Kremlius sekmadienį, vasario 20 d., pasinaudojo telefono skambučiu tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono tam, kad išsakytų daugybę provokuojančių, neįrodytų kaltinimų Ukrainai ir NATO šalims, tvirtindamas, kad Vakarai „stumia Kijevą link „karinio sprendimo“ prieš separatistus šalies rytuose.
Nepagrįsti Maskvos kaltinimai, pateikti tuo metu, kai Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė daugiau nei 100 000 karių ir sudėtingų ginklų, sustiprino pavojaus grėsmę. Manoma, kad V. Putinas gali panaudoti išgalvotus kaltinimus karinei atakai pateisinti.
Tačiau per antrąjį E. Macrono ir V. Putino pokalbį, surengtą praėjus kelioms valandoms po pirmojo, po to, kai Prancūzijos prezidentas taip pat pasikalbėjo su savo kolega JAV Joe Bidenu. Kremlius ir J. Bidenas „iš esmės“ susitarė surengti dvišalį viršūnių susitikimą, po kurio taip pat turėtų įvykti susitikimas su visais susijusiais atstovais apie saugumo situaciją Europoje. Kremlius iš karto nepaskelbė savo antrojo skambučio įrašo ir nepatvirtino, kad V. Putinas sutiko su viršūnių susitikimu.
J. Bidenas viešai pareiškė manantis, kad V. Putinas nusprendė imtis plataus masto invazijos – tai sekmadienį dar kartą pabrėžė aukšti JAV administracijos pareigūnai, perspėję, kad Rusija yra ant invazijos „slenksčio“.
Sekmadienį Baltuosiuose rūmuose perskaičius J. Bideno pokalbį su E. Macronu, vykusį tarp dviejų Prancūzijos prezidento pokalbių su V. Putinu, spaudos sekretorė Jen Psaki pabrėžė, kad J. Bideno ir V. Putino susitikimas bus surengtas tik „jei neįvyks invazija“. Ji pridūrė: „Mes visada pasiruošę diplomatijai. Taip pat esame pasirengę paskirti greitas ir rimtas pasekmes, jei Rusija pasirinktų karą. Ir šiuo metu atrodo, kad Rusija tęsia pasirengimą Ukrainos puolimui“.
Kremlius savo pirmojo pokalbio tarp V. Putino ir E. Macrono santraukoje nurodė, kad Rusijos prezidentas užsiminė apie šiuo metu okupuotose Donbaso teritorijose vykstančią civilių evakuaciją, kurią net kai kurie ten gyvenantys žmonės pavadino nepagrįsta. Separatistų lyderiai, ragindami civilius bėgti, tvirtino, kad Ukrainos kariuomenės puolimas yra neišvengiamas.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra sakęs, kad jo kariams įsakyta maksimaliai susilaikyti ir nesukurti preteksto Rusijos invazijai.
„Buvo išreikštas rimtas susirūpinimas dėl smarkiai pablogėjusios padėties sąlyčio linijoje Donbase, – sakoma Kremliaus pirmojo E. Macrono skambučio santraukoje. – Rusijos prezidentas pažymėjo, kad eskalacijos priežastis – Ukrainos saugumo pajėgų provokacijos. Atkreipiamas dėmesys į NATO šalių Ukrainoje vykstantį modernių ginklų ir amunicijos pumpavimą, kuris stumia Kijevą karinio vadinamosios Donbaso problemos sprendimo link.“
„Dėl to kenčia civiliai [separatistų zonose], kurie turi evakuotis į Rusiją, kad išvengtų intensyvėjančių apšaudymų“, – priduriama Kremliaus pareiškime.
Kremliaus parodymai savo tonu ir esme labai skyrėsi nuo pradinio Prancūzijos vyriausybės įvertinimo. Tolesniame pranešime žurnalistams Eliziejaus pareigūnas pripažino, kad abu prezidentai nesutaria dėl padėties.
V. Putinas ir E. Macronas „pripažino savo interpretacijų skirtumus“, sakė pareigūnas. „Ponas V. Putinas priskiria Ukrainai atsakomybę už derybų su separatistais aklavietę, o [Prancūzijos] prezidentas primygtinai reikalauja laikytis Minsko susitarimų, kokius tuo metu pasirašė Rusija“, – teigė jis.
Atsižvelgiant į situacijos ginčytinumą ir Rusijos reputaciją dėl dezinformacijos kaip savo priemonių rinkinio naudojimo, buvo neaišku, kodėl Eliziejus nereikalavo rašytinių bendrų abiejų prezidentų pareiškimų po jų skambučių ir susitikimų, kad būtų išvengta nesusipratimų ar net aiškių prieštaravimų.
Panašių prieštaravimų buvo ir po anksčiau šį mėnesį Kremliuje įvykusio E. Macrono ir V. Putino susitikimo. Paryžius iš pradžių tvirtino, kad buvo pasiekti tam tikri susitarimai, o Kremlius tai neigė.
Sekmadienį pranešime, paskelbtame po pirmojo V. Putino ir E. Macrono skambučio, Eliziejus teigė, kad V. Putinas ir E. Macronas susitarė, jog pirmadienį turėtų būti greitai surengtas vadinamosios trišalės kontaktų grupės, sudarytos iš atstovų, susitikimas – Rusijos, Ukrainos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos.
Prancūzijos prezidento kanceliarija nurodė, jog trišalė grupė „dirbs, kad būtų atkurtos paliaubos“ tarp Rusijos remiamų separatistų okupuotose Donecko ir Luhansko srityse ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Pastarosiomis dienomis smarkiai padaugėjo apšaudymų kontaktinėje linijoje.
E. Macronas ir V. Putinas taip pat aptarė Rusijos įsipareigojimą išvesti karius iš Baltarusijos po sekmadienį pasibaigusių karinių pratybų. Baltarusija paskelbė, kad po pratybų Rusijos karinės pajėgos iš karto nesiruošė grįžti namo. E. Macronas po apsilankymo Maskvoje sakė, kad V. Putinas patikino, jog kariai po pratybų išvyks.
Eliziejus teigė, kad per pirmąjį sekmadienio pokalbį su E. Macronu V. Putinas vėl davė šį pažadą, nors tai jau prieštarauja Baltarusijos valdžios pareiškimui, o Rusija apie tokį susitarimą neužsiminė.
„Putinas pakartojo prezidentui Macronui savo ketinimą išvesti šiuos karius iš Baltarusijos pasibaigus vykstančioms pratyboms“, – sakė Eliziejaus pareigūnas. – Taigi, turėsime visa tai patikrinti. Tai užtruks, bet pastebiu, kad Baltarusijos valdžios pareiškimai nesutampa su prezidento Putino žodžiais.“
Remiantis prancūzų pokalbio santrauka, V. Putinas sutiko „atnaujinti darbą Normandijos formato rėmuose, remiantis pastarosiomis dienomis Ukrainos pateiktais mainais ir pasiūlymais, intensyviu darbu, kad per kelias artimiausias valandas būtų surengtas trišalės kontaktinės grupės susitikimas, kurio tikslas – gauti iš visų suinteresuotųjų šalių įsipareigojimą nutraukti ugnį sąlyčio linijoje, ir būtinybe teikti pirmenybę diplomatiniam dabartinės krizės sprendimui ir daryti viską, kad tai būtų pasiekta.“
Artimiausiomis dienomis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas susitiks su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu, siekdamas pagerinti sutartus punktus, pranešė Eliziejus. „Manome, kad diplomatijos ištekliai nėra išnaudoti“, – sakė Eliziejus.
Tačiau Kremlius nepatvirtino jokių konkrečių įsipareigojimų. Vietoj to, jis teigė, kad tik Kijevas buvo kaltas dėl to, jog nepavyko išspręsti beveik aštuonerius metus trukusio karo Donbase, kurio metu Rusija finansavo ir apginklavo separatistų pajėgas bei veiksmingai perėmė laikinų okupuotų teritorijų vyriausybinių administracijų kontrolę.
Sąjungininkų lyderiai nuolat kontaktuoja dėl Rusijos grėsmės. E. Macrono ir V. Putino telefono skambučiai nuskambėjo kasmetinės Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje vyravo spėlionės apie Rusijos invaziją ir paplitusios baimės dėl pirmojo didelio masto karo Europos žemyne XXI amžiuje, uždarymo dieną.
„Manome, kad Putinas priėmė savo sprendimą. Taškas“, – žurnalistams sakė JAV viceprezidentė Kamala Harris prieš pat išvykstant iš Miuncheno į Vašingtoną.
Jos komentarai sutapo su Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono pastabomis apie tai, kad Rusija planuoja didžiausią karą Europoje nuo 1945 m.
„Žmonės turi suprasti, kokia didžiulė yra žmogaus gyvybės kaina“, – sakė jis „BBC“ sekmadienį.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis sekmadienį pareiškė, kad „jei bus tolesnė karinė agresija, mes reaguosime su didžiulėmis sankcijomis. Kaina Rusijai turi būti ir bus didelė“. Tačiau jis pridūrė: „Būkime atviri – tai taip pat kainuos mums, Europoje.“
Paklaustas dėl Europos Sąjungos gynybinių pajėgumų ir įsipareigojimo Ukrainai, ES diplomatas Josepas Borrellas tvirtino, kad blokas buvo stipriausias Ukrainos partneris ir mainais už reformas jau suteikė 17 mlrd. eurų pagalbą. Santykiai yra „tikrai visapusiški“, – teigė J. Borrellas. „Nėra šalies, kurioje išleidome daugiau pinigų ir turėjome stipresnius ryšius visose srityse“, – pridūrė jis.
Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį turėtų susitikti Briuselyje, o Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba juos informuos apie pastaruosius įvykius.
