Rusija

Jungtinių Valstijų teisingumo vadovas trečiadienį karo nusikaltėliu pavadino Ukrainoje kovojančių Rusijos samdinių grupės „Wagner“ pajėgų lyderį Jevgenijų Prigožiną. Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas Senato posėdyje sakė, kad Teisingumo departamentas padeda Ukrainai tirti karo nusikaltimus, kurie, kaip įtariama, buvo įvykdyti nuo Rusijos invazijos pradžios, įskaitant ir pusiau privačios sukarintos „Wagner“ grupės nusikaltimus.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ketvirtadienį paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis įveikti nesutarimus dėl Ukrainos, o susitikimo Naujajame Delyje atidaryme pareiškė, kad pasaulinis valdymas „žlugo“. „Pastarųjų kelerių metų patirtis – finansų krizė, klimato kaita, pandemijos, terorizmas ir karai – aiškiai rodo, kad pasaulinis valdymas žlugo“, – sakė N. Modi įrašytame pranešime, kuriuo buvo pradėtas G-20 užsienio reikalų ministrų susitikimas.

JAV analitikai iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) suskaičiavo, kad rusai neteko kare Ukrainoje daugiau karių negu visuose kituose kariniuose konfliktuose kartu sudėjus nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Ekspertų skaičiavimais, vien per pirmus karo metus Rusija prarado 60-70 tūkst. karių, ukrainiečių skaičiavimais šis skaičius gali būti dvigubai didesnis. Tai yra didesnis skaičius negu visi rusų karo konfliktai, kuriuose jie dalyvavo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Suomijos parlamentas trečiadienį didele balsų dauguma nubalsavo už įstojimą į NATO, taip priartindamas tikimybę, kad Suomija įstos į Aljansą anksčiau nei jos kaimynė Švedija. Įstatymų leidėjai 184 balsais prieš septynis pritarė įstatymui, patvirtinančiam, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad šią savaitę Indijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės užsienio reikalų ministrų susitikime neturės asmeninių pokalbių su Rusijos ir Kinijos atstovais. „Neplanuoju nei su vienu iš jų susitikti G-20“, – prieš išskrisdamas į Naująjį Delį žurnalistams Uzbekistano sostinėje Taškente sakė jis ir pridūrė, kad tikisi su jais dalyvauti bendruose posėdžiuose.

Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo Rusijos pajamas už dujas ir naftą šių metų pirmąjį mėnesį ir palygino su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu. Anot agentūros specialistų, Rusija neteko 40 proc. savo pajamų, o tai įrodo Vakarų sankcijų efektyvumą. „International Energy Agency“ (Tarptautinė energetikos agentūra, IEA) ataskaitoje skelbiama, kad šių metų sausį, lyginant su praėjusių metų rezultatu, Rusijos naftos ir dujų pajamos krito 38 proc.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį, pirmąją pavasario dieną, sakė, kad jo šalis ištvėrė visus žiemos mėnesius trukusius Rusijos smūgius ypatingos svarbos infrastruktūrai. Nuo spalio mėnesio Rusija raketomis ir dronais apšaudo svarbiausius Ukrainos energetikos objektus, taip sutrikdydama vandens, šildymo ir elektros energijos tiekimą milijonams žmonių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas trečiadienį turi dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime Naujajame Delyje. Rusijos karas Ukrainoje bei įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos šiame susitikime tikriausiai nustelbs šeimininkės Indijos bandymus vienyti didžiausias pasaulio ekonomikas. Buvo manoma, kad A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimas yra mažai tikėtinas.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas praneša apie Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios skinasi kelią Rusijos Federacijoje. Pataisos, kurioms dar nėra pritarta, numato, kad asmenims, diskredituojantiems „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red.) dalyvius, įskaitant ir savanorių būrius, numatoma bauda iki 5 mln. rublių (62,7 tūkst. eurų), priverstinis darbas iki 5 metų arba realus laisvės atėmimas iki 15 metų.

Ukrainoje praėjusią naktį aidėjo oro pavojaus sirenos, virš Poltavos srities buvo numušta iki 5 dronų, pranešė pareigūnai. Oro pavojus buvo paskelbtas šiaurinėse Černihivo, Sumų, Kyjivo, rytinėje Charkivo, centrinėse Poltavos, Čerkasų, Kirovohrado srityse, Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajone. Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas per platformą „Telegram“ pranešė, kad srityje buvo numuštas rusų dronas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad kovų intensyvumas „tik didėja“ netoli Bachmuto miesto prie fronto linijos Rytų Ukrainoje, kur jau kelis mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai. „Sunkiausia, kaip ir anksčiau, yra Bachmute... Rusija visai neskaičiuoja žmonių, siunčia juos nuolat pulti mūsų pozicijų. Kovų intensyvumas tik didėja“, – vakariniame kreipimesi į tautą sakė V. Zelenskis.

Suomija pradeda statyti planuojamą 200 km ilgio tvorą pasienyje su Rusija, antradienį pranešė šalies sienos apsaugos tarnyba. Helsinkis baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantų srautais pasienyje politiniais tikslais. Teritorijos tvarkymo darbai antradienį prasidėjo „nuo miško valymo ir bus vykdomi taip, kad kovą būtų galima pradėti tiesti kelius ir montuoti tvorą“, sakoma Suomijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.

Praėjusią savaitę viename iš Maskvos prekybos centrų įvyko masinės paauglių muštynės, jau po kelių dienų muštynės viešose vietose užfiksuotos daugelyje didžiųjų Rusijos miestų. Propaganda suskubo dėl visko apkaltinti judėjimą „ČVK Ryodan“, prasidėjo masiniai sulaikymai – policijos nuovadose atsidūrė virš 500 vaikų. Vasario 22-ąją Rusijos „Telegram“ kanaluose išplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti masinės muštynės prekybos centre „Aviapark“ ir kitose viešose vietose.

Rusijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad programišiai įsilaužė į kelis regioninius televizijos kanalus ir radijo stotis, neseniai transliavusias perspėjimus apie oro pavojų. Tokie perspėjimai yra įprasti visoje Ukrainoje, kuri nuolat atakuojama rusų dronais ir raketomis. „Įsilaužus į radijo stočių ir televizijos kanalų serverius, kai kuriuose šalies regionuose buvo transliuojama informacija apie paskelbtą oro pavojų“, – sakoma Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešime.

Viena Tulos srities (Rusija) mokinė dailės pamokos metu nupiešė karą smerkiantį piešinį. Dabar jos tėvui, kuris ją augina vienas, iškelta baudžiamoji byla dėl „armijos diskreditavimo“, su realia perspektyva netekti laisvės. Pačiai mergaitei tokiu atveju gresia atsidurti vaikų namuose. Kafkiška istorija Rusijoje prasidėjo praėjusių metų balandį, kuomet 6-okė Maša per piešimo pamoką nupiešė antikarinį piešinį.

Ukraina antradienį pranešė, kad jos pajėgos patiria spaudimą Bachmute – beveik sugriautame mieste rytinėje Donecko srityje, kurį Rusija jau kelis mėnesius bando užimti. „Padėtis aplink Bachmutą yra labai įtempta. Nepaisant didelių nuostolių, priešas išsiuntė geriausiai apmokytus „Wagner“ šturmo dalinius, kad šie bandytų pralaužti mūsų karių gynybą ir apsupti miestą“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Po neeilinės UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos 16 Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, kreipėsi į UNESCO vadovus dėl, jų teigimu, neteisėto Rusijos dalyvavimo aukščiausiuose UNESCO organuose, antradienį pranešė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.

Pasak vieno iš į nelaisvę Ukrainoje paimtų Rusijos karių, kare žuvusių rusų kūnai specialiai nėra iš karto siunčiami į Rusijos Federaciją, kad valstybė galėtų jų artimiesiems nemokėti išmokų.

Japonijos užsienio reikalų ministerija antradienį, kelios dienos po pirmųjų Maskvos invazijos į Ukrainą metinių, paskelbė apie naujas sankcijas Rusijai: įšaldytas 48 asmenų ir 74 organizacijų turtas, paskelbta eksporto apribojimų.

Antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge teisėsauga, dėl aptikto neatpažinto objekto ore, paskelbė įvedusi veiksmų planą „Kovior“. Tarptautiniame „Pulkovo“ oro uoste nepriimami lėktuvai. „Kovior“ įvedamas esant neteisėtam objektų sienos kirtimui arba aptikus neatpažintą skraidantį objektą. „Baza“ šaltinių teigimu, virš miesto pakelti naikintuvai. „Flightradar“ matyti, kad civiliai orlaiviai aplenkia miesto oro erdvę.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ dėl skrydžių saugumo rizikos neribotam laikui stabdo reisus į Ukrainai kaimyninę Moldovą, skelbia Rumunijos žiniasklaida, remdamasi aviakompanijos pranešimu spaudai.

Rusijos Krasnodaro krašte, Tuapsėje, „Rosneft“ naftos bazėje kilo gaisras. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad naftos bazę atakavo du bepiločiai orlaiviai. Sprogimai naftos saugyklos teritorijoje įvyko vasario 28 d., apie antrą valandą nakties.  Vietos gyventojai, žiniasklaidos teigimu, pranešė apie du sprogimus „5 sekundžių skirtumu“. Pasak rusų žiniasklaidos, šalia naftos bazės esančią katilinę apgadino du bepiločiai orlaiviai.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, antradienį Pekine pradės trijų dienų valstybinį vizitą, augant geopolitinei įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Savo vizito metu A. Lukašenka susitiks su Kinijos prezidentu Xi JInpingu. Į Kiniją jis atvyksta po to, kai Pekinas paskelbė poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje, kurioje pabrėžė, kad yra neutrali šalis, ir paragino abi šalis palaikyti dialogą.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas atmetė teiginius, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, ir sakė JAV žiniasklaidai nematęs „jokių ženklų, kad tokie dalykai net svarstomi“. Aukšto rango JAV pareigūnai dar sekmadienį teigė esantys įsitikinę, kad Kinija svarsto galimybę tiekti Maskvai letalią įrangą, ir šiuo metu vykdoma diplomatinio spaudimo kampanija, kuria siekiama Pekiną nuo to atkalbėti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį perspėjo, kad padėtis aplink karštąjį Bachmuto fronto tašką darosi vis sudėtingesnė. „Situacija darosi vis sudėtingesnė“, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kalboje.

Internete plinta nutekintas vaizdo įrašas, kuriame, kaip manoma, užfiksuotas erotinis rusų generolo Aleksandro Matovnikovo šokis. Kaip rašo UNIAN, vaizdo įrašu pasidalijo projektas VChK-OGPU. A. Matovnikovas yra Rusijos Sausumos pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas ir režimo lyderio Vladimiro Putino apdovanotas pareigūnas. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras iš pradžių šoka prisidengęs baltu rankšluosčiu, galiausiai ima demonstruoti savo lytinius organus.

Praėjusią savaitę JAV paskelbė naują sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketą, kuriame, be asmeninių ribojimų ir sankcijų Rusijos karinei pramonei bei bankams, buvo įvesti „prabangos prekių“ apribojimai. Atnaujintas tokių prekių sąrašas pasipildė dar 276 prekių rūšimis, įskaitant ir brangesnius nei 300 eurų telefonus.

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai ėmė skelbti vis daugiau sankcijų Rusijai. Tačiau praėjus metams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios pastebima, kad sankcijos Vladimiro Putino režimui yra skylėtos ir jos dažnu atveju yra apeinamos. Ar sugebėsime tai sustabdyti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja diplomatas Albinas Januška ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Po pranešimų apie susprogdintą Rusijos karinį lėktuvą – iškalbinga A. Lukašenkos ir V. Putino tyla. Kremlius atsisakė komentuoti Mačuliščių aerodrome įvykdytą baltarusių partizanų diversiją, o A. Lukašenka tuo metu sušaukė šalies kariuomenės ir saugumo struktūrų vadų pasitarimą, tačiau taip pat niekaip nekomentuoja įvykių.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savaitgalį pareiškė savo pasipiktinimą Rusijos ambasadoriaus elgesiu, kai penktadienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje buvo paraginta tylos minute pagerbti karo Ukrainoje aukas.  „Niujorko Metropoliteno Opera surengė atminimo koncertą per karo metines“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Reinsalu.  „Taip pat buvo pakviesti Europos šalių užsienio reikalų ministrai.

Kazachstanas penktadienį pranešė aptaręs dujotiekio tarp Rusijos ir Kinijos statybos galimybę, Maskvai gręžiantis į Aziją konflikto su Vakarais fone. Dujotiekis taip pat galėtų aprūpinti paties Kazachstano regionus, kuris, nepaisant didžiulių išteklių, dažnai susiduria su energijos trūkumu.

Vakaruose nepripažįstamas autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka žurnalistams pareiškė, kad Baltarusijos kaimynės Lietuva ir Lenkija esą nori gyventi taip, kaip Baltarusija.

Po didelio masto karo Ukrainoje praėjus metams rusams pabodo žiūrėti naujienas iš fronto ir politinių-propagandinių šou laidas, todėl jie pasirinko vietoje nežinomybės fronte antgamtinius dalykus, rašoma „The Insider“ tyrime. Rusijos žurnalistų teigimu, taip vadinamieji „Z ekstrasensai“ televizijos laidose tapo propagandos dalimi, kuomet Kremliaus veiksmus šlovinančios karinės-politologinės laidos susidūrė su krintančių reitingų problema.

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą grasina, kad iškilus Rusijos egzistavimo klausimui, kils abejonių dėl pačios žmonių civilizacijos egzistavimo. „Jei rimtai iškils pačios Rusijos egzistavimo klausimas, jis bus sprendžiamas ne fronte Ukrainoje, bet kartu su visos žmonijos tolesnio egzistavimo klausimu. Ir čia neturėtų būti dviprasmybių. Mums nereikia pasaulio be Rusijos“, – straipsnyje rusų leidiniui „Izvestija“ rašė D. Medvedevas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai paskelbė, kad jo šalis sustabdo dalyvavimą „New START“ sutartyje su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, priversdamas pasaulį suabejoti dėl paskutinio likusio ginklų kontrolės susitarimo tarp dviejų didžiausių branduolinių valstybių ateities. Sutartis, kuri įsigaliojo 2011 m., apriboja tarpžemyninių branduolinių ginklų, kuriuos kiekviena šalis gali turėti, skaičių. 2021 m. ji buvo pratęsta dar penkeriems metams.

Vladimiro Putino vaikystę gaubia daug paslapčių, o per tiek jo vadovavimo Rusijai metų buvo girdima įvairiausių versijų. Štai viena moteris tvirtino, kad yra biologinė V. Putino motina, o jis išties gimė Gruzijoje.  Tokį faktą tvirtina ir dokumentiniame filme „Karo metai“ pasirodžiusi Lenkijos žurnalistė Kristyna Kurczab-Redlich, tikinanti radusi biologinę Kremliaus tirono mamą.  „Po priesaika galiu patvirtinti, kad tai tiesa.

Samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs sugauti rusų tinklaraštininką Aleksejų Stoliarovą. To priežastis – tariama antikarinė Stoliarovo, kuris yra Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu svainis, pozicija. Apie tai skelbia kanalas 24tv.ua. Rusijos „Telegram“kanaluose teigiama, kad A. Stoliarovas paspaude „Like“ ant Jurijaus Dudo įrašo, kuriame kalbama apie kruviną ir beprasmį karą, už kurį atsakinga V. Putino aplinka.

Pietų Afrikos karinis jūrų laivynas, kaip ir didžioji šalies dalis, yra gana skurdus. Jo laivai jūrose praleidžia perpus mažiau laiko nei prieš dešimtmetį. Dėl Afrikos nacionalinio kongreso sprendimo sumažinti biudžetą, dabar laivyne yra vos keletas veikiančių laivų. Taigi nenuostabu, kodėl šalis norėtų pasimokyti iš kitų šalių karinių laivynų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis naujas Europos Sąjungos sankcijas Rusijai vadina dar vienu „nedideliu ir užtrukusiu žingsniu“, tačiau apgailestauja, kad į naująjį paketą nepavyko įtraukti Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos „Rosatom“. Jis taip pat sako kartais matantis partnerių siekį ne įvesti naujus suvaržymus, o išsiderėti išimčių. „Tai dar vienas nedidelis ir užtrukęs žingsnis, bet vis tiek tinkama linkme.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų derybos Indijos Bengalūro mieste šeštadienį baigėsi nepasiekus konsensuso, Rusijai ir Kinijai prieštaraujant baigiamojo dokumento formuluotėms dėl Maskvos karo Ukrainoje. Susitikimas paskelbė G-20 pirmininkės Indijos reziumė ir dokumentą apie rezultatus. Juose sakoma, kad nepavyko susitarti dėl formuluočių apie karą Ukrainoje.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Vasario mėnesį vykusios Volodymyro Zelenskio kelionės į Europą metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trišaliame susitikime Paryžiuje bandė įtikinti Ukrainos prezidentą pradėti taikos derybas su Rusija, skelbia „The Wall Street Journal“, remdamiesi savo šaltiniais.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją dieną galingai smogė Rusijos pajėgoms.   UNIAN skelbia, kad ukrainiečiams pavyko sunaikinti Rusijos sraigtasparnį Mi-24, kainuojantį beveik 12 mln. eurų, ir droną su amunicija.   Ukrainos aviacija per parą surengė 14 smūgių į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas. Apie tai vakaro suvestinėje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Minint vienos didžiausių šio amžiaus tragedijų – karo Ukrainoje – metines, vasario 24-26 dienomis TV3 ir naujos kartos televizija Go3 savo žiūrovus kviečia dokumentiniam ciklui „Karo metai“, kuris dar kartą nupieš agresorės Rusijos ir didvyriškos Ukrainos bei jų lyderių portretus.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai penktadienį įspėjo šalis, kad jos patirs „rimtų išlaidų“, jei ir toliau padės Rusijai išvengti tarptautinių sankcijų, įvestų siekiant sustabdyti jos invaziją į Ukrainą. Susitikime, kurį surengė šiuo metu G-7 pirmininkaujanti Japonija, valstybės narės pabrėžė savo įsipareigojimą sustabdyti lygiai prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą ir įspėjo Maskvą nenaudoti branduolinių ginklų.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas gavo apdovanojimą... nuo savęs.   UNIAN skelbia, kad R. Kadyrovas anksčiau įkūrė Čečėnijos Respublikos didvyrio titulą. O šiandien skelbiama, kad Kremliaus statytinis pats save šiuo titulu apdovanojo.   Pranešama, kad R. Kadyrovas tapo pirmuoju žmogumi, gavusiu šį apdovanojimą.

Rusija svarsto galimybę siųsti Iranui naikintuvus, nes tai yra plečiamo karinio bendradarbiavimo, dėl kurio Teheranas į Maskvą siunčia vis daugiau ginkluotės, skirtos invazijai į Ukrainą, dalis, penktadienį pranešė Baltieji rūmai. „Manome, kad Rusija gali su Iranu pradėti precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, tiekti ginkluotę, įskaitant raketas, elektroniką ir viską, ko reikia oro gynybai.

2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo agresiją Ukrainoje, o praėjus metams nuo karo pradžios Kremlius ir toliau agresyviai puola kaimyninę šalį nepaisant visų savo žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių. Apie tai, kokios ekonominės būklės Rusija pasitinka antruosius karo metus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas spaudos konferencijoje su žurnalistais, sakė, kad jam nėra svarbu, kas bus su Rusija po Ukrainos pergalės.   Prezidentas pažymėjo, kad jei Rusija galvotų apie savo šalį, apie tai, kaip ją padaryti klestinčią, karo nebūtų.   „Jie turi savo valstybę ir privalo galvoti apie savo valstybę. Jei jie galvotų apie savo šalį, karo nebūtų.