Pastarosiomis savaitėmis autoritarinis Baltarusijos lyderis, arba kaip jis pats save mėgsta vadinti, diktatorius A. Lukašenka papylė gausiau nei įprasta tūlžies Lietuvos atžvilgiu. Istoriniai Sausio 13-osios įvykiai buvo pavadinti „provokacijomis“, neįtiko jam ir G. Landsbergis, nuolatos grasinama kaimyninei valstybei „pasekmėmis“, o interviu Vladimirui Solovjovui tvirtino, kad Lietuva „prisižais“.
„Belaruskalij“ nebeturi kaip transportuoti produkcijos
To priežastimi galėjo tapti „Belaruskalij“, kuri po JAV ir Europos šalių sankcijų paskelbimo susidūrė su savo produkcijos transportavimo problemomis.
„Dabar problema kilo dėl baltarusiško kalio chlorido. Ir ne todėl, kad tai kalio trąšos, o todėl, kad 11-12 mln. tonų – o tai didžiulė masė, kurią reikia transportuoti“, – aiškino A. Lukašenka.
Jo teigimu, tranzitą baltarusių trąšoms „siūlė ir Ukraina“, tačiau vėliau atsisakė.
Užpernai „Belaruskalij“ pagamino 12 mln. tonų kalio trašų, daugiau nei 10 tonų iš jų buvo skirta eksportui. Faktiškai visas eksportas buvo vykdomas per Lietuvą, o „Belaruskalij“ metinė apyvarta siekė 2,41 mlrd. dolerių. 2020-ųjų visas Baltarusijos biudžetas sudarė 60 mlrd. dolerių.
Rusija kol kas entuziazmo nerodo
Kol kas nėra aišku, kiek pažengusios derybos su „strategine partnere“ Rusija. A. Lukašenka tikina, kad „seniai yra kalbama ir Maskva padeda“. Tačiau kalbos apie „Belaruskalij“ produkcijos eksporto perkėlimą į Rusijos uostus tęsiasi ne pirmus metus, o rezultato vis dar nėra.
A. Lukašenko tvirtino, kad Lietuvai apribojus Baltarusijos trąšų judėjimą, Minskas jas nukreips į Rusiją. „Mes tieksime tas apimtis, Murmanske krausime, čia ne problema. Ir Šiaurės jūros keliu mes trumpiausiu būdu pristatysime į Kiniją, čia mūsų pagrindinė rinka, į Indiją“, – aiškino jis dar 2021-ųjų rugpjūtį.
Murmansko regioninė valdžia tuo metu jau „vykdė derybas“. Tačiau praėjo daugiau nei pusmetis, o kažkokio postūmio šiuo klausimu vis dar nematyti.
„Jeigu lygintume su tuo, kaip Rusija viliojo Baltarusiją nuolaidomis naftos produktų transportavimui, tai su kaliu yra visai kita situacija“, – „Zerkalo“ pažymėjo ekonomistė Katerina Bornukova, paaiškinusi, kad kažkokią dalį gal ir pavyks transportuoti per Murmanską, tačiau ne tokiomis apimtimis, kaip tai buvo daroma per Lietuvą.
Ji pažymėjo, kad Rusijos bendrovė „Uralkalij“ pati statosi naujus terminalus šalies uostuose, nes dabartinių transportavimo apimčių neužtenka. Tai kelia klausimą, kaip į transporto infrastruktūrą „įsipaišytų“ baltarusiškos trąšos.
Ekspertės teigimu, atvirai bendradarbiauti su Baltarusijos pramonės gigante rusų bendrovės gali vengti ir dėl teorinių JAV sankcijų grėsmės.
Sankcijos „Belaruskalij“
Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“. Skirtingai nei Europoje paskelbtos sankcijos, šiuo atveju jos yra taikomos visai bendrovės produkcijai.
Lietuvoje, per kurios uostą Klaipėdoje buvo pervežama didžioji dalis Baltarusijoje pagamintų trąšų, dar iki šio amerikiečių sprendimo buvo akcentuojama tokių sankcijų būtinybė ir žadėta nuo gruodžio įvesti sankcijas Minskui. Tačiau švelnesnės ES sankcijos pastatė Lietuvą į sunkesnę padėtį, verčiant faktiškai neriboti Baltarusijos eksporto tranzito.
Gruodžio 21-ąją Lietuva paskelbė, kad „Belaruskalij“ gabenimas Lietuvos geležinkeliais kelia grėsmę šalies saugumui ir netrukus kontraktas su baltarusiais buvo nutrauktas. Atsakydamas į tai Minskas taip pat apribojo dalį Lietuvos tranzitinio eksporto per savo šalį.
