Karas Ukrainoje

Rusijos karinės pajėgos galimai pagrobė Ukrainos uosto Skadvosko merą Oleksandrą Jakovlevą. Šią informaciją patvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „The Guardian“ rašoma, kad Chersono srities merą ir jo pavaduotoją Jurijų Paliuką galėjo pagrobti regioną užėmusi Rusijos kariuomenė. Rusijos pajėgos 290 tūkst. gyventojų turintį Juodosios jūros uostamiestį Chersoną užėmė kovo 3-iąją po tris dienas trukusios apsiausties.

JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę suteikti Ukrainai JAV pagamintų bepiločių orlaivių, pramintų „dronais-žudikais“. Šie įrenginiai laikomi pažangiausiomis valdomomis raketomis, galinčiomis itin tiksliai pataikyti į Rusijos pajėgų tankus ir artileriją, esančią už daugybės kilometrų. Šią informaciją NBC News perdavė du Kongreso pareigūnai.

Mažai tikėtina kosmetologų, inžinierių ir mokytojų armija mobilizuojasi kovai prieš Rusijos invaziją, rašo politico.eu. Rusijai tęsiant puolimą prieš Ukrainą, paprasti ukrainiečiai stoja į kovą. Julia Hrytsku-Andriesh (36), dviejų vaikų mama, yra „Help Ukraine“ Rumunijoje įkūrėja. Grupė, turinti sandėlį Rumunijos Sireto miestelyje, per sieną į Ukrainą gabena vaistus, maistą, vandenį, namų apyvokos prekes ir kitus reikalingus produktus, taip pat parveža žmones iš labiausiai nuniokotų vietovių.

Lietuva yra suteikusi Ukrainai karinės paramos už 29 mln. eurų, patvirtino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Iš viso Lietuva yra suteikusi karinės paramos už 29 mln. eurų, kas iš esmės yra 40 „fūrų“, liaudiškai tariant, ir pagal karinę paramą absoliučiais skaičiais mes patenkame į top dešimt šalių, o gal net artėjam ir prie penkių“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

NATO sąjungininkės trečiadienį atsisakė paremti Lenkijos raginimą Aljansui nusiųsti į Ukrainą ginkluotą taikos misiją, bet nepaisydamos Maskvos grasinimų pažadėjo toliau tiekti ukrainiečiams ginklus. Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis antradienį lankydamasis Kyjive pasiūlė dislokuoti Ukrainoje taikos palaikymo kontingentą humanitarinei pagalbai teikti. Tačiau NATO gynybos ministrai, atvykę į Briuselį skubių derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje, atsargiai vertino šią idėją.

Vokietijos energetikos milžinas E.ON, reaguodamas į Rusijos karą Ukrainoje, trečiadienį netikėtai pranešė stabdantis naujus dujų pirkimus iš Kremliaus kontroliuojamo „Gazprom“ prekybos įmonių Europoje, skelbia agentūra „Reuters“, cituodama Vokietijos koncerno vadovą.

Lenkijos siūlymas suburti ginkluotą NATO taikos palaikymo Ukrainoje misiją galėtų būti svarstomas norint užtikrinti humanitarinius koridorius, kadangi dėl Rusijos veiksmų to negalima padaryti įprastais būdais, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Naujas paramos ir labdaros fondas „Maistas Ukrainai“ kviečia aukoti pinigų, už kuriuos Rusijos užpultos Ukrainos gyventojams būtų skiriama parama maistu. Iniciatyvai logistinę paramą tiekia lietuviško kapitalo maisto prekių parduotuvių tinklas „Novus“, daugiausia veikiantis Kyjive, o paramą sostinės gyventojams dalija Raudonojo kryžiaus savanoriai, kurie maisto nuneša iki slėptuvių, taip pat sunkiai judantiems žmonėms.

Užsienio reikalų ministars Gabrielius Landsbergis įsitikinęs – su Kremliaus režimu kovojančiai Ukrainai reikia didesnės Vakarų paramos nei jos yra suteikiama iki šiol. Jo teigimu, Lietuva turi būti ta šalis, kuri ragintų nesustoti ir toliau padėti Ukrainai. Kitą savaitę Briuselyje vyks užsienio reikalų ministrų tarybos posėdis, kuriame bus aptariami klausimai, ką šalys gali daryti toliau dėl paramos Ukrainai. „Čia Lietuvos vaidmuo yra neleisti pavargti.

Antradienį Lvive susitikę Lietuvos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai ragina tarptautinę bendruomenę aktyviau teikti karo alinamai šaliai humanitarinę pagalbą, toliau izoliuoti agresorę Rusiją. „Ministrai griežčiausiai pasmerkė brutalų karą, kurį Rusija, tiesiogiai dalyvaujant Baltarusijai, pradėjo prieš suverenią, taikią ir nepriklausomą Ukrainą.

Japonija paskelbė sąrašą beveik 300 pavadinimų prekių ir pažangių technologijų, kurių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją uždraudžiamas, ir tai yra Tokijo indėlis į tarptautines sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, skelbia leidinys anglų kalba „Japan Today“. Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos paskelbtame sąraše – 266 pavadinimų prekės ir 26 technologijos, o embargas įsigalios nuo kovo 18 dienos.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“, kuri siejama su Vakarų sankcionuojamu Rusijos oligarchu Igoriu Sečinu, kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ negali disponuoti bankų sąskaitomis, BNS trečiadienį patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). „Vadovaujantis 2014 metų liepos 31 dienos Tarybos reglamentu dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, akcinei bendrovei „Inter RAO Lietuva“ buvo apribota galimybė...

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas karas prieš Ukrainą visą Vakarų pasaulį privertė iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas – pradėtas stiprinti NATO rytinis flangas, ruošiamasi įvairiems scenarijams. Lietuvos nacionalinio saugumo ir kariuomenės atstovai pripažįsta, kad šalis iki pat pirmųjų Kremliaus režimo veiksmų Ukrainoje neįvertino jos grėsmės, todėl akcentuoja, kad dabar laikas dėti visas pastangas gynybos plano įgyvendinimui.

Ukrainos pareigūnai teigia nukovę dar vieną – jau ketvirtą – Rusijos generolą. Daroma prielaida, kad Maskvos vadai vis dažniau priversti vadovauti iš fronto. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka per „Telegram“ patvirtino, kad Ukrainos pajėgos per intensyvias kautynes pietrytinio Mariupolio miesto pakraštyje nukovė Rusijos generolą majorą Olegą Mitiajevą. Maskva kol kas nekomentuoja pranešimų apie jo mirtį.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patvirtino, kad Ukrainos ir Rusijos derybų grupės „rimtai“ aptarinėja Ukrainos neutralaus statuso galimybę. Jis taip pat pažymėjo, kad derybose sprendžiamas ne tik Ukrainos „neutralaus statuso“, bet ir „Rusijos saugumo garantijų reikalavimų“ klausimas. S. Lavrovo teigimu, Rusija yra pasirengusi ieškoti bet kokių savo saugumo užtikrinimo kelių – tiek savo, tiek ir Ukrainos ir Europos, išskyrus NATO plėtrą.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 6 tūkst. vaikų iš Ukrainos, mokyklose jau registravosi apie 1,5 tūkst., informavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Šiuo metu mes turime maždaug apie 6 tūkst. vaikų iki 18 metų Lietuvoje, tas skaičius nuolatos keičiasi, turime apie 1,5 tūkst. jau registruotų mokyklose, irgi skaičiai keičiasi“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį sakė ministrė.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Ukrainos pietuose esantį Zaporižios miestą, kur glaudžiasi tūkstančiai gyventojų, pabėgusių iš apgulto Mariupolio uostamiesčio, pranešė regiono pareigūnai. „Zaporižioje pirmą kartą bombarduoti civiliniai objektai“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Oleksandras Staruchas. „Raketos nukrito geležinkelio stoties „Zaporižia-2“ rajone“, – sakė jis ir nurodė, kad aukų nėra.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį paskelbs sprendimą dėl skubaus Ukrainos prašymo įpareigoti Rusiją nedelsiant nutraukti savo invaziją į Ukrainą, Kyjivui tvirtinant, kad Maskva melagingai apkaltino savo provakarietišką kaimynę genocidu, siekdama pateisinti karą. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) savo sprendimą skelbs 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku Hagoje. Ukraina skubos tvarka kreipėsi į TTT netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną užpuolė šalį.

Seimo valdyba trečiadienį sutiko Vilniuje gegužės pabaigoje surengti NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesiją, kuri turėjo vykti Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėtos karinės invazijos į Ukrainą jos neįmanoma ten surengti. „Lietuva šiomis trimis dienomis taptų NATO politinio gyvenimo centru“, – per Seimo valdybos posėdį pristatydamas šią iniciatyvą sakė Seimo narys Audronius Ažubalis.

Seimo vadovybė trečiadienį leido sostinės centre esančiame parlamento viešbutyje apgyvendinti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Pritarta siūlymui neužimtose Seimo viešbučio gyvenamosiose patalpose suteikti galimybę apgyvendinti nuo Rusijos karinės agresijos Ukrainoje bėgančius žmones, taip išreiškiant solidarumą su už laisvę kovojančiais ukrainiečiais. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, dėl tokios galimybės į Seimo valdybą kreipėsi Laisvės frakcija ir pavieniai parlamentarai.

Turtingiausias pasaulio žmogus, Tesla ir SpaceX įkūrėjas Elonas Muskas viešai išjuokė Kremliaus statytinį, Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą. Jiedu įsivėlė į viešą ginčą po to, kai E. Muskas metė iššūkį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Kovo 14 dieną E. Muskas metė iššūkį V. Putinui, siūlydamas kautis dėl Ukrainos. „Metu iššūkį Vladimirui Putinui vienai kovai“, – „Twitteryje“ rašė E. Muskas. Tačiau į iššūkį atsiliepė ne V. Putinas, o jo statytinis R. Kadyrovas.

Prieš savaitę prasidėjusi akcija #CallRussia („Skambink Rusijai”), skatinanti skambinti Rusijos piliečiams ir taikiai pasakoti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, sugeneravo beveik 100 tūkst. skambučių, trečiadienį pranešė organizatoriai. „Pirmi skambučiai buvo labai sunkūs, ypač, kai kitame gale girdi agresiją ir jokio bandymo įsiklausyti ir išklausyti tai, ką sakau.

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC teigė, kad Rusijai būtina taikyti griežtesnes sankcijas, nes dabartinės priemonės yra nepakankamos. G. Nausėda teigė, kad Rusijos elgesys nepasikeis ir Vakarai turi būti elgtis ryžtingiau. Lietuvos prezidento nuomone, tarptautinė mokėjimų sistema SWIFT turėtų būti atjungta visiems Rusijos bankams, o ne tik keliems, kaip yra dabar. G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad Europos priklausomybė nuo Rusijos naftos ir dujų turi būti sumažinta.

Oro susisiekimas Rusijoje artimiausioje ateityje gali beveik sustoti, nes jos aviakompanijos dėl šaliai įvestų sankcijų bus nepajėgios atlikti turimų užsienietiškų lėktuvų techninio aptarnavimo ir remonto, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, pateikdama JAV investicinės bankininkystės ir finansinių paslaugų bendrovės „Jefferies Group“ prognozes.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako skeptiškai vertinanti kompensacijų Lietuvos piliečiams, priimantiems nuo Rusijos sukelto karo bėgančius ukrainiečius, idėją. Interviu LRT trečiadienį ji teigė, kad kompensacijos gali susilpninti gyventojų entuziazmą padėti ukrainiečiams. „Kalbėjimas apie kompensaciją žmonėms, kurie gera valia priima į savo butus, nėra tikslingas, nes tai galėtų kaip tik sulėtinti tą procesą. Aš tai skeptiškai vertinu tokią idėją.

Rusijai paskelbus sankcijas keletui JAV pareigūnų, tarp jų turėjo atsirasti ir prezidentas Joe Bidenas. Tačiau, kaip skelbia Baltieji rūmai, Rusija sankcijas įvedė ne J. Bidenui, o jo velioniui tėvui, rašo dailymail.co.uk „Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad prezidentas Bidenas yra „jaunesnysis“, taigi jie galėjo skirti sankcijas jo tėčiui, tegul jis ilsisi ramybėje“, – per spaudos konferenciją pastebėjo Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.

Rusijai tęsiant invaziją į Ukrainą, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas prognozuoja, kad nepriklausoma Ukraina gyvuos „daug ilgiau nei Vladimiras Putinas“. „Visų pirma, Ukraina, nepriklausoma Ukraina, gyvuos daug ilgiau nei Vladimiras Putinas. Vienaip ar kitaip, Ukraina bus, o Putinas kažkada ne“, – antradienį interviu CNN sakė A. Blinkenas. Jo teigimu, JAV šiuo metu stengiasi užkirsti kelią kuo daugiau mirčių ir pražūties Ukrainoje.

Dvidešimt pirmoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Daugelyje Ukrainos regionų nuo pat ankstyvo ryto aidi oro pavojaus sirenos. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Trečiadienis ► Ukrainos vyriausybė pranešė, kad buvo surengta Melitopolio miesto mero, kurį kovo 11 dieną, kaip įtariama, pagrobė Rusijos kariuomenė, gelbėjimo operacija. Meras sėkmingai išlaisvintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausiame savo vaizdo įraše rusų kalba kreipėsi į Rusijos gyventojus, sakydamas, kad jie turbūt supranta, kaip šis karas baigsis. Jo teigimu, Rusija užsitrauks gėdą ir užsitikrins skurdą bei metus trunkančią izoliaciją nuo pasaulio.

Rusijos kariuomenė sumbobardavo Mariupolio dramos teatrą. Pranešama, kad viduje galėjo būti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.13 | Mariupolio miesto gatvėse – masinės kapavietės Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje.

Iš apsiausto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio humanitariniu koridoriumi antradienį privačiais automobiliais pavyko išvažiuoti maždaug 20 tūkst. žmonių, pranešė Ukrainos prezidento patarėjas.  „Šiandien maždaug 20 tūkst. žmonių išvažiavo iš Mariupolio privačiais automobiliais humanitariniu koridoriumi“, – platformoje „Telegram“ paskelbė prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

Slovakijos parlamentas antradienį pritarė iki 2100 NATO karių dislokavimui šalyje, Rusijai įsiveržus į kaimyninę Ukrainą. Iš pradžių į šalį bus siunčiama apie 1 200 karių iš Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Jungtinių Valstijų, Lenkijos ir Slovėnijos, sudarysiančių dalį NATO „sustiprinto priešakinio buvimo“ pajėgų, taip pat numatyta dislokuoti oro gynybos sistemą „Patriot“, pirmadienį pranešė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Antradienio kreipimesi į tautą V. Zelenskis prašo, kad Vakarai uždarytų Ukrainos oro erdvę. „Kiekviena iš daugiau kaip 800 Rusijos paleistų raketų, pataikiusių į mūsų šalį, yra atsakymas klausimą apie NATO – ar aljanso durys tikrai atviros Ukrainai.

Derybose, kurioms siekiama užbaigti Rusijos karinį puolimą prieš Ukrainą, yra iškilę „principinių prieštaravimų“, antradienį pareiškė ukrainiečių delegacijos narys, prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychailo Podoliakas. „Tęsime rytoj. Labai sunkus ir klampus derybų procesas. Akivaizdūs principiniai prieštaravimai... Per pertrauką bus tęsiamas darbas pogrupiuose“, – per „Twitter“ parašė M. Podoliakas.

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai antradienį traukiniu atvažiavo į Kyjivą ir tapo pirmaisiais užsienio lyderiais, apsilankiusiais Ukrainos sostinėje nuo Rusijos invazijos į šią šalį pradžios praeitą mėnesį. „Turime sustabdyti šią rytuose besivystančią tragediją kiek įmanoma greičiau“, – sakoma Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio „Facebook žinutėje, kuria buvo paskelbta apie jų atvykimą.

Pirmadienį po Rusijos kariuomenės atakos buvo nužudyta su „Fox News“ amerikiečių žiniasklaidos priemone bendradarbiavusi ukrainiečių žurnalistė.  Kaip socialiniame tinkle rašė „Fox News“ žurnalistė, per ataką žuvo 24-erių metų korespondentė Oleksandra Kuvšinova.  Jaunos žurnalistė gyvybė užgeso, kai buvo apšaudytas automobilis, skelbia BBC.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pakvietė popiežių Pranciškų į Ukrainos sostinę „parodyti užuojautos“, bet Vatikanas antradienį nesakė, ar pontifikas sutiko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad per Rusijos invaziją į Ukrainą metu žuvo beveik 100 vaikų. Virtualiame kreipimesi į Kanados įstatymų leidėjus, V. Zelenskis pranešė, kad okupantai Ukrainoje ne tik griauna mokyklas, ligonines, bet taip pat jau nužudė beveik 100 vaikų, rašo „The Guardian“.  „Rusija naikina viską: memorialinius kompleksus, mokyklas, ligonines, gyvenamųjų namų kompleksą. Jie šiuo metu jau nužudė 97 Ukrainos vaikus. Mes neprašome daug.

Europos Sąjunga antradienį įvedė sankcijas Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui ir virtinei kitų šios šalies oligarchų, paskelbusi ketvirtąjį priemonių paketą dėl Maskvos karo prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad pradeda šalies išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą, didėjant spaudimui pašalinti Maskvą iš šios europinės žmogaus teisių organizacijos dėl karinės invazijos Ukrainoje.

Ukrainoje apsilankęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi ir toliau remti Kyjivą ir spausti invaziją į šalį pradėjusią Rusiją, nes šis procesas tik prasideda. „Ne visos valstybės nori padėti kol kas. Reikia jas raginti, reikia priminti, kad čia tik pradžia, čia tik pirmieji maratono kilometrai. Tą reikia labai aiškiai išsakyti ir kolegoms Briuselyje, perdaviau pažadą tai padaryti“, – BNS telefonu po vizito antradienį sakė G. Landsbergis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau ketvirtą savaitę tęsia kruvinus išpuolius prieš Ukrainą. Nuo pat karo pradžios tam didelį palaikymą išreiškęs Baltarusijos režimas ir toliau talkina agresorei – Ukrainos miestai raketomis atakuojami iš jos teritorijos. Visgi karo nuostolius patirianti Rusija tikisi ne tik jos, bet ir Kinijos režimo pagalbos – prašo tiekti karo techniką, maisto davinius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė, kad JAV prezidentui Joe Bidenui ir dar keliolikai aukšto rango amerikiečių pareigūnų buvo uždrausta atvykti į šalį, Maskvai reaguojant į Vašingtono jai įvestas sankcijas. Ši priemonė, kuri taip pat bus taikoma JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui ir gynybos sekretoriui Lloydui Austinui, „yra itin rusofobiškos politikos, vykdomos dabartinės JAV administracijos, pasekmė“, sakoma Rusijos URM pranešime.

JAV naujienų televizijos „Fox News“ operatorius Pierre'as Zakrzewski ir viena jo bendradarbė ukrainietė žuvo nušviesdami karą Ukrainoje, antradienį pranešė jų darbdavė. 55 metų P. Zakrzewski ir prodiuserė Oleksandra Kuvšynova žuvo, o jų bendradarbis Benjaminas Hallas buvo sužeistas, kai jų automobilis buvo apšaudytas Horenkos gyvenvietėje netoli Kyjivo, sakoma bendrovės „Fox News Media“ vadovės Suzanne Scott pranešime.

Rusijos valstybinės televizijos redaktorei, surengusiai protestą prieš Maskvos invaziją Ukrainoje per itin populiarią tiesioginę žinių laidą, antradienį teismas skyrė baudą, bet nepasiuntė jos už grotų. Maskvos Ostankino rajono teismas nurodė valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ darbuotojai Marinai Ovsianikovai sumokėti 30 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė šalies viziją dėl narystės NATO. Jo teigimu, Kyjivui jau leista suprasti, kad „atvirų durų politika“ Ukrainai nebus taikoma. „Aišku, kad Ukraina nėra NATO narė, mes tai suprantame, esame adekvatūs žmonės. Metų metus mes klausėmės apie atviras duris, tačiau dabar mes taip pat išgirdome, kad mums ten įėjimo nėra, ir reikia tai pripažinti.

Rusijai supratus, kad jos resursai baigiasi, o pagrindiniai tikslai Ukrainoje nepasiekti, šiuo metu vyksta intensyvios derybos dėl paliaubų. Neseniai JAV gynybos departamentas pranešė, kad Rusija Ukrainoje paleido daugiau nei 625 raketas ir dislokavo beveik visą savo parengtą kovinę galią. Taip pat JAV generolai teigė, jog Rusija nesukaupė jokių papildomų rezervų ir jau įjungė visus turimus, tačiau tai kare neatnešė jokios realios sėkmės.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi mergina, prisistatanti Ksenia Zasypko vardu. Ukrainoje iš tiesų gyvena aktorė tokiu vardu, pateikiame redakcijai atsiųstą laišką. Jis buvo parašytas anglų kalba, tekstas išverstas. Nuo vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, daug ukrainiečių prisijungė prie šalies gynybos, o daugiau nei 2,8 mln. ukrainiečių pabėgo į kaimynines valstybes. Tačiau dalis žmonių neturėjo galimybės pasitraukti. K. Zasypko yra aktorė, dirbanti Mykolajive.

Kad ukrainiečiai rusų pajėgoms lengvai nepasiduos, yra tikrai aišku, ypač kai socialiniuose tinkluose plinta kurioziniai vaizdeliai, kuriuose matyti, kaip ginkluotus rusų okupantus sugeba išvaryti net ir beginkliai senjorai. JAV ambasada Ukrainoje savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje pasidalijo kurioziniu įrašu, kuriame matyti, kas nutiko trims rusų kariams, kai šie įžengė į senjorų poros namų kiemą.