REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Labai tikėtina, kad Lenkijoje prie Ukrainos sienos sprogusi ir du žmones užmušusi raketa buvo paleista Ukrainos ginkluotųjų pajėgų siekiant numušti vieną iš Rusijos raketų. Rusai kaip tik antradienį paleido ištisą raketų lietų į Ukrainos infrastruktūrą, palikdami daugybę gyventojų be elektros, vandens ar šildymo. 

Labai tikėtina, kad Lenkijoje prie Ukrainos sienos sprogusi ir du žmones užmušusi raketa buvo paleista Ukrainos ginkluotųjų pajėgų siekiant numušti vieną iš Rusijos raketų. Rusai kaip tik antradienį paleido ištisą raketų lietų į Ukrainos infrastruktūrą, palikdami daugybę gyventojų be elektros, vandens ar šildymo. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas teigia, kad tokie incidentai, kaip Lenkijoje, buvo tikėtini, bet kadangi NATO laikosi pozicijos neeskaluoti konflikto, o incidentas veikiausiai buvo netyčinis, tai didelės reakcijos tikėtis neverta.  

REKLAMA

„Kaip suprantu iš pateiktos informacijos, Lenkijoje buvo žvalgybinis NATO lėktuvas, kuris fiksavo raketos paleidimo galimus variantus. Lenkijos teritorijoje buvo rastos sovietiniais laikais pagamintos raketos nuolaužos, tai dabar bus tiriama, ar tai priešlėktuvinė, ar sparnuotoji raketa. Viskas artimiausiu metu paaiškės. O šiuo metu egzistuoja dvi versijos – tai galėjo būti ukrainiečių raketa, kuri nukrito Lenkijos teritorijoje, bet nėra visiškai atmesta ir teorija, kad tai galėjo būti ir Rusijos raketa. Bet viena galima pasakyti, kad tai nebuvo tikslinga ataka, nukreipta prieš Lenkiją“, – teigia V.J. Žukas.

REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ar galėjo aktyviau sureaguoti lenkų oro gynyba, buvęs kariuomenės vadas pastebi, kad atstumas iki Ukrainos sienos labai nedidelis, todėl sureaguoti galėjo būti sudėtinga, o NATO žvalgybinis orlaivis neturi priešraketinių ar priešlėktuvinių pajėgumų.

Pževovas, kur ir pataikė raketa, yra maždaug 8-10 kilometrų nuo Ukrainos sienos.

„Jeigu tai Ukrainos priešlėktuvinė raketa, kuri buvo paleista paskui Rusijos raketą, tai nelabai čia ką numatysi. O jeigu čia buvo taikytasi į Lvivo miestą ir išėjo toks nukrypimas, tai reakcijos laikas labai trumpas. Numatyti ir numušti tokią raketą Lenkijos priešlėktuviniais pajėgumais, kai nežinai, kad esi atakuojamas, manau galėjo būti pakankamai sudėtinga“, – svarstė pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dabar tikriausiai bus sustiprinta priešlėktuvinė gynyba Lenkijos teritorijoje. Šiaip tos sparnuotosios raketos, kurias leidžia Rusija, yra labai netikslios. Jos pagamintos sovietiniais laikais, nukrypimai nuo taikinio yra pakankamai dideli. Jeigu atakuoji miestą, kuris yra Lenkijos pašonėje, kaip šiuo atveju Lvivas, tai tokie incidentai galimi ir ateityje. Manau, kad Lenkija padarys išvadas, sustiprins priešlėktuvinę gynybą, lėktuvų patruliavimą. Išmoks šitą pamoką“, – teigia V. J. Žukas.

Lenkija jau aktyvavo 4-ąjį NATO sutarties straipsnį, kuris reiškia konsultacijas su Aljanso partnerėmis.

REKLAMA

4-asis straipsnis: Šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Ar įmanoma pasiekti, kad Rusija vengtų atakuoti taikinius Ukrainoje, kurie yra per arti NATO šalių sienų, nes tokių incidentų ateityje gali būti ir daugiau?

„Apie tai kalbama nuo pat karinio konflikto pradžios. Buvo sakoma: duokite priešlėktuvinius ginklus, duokite daugiau ginklų. Bet jūs pasižiūrėkite, ką kalba NATO generalinis sekretorius ir kitos šalys: kad jokiu būdu negalima leisti konflikto eskalacijos ir jokiu būdu NATO neturi įsivelti į konfliktą. Nuo pat pirmos dienos. Juk Ukraina prašė ir priešlėktuvinio skydo, ir lėktuvų, ir modernių priešlėktuvinių raketų. Ko tik neprašė. Ir niekas nebuvo teikiama. Tokia yra NATO pozicija. Jeigu incidentai kartosis, tuomet reikia daryti išvadas. Tada pagal 4-ąjį straipsnį tegul galvoja, ką daryti, tegul stiprina priešlėktuvinę gynybą Ukrainos prieigose arba suteikia Ukrainai priešlėktuvinį skydą, duoda lėktuvų, modernių priešlėktuvinių raketų. Gal šitas įvykęs incidentas paskatins priimti kokius nors sprendimus“, – svarstė V.J. Žukas.

REKLAMA

Buvęs kariuomenės vadas taip pat priminė, kad tai nėra visiškai pirmas incidentas, nes 2014 m. Rusijos remiami separatistai numušė civilinį „Malaysia Airlines“ orlaivį su keleiviais, bet žvelgiant iš laiko perspektyvos nieko ypatingo nenutiko. Tai yra vyko tyrimas, išsiaiškinta, kas tiksliai nutiko, bet Rusija ar separatistai nebuvo nubausti.

Pasak V.J. Žuko, jis nesitiki ypatingos NATO šalių reakcijos, nebent tokie incidentai NATO priklausančiose šalyse bus linkę kartotis. „NATO pozicija nuo pat pirmos šio konflikto dienos: kad tik neįsivėlus“, – teigia buvęs kariuomenės vadas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Janeliūnas: NATO šalys nemato grėsmės Vakarų kryptimi

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad NATO tikrai į incidentą Lenkijoje nereaguos karinėmis priemonėmis, veikiau politinėmis ir retorinėmis. Geriausiu atveju galbūt Ukraina vėl aktyviau bus remiama ginklais ar kitomis priemonėmis, tad Kyjivas gali mėginti pasinaudoti šia situacija pabudinti Aljanso nares.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare pabrėžė, kad Kyjivas perspėjo Vakarus, jog Rusija nesustos ties Ukraina. Tačiau tuomet dar buvo linkstama manyti, kad tai galėjo būti Rusijos paleista raketa, o šiuo metu aiškėja, jog incidentas susijęs su ukrainiečių bandymu apsaugoti savo infrastruktūrą nuo rusų atakų. Ir nors Rusijos atsakomybė dėl to neišnyksta, bet vaizdas tampa kompleksiškesnis.  

REKLAMA

„Manau, kad ukrainiečiai gali išnaudoti šį incidentą, bandydami priminti, jog tai nėra vien tik Ukrainos reikalas. Mes jau galbūt pavargstame nuo įvairių žinučių iš Ukrainos fronto, mūsų nebestebina, kai šimtai raketų leidžiama į Ukrainos objektus, bet va, kai porą raketų nukrenta kažkur arčiau, tai sukelia didelę sumaištį. Taigi toks priminimas, kad karas vyksta ir gali nesunkiai peržengti sienas, politikų ir visuomenės įjautrinimas gali prisidėti prie greitesnių sprendimų, kurie galbūt tapo rutininiai, kuriems galbūt pradeda trūkti politikų dėmesio“, – sakė profesorius.

REKLAMA

Paklaustas, ar po tokio incidento įmanomas koks nors NATO bandymas atgrasinti rusus nuo taikymosi į šalia NATO šalių sienų esančius taikinius Ukrainoje arba susitarti dėl to, T. Janeliūnas sakė to nesitikintis, nes susitarti su Maskva neišeitų, o uždaryti dangų vakarinėje Ukrainoje Aljansas, vargu, ar norės, nes tai jau būtų tiesioginis kišimasis į konfliktą.

„NATO tikrai to nenori daryti. Tam ir yra pasirinktas kelias geriau siųsti ginkluotę į Ukrainą, bet kad gynyba užsiimtų patys ukrainiečiai. Lenkija, be abejo, turi įsipareigojimus ginti savo oro erdvę. Aš manau, kad jos pasirengimas gali būti sustiprintas, gali būti padaryti tam tikri taktiniai žingsniai, lenkai stengsis labiau užtikrinti savo oro erdvės saugumą, bet nuo tokių atsitiktinių nukrypimų ar gynybinių raketų nukritimo nėra apsaugota nei Lenkija, nei kitos šalia Ukrainos esančios šalys. Čia reikia vertinti kaip incidentą. Nuo karo pradžios tai pirmas toks atvejis NATO šalyje. Vargu, ar tai kartotųsi periodiškaii. Aišku, tai priklauso nuo rusų apšaudymo intensyvumo, bet dabar tas apšaudymas darosi toks proginis, tai yra susijęs su kokiais ukrainiečių išpuoliais ar tarptautiniais aukšto lygio susitikimais. Manau, kad NATO šalys dabar nemato augančios grėsmingos eskalacijos Vakarų kryptimi“, – sako profesorius.

Nukrito raketos, užmušė 2 žmones,NATO Lenkijoje neturėjo oro gynybos,nenumuse raketų.Visa parą aiškinasi ir niekas neaisku....na nėra žodžių
Reakcijos į grėsmės menkos ir neadekvačios
Nėra skirtumo kieno čia paleista raketa. Jei ne Rusijos agresija to nebūtų buvę. Manau jei aljansas neduos nors kokį dabar karinį atkirtį tai bus džiaugsmo Rusijos propogandai, sakys ką norim tą darom. Nenustebčiau kad ruseliai tokiais būdais taip tikrinasi.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų