„Ankšta ir nuobodu, ir nejauku… ir protu nesuvokiama Rusijai likti gėdingo (Bresto sutarties) pasaulio sienų ribose. Mes už taiką, savaime suprantama. Tačiau ne už gėdingą. Už teisingą“, – rašė jis vasario 15-ąją portale „Aktualnyje komentariji“ publikuotame straipsnyje pavadinimu „Miglota gėdingo pasaulio ateitis“.
Bresto pasaulis šiuo atveju yra 1918-ųjų kovo 3-ąją Lietuvos Brastoje (Breste, Brest-Litovske) Sovietų Rusijos, Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Osmanų imperijos ir Trečiosios Bulgarijos karalystės pasirašyta taikos sutartis. Joje buvo aptartos Rusijos TFSR pasitraukimo iš Pirmojo pasaulinio karo sąlygos. Bresto taikos sutartyje Rusija įsipareigojo:
– nepretenduoti į šiuolaikines Baltijos valstybes (Latviją, Lietuvą ir Estiją) bei dalį darbartinės Baltarusijos teritorijų;– išvesti savo kariuomenę iš Suomijos ir Ukrainos, o taip pat pripažinti Ukrainos Liaudies Respubliką nepriklausoma valstybe;– atitraukti kariuomenę iš Osmanų imperijos teritorijos, o taip pat perleisti jai Ardagano, Batumo ir Karso rajonus;– demobilizuoti kariuomenę ir nuginkluoti laivyną;– nutraukti revoliucinę propagandą šalyse, su kuriomis buvo pasirašyta sutartis, jų sąjungininkėmis.
Po Bresto taikos sutarties Vokietijai ir Austrijos-Vengrijos imperijai atiteko apie 4 proc. teritorijos, kurią tuo metu kontroliavo Rusija – daugiausiai dabartinių Baltijos šalių, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose.
„Vakarinė siena atšoko toli į rytus, nustūmus šalį į ikipetrinius, galima sakyti, kad į ikiromanovinius laikus. Gėdingiau nėra kur“, – šio susitarimo sąlygas komentuoja V. Surkovas. Buvęs įtakingas V. Putino patarėjas pažymi, kad po SSRS griūties Rusija iš esmės vakaruose grįžo į 1918-ųjų vasario-kovo mėn. sienų ribas.
„Jeigu lygintume šiuolaikinį europinės mūsų šalies dalies žemėlapį su žemėlapiu, įtvirtintu gėdingo Bresto pasaulio, tai vargu ar surastume daug skirtumų. Neįtikėtina, tačiau vakarinė dabartinės Rusijos sienos faktiškai identiškai sutampa su tais riboženkliais, su kuriais 1918-aisiais bailiai sutiko vokiečių ultimatumo sulaukę bolševikai, – rašo V. Surkovas. – Taip gavosi, kad Rusija, praėjus daugeliui metų buvo ir vėl atstumta prie „gėdingo pasaulio“ sienų. Net nepralaimėjusi karo. Nesusirgusi revoliucija. Kažkokios juokingos perestroikos, kažkokios miglotos glastnost užteko, kad daugianarė sovietinė imperija subyrėtų per siūles“.
„O kas toliau? Tai jau tikrai – ne tyla. Ateityje (laukia) daug geopolitikos. Praktinės ir taikomosios. Ir netgi, tikėtina, kontaktinės“, – perspėja V. Surkovas.
Buvusio vieno įtakingiausių Kremliaus veikėjų, dar visai neseniai buvusio atsakingo už daugelį jautrių Rusijai užsienio geopolitinių klausimų, straipsnis pasirodė likus kelioms valandoms iki Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito Maskvoje, pažymima „Current Time“. Tuo pačiu šiuo metu susidarė patinė situacija Rusijos ir Ukrainos pasienyje, kuomet per pastaruosius mėnesius Kremlius aktyviai didino savo milžiniškas karines pajėgas, tiek pačioje Rusijoje, tiek ir okupuotame Kryme ar Baltarusijoje. Po to Maskva iškėlė NATO ir Vakarų šalims ultimatumą, pareikalavus ne tik neįsileisti Ukrainos ar Gruzijos į karinį aljansą, bet ir faktiškai atsisakyti NATO Rytų Europos šalių apsaugos.
Nepaisant Rusijos karinio spaudimo, NATO ultimatumą atmetė, o daugelis aljanso narių ne tik išsakė savo palaikymą Ukrainai jos priešpriešoje su Maskva, tačiau ir suskubo tiekti ginkluotę Ukrainai, kad ši galėtų efektyviau gintis prasidėjus Rusijos puolimui.
Putinas taip pat gailisi SSRS žlugimo
Praėjusiais metais Vladimiras Putinas publikavo straipsnį pavadinimu „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“, kuriame iš esmės atsikartojo dabartiniai V. Surkovo teiginiai. Jame yra teigiama, kad „šiuolaikinė Ukraina – iš esmės yra sovietų epochos kūrinys“, o šalis „buvo kuriama istorinės Rusijos sąskaita“. Jame V. Putinas taip pat rašė, kad „Kijevui Donbasas yra paprasčiausiai nereikalingas“. Šis straipsnis nuo praėjusių metų tapo privalomu Rusijos kariuomenėje, nepaisant to, kad daugelis Ukrainos ar Vakarų istorikų mano, jog V. Putino išdėstytos idėjos ten yra abejotino pagrįstumo.
Analogišką straipsnį anglų kalba V. Putinas publikavo ir apie Baltijos šalis. Jame jis Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių aneksiją vadino teisėta, pareiškęs, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimas į SSRS buvo atliktas susitarimais, „sutikus išrinktai valdžiai“ ir „atitinkant tų laikų tarptautinei teisei“.
