Karas Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas kreipėsi į amerikiečius dėl krizės, anot jo paties, galinčios nulemti „katastrofiškas žūtis“.  Putinas siekia atstatyti Sovietų Sąjungą ir aš manau, kad jo planai yra visiškai kitoje vietoje, negu šiuo metu yra pasaulis, pareiškė J. Bidenas. J. Bidenas pirmiausiai pareiškė, kad Rusija be perspėjimo užpuolė Ukrainą, anksčiau atmetusi visus JAV ar Vakarų partnerių geros valios pasiūlymus.

JAV prezidentui paskelbus, kad sankcijos kirs ir asmeniniam Rusijos prezidento Vladimiro Putino turtui, kilo nemažai klausimų: kokio dydžio yra Putino turtas? Kur jis jį laiko? Kaip uždirba? Šiuos klausimus užduoda žurnalas „Forbes“ ir bando į juos atsakyti. Putino paslaptys yra temos, kurias „Forbes“ nagrinėja jau daugiau nei 20 metų.

Ketvirtadienio vakarą – paramos garsai iš Jungtinės Karalystės. Borisas Johnsonas aiškiai pareiškė, kad Rusija sulauks tokių sankcijų, kokių Rusija dar niekada nematė. Kaip rašo „The Guardian“, Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsonas Bendruomenių rūmų posėdžio metu tikino, kad netrukus bus įvestas „didžiausias ir griežčiausias“ ekonominių sankcijų paketas.

Į Ukrainą įsiveržusi Rusija ketina nušalinti šalies vyriausybę ir įkurdinti naują, Maskvai palankią administraciją, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas. Pasak jo, rusų kariuomenė puolimą pradėjo paleidusi maždaug 100 balistinių raketų, daugiausia į karinės infrastruktūros objektus, taip pat surengė 75 sunkiųjų ir vidutinių bombonešių antskrydžius.

Seimo nariai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją ir kreipėsi į sąjungininkus Vakaruose. Lietuvos politikai ragina kuo skubiau paspartinti Ukrainos narystės ES ir NATO galimybę ir taikyti beprecedentes sankcijas Kremliui ir Minskui. Parlamentarai siūlo šalinti Rusiją iš visų svarbiausių tarptautinių organizacijų, smogti Rusijos finansams ir sankcijas taikyti Vladimirui Putinui bei Aliaksandrui Lukašenkai.

Vasario 24 dieną visa Europa atsibudo jau visai kitokiame pasaulyje. Vladimiro Putino Rusijos kariuomenė grąžino į XX amžiaus pirmąją pusę, kai didžiosios valstybės ar keli susitarę agresoriai galėdavo lemti silpnesniųjų likimus. „Dabar XXI amžiuje, V. Putinas nemokėdamas konkuruoti globalaus postmodernistinio pasaulio ekonominėmis priemonėmis daro tai, ką visada stengėsi daryti Rusija, – karine galia priversti kitus paklusti.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį susitiko su Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkais, kad suderintų virtinę naujų sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, o vėliau kreipsis į amerikiečius dėl krizės, pasak jo, galinčios nulemti „katastrofiškas žūtis“. Virtualus, uždaras G-7 lyderių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – susitikimas prasidėjo 16 val. 17 min. Lietuvos laiku, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Šiandien pasaulis su nerimu stebi krauju paženklintus įvykius Ukrainoje. Milijonai šalies gyventojų aidint bombų sprogimams ir kulkų ūžesiui viliasi, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas karas baigsis. Išreikšdami palaikymą Ukrainai, skirtingi Lietuvos miestai ir užsienyje gyvenantys lietuviai jungiasi į vienybės ir solidarumo akciją „Laisvė šviečia“. Vilniaus gatvės ketvirtadienio vakarą nusidažė geltona ir mėlyna spalvomis.

Europos Sąjungos lyderiai ruošiasi sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą. Nutekinti dokumentai rodo, kad lyderių susitikime bus bandoma įvesti sankcijas Baltarusijai. Nutekintame sankcijų projekte, kuris bus aptartas ketvirtadienio vakarą, smerkiamas Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą, rašo naujienų portalas „The Guardian“. Nutekintame dokumente rašoma: „Europos Vadovų Taryba ragina skubiai parengti sankcijų paketą, kuris paliestų ir Baltarusiją.

Ukrainos gynybos ministro patarėjas Antonas Geraščenka pranešė, kad Rusijos okupantai iš Baltarusijos teritorijos įžengė į Černobylio AE zoną. „Nacionalinė gvardija, kuri saugo saugyklas su radioaktyviomis atliekomis, pragariškai kovoja“, – skelbia politikas. Jo teigimu, jeigu užpuolikų artilerijos sviediniai sunaikins branduolinių atliekų rezervuarus, radioaktyvios dulkės gali uždengti Ukrainos, Baltarusijos ir ES šalis.

Ketvirtadienį ryte prasidėjęs Rusijos puolimas Ukrainoje vietos gyventojus išgąsdino, nors ir nebuvo netikėtas. Šalies rytuose gyvenantys žmonės karo šešėlyje gyvena jau aštuonerius metus, todėl reaguoja ramiau, o štai sostinėje Kijeve regima panika ir bėgimas iš miesto. Ukrainos sostinė Kijevas bombų sprogimus paskutinį kartą girdėjo Antrojo pasaulinio karo metais ir – šiandien ryte.

Socialiniame tinkle „Twitter“ plinta sukrečiantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip sprogmuo pataiko tiesiai į keliu važiavusį dviratininką. Nelaimė įvyko Umanės mieste. Vietos policijos teigimu, 39-erių žmogus žuvo.  Vaizdo stebėjimo kameros nufilmavo, kaip kelyje dviračiu važiuoja žmogus. Tada staiga įraše matoma tik ryški oranžinė liepsna, o vėliau juodi dūmai apima visą gatvę. Kaip matyti įraše, sprogmuo kliudė niekuo dėtą civilį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jos laukia bekompromisis atsakas į sprendimą užpulti Ukrainą, kurį jis pavadino lūžio tašku Europos istorijoje. „Į šį karo aktą atsakysime be silpnumo, ramiai, ryžtingai ir vieningai“, – kreipdamasis į tautiečius pabrėžė E. Macronas.

Visas pasaulis šiandien su nerimu stebi kruvinus įvykius Ukrainoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipdamasis per televiziją ir paragino Ukrainos karius sudėti ginklus ir paskelbė pradedantis karą Ukrainoje. Kijeve gyvenančios lietuvės naujienų portalui tv3.lt teigia sunkiai suvokiančios, kas vyksta. „Ryte paskambino draugas, pasakė, kad prasidėjo neramumai šalyje. Iki pat šio ryto aš netikėjau, kad gali kažkas atsitikti tokiame lygyje, kad karas gali būti realus.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį paragino Baltarusiją nedalyvauti Rusijos pradėtame puolime prieš Ukrainą.    Šį raginimą jis paskelbė prieš skubiai sušauktą Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, kuriame bus sprendžiama dėl naujų sankcijų Maskvai už įsiveržimą į kaimyninę šalį.  Per spaudos konferenciją NATO būstinėje Briuselyje kreipdamasis į Baltarusiją ir jos žmones Ch.

Australijos karo korespondentas Ukrainoje Bryce'as Wilsonas užfiksavo siaubą keliančią akimirką Kramatorsko mieste. Donecko apskrityje šiuo metu įvykius nušviečiantis australas rengėsi tiesioginei transliacijai socialiniuose tnkluose, kai virš savo galvos išvydo pralekiančią raketą, skriejančią link tolumoje matomų gyvenamųjų pastatų. „O velnias, tai raketa! Tai raketa, tai suknista raketa! Gerai, turime įeiti į vidų. Aš negaliu tuo patikėti“, – šaukė išsigandęs karo korespondentas.

Belgija inicijuoja sprendimą anuliuoti visas Rusijos piliečių vizas Europos Sąjungoje, įskaitant studentus, darbuotojus ar turistus, „Reuters“ cituojamas prieglobsčio ir migracijos ministras Sammy Mahdis. „Rusijos beprotiška ataka verčia mus atsargiai vertinti rusus, kurie nori atvykti į Belgiją“, – pareiškė jis savo pranešime.

Rusija ketvirtadienį pradėjo plataus masto karinę ataką Ukrainoje. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai chronologine seka pateikia svarbiausius oficialiai patvirtintus dienos įvykius. ► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį naktį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir Ukraina „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. ► Netrukus po to Ukrainoje sostinėje Kijeve ir Mariupolio uostamiestyje pasigirdo sprogimai.

Socialiniame tinkle „Twitter“ plinta šokiruojantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip į Ivano-Frankivsko oro uostą smogia raketa. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė pradedantis karinę operaciją Ukrainos Donbaso regione. Tai jis pranešė ankstyvą ketvirtadienio rytą kreipdamasis per televiziją ir paraginęs Ukrainos karius sudėti ginklus bei grįžti namo, skelbia BBC. Iškart po to buvo pranešta apie sprogimus Kramatorske ir Kijeve. Tai reiškia Rusijos karą prieš Ukrainą.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuva jau kelias savaites ruošėsi blogiausiam scenarijui – Rusijos įsiveržimui į Ukrainą. Pasak jos, šiuo metu gali smarkiai išaugti dezinformacijos kiekis, tad ji ragino lietuvius būti budriems. Ji taip pat tvirtino, kad dabartinėje perspektyvoje, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje skamba nauju aktualumu.

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, ukrainiečiai užplūdo degalines. Twitter matomi vaizdai rodo, kad prie degalinių nusitiesė milžiniškos eilės, o Ukrainos sostinės gyventojai bėga iš Kijevo. Ekonomistas Adomas Ąžuolas Audickas LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakojo, kad ketvirtadienį ryte turėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau dėl prasidėjusios Rusijos invazijos, skrydis buvo atšauktas. „Nuo 4 val.

Po Rusijos atakos prieš Ukrainą Europos Sąjunga taikys griežtas sankcijas Rusijai, pranešė ES lyderiai. „Šiandien anksti ryte Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą – laisvą ir suverenią valstybę. Dar kartą Europos viduryje nekalti vyrai, moterys ir vaikai miršta ir bijo dėl savo gyvybės. Mes smerkiame šią barbarišką ataką ir ciniškus argumentus, kuriais bandoma pateisinti šiuos veiksmus. Tai prezidentas Putinas, kuris grąžina karą į Europą.

Ukrainos sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad Baltarusijos pajėgos prisidėjo prie Rusijos kariuomenės puolimo. „Apie 5 val. Ukrainos valstybinė siena su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika buvo užpulta Rusijos pajėgų, palaikant Baltarusijai“, – skelbiama pasieniečių pranešime. „Readovka“, remiantis liudininkų vaizdo įrašais, skelbia, kad Baltarusijos karinės pajėgos tiesiogiai dalyvauja Ukrainos puolime: iš Mogiliovo srities apšaudyti kaimyninės šalies strateginiai objektai.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje  gali būti įvesta nepaprastoji padėtis. Tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, anot premjerės, neabejotinai galima vadinti karu.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas nurodė, kad per ketvirtadienį Rusijos pradėtą didelio masto karinį puolimą šalyje žuvo apie 56 žmonės – apie 40 Ukrainos karių ir apie 16 civilių. Ketvirtadienio naktį Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainą, įvairiuose šalies miestuose – Kijeve, Charkove, Odesoje – girdėti sprogimai. V. Zelenskio patarėjas Oleksejus Arestovyčius teigia, kad šiuo metu skaičiuojama apie 40 žuvusių Ukrainos kareivių ir iki 10 civilių.

Ankstų ketvirtadienio rytą per televiziją kalbėjęs Vladimiras Putinas pareiškė, kad jis „neturi planų“ okupuoti Ukrainą. Jis pareiškė, kad Rusijos tikslas yra apsiginti, jis taip pat pasakė, kad Ukrainos kariuomenės tėvai ir seneliai nekariavo, tad jie gali padėti neonaciams. Putinas pagrasino, kad jei kas nors imtųsi veiksmų prieš Rusiją, jų atsakas būtų „žaibiškas“. Putinas Ukrainos kariuomenei pasiūlė pasiduoti ir grįžti namo.

Ketvirtadienio naktį Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. JAV prezidentas Joe Bidenas pasmerkė Rusijos veiksmus, kaip „neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos karinių pajėgų ataką“ pareiškime netrukus po to, kai Ukrainoje imti girdėti sprogimai. „Rusijos prezidentas V. Putinas pasirinko iš anksto apgalvotą karą, kuris atneš katastrofiškus nuostolius žmonių gyvybėms ir žmonių kančias“, – sakė J. Bidenas. „Rusija, ir tik ji, yra atsakinga už mirtį ir sunaikinimą, kurį atneš šis puolimas.

Įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos neblėsta. Trečiadienį tiek Europos Sąjunga, tiek JAV patvirtino sankcijas Rusijai, tačiau ir toliau išlieka karo rizika. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad Rusija į Ukrainą gali įsiveržti per artimiausias 2 paras. JAV naujienų portale „Newsweek“ skelbiama, kad prezidento Joe Bideno administracija perspėjo Ukrainos vadovus dėl galimo puolimo. Patikimų portalo šaltinių teigimu, ataka gali prasidėti per artimiausias 48 valandas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pasiruošęs, kiek tai įmanoma“, pradėti didelio masto įsiveržimą į Ukrainą ir kad jau beveik „100 proc.“ šiai kampanijai reikalingų karinių pajėgų yra sutelkta pradinėse pozicijose. „Mūsų šiandienos vertinimas – kad jis turi jau beveik 100 proc. visų savo pajėgų, kurias, kaip prognozuojame, jis pasiųs [į Ukrainą].

Baltarusijoje dislokuoti dešimtys tūkstančių Rusijos karių, kurie, kaip nuogąstauja Vakarai, gali būti panaudoti invazijai į Ukrainą, kelia grėsmę ir Baltarusijos nepriklausomybei, trečiadienį pareiškė šalies opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Jungtinės Valstijos trečiadienį perspėjo Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali priversti palikti savo namus apie 5 mln. žmonių. „Jeigu Rusija toliau eis šiuo keliu, tai gali, kaip rodo mūsų skaičiavimai, sukurti naują pabėgėlių krizę – vieną didžiausių iš tų, su kuriomis pasaulis susiduria mūsų dienomis“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield.

Rusijos Dūmos deputatas Nikolajus Arefejevas neatmetė galimybės, kad rusų santaupos gali būti konfiskuotos, jeigu Vakarai pritaikytų griežtas sankcijas. „Jeigu blokuos visas lėšas, kurios yra užsienyje, tai valdžiai ir kitos išeities nebus, kaip tik uždėti areštą visoms gyventojų santaupoms, o tai yra kažkur 60 trln. rublių, kad išeitų iš padėties“, – „News.ru“ pasakojo komunistų partijos narys.

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą.

Europos Sąjunga vėlai ketvirtadienį surengs neeilinį viršūnių susitikimą aptarti Rusijos „agresyviems veiksmams“ prieš Ukrainą, laiške bloko lyderiams pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Mums svarbu toliau būti vieningiems ir ryžtingiems bei bendrai apibrėžti mūsų kolektyvinį požiūrį ir veiksmus“, – pridūrė jis. „Dėl šios priežasties norėčiau pakviesti jus į specialią Europos Vadovų Tarybą ketvirtadienį, vasario 24 dieną.

Europą skaldantis Vladimiras Putinas rėžė agresyvią ir istorinio melo pilną valandos trukmės kalbą, kurioje Ukrainą pavadino valstybingumo tradicijų neturinčia Lenino šalimi. Šitie istoriniai žaidimai yra pavojingi ir kelia realią grėsmę tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė VDU filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis. Apie tai jį plačiau kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as pripažino manantis, kad V. Putinas „pasiekė naują beprotybės lygį“, atsižvelgiant į dabartinę Rusijos veiksmų eskalaciją Ukrainoje ir pažadėjo, jeigu prireiks, „vėl atspardyti Rusijai užpakalį“. Gynybos sekretoriaus teigimu, Rusijos prezidentas padarė klaidą neturėdamas jokių savo veiksmų sąjungininkų ir prilygino jį Rusijos carui Nikolajui I bei šio dalyvavimui Krymo kare.

JAV ir Europos šalių žvalgybos sutartinai pabrėžia, kad Vladimiras Putinas jau nusprendė ryžtis tikrai beprotystei – smogti Ukrainai iš visų jėgų, o tai reiškia didžiausią karą Europoje nuo 1945-ųjų ir aukas, kurios gali siekti dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Veržtis į tokią teritoriją su tokiomis pajėgomis, kur priešas gali būti bet kur, nes tai yra jų namai.

Latvijos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Rihardas Kolsas, atstovaujantis dešiniųjų pažiūrų Nacionalinio susivienijimo partijai, yra įsitikinęs, kad būtų tikslinga uždrausti rusams turistines vizas į Europos Sąjungą. Politiko teigimu, sankcijos dabar yra nukreiptos į finansinius ir ekonominius Rusijos ekonomikos sektorius ir į informacinių technologijų sritį. Tačiau jis norėtų, kad sankcijos būtų įvestos visiems Rusijos piliečiams, rašoma NRA.

Panašu, kad po 80 metų pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio. Vakarų šalys antradienį paskelbė Rusijai griežtas finansines sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą ir Rytų Ukrainoje suformuotų teritorinių darinių pripažinimą. Kremlius žada atsaką, „adekvatų, bet nebūtinai simetrišką“. Tuo metu Ukraina jau skelbia nepaprastąją padėtį ir šaukia daugiau nei 36 tūkst. rezervininkų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis džiaugiasi bendromis Vakarų sankcijomis Rusijai, vykdančiai agresiją prieš Ukrainą. Pasak jo, vis dar deramasi dėl sankcijų, kurios paliestų artimiausią V. Putinui žmonių ratą, išskyrus jį patį ir užsienio reikalų ministrą.

ES valstybėms paskelbus eilines sankcijas Rusijai daugelis pasigedo sankcijų sąraše nebuvo pagrindinio Rusijos revanšistinių nuotaikų skatintojo – prezidento Vladimiro Putino, kuris ir padėjo parašą ant „respublikų“ pripažinimo dokumentų. Europos šalių diplomatijos vadas Josepas Borrellis pripažino, kad Rusijos prezidentas į sankcijų sąrašus nebuvo įtrauktas. „Putinas nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus“, – lakoniškai atsakė jis į žurnalistų klausimą.

Vakarų šalys antradienį paskelbė Rusijai griežtas finansines sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą ir Rytų Ukrainoje suformuotų teritorinių darinių pripažinimą. Kremlius žada atsaką, „adekvatų, bet nebūtinai simetrišką“. Tuo metu Ukraina skelbia nepaprastąją padėtį ir šaukia daugiau nei 36 tūkst. rezervininkų. „Bloomberg“ paskaičiavo, kad dėl pastarosiomis dienomis kilusios geopolitinės įtampos ir sankcijų grėsmės Rusijos turtingiausieji neteko 32 mlrd. dolerių vertės turto.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis griežtai pasisakė apie rusų parlamentarus, kurie iki šiol, nepaisant savo paniekos Vakarų vertybėms, mielai naudojosi Europos šalių teikiama prabanga. „Daugiau jokių apsipirkimų Milane, vakarėlių Sen Tropeze ir briliantų Antverpene. Tai buvo pirmas žingsnis“, – rašo savo „Twitter“ paskyroje politikas. Tiesa, vėliau jis šią žinutę pašalino ar paslėpė.

JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė sankcijas Rusijos finansinėms organizacijoms ir pažadėjo ne tik padėti Ukrainai, bet ir atsiųsti papildomas karines pajėgas į Baltijos šalis. J. Bidenas priminė, kad V. Putinas ką tik paskelbė Ukrainą „neegzistuojančia valstybe“ ir yra pasirengęs pulti kaimyninę šalį. „Kas, vardan Dievo, jis įsivaizduoja esąs, galintis sukurti valstybes savo kaimynės teritorijoje?“ – antradienį kreipdamasis iš Baltųjų rūmų retoriškai klausė JAV lyderis.

Ekspertai teigia, kad Rusijos žingsnis pripažinti separatistų kontroliuojamas Donecko ir Luhansko liaudies respublikas nebuvo netikėtas. Jų tvirtinimu, Kremlius dabar žvelgia į kitas teritorijas, kurias kontroliuoja Ukraina, o V. Putino agresiją sustabdyti gali tik stiprus Vakarų atsakas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Kremliaus išlaikomų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, parodė Rusijos valstybinė televizija.

Europoje beprasidedantis karas kaitina vaizduotes ir degina politikų šydus. Lietuvos užsienio politika slysta iš prezidento rankų ir tampa Vyriausybės bei Užsienio reikalų ministerijos veiksmo arena. Ukrainos klausimai prezidentui, regis, rūpi kur kas mažiau nei turėtų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo ne tik Ukrainos planų stoti į NATO atsisakymo, bet ir „demilitarizacijos“. Maža to, dabartinės apsišaukėliškos Donecko bei Luhansko Liaudies Respublikos Maskvos yra pripažįstamos su jų administracinėmis sienomis. Didžiąją šios rytinės Donbaso teritorijos dalį šiuo metu kontroliuoja Ukraina. „Mes juk jas pripažinome, o tai reiškia, kad pripažinome jų konstituciją.

Oficialaus Rusijos palaikymo sulaukę Luhansko smogikai tęsia kovos veiksmus pasienyje, nepaisant nieko. Pasirodė vaizdai iš Sčastia miesto, kurį kontroliuoja Ukraina, ir kuriame stovi regioną elektra aprūpinanti jėgainė. Būtent Sčastia šiluminė jėgainė tapo separatistais vadinamų, Kremliaus kontroliuojamų smogikų apšaudymo taikiniu. Artilerijos pabūklai faktiškai netyla jau ne pirma diena, o jėgainė nuolat yra stabdoma dėl nuolatinio pavojaus.

Paskelbęs praktiškai neįgyvendinamus reikalavimus Vakarams Vladimiras Putinas liepė NATO valstybėms sunešioti geležines kurpaites. Atmetę V. Putinos reikalavimus Vakarai šį kartą ketina taikyti nepakeliamas sankcijas ne tik Rusijos valstybei, bet ir jos oligarchams. Britai jau įvedė sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino „iždininkams“ – milijardieriams broliams Rotenbergams ir Timčenkai. Skelbiama, kad milijardierių turtas yra įšaldomas, o jiems patiems yra draudžiamas atvykimas į šalį.