Karas Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę. Vakarai į tai atsako sankcijomis. Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad Rusija neigia Ukrainos valstybingumą, todėl turi būti imtasi griežčiausių sankcijų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsaku ne tik pripažino anksčiau okupuotas Donbaso teritorijas „suvereniomis respublikomis“, bet ir įsakė dislokuoti ten savo karines pajėgas, matyti iš paviešinto dokumento. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Kremliaus išlaikomų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, parodė Rusijos valstybinė televizija. Vakarų lyderiai apgailestavo dėl tokio sprendimo, o Prancūzija jau paskelbė sušauksianti Saugumo Tarybos posėdį dėl tokio Rusijos sprendimo.

Internete sparčiai plinta Rusijos Dūmos parlamentaro, liberaldemokratų partijos lyderio Vladimiro Žirinovskio kalba, kurioje jis galimai netyčia nuspėjo, arba tiesiog pasakė per daug, kad 2022-ųjų vasario 22-ąją prasidės karo veiksmai. „Jūs pajausite viską 4 ryto, vasario 22-ąją. Aš norėčiau, kad 2022 metai būtų taikūs, tačiau mėgstu teisybę.

Nors Paryžius tvirtino, kad pasiekta diplomatinė pažanga, Rusija metė provokuojančius kaltinimus, dėl kurių daugelis baiminasi, nes jie gali būti panaudoti karui pateisinti, rašo politico.eu.

Rusija apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius pasienio patikros punkto ūkinį pastatą Rostovo srityje. Pastatas buvo nutolęs nuo sienos per 150 metrų, jame artilerijos sviedinio pataikymo metu nieko nebuvo. Ukraina anksčiau tvirtino, kad tvarkingai laikosi nešaudymo režimo, o dėl pataikymų į civilių pastatus kaltino Kremliaus palaikomus smogikus.

Kremliaus spaudimas Ukrainoje ir toliau auga, nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų sureguliuoti situaciją. Vladimiras Putinas sušaukė šalies Saugumo Tarybą, kurioje gali būti priimtas sprendimas įvesti karines pajėgas į jau okupuotas Ukrainos teritorijas Donbase. Pirmadienį Rusijos okupuotų Donbaso teritorijų atstovai paskelbė apie apšaudytas civilių gyvenvietes, mokyklas, o šalies pasieniečiai paskelbė apie tariamai įvykdytą įsiveržimą iš Ukrainos teritorijos.

Kremliaus kontroliuojami smogikai skelbia apie dviejų priemiesčio mokyklų apšaudymą. Nepripažintos „Donecko Liaudies Respublikos“ (DLR) atstovai tvirtina, kad į mokyklas pataikė Ukrainos kariuomenės sviediniai. Aukų ar nukentėjusiųjų nėra, o Ukraina tvirtina, kad laikosi ugnies nutraukimo režimo.

JAV žvalgyba gavo duomenis, kad Rusija išsiuntė įsakymą pradėti puolimą prieš Ukrainą, praneša CNN. CNN tvirtina informaciją apie tai gavusi iš trijų šaltinių. Žvalgybiniai duomenys, susiję su įsakymu vadams ir žvalgybos darbuotojams, yra vienas iš kelių rodiklių, kuriuos JAV stebi siekdamos įvertinti, ar Rusijos pasirengimas potencialiai invazijai įžengė į galutinį etapą.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose sekmadienį vėl tikino, jog Rusija neplanuoja pulti Ukrainos. „Dar kartą noriu pabrėžti, kad mūsų raštiškoje reakcijoje į Jungtinių Valstijų atsakymą dėl saugumo garantijų, perduotoje vasario 17-ąją, vienareikšmiškai teigiama: jokios Rusijos invazijos į Ukrainą, apie kurią nuo praėjusių metų rudens anonsuoja JAV ir jos sąjungininkės, nėra ir ji neplanuojama.

Čekija sekmadienį paragino savo piliečius išvykti iš Ukrainos, stiprėjant nerimui, kad artimiausiomis dienomis Rusija gali įsiveržti į savo kaimynę. „Krizinių situacijų štabo posėdyje apsvarstytas padėties Rytų Ukrainoje rimtumas dėl Rusijos veiksmų. Mes nuolat palaikome ryšius su savo partneriais Europos Sąjungoje ir NATO sąjungininkėmis.

Daugiau kaip 53 tūkst. nepriklausomomis nuo Ukrainoje apsiskelbusių Donecko ir Luhansko respublikų gyventojų jau evakavosi į Rusiją, suintensyvėjus kariniam konfliktui Rytų Ukrainoje, sekmadienį vakare paskelbė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija. „Iki 19 valandos sekmadienio Maskvos laiku Rusijos valstybės sieną kirto daugiau kaip 53 tūkst. pabėgėlių iš dviejų kaimyninių Ukrainos regionų“, – pareiškė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministro pareigas einantis Aleksandras Čuprijanas.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį surengs neeilinį nuolatinių atstovų susitikimą, siekdama rasti būdų, kaip deeskaluoti su Ukraina susijusią situaciją, pranešė institucijai pirmininkaujanti Lenkija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prancūzų lyderiui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) teigė ketinąs išvesti Rusijos karius iš Baltarusijos, kai tik baigsis ten vykstančios karinės pratybos, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „artimiausiomis valandomis“ surengs pasitarimą dėl Ukrainos krizės, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) yra pasirengęs „bet kuriuo metu“ susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, jei tai padės išvengti karo Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Amerikos diplomatijos vadovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sekmadienį susitarė siekti paliaubų Rytų Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį per pokalbį su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) apkaltino Kijevą dėl karinės padėties Rytų Ukrainoje paaštrėjimo, tačiau sakė, kad reikia intensyvinti diplomatines pastangas rasti sprendimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį  po pokalbio telefonu su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) paragino atnaujinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) globojamas derybas su Rusija ir nedelsiant nutraukti ugnį. „Mes esame už taikos proceso intensyvinimą. Pritariame tam, kad nedelsiant būtų sušaukta TKG“, – pareiškė jis, turėdamas omenyje Trišalę kontaktinę grupę, kuriai priklauso Ukraina, Rusija ir ESBO.

Jei Vladimiro Putino nesustabdysime, jis gali taikytis į Baltijos šalis, sako Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. Apie tai ji kalbėjo dienraščiui „Mail On Sunday“. „Turime sustabdyti Putiną, nes jis nesustos su Ukraina“, – kalbėjo L. Truss. Pasak jos, V. Putinas gali kesintis aneksuoti daugiau buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų. „Baltijos šalys yra rizikoje. Vakarų Balkanai taip pat“, – sakė L. Truss.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu apie padėtį Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos, motyvuodama didėjančia įtampa kaimyninėje Ukrainoje. „Baltarusijos ir Rusijos prezidentai nusprendė tęsti Sąjunginės valstybės pajėgų parengties patikrinimus“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministro Viktaro Chrenino pranešime. Jame nurodoma, kad tokį sprendimą lėmė išaugęs karinis aktyvumas prie jų bendrų sienų ir „eskalacija“ Rytų Ukrainoje.

Vakarai negali vis tiesti Rusijai alyvmedžio šakelės, kol ji didina įtampą Ukrainos pasienyje, sekmadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis). „Didysis klausimas išlieka: ar Kremlius nori dialogo?“ – Miuncheno saugumo konferencijoje klausė Ch. Michelis. „Negalime amžinai tiesti alyvmedžio šakelės, kol Rusija atlieka raketų bandymus ir toliau telkia karius“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru, siekiant išvengti Maskvos invazijos į Ukrainą. Savaitgalį iš vis labiau apšaudomų regionų prie kovų su Rusijos remiamais separatistais fronto linijos buvo evakuojami civiliai gyventojai, o Kijevas šeštadienį pranešė, kad per ataką žuvo du Ukrainos kariai – pirmosios konflikto aukos per daugiau nei mėnesį.

NATO perkelia savo darbuotojus iš Ukrainos sostinės Kijevo į Lvivą, esantį šalies vakaruose, ir į Belgijos sostinę Briuselį dėl jų saugumo, šeštadienį pranešė vienas Aljanso pareigūnas. „Mūsų personalo saugumas yra svarbiausias dalykas, todėl darbuotojai buvo perkelti į Lvivą ir Briuselį. NATO biurai Ukrainoje ir toliau veikia“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas, nenurodydamas, kiek darbuotojų perkeliama. Ukraina nėra NATO narė, o Aljansas ten neturi jokių pajėgų.

Europos Sąjunga skelbia pastebimai suaktyvėjusį „manipuliavimą“ informacija, siekiant paremti išgalvotus pretekstus kariniam eskalavimui Ukrainoje, šeštadienį perspėjo Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). „ES labai susirūpinusi, kad surežisuoti įvykiai... gali būti panaudoti kaip pretekstas galimam kariniam eskalavimui“, – sakoma J. Borrellio pareiškime bloko vardu.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai šeštadienį pranešė apie daugiau nei 1 500 paliaubų pažeidimų Rytų Ukrainoje per vieną dieną – tai yra didžiausias skaičius šiais metais. Ataskaitoje apie puolimus penktadienį stebėtojai užfiksavo 591 pažeidimą Donecke ir 975 pažeidimus kaimyniniame Luhanske – dviejuose regionuose, kuriuos iš dalies kontroliuoja Rusijos remiami separatistai.

Lietuvos bankas perspėjo šalies bankus pasiruošti galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams ar kibernetiniams išpuoliams Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje, skelbė „Reuters“. Ekspertai perspėja, kad tokios atsargumo priemonės yra „tikrai ne veltui“, ypač žinant Rusijos programišių ankstesnių metų veiklą prieš JAV valdžios institucijas ir bendroves. Kiek anksčiau dėl galimų kibernetinių atakų įspėti ir kiti sektoriai.

Jeigu Vakarų žiniasklaidoje skelbiama apie Rusijos kariuomenės aktyvumą pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje, tai rusams per televiziją aiškinama, kad iš tiesų pati Ukraina ruošiasi puolimui. Populiariose valstybinės televizijos laidose ir internete dėstomos įvairiausios sąmokslo teorijos. Nuo Rusijos, apsuptos NATO šalių, gynimo, iki galimo JAV cheminio ginklo panaudojimo – šalies informacinėje erdvėje gausu klaidinančių ir niekuo nepagrįstų prielaidų.

Rusija ketvirtadienį pareiškė galinti atsakyti karinėmis priemonėmis, jeigu Vašingtonas nepatenkins jos anksčiau iškeltų reikalavimų dėl saugumo, ir pridūrė norinti, kad visos JAV pajėgos būtų išvestos iš Rytų ir Vidurio Europos.

Rusijos remiami separatistai artilerijos pabūklais apšaudė Luhansko Stanicos gyvenvietę, skelbiama Ukrainos žiniasklaidoje. Vietos humanitarinė misija „Prosilka“ praneša, kad nukentėjo vaikų darželio pastatas, dvi jo darbuotojos galimai buvo kontūzytos. Vaikų pastate dar nebuvo. „Šiandien, vasario 17-ąją, 09 val. 04 min apšaudžius iš artilerijos pabūklo tiesioginio pataikymo būdu buvo pažeistas vaikų darželio pastatas. Pirminė informacija rodo, kad dvi darželio darbuotojos buvo kontūzytos.

Okupuotų Donecko ir Luhansko teritorijų Kremliaus statytiniai ketvirtadienį paskelbės apie apšaudytas gyvenvietes šalia Luhansko. Tuo pat metu Rusijos propagandiniuose portaluose vis dažniau skelbiama apie Ukrainos pradedamą DLR ir LLR puolimą, siekiant „atsiimti žemes“, o V. Putinas piktinasi „vykstančiu genocidu“. Maža to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo aplinka pastarosiomis dienomis akcentuoja „vykdomą genocidą“. Šią informaciją Vakarų šalių atstovai jau pavadino galimu preteks...

Įtampai dėl Ukrainos neslūgstant, politikos specialistai sako, kad Rusijai palaikyti įtampą yra naudinga. Taip Kremlius elgiasi jau kurį laiką, o įtampos palaikymas iš esmės padeda nesulaukti sankcijų ir išlaikyti orumą bei žlugdyti Ukrainą. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis mano, kad Vakarai turėtų imtis veiksmų ir Rusijai taikyti sankcijas už situacijos eskalaciją. Įtampa regione neslūgsta.

Buvęs Rusijos prezidento patarėjas Vladislavas Surkovas, kuris yra laikomas vienu iš karinės operacijos Rytų Ukrainoje ir apskritai, visos dabartinės Rusijos ideologijos, „architektų“, pareiškė, kad šiuolaikinė Rusija „negali likti dabartinėse sienų ribose“, kurios nustatytos dar 1918-aisiais, po Bresto taikos sutarties su Vokietija. „Ankšta ir nuobodu, ir nejauku… ir protu nesuvokiama Rusijai likti gėdingo (Bresto sutarties) pasaulio sienų ribose. Mes už taiką, savaime suprantama.

Britų geltonosios spaudos leidiniai antradienį suskubo skelbti informaciją apie „Rusijos puolimą naktį iš vasario 15 į 16 d.“ Remiamasi neįvardintais šaltiniais JAV žvalgyboje ir pažymima, kad nepaisant Kremliaus pareiškimų, didžioji dalis Rusijos kariuomenės, kuri buvo sutelkta Ukrainos pasienyje, lieka savo pozicijose.

Rusijos Valstybės Dūma antradienį pritarė rezoliucijai kreiptis į prezidentą dėl būtinybės pripažinti „Donecko liaudies respublika“ (DLR) ir „Luhansko liaudies respublika“ (LLR) pasiskelbusius Rytų Ukrainos separatistų darinius, „Tai bus atlikta kaip įmanoma skubiau“, pareiškė žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

Vasario pradžioje eilė JAV ir Europos žiniasklaidos priemonių paskelbė „šaltinių informaciją“, kurioje tvirtinama apie Rusijos pajėgų „70 proc. pasirengimą surengti karinę operaciją Ukrainoje“, „galimybes užimti Kijevą per tris dienas“ ir netgi „visos Ukrainos okupaciją“. Manoma, kad vasario 5-6 dienomis didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės skelbė informaciją, kuri buvo gauta po šešias valandas trukusio uždaro JAV kongreso narių susitikimo su J. Bideno administracija ir JAV karine vado...

Praėjusį savaitgalį didžiausiame Švedijos leidinyje „Aftonbladet“ publikuotame straipsnyje Rusijos ambasadorius ne tik pareiškė, kad Rusija neleis Švedijai jungtis į NATO aljansą, bet ir pasidalijo itin nediplomatiška nuomone apie Vakarų sankcijas, kuri pateko ir į straipsnio antraštę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien susitiko su užsienio ir vidaus reikalų ministrais. Pokalbių su jais metu buvo išsakytas nepasitenkinimas „dalimi Vakarų atsakymo“ į ankstesnius reikalavimus. Taip pat buvo pažymėta, kad yra parengtas atsakas ir tikimasi tolimesnių derybų. Praėjusį savaitgalį pasirodžius JAV žvalgybos duomenims apie galimą Rusijos puolimą Ukrainoje „jau artimiausiomis dienomis“, Kremliui teko imtis skubių veiksmų.

Nuo 2021-ųjų rudens, kuomet Rusijos kariuomenės pajėgų skaičius pasienio su Ukraina zonoje pradėjo ženkliai augti, JAV pradėjo itin aktyviai skelbti apie Rusijos grasinimų rimtumą. Baltieji rūmai, neįprastai santūrios diplomatijos politikai, aktyviai publikuoja žvalgybos duomenis, dalijasi su sąjungininkėmis, įvardija galimas Maskvos karinės operacijos pradžios datas ir diskredituoja galimas Rusijos provokacijas, kuriomis gali būti siekiama susikurti pretekstą puolimui.

Kremliui sutelkus šimtątūkstantinę armiją greta Ukrainos, vėl pradėjo skambėti Vakarų vienybę skaldantis terminas – šrioderizacija. NATO ir ES partneriai su žiupsneliu nerimo žvelgia į Vokietijos laikyseną galimo karinio konflikto akivaizdoje. Ekspertai aiškina, kad Berlyno nenoras Ukrainai siųsti ginklų sietinas su šalies istorija, o Vokietija būdų, kaip ištiesti pagalbos ranką, randa.

Daugelis europiečių mano, kad Rusijai užpuolus Ukrainą NATO ir ES turėtų ginti Kijevą, skelbiama naujame tyrime. Apklausos rezultatai kiek netikėtai rodo, kad dauguma Europos šalių gyventojų palaiko pagalbos Ukrainai Rusijos puolimo atveju būtinybę. Jos autoriai prognozuoja ir bendrus Europos šalių gyventojų požiūrio į saugumą pokyčius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eilinį sykį pažymėjo, kad Ukrainos įstojimas į NATO reikštų visos Europos karą su Rusija. Tačiau pats Ukrainos įstojimas į NATO be išspręstų teritorinių ginčų su pačia Rusija faktiškai nėra įmanomas. Tam, kad Ukraina patektų į gynybinį aljansą, jai būtina sulaukti visų 30-ies jos narių pritarimo ir atitikti griežtus NATO „narystės veiksmų plano“ kriterijus.

Aiškėja Aleksandro Lukašenkos įsiūčio prieš Lietuvą priežastis – viena iš svarbiausių šalies įmonių „Belaruskalij“ susiduria su produkcijos eksportavimo problemomis. Lietuvai atsisakius dalyvauti hibridinį karą vykdančio režimo verslo schemose tuo pat keliu žengia ir kitos Baltijos šalys bei Ukraina, o „sąjungininkė“ Rusija pati nėra suinteresuota aukoti savo pajėgumus.

JAV bendrovė „Maxar Technologies“ paviešino pastarosios paros palydovų nuotraukas, kurios liudija vis augančias Rusijos karines pajėgas ne tik Baltarusijoje, kurioje šiuo metu vyksta neplanuotos karinės pratybos, bet ir Kryme, o taip pat ir Rusijos vakarinėje dalyje.

Pragariškų ir iki šiol nematytų sankcijų grėsmė sukėlė Rusijos vadovybės nerimą. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad spaudimą nepradėti karo prieš Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria iš oligarchų ir net generolų. „Paskaičiuotos pasekmės ir nuostoliai, atlikti „stress testai“ ir viešai santūriai pakomentuota, kad Rusija atsilaikytų. O neviešai, Rusijos politikai teigė, jog lauktų kuo tikriausia katastrofa.

Vasario 7-ąją įvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono susitikimas Maskvoje. Derybos, kurių metu buvo aptariama itin svarbūs ir jautrūs klausimai dėl situacijos Rytų Europoje, tęsėsi daugiau nei penkias valandas, tačiau kažkokių susitarimų pasiekti nepavyko. Atrodytų, svarbiausia susitikimo „vinimi“ tapo milžiniškas stalas Kremliuje, už kurio sėdėjo abiejų šalių vadovai.

Žiniasklaida paviešino palydovo, fotografavusio rusų karines bazes netoli sienos su Baltarusijos ir Ukraina, nuotraukas. Vienoje jų matyti, kad karinė bazė jau pustuštė, o tai gali reikšti, kad kariuomenės daliniai buvo perkelti arčiau sienos su Ukraina, perspėja ekspertai.

Savaitgalį Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos priemonėse buvo paviešintas Aliaksandro Lukašenkos pokalbis su Kremliaus propagandininku Vladimiru Solovjovu. Pokalbio metu diktatorius neabejojo Sąjungos valstybės pergale prieš Ukrainą, o Lietuvą perspėjo, kad „prisišokinės“. „Lietuva gali prisišokinėti, – pareiškė Vakarų šalyse nepripažintas Baltarusijos prezidentas, pats save išdidžiai vadinantis diktatoriumi. – Veltui jie tai susigalvojo.