Karas Ukrainoje

  Rusijos valstybinės televizijos „Zvezda“ žurnalistai Andrejus Sušenkovas ir Antonas Malyševas, kurie praeitą savaitę buvo sulaikyti Ukrainos vyriausybinių sukarintų pajėgų neramiame rytiniame regione, pirmadienį buvo paleisti ir grįžo į Maskvą. A.Sušenkovas ir A.Malyševas buvo paleisti pirmadienį paryčiais ir grįžo į Rusiją per Nechotejevkos sienos perėją Belgorodo rajone, sakoma žiniasklaidos pranešimuose.

Vakarų remiamas naujasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sekmadienį pažadėjo iki šios savaitės pabaigos užbaigti jau beveik du mėnesius trunkantį kraujo liejimą priešpriešoje su separatistais rytiniame regione, sukėlusį pavojų šalies išlikimui. Tačiau sukilėliai, paskelbę dviejų gyvybiškai svarbių pramonės regionų nepriklausomybę ir siekiantys oficialaus pakvietimo prisijungti prie kaimyninės Rusijos, pareiškė, kad prezidento pažadas tėra tuščias politinis šūkis.

Prorusiški sukilėliai, kovojantys su Vakarų remiama Ukrainos vyriausybe, surengė savo kol kas rimčiausias atakas prieš Luhansko tarptautinį oro uostą šalies rytuose, sekmadienį pranešė šaltinis vyriausybinėse pajėgose. Per atakas šeštadienį vakare ir sekmadienį ryte, kurios vyko iškart po Ukrainos naujojo prezidento Petro Porošenkos inauguracijos, jokie gynėjai nebuvo sužeisti, nurodė šaltinis.

Ukrainos naujoji prezidentienė Marina Porošenko, spindinti natūralia elegancija, pasitikėjimu ir žavesiu, atrodo pradedanti naują amžių be sustingusios arogancijos, kuri ilgai buvo siejama su šalies politiniu elitu. „Ji savo beribiu geranoriškumu ir nepaprastu grožiu įkūnija Ukrainos moteris, – apie šią liekną 52 metų moterį, keturių vaikų motiną, kuri pagal išsilavinimą yra kardiologė, rašė įtakingas tinklaraštininkas Oleksijus Gončarenka.

Derybos tarp Petro Porošenkos ir Vladimiro Putino gali būti pradėtos sekmadienį. Penktadienį Ukrainos prezidentas sakė, kad pasiekė susitarimą su Rusijos prezidentu pradėti dvišales taikos derybas, praneša news.liga.net.

Rusija šeštadienį pareikalavo, kad būtų paleisti du jos valstybinės televizijos žurnalistai, sulaikyti Ukrainos saugumo pajėgų viename patikros poste neramiame rytiniame šalies regione. „Reikalaujama, kad Kijevas nedelsianti imtųsi priemonių, kad tie Rusijos piliečiai būtų besąlygiškai paleisti“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

 Prorusiški separatistai šeštadienį su panieka atmetė naujojo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos kalbas apie galimybę užbaigti šalį krečiantį konfliktą, rytų regione tęsiantis kautynėms.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) šeštadienį išreiškė viltį, kad bus proveržis, užbaigsiantis krizę Ukrainoje ir leisiantis Vašingtonui išvengti naujų sankcijų Rusijai. „Aš tikiuosi, kad per artimiausias kelias dienas mes pamatysime kai kuriuos veiksmus, kurių bus imtasi įtampai sumažinti... Tikiu, kad esama būdų pažangai, laukiame iš Rusijos pagalbos ir tikimės, kad nebūsime priversti skelbti rimtesnes sankcijas ir imtis kitų veiksmų“, – sakė J.Kerry.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė Federalinei saugumo tarnybai sustiprinti šalies sienos su Ukraina apsaugą,kad žmonės neteisėtai nekirstų sienos, pranešė šeštadienį Rusijos naujienų agentūros. Šis nurodymas duotas kitą dieną po V.Putino susitikimų su pasaulio lyderiais Prancūzijoje, kur JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paragino jį liautis rėmus separatistus Ukrainos rytuose ir nebeaprūpinti jų ginklais ir atsargomis per sieną.

Milijardierius Petro Porošenka šeštadienį buvo prisaikdintas penktuoju Ukrainos prezidentu – tuo metu, kai vyriausybės pajėgos tęsia susirėmimus su prorusiškais separatistais šalies rytuose. Ukraina neatsisakys Krymo (papildyta 12 val. 12 min.)  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka savo kovingoje inauguracinėje kalboje šeštadienį pareiškė, kad Ukraina neatsisakys teisių į Krymą – Juodosios jūros pusiasalį, kurį kovą aneksavo Rusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vakare pareiškė, kad pritaria Ukrainos išrinktojo prezidento Petro Porošenkos, su kuriuo jis anksčiau trumpai susitiko, išdėstytiems planams, kaip būtų galima sustabdyti smurtą Ukrainoje. Tačiau jis pažymėjo, kad Ukraina privalo nutraukti „baudžiamąją“ karinę operacija prieš prorusiškus separatistus pietryčių regione.

Karališkieji asmenys, vadai ir maždaug 20-ies valstybių lyderiai, tarp jų – JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, dalyvavo pagrindinėje metinių paminėjimo ceremonijoje penktadienį, kurią temdo diplomatiniai ginčai dėl Ukrainos krizės.

 Pastarųjų dienų įvykiai Donbase yra tiesioginė Rusijos karinė intervencija, pareiškė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas. „Tai, kas vyksta Donecke ir Luhanske, yra tiesioginė Rusijos karinė intervencija“, - pareiškė jis.

(papildyta 17.25) Donecko separatistai paskelbė numušę Ukrainos armijos lėktuvą ir du sraigtasparnius Vadinamosios Donecko liaudies respublikos ginkluoti separatistiniai dariniai tvirtina per pastarąją parą virš Slovjansko numušę du Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnius ir vieną lėktuvą. „Slovjanske girdimi reti pavieniai artilerijos šūviai.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Horlovsko smogikų vadas Igoris Bezlera, pravarde „Besas“, perspėja Ukrainos valdžią neišlaisvinu vieno iš „jo žmonių“, jis sušaudys visus karininkus, kurie atsidūrė jo nelaisvėje. Vaizdo įrašo pabaigoje, I. Bezleros įsakymu, kaukėtas vyras tariamai sušaudo du žmones, stovėjusius veidu į sieną, praneša censor.net.ua. „Chunta prieš tris dienas suėmė vieną iš mano žmonių.

 Ukrainos žiniasklaida kol kas nepraneša apie naujas aukas, bet antiteroristinę operaciją vykdantys pareigūnai tikina vis siaurinantys žiedą, kuriuo jie apsupę separatistų teritorijas Rytų Ukrainoje. Šalies prezidentas Petro Porošenka sako esantis atviras galimam susitikimui su neramumų rytuose kurstymu kaltinamu Vladimiru Putinu, bet kol kas susitikimas nėra planuojamas.

(atnaujinta 14.44) JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį Varšuvoje po susitikimo su išrinktuoju ukrainiečių prezidentu Petro Porošenka, kuriam pažadėjo JAV paramą, pasmerkė Rusijos „tamsią taktiką“ ir „agresiją“ Ukrainoje.

(papildyta 13.18) Ukrainos vyriausybinės pajėgos trečiadienį tęsė puolimą prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose ir nurodė nukovusios daug sukilėlių. Kijevo „antiteroristinės operacijos“ štabo atstovas sakė, kad per pastarąsias 24 valandas vykstant aršioms kautynėms strategiškai svarbiame Slovjansko mieste, tapusiame separatistų tvirtove, ir jo prieigose buvo nukauti daugiau nei 300 sukilėlių, o dar apie 500 buvo sužeisti.

NATO gynybos ministrai, atsižvelgdami į krizę Ukrainoje, antradienį sutarė dėl virtinės žingsnių, turinčių sustiprinti Rytų Europos šalių gynybą, tačiau pabrėžė, kad tie veiksmai neperžengia po Šaltojo karo su Maskva sudarytos sutarties ribų. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, kad ministrai sutarė sudaryti „parengties veiksmų planą... reaguojant į pasikeitusią saugumo aplinką“, sukurtą besiplečiančio konflikto Ukrainoje.

 Ukraina pravedė Europai gerą demokratijos pamoką, teigiama prezidento rinkimų komentaruose Vakarų spaudoje. Ukrainiečiai balsavo už judėjimą į vakarus, tačiau kokį lyderį jie išsirinko? Gudrų oligarhą ir prisitaikėlį, teigia „Le Monde“. P. Porošenka įkūnija tipinius Ukrainos politikos bruožus, kuriuose visuomeniniai ir asmeniniai interesai neatskiriami vienas nuo kito.

(papildyta 18.48) Kol prorusiški separatistai puola pasieniečių dalinį Luhanske, Ukrainos kariuomenė sudavė smūgį jų bazėms kitose Rytų Ukrainos vietose. Pranešama, kad Krasnyj Liman žuvo ir buvo sužeista 300 smogikų. Kariuomenės nuostoliai – 2 žuvę ir 42 sužeisti. Likusiems smogikams iškeltas ultimatumas, praneša unian.net. Antiteroristinės operacijos atstovo teigimu, antradienį miestas buvo šturmuojamas iš visų pusių. „Miestas buvo blokuojamas. Antiteroristinės pajėgos blokavo smogikus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras antradienį paragino Prancūziją atšaukti 1,2 mlrd. eurų sutartį dėl „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai ir pareiškė, kad jie kels grėsmę rytinės Europos šalims. Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos partnerės ragina Paryžių peržiūrėti susitarimą dėl modernios karinės technikos pardavimo Maskvai po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir jos kovą įvykdytos Krymo aneksijos.

Ukrainos vyriausybė ketina kelti Rusijai daugiau kaip 1 trilijono grivinų ieškinį dėl žalos, patirtos Krymą prijungus prie Rusijos, pareiškė ukrainiečių premjeras Arsenijus Jaceniukas.

(papildyta 13.01) JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paragino Kongresą skirti 1 mlrd. dolerių siekiant sustiprinti Amerikos karių, aviacijos ir karinių jūrų pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje, tęsiantis konfrontacijai tarp Rytų ir Vakarų dėl Ukrainos.

Režimo kontroliuojamose Sirijos teritorijose antradienį vyksta valstybės vadovo rinkimai, kuriuos, kaip prognozuojama, didžiule persvara laimės prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) ir kuriuos opozicija vadina farsu. Balsavimas prasidėjo 7 val. (ir Lietuvos laiku), 9-iuose tūkst. rinkimų apylinkių tose Sirijos dalyse, kurias kontroliuoja B.al Assado vyriausybė. Opozicija boikotuoja šiuos rinkimus, kurie, pasak ekspertų, tik pratęs brutalų karą, siaučiantį šalyje jau trejus metus.

 Kelis mėnesius blokavusi bet kokius Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veiksmus dėl Ukrainos, Rusija pirmadienį sušaukė neeilinį šios institucijos posėdį ir pateikė svarstyti rezoliucijos projektą, kuriame raginama nedelsiant sustabdyti kruvinus susirėmimus Ukrainos rytuose. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Maskva pageidauja Saugumo Tarybos veiksmų, kurie galėtų sustabdyti jau ne vieną savaitę besitęsiantį smurtą rytų Ukrainoje.

 Ukrainos teisingumo ministerija šaliai padarytą žalą, Krymui patekus į Rusijos Federacijos sudėtį, vertina daugiau kaip trilijonu grivinų, pareiškė ministerijos vadovas Pavlo Petrenka. „Šiandien nuostolių suma sudaro 1 trilijoną 80 milijardų grivinų. Apribojus teisę naudotis objektais, turtu ir naudingomis iškasenomis, ši suma toliau augs“, - sakė jis per spaudos konferenciją pirmadienį Kijeve.

 NATO ir Rusija „labai nuoširdžiai“ apsikeitė nuomonėmis dėl krizės Ukrainoje, tačiau nerado bendros pozicijos pirmadienį vykusiame pirmame tokio pobūdžio susitikime po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, pranešė pareigūnai. „Galiu pasakyti, kad buvo labai nuoširdžiai pasikeista nuomonėmis“, – sakė Aljanso atstovė Oana Luganescu (Oana Luganesku) po NATO ir Rusijos tarybos, kurią sudaro 28 Aljanso narių ir Rusijos ambasadoriai, susitikimo.

(papildyta 17.13) Ukrainos antiteroristinės operacijos atstovas spaudai patikino, kad sprogimas nugriaudėjo pastato viduje, iš išorės niekas į jį nešaudė.   (papildyta 16.32) Liudininkai praneša, kad Luhansko miesto centre, šalia miesto administracijos pastato, nugriaudėjo galingas sprogimas.  Unian.net praneša, kad išdužo administracinio pastato ir šalia esančių pastatų langai. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

(papildyta 11.24) Rusijos valstybinė dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ iki birželio 9 dienos atidėjo reikalavimą, kad Ukraina iš anksto sumokėtų už gaunamas dujas, kai Kijevas pervedė dalį reikalaujamos sumos - 786 mln. JAV dolerių (2 mlrd. litų), pirmadienį nurodė „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris "Ukraina sumokėjo pirmąją dalį už tiektas dujas. Šiandien 786 mln. dolerių atėjo į „Gazprom“ sąskaitą, - A.Mileris cituojamas bendrovės pranešime.

 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) sekmadienį pranešė vis dar neturinti jokių žinių apie dvi Ukrainos rytuose separatistų sulaikytas stebėtojų grupes, nors pasirodė pranešimų, kad jos buvo paleistos. Vienoje įsikūrusi organizacija nurodė, kad jai dar nepavyko susisiekti su savo stebėtojais.

NATO turi remti Ukrainą ir būti vieninga prieš Rusiją, teigia Lenkijos parlamentaras Witoldas Waszczykowskis. Pasak jo, Rusija Ukrainos persitvarkymą ir artėjimą Vakarų link mato kaip iššūkį. Pristatydamas ataskaitą apie įvykius Ukrainoje, W. Waszczykowskis teigė, kad Rusijos agresiją prieš Gruziją bei Ukrainą parodė, kad NATO turi būti vieningesnė nei anksčiau.

Ukrainos rytiniame Donecko mieste vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderiai šeštadienį surengtame mitinge siūlė provakarietiškai Kijevo vyriausybei derybas – su sąlyga, kad bus pripažinti vienašališkai paskelbti separatistiniai dariniai ir iš jų bus išvestos vyriausybinės pajėgos.

Praėjusį sekmadienį vykusiuose Kijevo mero rinkimuose, įvertinus beveik 97 proc. balsų, partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko pelnė 56,55 proc. balsų, nurodoma Kijevo miesto rinkimų komisijos tinklalapyje. Kitiems kandidatams teko gerokai mažiau balsų. Liaudies deputatė Lesia Orobec pelnė 8,45 proc. rinkėjų balsų, Kijevo valstybės administracijos vadovas Volodymyras Bondarenka – 7,95 proc., buvęs Kijevo meras Oleksandras Omelčenka – 7,51 proc. balsų.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas su Lenkijos gynybos ministru Tomasz Siemoniak (Tomašu Siemoniaku) penktadienį telefonu aptarė situaciją Ukrainoje, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP. Taip pat ministrai aptarė valstybių dvišalį karinį bendradarbiavimą ir būsimą NATO gynybos ministrų susitikimą. Šis susitikimas Briuselyje planuojamas birželio 3–4 dienomis.

NATO Parlamentinė Asamblėja (NATO PA) penktadienį Vilniuje priėmė deklaraciją „Dėl paramos Ukrainai“, kurioje išreiškė solidarumą su savo šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą ginančiais Ukrainos žmonėmis ir nurodė Rusijai nedelsiant nutraukti kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus bei įsitraukti į tiesioginį dialogą su naujai išrinktu Ukrainos prezidentu ir vyriausybe.

Ukrainos ministras pirmininkas pirmadienį pareiškė, kad Kijevas „niekada“ nepirks dujų tokia kaina, kokią dabar yra nustačiusi Rusija, ir perspėjo, kad bus kreiptasi į arbitražą, jeigu nebus susitarta. „Ukraina niekada nesutiks su beveik 500 dolerių kaina ir niekada nepirks dujų tokia kaina, – sakė A.Jaceniukas per vyriausybės posėdį. – Pirmadienį bus naujas derybų turas.

Rusija ir Ukraina daro pažangą derybose Berlyne dėl dujų, ir šių ša;lių derybininkai vėl susitiks pirmadienį Briuselyje, jeigu Maskva galės patvirtinti gavusi dalį Kijevo įmokos, pareiškė penktadienį Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Ėtingeris) . „Žengtas žingsnis į priekį, bet proveržio šiandien nebuvo; jis galimas pirmadienį“, – sakė jis po derybų su abiejų šalių energetikos ministrais.

Rusija penktadienį apkaltino Kijevo ginkluotąsias pajėgas Ženevos ketvirtosios konvencijos dėl civilių apsaugos karo metu pažeidimu, kovoje su prorusiškais sukilėliais. Rusijos Tyrimų komitetas (TK), kurio funkcijos atitinka JAV FTB vaidmenį, savo pareiškime nurodo, kad pradėta baudžiamoji byla Ukrainos jėgos struktūrų pareigūnams ir Nacionalinės gvardijos atstovams pagal Rusijos federacijos Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl draudžiamų karo veiksmų Donbaso miestuose.

Rusijos liberaldemokratų partija (LDPR) pareiškė, kad Kijevas yra „neteisėtai okupavęs“ aštuonias sritis Ukrainos pietryčiuose, ir rengia įstatymą dėl šių teritorijų statuso, pasak BBC, tai pranešama šios partijos tinklalapyje.

NATO Parlamentinė Asamblėja (PA) surengta pačiu laiku, reaguojant į Rusijos ketinimus „perbraižyti valstybių sienas Europoje“. Tai teigia NATO generalinis sekretorius Andersas Fogh’as Rasmussenas (Andersas Fogas Rasmusenas). „Rusijos veiksmai Ukrainoje mums nesvetingai parodė, kodėl gynyba mums yra svarbi šiandien ir ateityje. Nuo Šaltojo karo pabaigos NATO sunkiai dirbo mėgindama sukurti saugią partnerystę su Rusija, taip pat sukurti saugumo stabilumą euroatlantinėje erdvėje.

 Velionis Lenkijos generolas Wojciechas Jaruzelskis (Voicechas Jaruzelskis), paskutinis šios šalies komunistinio režimo lyderis, penktadienį buvo palaidotas Varšuvoje, tačiau nacionalinis gedulas nebuvo paskelbtas dėl to, kad šis prieštaringai vertinamas veikėjas tebepriešina lenkus netgi po mirties. Vėžio pakirstas 90-metis W.Jaruzelskis mirė praėjusį sekmadienį, likus vos kelioms dienoms iki birželio 4-osios.

 Ukraina privalo sumokėti Rusijos pateiktą sąskaitą už importuotas dujas, tačiau Maskva mainais turi nustatyti sąžiningas tolesnio tiekimo kainas, Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Ėtingeris) pareiškė penktadienį prieš Berlyne vyksiančias Rusijos ir Ukrainos energetikos ministrų derybas.

(papildyta 16.20) Ukrainos pajėgos visiškai išstūmė sukilėlius iš dalies rytinių regionų Ukrainos laikinasis gynybos ministras penktadienį pareiškė, kad vyriausybinės pajėgos „visiškai išvalė“ dalį rytinių regionų nuo prorusiškų separatistų kovotojų, nuo balandžio pradžios tęsiančių kruviną kampaniją.

 Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) suėmė keturis asmenis, kurie buvo įvardyti kaip Ukrainos nacionalistinės organizacijos „Pravyj sektor“ („Teisusis“ arba „Dešinysis sektorius“) nariai, įtariami planavę sprogdinimus Kryme, nors tas judėjimas tokius kaltinimus neigia. Tie keturi ukrainiečiai įtariami prisidėję prie dviejų padegimų, įvykdytų balandį Juodosios jūros pusiasalyje, kurį ankstesnį mėnesį aneksavo Rusija, sakoma penktadienį paskelbtame FSB pranešime.

Ukrainos pajėgos tęs puolimą prieš sukilėlius šalies rytuose, kol tame regione bus atkurta taika ir tvarka, penktadienį pareiškė Ukrainos laikinasis gynybos ministras. Kalbėdamas po 14 karių, įskaitant vieną generolą, žūties ketvirtadienį, kai sukilėliai numušė vieną armijos sraigtasparnį, ministras Mychailas Kovalis sakė: „Mums skirta užduotis – atkurti taiką ir tvarką tame regione.“ M.Kovalis dar kartą apkaltino Rusiją vykdant „specialiąsias operacijas“ Ukrainos rytuose.

Rusijos kariai, kurie buvo sutelkti prie sienos su Ukraina, dabar juda atgal, Maskvos link, tačiau „pavojaus ženklų“ išlieka, ketvirtadienio vakarą pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris). „Yra įrodymų, kad rusai kerta (sieną) – apmokyti kariai iš Čečėnijos, apmokyti Rusijoje, kurie atvyko kelti sumaišties, prisidėti prie kautynių (rytų Ukrainoje)“, – JAV diplomatijos vadovas sakė televizijai PBS.

Ukrainos išrinktasis prezidentas Petro Porošenka pažadėjo nubausti prorusiškus sukilėlius, kurie numušė armijos sraigtasparnį šalies rytuose, nužudydami 12 karių per vieną iš kruviniausių savo atakų.

Edvardas Špokas, Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors Maidano visuomeninės organizacijos paskelbė, kad iš Kijevo centro nesiskirstys, palapinių Nepriklausomybės aikštėje po truputį mažėja. Protestuotojai sako, kad už vienos palapinės nuvertimą jos gyventojams mokama daugiau nei 10 tūkst. skaičiuojant litais. Tačiau kas moka – miesto valdžia ar verslininkai, protestuotojai sako nežinantys.