aljansas

Turkijos vykdomi kariniai veiksmai Sirijoje – operacija „Peace Spring“ (angl. „Taikos pavasaris“) – sukėlė Turkijos sąjungininkų siaubą ir nerimą. Nejaugi kliba Turkijos narystė NATO? Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad dėl intervencijos gali susidaryti „nepakeliama humanitarinė padėtis“, ir pareikalavo nutraukti puolimą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, paskambinusi Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, paragino nedelsiant nutraukti karines operacijas.

Pirmadienį Vengrijos valdančioji partija boikotavo parlamento posėdį dėl Švedijos narystės NATO, taip atidėdama paskutinės Aljanso narės balsavimą dėl Aljanso išplėtimo. Vengrija palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir po jos pradėtos invazijos į Ukrainą ir daugelį mėnesių vilkina Švedijos priėmimą į NATO, nors ir pareiškė iš principo tam neprieštaraujanti. Jungtinės Amerikos Valstijos padidino spaudimą Vengrijai ratifikuoti Stokholmo paraišką.

NATO trečiadienį pateikė rekomendacijų narystės Aljanse siekiančiai Ukrainai, tarp jų – reformos, skirtos kovai su korupcija, teisinės valstybės stiprinimui ir paramai žmogaus teisėms bei mažumų teisėms.

Užsienio reikalų ministerijai pradėjus tarnybinius tyrimus iškart dėl 2 diplomatų veiklos, kai kurie opozicijos politikai vieną tyrimą vadina konservatorių politiniu žaidimu prieš rinkimus ar net kerštu prezidentui Gitanui Nausėdai. Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį ministerija įtaria valstybės institucijų suteikto mandato nesilaikymu.

Kitąmet NATO vykdys didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų, šeštadienį pranešė Aljanso karinio komiteto pirmininkas, admirolas Robas Baueris. „2024 metais Aljansas vykdys didžiausias kolektyvines pratybas „Steadfast Defender“ nuo Šaltojo karo laikų. Daugiau nei 40 tūkst. karių iš viso Aljanso pratybas atliks Vokietijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse“, – šeštadienį Osle, po NATO karinio komiteto konferencijos, žurnalistams teigė admirolas R. Baueris.

NATO ruošiasi surengti didžiausias jungtines karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų, siekdamas pasirengti atremti galimą Rusijos agresiją prieš vieną iš savo narių. Kaip rašo „Financial Times“, remdamasis Aljanso atstovu, pratybos „Steadfast Defender“, kuriose dalyvaus daugiau nei 41 tūkst. karių, vyks 2024 metų vasario-kovo mėnesiais. Pasak leidinio šaltinio, numatoma kad pratybose dalyvaus 500–700 karinių orlaivių ir daugiau nei 50 karinių laivų.

NATO viršūnių susitikime Vilniuje priimti sprendimai priartino Ukrainą prie narystės Aljanse, o Ukraina turi teisę pati pasirinkti savo kelią. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tai pareiškė bendrame Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto (AFET) ir Saugumo ir gynybos pakomitečio (SEDE) posėdyje. J. Stoltenbergo teigimu, per Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą NATO sąjungininkėms pavyko pasiekti pažangos Ukrainos kelyje link narystės.

Trečiadienį Vilniuje baigėsi NATO viršūnių susitikimas, jo dalyviai šį renginį vadina istoriniu. Aljanso lyderiai sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas. Susitikime patvirtinti regioniniai gynybos planai, Turkija pažadėjo nebestabdyti Švedijos narystės NATO ratifikavimo, sutarta dėl mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai. BNS pateikia svarbiausias politikų citatas.

Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje antradienį atvykęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Kyjivo pagrindinis siekis yra visateisė narystė Aljanse. „Pagrindinis tikslas – visateisė narystė (NATO – BNS)“, – žurnalistams Vilniuje sakė Ukrainos gynybos ministras.  Taip jis kalbėjo NATO lyderiams ieškant bendros pozicijos dėl Ukrainos narystės perspektyvos bloke.  Paklaustas, ar laukia pakvietimo į NATO Vilniuje, jis atsakė: „Žinoma.