„Turimi duomenys rodo tam tikrą geopolitinį pabudimą Europoje“, – pareiškė Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) direktorius Markas Leonardas, komentuodamas 7 ES šalių gyventojų reprezentatyvios apklausos rezultatus. Šių šalių gyventojai sudaro 2/3 visų sąjungos piliečių skaičiaus.
Jo teigimu, ES valstybės dažnai vaizduojamos kaip susiskaldžiusios, silpnos ir abejingos Ukrainai, tačiau iš tiesų tai Europos piliečių nuomonė yra vieninga: yra sutinkama, kad Vladimiras Putinas gali siekti karinių veiksmų, o Europa, kartu su NATO partnerėmis, turėtų suteikti Ukrainai pagalbą.
Tyrimo autorių teigimu, turimi duomenys paneigia vyraujančią klišę, kad Europiečiai laiko karą neįmanomu dalyku, o taiką „priima, kaip savaiminę duotybę“. „Savo pasaulį jie mato labiau prieškarinėje būsenoje, negu pokarinėje“, – „The Guardian“ cituojamas M. Leonardas.
Šių metų sausio pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad dauguma gyventojų net šešiose iš septynių apklaustų valstybių gyventojų mano, jog Rusija užpuls Ukrainą 2022 m. Kuo arčiau Rusijos gyvena apklaustieji, tuo daugiau žmonių taip galvoja.
Tradiciškai nuosaikūs suomiai (44 proc.) buvo vieninteliai iš apklaustų šalių gyventojų, kur mažiau negu 50 proc. (51 proc. prancūzų ir italų, 52 proc. vokiečių, 55 proc. švedų, 64 proc. rumunų ir 73 proc. lenkų) mano jog Rusija šiais metais gali užpulti Ukrainą.
Europiečiai sutinka ir nukentėti, jeigu reiktų ginti Ukrainą
Dauguma apklaustųjų visose 7 šalyse matė NATO ir jos 30 narių kaip pagrindinę Ukrainos suverenumo gynėją, tačiau ES taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už Ukrainos gynybą, jeigu Rusija nuspręstų imtis agresijos.
Suomijoje net 56 proc. apklaustųjų mano, kad ES turėtų „ateiti į pagalbą Ukrainai“ ir 59 proc. – NATO. Prancūzijoje, atitinkamai, 53 ir 55 proc.; Vokietijoje – 47 ir 50 proc.; Italijoje – 64 ir 67 proc.; Lenkijoje – 80 ir 79 proc.; Rumunijoje – 57 ir 63 proc.; Švedijoje – 61 ir 64 proc.
Paklausti, kas geriausiai apsaugotų ES šalių piliečių interesus, jeigu Rusija užpultų Ukrainą, bent pusė apklaustųjų – ir net daugiau nei 60 proc. Lenkijos, Švedijos, Italijos ir Rumunijos – teigė, kad pasitikėtų ES. Dviejose šalyse, Švedijoje ir Suomijoje, pasitikėjimas ES buvo netgi didesnis už NATO. Tačiau tai gali paaiškinti faktas, kad šios šalys ir nėra NATO narės.
Tyrimo autoriai pastebi, kad NATO jau nebėra vien JAV sinonimas. „Europiečiai pasitiki NATO gebėjimu apginti jų interesus labiau negu jie pasitiki JAV galimybėmis“, – cituojami ECFR atstovai.
Taip pat paaiškėjo, kad europiečiai „Brexit“ vertina kaip realų atsiskyrimą: nepaisant Londono viešai reiškiamo solidarumo su Kijevu apklaustieji neįžvelgia Didžiosios Britanijos galimybių svaresniam indėliui. Tik Lenkijos (66 proc.) ir Švedijos (52 proc.) gyventojų dauguma mano, kad Didžioji Britanija turėtų ateiti Ukrainai į pagalbą.
Tyrimas taip pat parodė, kad europiečiai yra pasirengę susitaikyti su didesne kaina už Ukrainos gynybą, įskaitant ir galimą didelį pabėgėlių skaičių, išaugusias energijos resursų kainas, ekonomikos nuosmukį, kibernetinius išpuolius ar Rusijos karinę grėsmę.
Lenkijos, Rumunijos ir Švedijos gyventojai labiau sutiko su teiginiu, kad pagalba Ukrainai yra „verta rizikos“, net jeigu dėl to grėstų aukščiau išvardinti sunkumai. Lenkijoje net 53 proc. gyventojų mano, kad padėti Ukrainai reiktų ir tuo atveju, jeigu tai keltų karinę grėsmę ir jiems patiems.
Prancūzijos ir Vokietijos gyventojai buvo mažiausiai suinteresuoti „rizikuoti vardan Ukrainos“, pažymi tyrimo autoriai.
„Putinas gali būti nustebintas, pamatęs, kad dauguma europiečių vertintų dar vieną Rusijos išpuolį prieš Ukrainą ne tik kaip kaimyninės šalies puolimą, bet ir kaip grėsmę visai Europos saugumo santvarkai“, – rašo ataskaitos autoriai.
Didžiausią įspūdį, anot jų, daro tai, kad tiek daug apklaustųjų iš visų Europos regionų mano, kad ši santvarka turi būti saugoma.
