Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis antradienį lankydamasis Kyjive pasiūlė dislokuoti Ukrainoje taikos palaikymo kontingentą humanitarinei pagalbai teikti.
Tačiau NATO gynybos ministrai, atvykę į Briuselį skubių derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje, atsargiai vertino šią idėją.
„Gaila, bet manau, kad dar per anksti apie tai kalbėti“, – sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.
„Pirmiausia turi būti ugnies nutraukimas. Turime matyti Rusijos pasitraukimą. Turi būti tam tikras Ukrainos ir Rusijos susitarimas... Galvoju, kad derybos dar tęsiasi“, – sakė ji.
„Visuomet gerai pagalvoti, kas bus vėliau, bet pirmiausia turime pasiekti tai“, – kalbėjo Nyderlandų ministrė.
Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas sakė, kad siūloma taikos palaikymo misija yra „viena iš galimybių, o mes, žinoma, turime nagrinėti visas galimybes, kaip galima padėti Ukrainai“.
Tačiau jis sakė, kad misijai reikės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pritarimo, o joje Rusija turi veto teisę.
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad jam reiktų pirmiausia išstudijuoti detales „prieš priimant bet kokius sprendimus“.
NATO atmeta Ukrainos prašymus įsikišti į konfliktą, tarp jų prašymą nustatyti neskraidymo zoną, kuri padėtų sustabdyti Rusijos vykdomą bombardavimą.
JAV vadovaujamas Aljansas sako, kad jo tiesioginis įsikišimas jam nepriklausančioje Ukrainoje galėtų išprovokuoti konfrontaciją su Rusija ir tai galėtų virsti branduoliniu karu.
Vietoje to NATO sąjungininkės siunčia ginklų, kad padėtų Ukrainos pajėgoms ginti šalį, pirmiausia labai reikalingų nešiojamųjų prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų sistemų.
Maskva yra įspėjusi, kad bet koks ginklų tiekimas yra teisėtas taikinys jos kariuomenei.
Tačiau NATO gynybos ministrai tvirtino, kad toliau tieks ginklus Ukrainai.
„Remiame jų pajėgumus gintis ir toliau juos remsime“, – sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas.
