mums tai būtų raudona linija“ „Jis man pasakė, kad jie neketina to daryti, kad jie neplanuoja to daryti. Tačiau mes išliksime budrūs“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiveržiant į Baltijos šalis, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Atsakant į jūsų klausimą – taip, jos gali testuoti [Vakarų] reagavimo mechanizmus ir suteikti galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas. Kaip kad vyksta Afrikoje“, – interviu „Delfi“ sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas.

Nyderlandų vyriausybė šeštadienį pareiškė, kad „keletui“ Rusijos diplomatų teks išvykti iš Nyderlandų, ir apkaltino Maskvą mėginimais slapta atsiųsti savo šnipus į šalį, kurioje įsikūrusios įvairios tarptautinės institucijos, įskaitant Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir pasaulinę cheminių ginklų priežiūros instituciją.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo toliau palaikyti santykius su Maskva ir paragino kitus daryti tą patį, nors Europos Sąjunga (ES) ir mėgina išlaikyti vieningą frontą prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. „Toliau palaikysime savo ekonominius santykius su Rusija ir siūlome savo sąjungininkams daryti tą patį“, – pareiškė V. Orbanas savo metinėje kalboje.

Prieš metus Ukrainą užpuolusi Rusija gyvena beprecedenčių Vakarų sankcijų sąlygomis. Tačiau pinigai karui Ukrainoje Kremliui niekaip nesibaigia, rusų kariuomenės nuo agresyvių veiksmų tai nesustabdo. Nepaisant to, šie metai parodė – sankcijos yra ilgalaikė strategija, parodyti savo poveikį joms gali prireikti daugiau laiko. Finansines, prekybines ir asmenines sankcijas rusams įvedė daugiau nei 40 šalių: nuo JAV ir ES iki Pietų Korėjos, Šveicarijos ir Albanijos.

JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai šeštadienį išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Irano, gaminančio dronus, kuriuos, pasak Vakarų, Maskva naudoja Ukrainoje.

JAV viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį apkaltino Maskvą Ukrainoje vykdant „nusikaltimus žmoniškumui“, o Rusijos pajėgas – „plačiai paplitusiais ir sistemingais“ išpuoliais prieš šalies civilius gyventojus.  Ji šiuos komentarus išsakė Miuncheno saugumo konferencijoje, likus kelioms dienoms iki vienerių metų sukakties, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius Europoje sukėlė karą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje turėtų pareikšti, kad Kyjivui prašant daugiau ginklų, sąjungininkai privalo suteikti Ukrainai to, ko jai reikia, kad nugalėtų Rusiją.  „Turime suteikti Ukrainai toai ko jai reikia, kad ji laimėtų kaip suvereni, nepriklausoma tauta Europoje“, – pasakys jis pasaulio lyderių susitikime, rodo jo kalbos ištraukos, su kuriomis susipažino naujienų agentūra AFP.