Karas Ukrainoje

Nuo karo bėgančioms ukrainietėms vienas smūgis po kito. Atvykusios į Lietuvą jos tikisi rasti prieglobstį ir ramybę, tačiau jau pasigirdo, kad Lietuvoje registracijos centruose prekeiviai žmonėmis bando merginas privilioti ir prikalbinti užsiimti prostitucija ar nelegaliu darbu. Tai ketvirtadienį patvirtino ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Jos teigimu, buvo iškart reaguojama, pasitelkiamos teisėsaugos institucijos, policija, stiprinama apsauga ir imtasi kitų priemonių.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) ketvirtadienį pranešė, kad parūpins neperšaunamų liemenių ir šalmų Ukrainoje dirbantiems žurnalistams po kelių reporterių, ruošusių reportažus apie Rusijos invaziją, žūties. UNESCO taip pat organizuos mokymus internetu, kaip dirbti ir suteikti pirmąją pagalbą karo zonose.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė skirs kompensacijas žmonėms, į savo namus priėmusius nuo karo bėgančius ukrainiečius. Pasak jos, kompensacijų tvarka bus patvirtinta ne vėliau kaip kitą savaitę. „Aš nelabai žinau, kodėl čia reikia į visas diskusijas taip pat įvelti ir vargšus Ukrainos žmones, kurie bėga nuo karo ir kuriuos Lietuvoje daugelis žmonių atvira širdimi priima“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Rusija Bosnijai ir Hercegovinai pagrasino, kad gali pasikartoti „Ukrainos scenarijus“, jei šalis nuspręstų stoti į NATO. Kaip skelbia „Balkan Observer“ cituojanti naujienų agentūra „Unian“, Rusijos ambasadorius Bosnijoje ir Hercegovinoje Igoris Kalabuchovas pagrasino, kad Rusija reaguos, jei Bosnija ir Hercegovina priartės prie narystės NATO. „Pavyzdys Ukrainoje rodo, ko iš mūsų galima tikėtis. Jeigu yra grėsmė, mes į ją reaguojame“, – Bosnijos televizijoje kalbėjo ambasadorius.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paneigė žiniasklaidoje skelbtą naujieną, kad Ukraina ir Rusija savo derybose padarė didžiulę pažangą ir juda link taikos susitarimo. Pasak jo, šiame teiginyje yra tik dalis tiesos.

Privilegijų panaikinimas iš esmės yra pirmasis simbolinis žingsnis prieš šalims priimant griežtesnius sprendimus dėl nuobaudų taikymo Rusijai, rašo politico.eu. Tikimasi, kad ES ir daugybė kitų panašiai mąstančių šalių panaikins Rusijos prekybos lengvatas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) Ženevoje, tai vertinant kaip dalį aukštesnio tarptautinio siekio padidinti ekonominį spaudimą Maskvai po jos invazijos į Ukrainą.

Socialiniuose tinkluose ir ukrainiečių bei baltarusių žiniasklaidoje plinta garso įrašas, kuriame girdėti esą su savo motina besikalbantis Rusijos karys. Jis savo motinai pasakoja su kitais kariais sugalvojęs vieni kitų kojas apšaudyti ukrainiečių ginklais, kad apsimestų buvę sužeisti kare ir galėtų patekti į ligoninę. Žemiau pateikiame visą išverstą pokalbio įrašą. Tiesa, patikrinti pokalbio autentiškumo neįmanoma.

Kovo 17–18 dienomis Lietuvos Caritas kartu su septynių vyskupijų Caritas centrais skelbia humanitarinės pagalbos Rusijos invazijos nualintos Ukrainos žmonėms rinkimo akciją, ketvirtadienį pranešė organizacija. „Lietuva yra kiekvieną dieną šalia Ukrainos žmonių, ne tik mintimis, bet ir širdimis, konkrečiomis pastangomis ir iniciatyvomis. Neabejoju, kad kiekvienas iš mūsų galime atnešti bent po vieną daiktą iš sąrašo. Mūsų daug, tikiu, kad ir paramos kiekis bus gausus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Aljansas ketina reikšmingai sustiprinti pajėgas savo rytiniame sparne, tačiau nesiųs karių į karo purtomą šalį. NATO narė Lenkija antradienį pasiūlė Aljansui pasiųsti į Ukrainą ginkluotą „taikos misiją“ teikti humanitarinę pagalbą, rusų pajėgoms tęsiant kruviną puolimą.

Rusijos neteisėtas karas Ukrainoje skaldo vis didesnę dalį Rusijos visuomenės. Jei jaunoji karta pasisako prieš Vladimiro Putino pradėtą karą, tai vyresnioji karta stoja į karine galia paremtos imperializmo ideologijos pusę. Kad susikaldymo tarp skirtingų Rusijos kartų esama, įrodo ir socialiniame tinkle „Twitter“ patalpintas vaizdo įrašas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį emocingame vaizdo kreipimesi į Vokietijos parlamentą prašė padėti sugriauti naują „sieną“, kurią Rusija stato Europoje. „Tai ne Berlyno siena – tai Vidurio Europoje iškilusi siena tarp laisvės ir išnaudojimo, ir ši siena vis labiau auga su kiekviena bomba“, numesta ant Ukrainos, kalbėjo V. Zelenskis, ragindamas paremti jo šalies narystę NATO ir Europos Sąjungoje.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, raginančią virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną. Už ją vienbalsiai balsavo 100 parlamentarų. „(...) ragina JTO nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant sustabdyti masines civilių aukų žūtis“, – rašoma rezoliucijoje.

Ukrainos valstybinė finansų priežiūros tarnyba kreipėsi į Tarptautinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo prevencijos organizaciją (FATF), ragindama įtraukti Baltarusiją į „juodąjį“ sąrašą.„Kreipiamės prašydami pripažinti Baltarusiją šalimi, kuri savo veiksmais platina masinio naikinimo ginklus, ir nuspręsti įtraukti ją į FATF sankcijų sąrašą“, – rašoma Ukrainos tarnybos laiške šiai tarptautinei organizacijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį buvo pasveikintas atsistojusių Vokietijos įstatymų leidėjų plojimais, prieš jam pradedant kreipimąsi vaizdo ryšiu. Išvakarėse V. Zelenskis kreipėsi į JAV Kongreso narius ir paragino Amerikos įstatymų leidėjus paskelbti neskraidymo zoną virš jo šalies, kovojančios su brutalia Rusijos invazija. Ukrainos lyderis vokiečių parlamentarų veikiausiai prašys daugiau karinės ir finansinės pagalbos.

Kinijos komentarai apie karą Ukrainoje pasirodė po to, kai JAV ir ES susirūpino, kad Pekinas galimai padeda Maskvai, praneša užsienio politiką apžvelgiantis leidinys „Politico“. Kinija nėra Rusijos karo su Ukraina dalis, sakė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi. Tokia Kinijos pozicija pasirodė po JAV pareigūnų pareiškimo, kad Maskva Pekino prašė karinės įrangos. Vašingtonas ragino Kiniją nesikišti.

Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą iš Rusijos į Pekiną skraidinęs lėktuvas staiga apsisuko pusiaukelėje ir grįžo į Maskvą. Kaip praneša Vokietijos leidinys „Bild“, į Kinijos sostinę skridęs lėktuvas staiga apsigręžė ties Novosibirsku. Užuot ketvirtadienį nusileidęs Pekine, S. Lavrovą skraidinęs lėktuvas įveikė tik 2 800 planuotos kelionės kilometrus ir apsisukęs nusileido Vnukovo oro uoste Maskvoje.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį paragino ne Europoje esančias šalis daugiau prisidėti sprendžiant besiformuojančią pabėgėlių krizę, Ukrainoje tęsiantis Rusijos sukeltam karui. „Tai mano kreipimasis į mūsų draugus Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir visame pasaulyje... Dabar mes turime dirbti drauge, kad nutiestume solidarumo tiltą“ per Atlanto vandenyną, kalbėjo A. Baerbock per Vokietijos žemųjų parlamento rūmų posėdį.

  Rusijos tyrėjai trečiadienį iškėlė pirmąsias baudžiamąsias bylas pagal naują įstatymą, draudžiantį skleisti „melagingą informaciją“ apie karą Ukrainoje, Maskvos vadinamą rusų pajėgų „karine operacija“ kaimyninėje šalyje. Kovo 4 dieną prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įstatymas numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą.

Europos Sąjunga trečiadienį užbaigė Rusijos karo niokojamos Ukrainos elektros energijos sistemos prijungimą prie bendrų Europos tikslų, įgyvendindama vos kiek daugiau nei prieš porą savaičių Kijivui duotą pažadą. „Šioje srityje Ukraina dabar yra Europos dalis“, – Europos Komisijos pranešime cituojama energetikos komisarė Kadri Simson. Ji pridūrė, kad prie Europos vieningos elektros perdavimo sistemos prijungta ir Moldova, kurios dalį kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai.

Nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios bet kokį savo tautiečių pasipriešinimą užgniaužti bandantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas provakarietiškus rusus trečiadienį išvadino „tautos išdavikais“. „Vakarai stengsis kliautis vadinamąja penktąja kolona, tautos išdavikais, tai, kurie uždirba pinigus čia, su mumis (Rusijoje – red. past.), bet gyvena ten (Vakaruose – red. past.

Japonijos gynybos ministerija pranešė pastebėjusi keturis Rusijos karo laivus, kurie galbūt gabeno karius į Ukrainą. Keturi Rusijos karo laivai praplaukė per Cugaru sąsiaurį Japonijos šiaurės rytuose tarp antradienio ir trečiadienio, galbūt gabendami karius ir kovines mašinas į Ukrainą, trečiadienį pranešė Japonijos gynybos ministerija.

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sugriautame teatre apgultame Mariupolio uostamiestyje slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių, o aukų skaičius dar nežinomas. „Šiandien okupantai sunaikino Dramos teatrą. Vietą, kurioje prieglobstį rado daugiau nei tūkstantis žmonių. Mes niekada to neatleisime“, – „Telegram“ žinutėje teigė Mariupolio vietos taryba.

Dvidešimt antroji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Aiškėja, kad subombarduotame Mariupolio dramos teatre nuo karo pasislėpę žmonės išgyveno ataką. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Ketvirtadienis ► Ketvirtasis derybų etapas dėl karo baigties „vyksta sunkiai“, pripažino Ukrainos derybinės grupės atstovas Mychailo Podolyakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausioje savo kalboje sureagavo į kruvinus trečiadienio išpuolius, kuriuos Rusijos karinės pajėgos įvykdė Ukrainoje. Rusų intensyviai puolamą Mariupolį Ukrainos lyderis palygino su Leningrado apgultimi. Prezidento teigimu, trečiadienį planuoti humanitariniai koridoriai, turėję užtikrinti saugią evakuaciją iš Mariupolio, žlugo, Rusijos karinėms pajėgoms nenutraukus ugnies. „Rusijos kariai nenustojo apšaudyti ir negarantavo saugumo“, – pridūrė jis.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje. Rusijos okupantai tęsia žudynes, mieste nusidriekė masinės kapavietės, o gatvėse guli mirusių vyrų, moterų bei vaikų kūnai, rašo „The Guardian“. Ministerija taip pat skelbia, kad daugiau kaip 400 tūkst. mariupoliečių neturi arba jiems trūksta vandens, maisto, medicininių reikmenų. Vietos pareigūnai praneša, kad iš viso okupantai nužudė daugiau kaip 2,5 tūkst.

Rusijos kariuomenė vykdo šiurpus karo nusikaltimus. Pranešama, kad po okupantų įvykdytų atakų buvo nužudyta Ukrainos karo medikė Olga Semidyanova, rašo NEXTA. Nors O. Semidyanovos gyvybė užgeso kovo 3 d., teigiama, kad jos kūno vis dar neįmanoma pargabenti dėl vykdomų okupantų karinių veiksmų. Moters artimieji teigia, kad 48-erių karo medikė Olga augino 12 vaikų, 6 iš jų buvo įvaikinti.

Rusijos pajėgos trečiadienį subombardavo dramos teatro pastatą apsiaustame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, pranešė vietos administracija.  Kovo 14 dienos palydovinėse nuotraukose, kuriomis pasidalijo privati bendrovė „Maxar“, matyti, kad abiejose teatro pastato pusėse ant žemės aiškiai rusų kalba išraižyti žodžiai „vaikai“, rašoma BBC. NEXTA teigia, kad ši informacija rodo, jog Rusijos ataka buvo iš anksto suplanuota.

Rusijos pajėgų užimtos Ukrainos Černobylio ir Zaporižios atominės elektrinės turėtų būti paskelbtos ne karo zona, siekiant išvengti galimos katastrofos, teigia eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Pirmiausia turėtų būti susitarimas tarp šalių dėl ugnies nutraukimo ir tų objektų saugumo užtikrinimo. Kad ten būtų ne karo zona. Tai turbūt būtų pats geriausias sutarimas, kurį būtų galima pasiekti“, – trečiadienį interviu naujienų portalui 15min sakė eurokomisaras.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as patvirtino, kad Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, bus perduota nešiojamųjų raketų „žemė–oras“ kompleksų „Starstreak“, trečiadienį pranešė britų visuomeninis transliuotojas BBC. „Mes juos tiekiame. Jie iškeliaus į [kovos veiksmų] teatrą“, – transliuotojui sakė B. Wallace'as.

Vakarų šalys ir toliau teiks ginkluotę Ukrainai, tačiau nedetalizuos kokią, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dvišalių pagrindu ginkluotė yra teikiama, nedetalizuosiu kokia – pati įvairiausia. Ir šalys, tiesą sakant, kadangi teikia ginkluotę, siekia daug detalių ir, Ukrainos prašymu, į viešumą neleisti“, – trečiadienį LRT sakė ministras. „Kokia tai bebūtų ginkluotė – ar tai būtų amunicija, ar lengvesnė, ar sunkesnė ginkluotė – į viešumą tokie pokalbiai dabar tikrai neplis.

Ukrainos vyriausybė pranešė, kad buvo surengta Melitopolio miesto mero, kurį kovo 11 dieną, kaip įtariama, pagrobė Rusijos kariuomenė, gelbėjimo operacija.  „Ką tik sėkmingai baigta speciali Melitopolio mero Ivano Fiodorovo išlaisvinimo operacija. Vania saugus“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko. Melitopolio merą Ivaną Fiodorovą pavyko išlaisvinti tada, kai rusams buvo perduoti 9 karo šauktiniai.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pavadino Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą. „Manau, jis yra karo nusikaltėlis“, – žurnalistams pareiškė J. Bidenas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė apie dar vieną 1 mlrd. dolerių vertės pagalbą Ukrainos saugumui ir ilgesnio veikimo nuotolio ginklų siuntimą į šią šalį, užtikrindamas Amerikos sąjungininkei „precedento neturinčią“ paramą kare su Rusija. Į šią sumą, patvirtintą Rusijos pajėgoms iš kelių krypčių artėjant prie Ukrainos sostinės Kijevo, įeina savaitgalį skirta 200 mln. JAV dolerių pagalba ir papildomai dar 800 mln.

Buvę pareigūnai sako, kad Aliaksandras Lukašenka dvejoja, nes Ukraina susidoroja su Rusijos įsibrovėliais, rašo politico.eu. Aliaksandras Lukašenka yra skolingas Kremliui ir gali būti, kad skolą reiks grąžinti jau netrukus. Autoritarinis Baltarusijos lyderis išliko valdžioje tik dėl finansinės ir karinės Rusijos paramos, kuri leido jam įveikti didžiulius visuomenės protestus po 2020 m. apgaulingų prezidento rinkimų.

Trečiadienį JAV Kongreso nariai trečiadienį plodami atsistoję pasveikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Ukrainos lyderis ne tik nupasakojo šiurpų karo vaizdą, bet taip pat visiems susirinkusiems parodė jautrų vaizdo įrašą. Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pasveikino Ukrainos lyderį žodžiais „Slava Ukraine“ (ukr. Šlovė Ukrainai), įstatymų leidėjams susirinkus į jungtinę sesiją, per kurią V. Zelenskis kreipėsi į juos vaizdo ryšiu iš Rusijos pajėgų apsiaustos sostinės Kyjivo.

NATO gynybos ministrai trečiadienį neeiliniame susitikime Briuselyje sutarė stiprinti Aljanso rytinio pakraščio gynybą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM) Jos teigimu, tai ketinama įgyvendinti dislokuojant daugiau pajėgų, stiprinant NATO priešakinių batalionų pajėgas, taip pats stiprinant oro ir priešraketinę gynybą, vykdant daugiau stambaus masto karinių mokymų. „Rusijos karas prieš Ukrainą yra esminis saugumo lūžis, kuris neišvengiamai turės ilgalaikes pasekmes.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį liepė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą ir pareiškė esąs „itin susirūpinęs“ dėl Maskvos naudojamos jėgos. „Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, per Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdį kalbėjo teisėja Joan Donoghue.

Tęsiantis kruvinam Putino karui, popiežius Pranciškus išreiškė tvirtą paramą Ukrainai ir rengia audiencijas, kuriose priima karo pabėgėlius priimančių šalių atstovus. Kyjive vis dar likęs popiežiaus atstovas, apaštalinis nuncijus Ukrainoje Visvaldas Kulbokas sako, kad Katalikų Bažnyčios lyderis yra pasiryžęs bet kokiam žingsniui, kuris padėtų sustabdyti kovas.

JAV Senatas antradienio vakarą vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, kuria siekiama pradėti tyrimus dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo režimo karo nusikaltimų per Rusijos invaziją į Ukrainą. Senatoriaus Lindsay Grahamo paruoštame dokumente sakoma, kad Senatas griežtai smerkia „smurtą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui“, kuriuos V. Putino nurodymu vykdo Rusijos karinės pajėgos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo 16-ąją komentavo susidariusią tarptautinę situaciją pasaulyje. Karo Ukrainos nepripažįstantis Rusijos lyderis aiškino, kad JAV ir Vakarų šalių vienvaldystė jau baigėsi, tačiau tuo pat metu paragino rusus susitaikyti su „nedarbo ir infliacijos augimu“. „Naujoje realybėje bus reikalingi struktūriniai Rusijos ekonomikos pokyčiai, jie nulems nedarbo ir infliacijos augimą – valdžios užduotis yra tai sušvelninti“, – aiškino V. Putinas.

Ukrainai kovojant prieš Rusiją, Lietuvoje girdimi vis dažnesni klausimai dėl visuotinio šaukimo į kariuomenę: ar visuotinis šaukimas galėtų būti įvestas Lietuvoje? Kada tai galėtų būti padaryta? Nacionalinio saugumo ir kariuomenės atstovų teigimu, tam, kad NATO struktūroje Lietuva nebūtų silpnoji grandis, privaloma užtikrinti aukštos parengties ginkluotąsias pajėgas ir kariuomenę.

Europos Taryba trečiadienį žengė beprecedentį žingsnį ir dėl invazijos į Ukrainą pašalino Rusiją iš šios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos.     47 valstybes vienijančios organizacijos Ministrų komitetas išplatintame pareiškime nurodė, kad „Rusijos Federacija nuo šiandien po 26 metų narystės nustoja būti Europos Tarybos nare“.    Šis sprendimas priimtas tarptautinei bendrijai griežtai smerkiant Rusijos karą Ukrainoje.

Televizijos kanalo „Ukraina 24“ bėgančioje eilutėje pasirodė melaginga informacija, kad esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina ukrainiečius karius susidėti ginklus. Tokią informaciją vaizdo įrašu netrukus paneigė pats Ukrainos prezidentas. Kanalas „Ukraina 24“ pripažino, kad patyrė kibernetinę ataką, kurios metu buvo ištransliuota melagina bėganti eilutė. Joje buvo rašoma, kad V. Zelenskis esą pasiduoda ir paprašė ukrainiečių sudėti savo ginklus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai kreipėsi į JAV Senatą, kuris kaip tik prieš tai priėmė rezoliuciją, kuria siekiama pradėti tyrimus dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo režimo karo nusikaltimų Ukrainoje. JAV senatoriai V. Zelenskio pasirodymą didžiuliame ekrane pasitiko plojimais. Pristatydama Ukrainos prezidentą senatorė Nancy Pelosi sušuko: „Slava Ukraini“. V. Zelenskis savo kalboje pažymėjo, kad jo taikios šalies miestai susidūrė su Rusijos agresija.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė suteikti laikiną apsaugą visiems dėl karo iš Ukrainos pabėgusiems asmenims. „Šiuo metu mes turime Lietuvoje, MIGRIS sistemoje registruotų apie 16 tūkstančių ukrainiečių“, – Vyriausybės posėdyje sakė ministrė Agnė Bilotaitė. „Laikinoji apsauga yra galimybė tiems žmonėms dirbti, būtinoji sveikatos apsauga, socialinė apsauga, švietimas ir apgyvendinimas“, – pridūrė ji.

Socialiniame tinkle „Twitter“ žaibiškai plinta Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko atsakymas žurnalistui, kai šis pasakė, kad Vladimiras Putinas aiškina, kad rusų kariai Ukrainoje šaudo tik į karinius objektus. Trumpame vaizdo įraše girdėti, kaip žurnalistas Kyjivo merui sako: „Putinas sako, kad jis atakuoja tik karinius objektus...“ Po trumpos pauzės Vitalijus Klyčko susikaupė ir rėžė reporteriui tiesiai šviesiai.  „Mėšlas, atsiprašau.

Skaičiuojama, kad į Lietuvą iki antradienio jau atvyko beveik 14 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Vis daugiau Lietuvos darbdavių skelbia, kad yra pasiruošę įdarbinti karo pabėgėlius, o lietuvių šeimos suteikia ukrainiečiams savo būstus. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad augant karo pabėgėlių iš Ukrainos apimtims, jų apgyvendinimui teks pasitelkti ir savivaldybių infrastruktūrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalis aktyvuoja procesus, kad okupantai būtų patraukti atsakomybėn. Jo teigimu teigimu, už kiekvieną Rusijos kariuomenės teroro aktą Ukrainos teritorijoje turi būti atsakyta. „Mes aktyvuojame darbus, kad patrauktume okupantus atsakomybėn. Reikia tarptautinio tribunolo. Už viską, ką jie padarė Ukrainai. Mūsų žmonėms. Už kiekvieną Rusijos pajėgų teroro aktą mūsų šalies teritorijoje“, – paaiškino V. Zelenskis.