Karas Ukrainoje

Latvijos internautai aptiko įdomų faktą: 2009-ais Rygoje ir 2014-ais Donecke vykusiose riaušėse dalyvavo tas pats "rusų turistas".  2009-ais Rygoje vykusių riaušių metu, kai dėl krizės šalyje buvo reikalaujama atsistatydinti Seimą, jaunimas išprovokavo konfliktą su parlamento pastatą saugojusiais "Alfa" pareigūnais, o vėliau nusiaubė miesto centrą. 2014-ais Donecke per riaušes tarp prorusiškų jėgų ir ukrainiečių, žuvo vienas, o kelios dešimtys žmonių buvo sužeista.

Ukrainos vyriausybė šeštadienį apkaltino Rusiją, kad būtent ji išprovokavo praėjusią naktį žmonių gyvybių nusinešusį ginkluotą susirėmimą rytiniame Charkovo mieste, baimindamasi, kad Maskva gali panaudoti smurtą prieš rusakalbius kaip pretekstą karinei invazijai.

Vakarų šalys laiko neteisėtais bet kokius veiksmus, kuriais Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį siekiama prijungti prie Rusijos, taip pat ir referendumą, organizuojamą šiame regione, dabar faktiškai kontroliuojamame Maskvos pajėgų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel potencialų Krymo prijungimą prie Rusijos įvardijo kaip „aneksiją“. Tačiau Maskva tikina, kad tarptautiniai įstatymai nėra pažeidžiami, o prezidentas Vladimiras Putinas neigė, kad Rusijos pajėgos vykdo intervenciją Kryme.

Vienas Rusijos opozicijos įstatymų leidėjas paneigė teiginį, esą jis pateikė svarstyti įstatymo projektą, kuriame siūloma skirti baudas arba laisvės atėmimo bausmes už „antirusišką propagandą“, siejamą su krize Ukrainoje, nors tas teisės aktas buvo akivaizdžiai jo pasirašytas. Kai kurie žurnalistai skundėsi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas griežtina nepriklausomų žiniasklaidos kanalų kontrolę, pasirūpindamas, kad jų redaktoriais taptų Kremliui palankūs veikėjai.

Ukrainos rytuose Charkovo mieste, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai, per susirėmimus tarp Maskvos ir Kijevo šalininkų žuvo du žmonės, pranešė šeštadienį milicija; šis smurto proveržis jau antras per kelias pastarąsias dienas šiame regione. Vienas Maskvos šalininkas ir vienas praeivis žuvo nuo Ukrainos nacionalistų paleistos ugnies į grupę vyrų, mėginusių šturmuoti Kijevo šalininkų pastatą penktadienį vėlai vakare, sakė milicijos pareigūnai naujienų agentūrai AFP.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimundas Lopata nurodė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dėmesio grįžimas prie Europos reikalų – Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuopelnas. „Nesupraskite manęs ciniškai, bet Putiną galima pasveikinti vienu atveju: pagaliau jis sugrąžino JAV į Europą. Tai labai svarbu“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ penktadienį sakė R. Lopata.

Rūta Klišytė Savo Pandoros skrynią V.Putinas atidarė įstabiajame Kryme – senovės graikai apdainuotoje Taurijoje . Saldus kąsnis, apie kurį Rusija svajojo ir į kurį senokai gviešėsi, kol kas dar įstrigęs plačioje jos gerklėje. Tokia reikalų padėtis turbūt šiurpiausia yra Krymo totoriams.Tragiškoje jų istorijoje Rusija vis dar atlieka nenuspėjamo grobuonies vaidmenį. Buvę tremtinai tampa pabėgėliais Iš Krymo jau bėga gyventojai, daugiausia Krymo totoriai.

Pasak VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Tomo Janeliūno, nėra jokių požymių, kad V. Putinas sustotų. „Visi raginimai pamėginti mažinti įtampą neduoda jokių rezultatų. Kol kas nematome, kad Putinas galėtų atsitraukti“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ penktadienį sakė politologas. Turint omenyje penktadienio Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą dėl atsakomybės už tėvynainius, T. Janeliūno nuomone, Kremlius planuoja eiti toliau.

Ilja Azaras dar nežino, ar buvo atleistas iš vienos populiariausių Rusijos nepriklausomų interneto naujienų organizacijų, bet yra beveik tikras, kad netrukus taip ir atsitiks. Jo redaktorė Galina Timčenko jau buvo atleista ir I.Azaras sako, kad ją atleido per jį, dėl jo interviu jų interneto svetainei Lenta.ru su Ukrainos kraštutinių dešiniųjų grupės „Pravyj sektor“ (Dešinysis arba teisusis sektorius) lyderiu. Lenta.

(papildyta 19 val. 23 min.) JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį sakė, kad ir toliau tikisi diplomatinio sprendimo dėl Krymo, bet perspėjo dėl „pasekmių“ Rusijai, jei sprendimas nebus rastas.

 Barzdoti vyrai, dėvintys kamufliažines uniformas ir juodas kailines kepures bei ginkluoti peiliais, ketvirtadienį tikrino mašinas viename judriame kelyje tarp Ukrainos Krymo regiono sostinės Simferopolio ir Sevastopolio uostamiesčio. Juoda vėliava su kaukolės atvaizdu – Serbijos nacionalistų simbolis – taip pat Serbijos nacionalinė vėliava buvo iškelta šalia Rusijos trispalvės, primindami vaizdus iš audringų praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio įvykių Balkanuose.

Artėjant referendumui Kryme, situacija Ukrainoje pasiekė kritinę kritinę ribą. Per Donecke vykusius susirėmimus tarp prorusiškai nusiteikusių gyventojų ir demokratiškų jėgų, jau žuvo bent vienas žmogus, kelios dešimtys sužeista. Rusijoje iki šiol vykusios protesto akcijos dėl šalies veiksmų Kryme, susilaukdavo menko dalyvių susidomėjimo, o ir atėjusius iškart suimdavo policija. Daug gausesnės gerbėjų pajėgos rinkosi palaikančiųjų stovykloje.

Prieš sekmadienį Kryme vyksiantį referendumą pakelėje išdygęs milžiniškas reklaminis stendas rinkėjams siūlo akivaizdų pasirinkimą. Plakato dešinėje žydrame fone vaizduojamas Krymo pusiasalis, nuspalvintas Rusijos vėliavos spalvomis. Kairėje pusėje juodame fone matomas pusiasalis, apraizgytas spygliuota viela ir papuoštas nacių svastika.

Rusija penktadienį pareiškė pasiliekanti teisę ginti savo tėvynainius visoje Ukrainoje – po to, kai vienas protestuotojas žuvo per naujus susirėmimus tos šalies rytuose. „Rusija pripažįsta savo atsakomybę už savo tėvynainių ir piliečių gyvybes Ukrainoje bei pasilieka teisę ginti žmones“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Kryme yra dalinamos skrajutės, kuriose gyventojai yra gąsdinami puolančiais naciais, o mainais į jų balsą už prisijungimą prie Rusijos Federacijos, žadami aukso kalnai, praneša "livejournal" tinklaraštininkas pasivadinęs budetlyanin108. Skrajutėje iš anksto pažymėtas klausimas „Ar jūs už Krymo prisijungimą prie Rusijos, Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“. Atvirai gąsdinama, kad „jeigu mes balsuosime už prisijungimą prie Rusijos, karo nebus! Rusija – Krymo skydas!“. Krymo autonominės respubl...

Pačių save išsirinkusių Krymo ministrų tarybos pirmininkas Sergejaus Aksionovas pristatė naująją autonominės respublikos prokurorę. Ja tapo 33-ų Natalija Poklonskaja. Pristatydamas ją S. Aksionovas pažymėjo, kad Krymui šiandien reikia „stiprios, sąžiningos prokuratūros, kuri saugos teisę, užtikrins teisėtų sprendimų priėmimą ir koordinuos autonomijos struktūrų veiksmus“. Pati Natalija Poklonskaja paprašė nekreipti dėmesio į jos išorę.

10 val. 53 min. Ukrainos rytuose po kruvinų susirėmimų suimti keturi žmonės Ukrainos milicija rytiniame Donecko mieste suėmė keturis asmenis, kaltinamus kursčius susirėmimus tarp priešiškoms stovykloms priklausančių demonstrantų, per kuriuos žuvo mažiausiai vienas žmogus, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministras. Tas smurto prasiveržimas buvo didžiausias Ukrainoje po prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo praeitą mėnesį.

Prorusiškai Krymo vyriausybei stengiantis paskubomis prijungti šį regioną prie Rusijos, žmonės likusioje Ukrainos dalyje žada nesėdėti rankų sudėję, kai Maskva ruošiasi atsiriekti dalį jų šalies. Daugelis visuomenės narių – pradedant garsenybėmis, baigiant ultradešiniaisiais judėjimais ir vietos etninėmis mažumomis – pasisakė prieš sekmadienį planuojamą surengti referendumą, kuriame Krymo gyventojai galės nuspręsti, ar jų regionas turi tapti Rusijos teritorija.

(papildyta 23.14) Donecke ir vėl prasidėjo neramumai. Prorusiškai nusiteikę jaunuoliai šturmavo miesto administracinį teismą, o Charkove nusiaubtas Taraso Ševčenkos vardo Visos Ukrainos draugijos „Prosvita“ biuras. Neramumai Donecke prasidėjo dar ketvirtadienio vakarą, kuomet žuvo vienas žmogus. Kryme esantys Rusijos kariai žurnalistui prisipažino, kad vykdo Maskvos nurodymus ir patvirtino, kad ukrainiečių pajėgų šturmo imsis kovo 17 dieną, praneša censor.net.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prorusiška Krymo valdžia tvirtina, kad referendumui visiškai pasirengta, ir tikisi, kad ateis balsuoti 100 procentų Krymo gyventojų. Tačiau jiems, panašu, labiau rūpi, kaip per visus šiuos neramumus išsaugoti santaupas ir atgauti pensijas.

 Onoprijenkų šeima yra susiskaldžiusi į dvi lygias stovyklas dėl to, ar Krymas turėtų tapti Rusijos dalimi, ir jos situacija atspindi nesutarimus šiame Ukrainos regione, kur sekmadienį turi įvykti referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos. 17-metis Dima, kompiuterijos studentas, kuriam patinka „The Beatles“, „Bręstantis blogis“ (Breaking Bad) ir vakarietiška sportinė apranga, drauge su motina Olga, vaikų darželio auklėtoja, labai trokšta, kad Krymas liktų autonominis Ukrainos regionas.

 Ukrainos rytiniame Donecko mieste vienas žmogus žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti per ketvirtadienį įsiplieskusius prorusiškų ir provakarietiškų demonstrantų susirėmimus, pranešė vietos sveikatos apsaugos tarnyba. Šio pramonės miesto, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, centrinėje aikštėje keli šimtai žmonių, savo šūkiais gyrusių Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, susigrūmė su panašaus dydžio minia, smerkiančia Maskvos pajėgų įvykdytą faktinę Krymo okupaciją.

 Rusija ketvirtadienį išsiuntė savo naikintuvus į Baltarusiją, neva tenkindama šios šalies vadovo prašymą po to, kai NATO suintensyvino veiklą prie Baltarusijos sienų dėl krizės Ukrainoje. Šeši naikintuvai „SU-27“ ir trys transportiniai lėktuvai buvo perkelti į Baltarusijos rytinį Bobruisko aerodromą, pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas naujienų agentūrai ITAR-TASS.

Krymas, kurį Rusija nori prijungti prie savo teritorijos nepaisydama Ukrainos ir Vakarų, labai ilgai buvo įkvėpimo šaltinis rusų kultūroje – šis uolėtas Juodosios jūros pusiasalis yra susijęs su virtine kultiniais tapusių rusų romanų, filmų ir meno kūrinių. Rusų menininkams, rašytojams ir kino kūrėjams Krymas yra fantazijos ir meilės nuotykių – uždraustų ar kitokių, - ilgų karštų vasarų, kelionių per paslaptingus kalnus ar paprasčiausiai pabėgimo nuo sovietinių laikų pilkumos vieta.

Prieš daugiau nei savaitę skelbtame time.com straipsnyje apie situaciją Kryme užkliuvo vienas iš teiginių, kad V. Putinas Krymo kare liko vienas, be tautos palaikymo. Simonas Shusteris savo straipsnyje pavadinimu „4 priežastys, kodėl V. Putinas jau pralaimi Ukrainoje“, pateikia, jo manymu, įtikinamas priežastis, kodėl gi Rusijos vadovas faktiškai jau pralaimėjo karą Ukrainoje.

 Rusijos senatu vadinama Federacijos Taryba kovo 1-ąją balsavimu pritarė Rusijos kariuomenės įvedimui į Ukrainą pažeisdama reglamentą, paskelbė žinių portalo „lenta.ru“ žurnalistai, išnagrinėję kovo 1-ąją vykusio skubiai sušaukto Tarybos posėdžio įrašą, pranešama BBC tinklalapyje. Rusijos parlamento aukštųjų parlamento rūmų oficialiai paskelbtame įraše matyti, kad po senatorių registracijos paaiškėjo, jog kvorumo nėra.

 Austrijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, jog šalies policija suėmė ukrainiečių verslininką, kuris, kaip nurodoma, yra vienas turtingiausių Ukrainos oligarchų Dmytro Firtašas. „Kovo 12-osios vakarą vienas Ukrainos pilietis ... buvo suimtas Vienoje ... kovos su organizuotu nusikalstamumu dalinio pareigūnų“, – sakoma Federalinės kriminalinės policijos tarnybos (BK) pranešime. Savo ruožtu Austrijos spaudos agentūra nurodė, kad tas asmuo yra 48 metų D.Firtašas.

Rusijos propagandinis valdžios naujienų portalas „vesti.ru“ paskelbė publikaciją, kurioje skundžiamasi „psichozę keliančia dezinformacija“, kalbinami valstybės ekspertai, kurie neslėpdami pasakoja apie „ekstremistų propagandą Ukrainoje“. Rusijos valdžios atstovai net neslėpdami skatina žmones ne skaityti įvairią informaciją ir ją lyginti, o tiesiog atsisakyti „netinkamų“ šaltinių.

16 val. 41 min. Ukrainos parlamentas priėmė kreipimąsi į JT dėl padėties Kryme Ukrainos parlamentas trečiadienį kreipėsi į Jungtines Tautas su prašymu aptarti Rusijos pajėgų įvykdytą jai priklausančio Krymo pusiasalio okupaciją, ir nurodė pasiliekantis teisę prašyti atskirų šalių pagalbos sprendžiant šią problemą.

Dar prieš kelias savaites Sergejus Aksionovas buvo menkai žinomas Krymo politikas, vadovavęs mažai prorusiškai partijai, kuri vos įveikė 4 proc. balsų slenkstį per pastaruosius vietos valdžios rinkimus šiame autonominiame Ukrainos regione. Anksčiau jis buvo abejotinos reputacijos verslininkas, pelnęs Goblino pravardę tomis dienomis, kai šalyje klestėjo nusikalstamos gaujos, subyrėjus Sovietų Sąjungai. Tačiau laikai pasikeitė.

Rusijos Juodosios jūros laivyno jūreiviai buvo jų broliai, draugai, bičiuliai. Tačiau dabar jie tapo grėsme Ukrainos karinių jūrų pajėgų nariams, užblokuotiems istoriniame Sevastopolio uoste ir atkirstiems nuo pasaulio.

11 val. 13 min. Ukraina kuria Nacionalinę gvardiją Ukraina ketvirtadienį ruošiasi įkurti Nacionalinę gvardiją, kylant Rusijos ekspansijos grėsmei – tuo metu, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) išsakė tvirtą palaikymą naujajam Kijevo lyderiui konflikte su Kremliumi, panašiame į Šaltojo karo laikų priešpriešą. Tikimasi, kad Aukščiausioji Rada pritars preliminariai rezervininkų mobilizacijai ir naujų pajėgų, kurias sudarytų bent 20 tūkst. savanorių, įkūrimui.

Priešprieša tarp Rytų ir Vakarų, atgaivinta krizės Ukrainoje, dar labiau padidėjo trečiadienį, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pažadėjo tvirtą palaikymą Kijevui, patiriančiam Maskvos karinį spaudimą. B.Obama pasveikino Ukrainos laikinąjį premjerą Arsenijų Jaceniuką, atvykusį į Baltuosius rūmus, o abu lyderiai griežtai perspėjo Rusiją, kad Ukraina neišsižadės savo suverenumo.

 Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos karys tikrai nekuria civilizuotos valstybės kario įvaizdžio, sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. „Rusija pakankamai daug padarė, kad jos kario įvaizdis būtų nehumaniško, nepaisančio tarptautinės teisės, naudojančio karinę jėgą prieš civilius gyventojus“, – mano jis. Vis dėlto, A. Matonio nuomone, per pastaruosius kelerius metus Rusijos kariuomenė nemažai išmoko.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka siūlo naujajai Ukrainos valdžiai daugiau dėmesio skirti šalies vidaus problemų sprendimui, o ne deryboms su vakarų partnerėmis. „Galų gale – reikia paprasčiausiai dirbti, reikia mažiau bėgioti po užsienius, reikia rūpintis savo šalimi ir savo tautos gerove“, – A.Lukašenka sakė trečiadienį Baltarusijos saugumo tarybos posėdyje Minske. „Jeigu reikia, mes patarsime, kaip tai padaryti ir padėsime“, – kalbėjo A.Lukašenka, kreipdamasis į Ukrainos valdžią.

14 val. 51 min. Krymo oro uostas buvo užimtas siekiant sustabdyti „provokacijas“ Prorusiška Krymo valdžia paskelbė iki pirmadienio perimanti šio Ukrainai priklausančio pusiasalio pagrindinio oro uosto kontrolę ir iki pirmadienio apribojo skrydžius, siekdama užkirsti kelią „provokatorių“ atvykimui, pranešė vienas aukštas regiono pareigūnas.

Baltarusijos žiniasklaidoje, kuri pasižymi itin griežta politinės minties cenzūra, pastarosiomis dienomis pasirodė kelios publikacijos, iš kurių galima susidaryti nuomonę, kad A. Lukašenkai Rusijos imperiniai užmojai ne pakeliui. Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ publikavo Eduardo Pivovaro straipsnį apie padėtį Kryme, pačioje Rusijoje ir aplinkinių valstybių požiūrį į ateitį šalia.

Lietuvos Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai patvirtino Lietuvoje gydyto Ukrainos aktyvisto Dmitrijaus Bulatovo sužalojimus. Neseniai Ukrainos jaunimo ir sporto ministru paskirtam 35 metų ukrainiečiui nupjauta apie trečdalis ausies kaušelio, perdurtos plaštakos, aštriu daiktu įpjautas skruostas, o visas kūnas sumuštas kietais bukais daiktais, teigiama specialisto išvadose, kurias BNS gavo iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos.

13 val. 44 min. Britanija ragina ES neįsileisti Rusijos įstatymų leidėjų dėl Krymo aneksijos Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) trečiadienį pareiškė norintis apriboti galimybę išduoti vizas „žymiems Rusijos įstatymų leidėjams“, Europos Sąjungai (ES) tariantis dėl atsako į Rusijos vykdomą faktinę Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją.

Ukrainos laikinasis prezidentas antradienį pareiškė, kad jo šalis nenaudos armijos, siekdama užkirsti kelią Krymo atsiskyrimui. Ši pozicija buvo išsakyta po to, kai Krymo parlamentas nubalsavo už šio strategiškai svarbaus pusiasalio prisijungimą prie Rusijos, o Vašingtonas ir Maskva įsitraukė į vieną iš didžiausių priešpriešų nuo Šaltojo karo.

Europos Komisija antradienį sutarė vienašališkai suteikti Ukrainai 500 mln. eurų vertės nuolaidų prekybai, atsisakant muitų daugeliui žemės ūkio produktų ir kitų gaminių, siekiant palaikyti Ukrainos ekonomiką. Europos prekybos komisaras Karelas De Guchtas paaiškino, kad šis sprendimas įsigalios nedelsiant ir galios iki šių metų lapkričio 1 dienos; per tą laiką Europos Sąjunga tikisi, kad bus pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su Kijevu visa apimtimi. Bendra nuolaidų vertė yra apie 487 mln.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį per pokalbį su savo konservatyvios partijos įstatymų leidėjais pavadino Rusijos veiksmus Ukrainai priklausančiame Krymo regione „aneksija“, pranešė vienas šio susitikimo dalyvių. A.Merkel pareiškė parlamentarams, jog Rusija iš esmės „pavogė“ šį Juodosios jūros pusiasalį, ir pridūrė, kad „galima pavadinti tai aneksija“, AFP pažymėjo dalyvis, pageidavęs likti anonimu.

Antradienį Kryme Kremliaus politiką palaikantys ginkluoti kariai nurodė sustabdyti visus skrydžius į pagrindinį Krymo uostą ir iš jo, išskyrus skraidančius tarp Maskvos ir Krymo, sakė AFP reporteris, esantis šiame oro uoste. Ginkluoti kariai kontroliuoja dispečerinę šiame uoste; jų nurodymu iš Kijevo antradienį pakilęs lėktuvas turėjo grįžti atgal, nes jam nebuvo leista tūpti Simferopolyje.

Nenustatyti ginkluoti vyrai Kryme pagrobė dvi Ukrainos žurnalistes, pranešė pirmadienį žurnalistų organizacija „Reporteriai be sienų“, perspėdama, kad kaltieji dėl šių veiksmų stengiasi paversti Krymo regioną „juodąja skyle naujienoms“. „Pajėgos, kontroliuojančios Krymą, yra atsakingos už šių žurnalistų likimą“, – pareiškė žiniasklaidos laisvę stebinčios institucijos generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as (Kristofas Deluaras). Įtampa šiame Juodosios jūros pusiasalyje vis stiprėja nuo t...

 Kovo 11-ąją Viktoras Janukovičius surengė savo antrąją spaudos konferenciją. Šįkart - Rostove prie Dono. Pirmiausiai patvirtinęs, kad tebėra gyvas, V. Janukovyčius rėmėsi tokiais pat teiginiais kaip ir per pirmąją spaudos konferenciją - Ukrainos valdžia buvo užgrobta neteisėtai, šalyje siautėja "fašistai", o Vakarai pasirinko ne tą pusę. „Aš esu ne tik vienintelis teisėtas Ukrainos prezidentas, bet ir vyriausiasis karo vadas. Iš manęs neatėmė prezidento pareigybės.

“Vice News” reporteris Simonas Ostrovskys yra vienas iš Kryme dirbančių žurnalistų, kuris visam pasauliui parodo, kas dedasi šioje Ukrainos dalyje. “Rusija įsiveržė į Ukrainos Krymo pusiasalį ir perėmė visą jame esančią civilinę ir karinę infrastruktūrą. Iki dabar nebuvo iššautas nėvienas šūvis, tačiau Rusija naudojasi savo galia tam, kad įbaugintų Ukrainos karius ir priverstų juos pasiduoti. Ši galia teigia, kad nori stabilizuoti situaciją pusiasalyje, kuriame gyvena daug rusų.

JAV, vystantis konfliktui Kryme, svarsto galimybę tiekti į Europą suskystintas dujas. Rusija jau anksčiau yra naudojusi dujų tiekimo sustabdymo taktiką, siekdama „paspausti“ Kijevą, praneša RBK. Baltųjų Rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas pareiškė, kad dabar Europa turi pakankamai dujų, nes žiema nebuvo atšiauri. Jo teigimu, nėra jokių signalų to, kad Europa galėtų susidurti su gamtinių dujų stygiumi.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Nepriklausomos Rusijos rinkimų stebėtojų organizacijos „Golos“ vadovė Lilija Šibanova galvoja, kad vakarų žurnalistai po įvykių Ukrainoje pagaliau atsimerkė ir suprato, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra stipruolis, ginantis tradicijas, šalį ir pakėlęs Rusiją. Nors daug kas anksčiu taip manė. Ji pati V. Putiną vadina žmogumi, kuris ne tik sustabdė reformas, bet ir pasuko šalį atgal. – Stebite, kas vyksta Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad paruošė pasiūlymus dėl „situacijos“ sureguliavimo Ukrainoje, kuriuose atsižvelgiama į visų ukrainiečių interesus. S.Lavrovas susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu taip pat sakė, kad pakvietė JAV valstybės sekretorių Johną Kerry (Džoną Kerį) pirmadienį atvykti į Rusiją ir pratęsti derybas, tačiau šeštadienį J.Kerry atsakė, kad norėtų vizitą atidėti.