Karas Ukrainoje

Europos Sąjunga galėtų sušvelninti sankcijas Rusijai, jeigu Maskva pažadėtų užbaigti krizę Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas). „Aš manau, kad jeigu šiandien Rusija pasiųstų signalų, kurių mes tikimės, naujų sankcijų nebereikėtų“, – sakė F.Hollande'as, atvykęs į ES viršūnių susitikimą Briuselyje. „Priešingu atveju, mes patys turėtume pagalvoti, kaip galėtume pradėti deeskalavimą“, – pridūrė jis.

 Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė antradienį pareiškė, kad 28 šalių blokas toliau vieningai palaikys Ukrainą, nors kai kurios Bendrijos narės spaudžia atšaukti arba sušvelninti sankcijas Rusijai. Federica Mogherini (Federika Mogerini) per savo pirmąjį vizitą toje karo nuniokotoje šalyje nuo savo paskyrimo rugpjūtį, sakė Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kad Briuselis ketina „eiti ranka rankon“ su Kijevu.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovai sekmadienio vakarą rengia dar vienas derybas dėl padėties Ukrainoje. Pradėdami susitikimą Amerikos ambasadoriaus Romoje rezidencijoje, nei Sergejus Lavrovas, nei Johmas Kerry Ukrainos nepaminėjo, bet Amerikos diplomatai sakė, kad jau septynioliktame šiemet jų susitikime bus ieškoma būdų mažinti padėties eskalaciją. Kijevas pranešė, kad per pastarąją parą paliaubos pažeistos 14 kartų.

Rusija būtinai atsakys į naujas Jungtinių Valstijų sankcijas, pareiškė šeštadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, reaguodamas į JAV įstatymų leidėjų priimtą įstatymą skelbti naujas sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje. „Neabejotina, mes be atsako šito negalėsime palikti“, – atsakė jis į jam pateiktą atitinkamą klausimą.

 Ukrainos rytuose per praėjusią parą užfiksuota 11 tylos režimo pažeidimų iš separatistų pusės. Tai tvirtina Ukrainos antiteroristinės operacijos spaudos centras savo „Facebook“ paskyroje. Pranešime nurodoma, kad šaudyta iš prieštankinių raketų kompleksų, minosvaidžių, artilerijos ir šaunamųjų ginklų į Ukrainos pajėgų pozicijas netoli šių gyvenviečių: Frunzė, Doneckis, Sčastia, Luhansko stanica, Staromichailivka, Nikišinas, Pavlopilis.

Ukraina paskelbė, kad 2015 metais pašauks 40 tūkst. karių ir padvigubins karinį biudžetą, taip bandydama patenkinti poreikius dėl tebesitęsiančio konflikto su prorusiškais separatistais rytinėse provincijose. „Numatome 2015 metais pašaukti 40 tūkst vyrų ir parengti 10 500 žmonių, kurie tarnaus (kaip profesionalūs kariai)“, – parlamentui sakė gynybos ministras Stepanas Poltorakas.

 Paramos Ukrainai visuomeninis judėjimas „Blue/Yellow“ kitą savaitę rengia meno darbų aukcioną, kurio metu surinkti pinigai teks Ukrainos kariams. Gruodžio 21 dieną vyksiančiam aukcionui savo kūrinius pateikė 54 Lietuvos ir Ukrainos menininkai, bus parduodama apie 80 technika bei stilistika skirtingų darbų. „Vyksta informacinis karas ir mes, maža šalis, šitus dalykus veždami ne tik materialiai padedam, kiek moraliai prisidedam prie tos šalies.

 JAV Senatas ketvirtadienį priėmė teisės akto projektą, numatantį tolesnes sankcijas Rusijai dėl rytų Ukrainoje veikiančių prorusiškų separatistų palaikymo, taip pat galimybę skirti papildomą pagalbą Kijevo vyriausybei – įskaitant pagalbą letalinėmis karinėmis priemonėmis. Vadinamasis 2014-ųjų Ukrainos laisvės palaikymo aktas, pateiktas senatoriaus Bobo Corkerio (Bobo Korkerio), per balsavimą balsu buvo priimtas vienbalsiai.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pareiškė, kad jo šalyje dabar galioja „tikros“ paliaubos, kai praėjo pirmoji para per pastaruosius septynis mėnesius, per kurią nenukentėjo nei vienas iš vyriausybės karių – tačiau jis pripažino, kad ši ramybė yra trapi. „Turiu teigiamų naujienų. Šiandien – pirmoji para per septynis mėnesius ... kai Ukrainoje galioja tikros paliaubos, – jis sakė per vizitą Australijoje. – Tiesiog negalite įsivaizduoti, kaip man tai svarbu.

Verslo ombudsmenu Kijeve paskirtas buvęs eurokomisaras ir Lietuvos finansų ministras Algirdas Šemeta teigia, kad iki šiol diskriminaciją patirdavę Ukrainos verslininkai atsidurdavo aklavietėje. Anot A.Šemetos, nauja ombudsmeno institucija, kurios vadovu jis paskirtas, išplės verslo galimybes apsiginti nuo korupcijos. „Ši institucija labai svarbi dėl to, kad iki šiol verslas, patirdamas nesąžiningą elgesį ar turėdamas problemų su korupcija, praktiškai neturėjo, kur kreiptis.

 Krymo lyderis atvyko į Indiją kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino delegacijos narys, sakydamas, kad sieks pritraukti investuotojų į Maskvos aneksuotą Ukrainai priklausantį pusiasalį. Maskva kovą atplėšė tą Juodosios jūros pusiasalį nuo Ukrainos, kai anksčiau šiais metais Kijeve buvo nuverstas Kremliaus palaikomo lyderio režimas ir į valdžią atėjo provakarietiška vyriausybė.

 Europos Parlamente (EP) įsteigta „Europietiškos Ukrainos“ draugų grupė, kurios pirmininku tapo liberalas europarlamentaras Petras Auštrevičius. P.Auštrevičiaus teigimu, idėja įkurti neformalią vienminčių grupę gimė iš būtinybės suburti kuo daugiau kolegų europarlamentarų bendram darbui. „Ukraina Europoje turi daug draugų, dar daugiau jų atsirado Rusijos agresijos akivaizdoje. Norime padėti Ukrainai ir jos žmonėms, neapsiribojant vien darbu jau esamuose Europos Parlamento komitetuose.

 Antradienį Kaune su visuomene susitikęs ir apie Rusijos hibridinio karo taktikas kalbėjęs Ukrainos savanorių bataliono AIDAR būrio vadas Jevgenijus Dykijus pabrėžė, kad propagandiniame kare ypač svarbus įvaizdis, todėl pilietinė visuomenė yra esminis faktorius, kuris gali apsaugoti valstybę nuo karinės Rusijos intervencijos. „Pirmojoje stadijoje tai įvaizdžio karas. Todėl svarbu sukurti savo pilietinės visuomenės vaizdą, jis mažina galimybę, kad atvažiuos tankai.

Kai Istorija bandys įvertinti ir vykdys dabartinės krizės tarp Rusijos ir Vakarų, kuri neišvengiamai baigsis Vladimiro Putino pasitraukimu, teismą, gali būti sudėtinga kam nors vienam pritaikyti atsakomybę. Tai „Forbes“ tinklaraštyje teigia finansų ekspertas Avi Tiomkinas.

 Oksana Laurutytė Dvi savaites Odesoje viešėjęs žurnalistas ir rašytojas Svajūnas Sabaliauskas tikina: šiame Ukrainos mieste mielai apsigyventų, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Lietuviai Odesoje mylimi, kainos nesikandžioja, o kultūrinis gyvenimas – verda.

Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Naujuoju Ukrainos ekonomikos ministru paskirtas 38-erių lietuvis Aivaras Abromavičius sako, kad priimti tokį sprendimą nebuvo lengva, tačiau noras prisidėti prie Ukrainos politinio ir ekonominio gyvenimo brendo jau nuo Maidano pradžios. Savo valdomą ministeriją lietuvis vadina didžiuliu monstru, tačiau įdomiausias yra jam keliamas tikslas – tapti paskutiniuoju Ukrainos ekonomikos ministru.

Penki civiliai žmonės žuvo per naują smurtą Rytų Ukrainoje, kur sekmadienį – dvi dienos prieš planuojamas paliaubas – toliau aidėjo sprogimai ir šūviai, pranešė pareigūnai. Trys civiliai žmonės žuvo, o dar 10 buvo sužeisti praėjusią naktį, separatistų bastione Donecke, kur sprogimai ir šūviai tęsėsi ir sekmadienio rytą, pranešė vietos pareigūnai.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) šeštadienį tapo pirmuoju Europos lyderiu, nuvykusiu į Rusiją bandyti mažinti įtampos dėl Ukrainos, Kijevui paskelbus apie naują taikos derybų ratą kitą savaitę. F.Hollande'o susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu oro uosto netoli Maskvos diplomatiniame terminale įvyko konfliktui Rytų Ukrainoje sukėlus tokį Vakarų ir Rusijos santykių pablogėjimą, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį apkaltino Rusiją kišantis į daugelio valstybių, kurios siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), vidaus reikalus.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), užsukęs į Maskvą šeštadienį, Vnukovo oro uoste pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aptarti krizę Ukrainoje. V.Putinas atrodė susinervinęs, kai pasitiko F.Hollande'ą, grįžtantį į Prancūziją po vizito Kazachstane. Prancūzijos vadovas tapo aukščiausio rango Vakarų šalių lyderiu, apsilankiusiu Rusijoje po kovo mėnesio, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po pokalbio su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) pasakė, kad tikisi, jog greitai bus pasiektas naujas susitarimas dėl paliaubų laikymosi Ukrainos rytuose. Nors paliaubos galioja nuo rugsėjo 5 dienos, tačiau jos dažnai pažeidžiamos.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Naujosios Ukrainos vyriausybės tikslas – jau 2016-ais metais auganti ekonomika, interviu LRT Radijui sako Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius. Anot jo, šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų smukti tik 7 proc., nors buvo prognozuotas 10 proc. nuosmukis. „Kitų metų prognozių, man atrodo, dar oficialiai nesame paskelbę, tad dar palaukite. Biudžetas bus priimtas gruodžio 20 d., jame bus visi skaičiai.

 Lietuvos nevyriausybinės organizacijos pirmadienį pradėjo rinkti lėšas sužeistiesiems Ukrainoje gydyti, akcijos metu Vilniuje ir Kaune šį mėnesį vyks paramos Ukrainai koncertai. Aukoti žmonės kviečiami iki liepos mėnesio. Už surinktus pinigus karo Rytų Ukrainoje suluošintiems žmonėms bus perkami galūnių protezai.

 Ukrainos užsienio reikalų ministras penktadienį sakė, kad jo šaliai reikalingos „realios“ paliaubos, kalbėdamas kitą dieną po to, kai Kijevas ir prorusiški sukilėliai susitarė nutraukti ugnį nuo gruodžio 9 dienos. Ukrainai reikia „ne fiktyvių, o realių paliaubų“, ministras Pavlo Klimkinas sakė žurnalistams Šveicarijoje vykstančio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimo kuluaruose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į šalies Federalinę tarybą. Ekspertai tikėjosi, kad didžiąją kalbos dalį V. Putinas skirs šalies ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti, tačiau pirmąjį pusvalandį Rusijos vadovas skyrė audringai kalbai apie „užsienio priešus“ ir tikinimui, kad „Rusijos niekas nepalauš“. Vladimiras Putinas savo šiandieninėje kalboje pabrėžė svarbą ginti savo suverenitetą, pateikė istorinių pavyzdžių, pavyzdžiui, kaip Adolfas Hitleris karo metu nesugebėjo pala...

Ukrainos ekonomikos ministru paskirtas lietuvis verslininkas Aivaras Abromavičius sako šias pareigas užimti sutiko, nes nori padėti nelengvoje situacijoje esančiai Ukrainai ir pritaikyti Vakaruose įgytą patirtį. „Ukrainai dabar tikrai labai nelengva tiek ekonomikoje, tiek kitose srityse. Bet ši šalis man nesvetima, todėl nutariau padėti tuo, kuo galiu ir ką moku.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pervedė 500 mln. eurų paskolų Ukrainai – naujausią dalį pagal kovą pradėtą 1,6 mlrd. eurų pagalbos programą gelbėti kone bankrutavusią vyriausybę Kijeve. Suma buvo išmokėta kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pristatė naują vyriausybę, kuriai pavesta prastumti kovos su korupcija reformas, taip įvykdant svarbią ES paskolų programos sąlygą.

Lapkričio mėnesį įvyko iš karto du tarptautiniai aukšto lygio renginiai – Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (paprastai žymimos anglišku trumpiniu APEC) valstybių vadovų susitikimas Pekine ir G 20 valstybių grupės aukščiausio lygio susitikimas Australijos mieste Brisbane.

Trečiadienį pradeda darbą naujoji Ukrainos vyriausybė. Premjero Arsenijaus Jaceniuko kabinete liko tik keli ankstesni ministrai – Gynybos, vidaus ir užsienio reikalų. Tarp naujųjų ministrų yra net trys užsieniečiai, kuriems prezidentas Petro Porošenka suteikė Ukrainos pilietybę. Tai sveikatos apsaugos ministras iš Gruzijos, finansų ministrė iš Amerikos ir ekonomikos ministras iš Lietuvos – Aivaras Abromavičius.

 Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Per aštuonerius Krymo aneksijos mėnesius naujoji rusiška pusiasalio valdžia nacionalizavo tūkstančius privačių verslų. Nors aneksuoto Ukrainos regiono rusiška valdžia teigia, kad tokiu būdu bandoma grąžinti valstybei Ukrainos verslininkų ir politikų išgrobstytą turtą, agentūros „Associated Press“ tyrimas teigia, kad verslus regiono valdžia perima be jokio teisinio pagrindo.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienio vakarą pritarė valdančiosios koalicijos pasiūlytai Vyriausybės sudėčiai, kurioje lietuvių verslininkui Aivarui Abromavičiui atiteko ekonomikos ministro postas. Sprendimas priimtas 288 parlamentarų balsais, praneša Interfax. Kartu su A.Abromavičiumi ministrų portfeliai naujojoje Ukrainos Vyriausybėje atiteko dar dviems užsieniečiams, kuriems, kaip ir A.Abromavičiui, prezidentas Petro Porošenka antradienį suteikė Ukrainos pilietybę.

Situacija Ukrainoje geopolitinius santykius komplikuoja labiau nei Šaltojo karo metais. Tai teigia Užsienio reikalų ministerijos (URM) Rytų kaimynystės departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Toločkienė. „Situacija kur kas labiau komplikuota nei Šaltojo karo metais.

  Ukraina ir prorusiški separatistai antradienį sutarė nutraukti ugnį prie Donecko oro uosto, kur daugelį mėnesių nerimsta kovos, praneša Rusijos žiniasklaida. „Šiandien įvyko eilinis kontaktinės darbo grupės posėdis. Priimtas sprendimas nutraukti ugnį oro uoste nuo 18 val. (17 val. Lietuvos laiku)“, – taip, anot „RIA Novosti“, sakė vienas vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) lyderių Andrejus Purginas. „Teoriškai nuo 18 val.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Vakarai sukurtų pavojingą precedentą, jei sudarytų įspūdį, kad Rusija gali blokuoti Ukrainos narystę NATO. Tai L.Linkevičius kalbėjo po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras euroatlantinės integracijos planus pristatė Briuselyje susirinkusiems Aljanso užsienio reikalų ministrams.

 Į Ukrainos ekonomikos ministrus pretenduojančiam Lietuvos verslininkui Aivarui Abromavičiui suteikta šios šalies pilietybė. „Aš pasirašiau dekretą dėl trijų užsienio specialistų natūralizavimo Ukrainoje: Natalijos Jaresko, Aleksandro Kvitašvilio ir Aivaro Abromavičius“, - socialiniame tinkle twitter.com pranešė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Su A.Abromavičiumi BNS antradienį nepavyko susisiekti.

Ukrainos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos ir Rusijos generolai susitarė dėl laikinų paliaubų aplink oro uostą šalia sukilėlių kontroliuojamo Donecko miesto, dėl kurio jau kelis mėnesius vyko įnirtingos kautynės. Vienas prorusiškų sukilėlių lyderis patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad vyksta aukšto lygio derybos, bet pabrėžė, kad galutinis susitarimas bus pasiektas ne anksčiau kaip antradienį.

Naujienų agentūros „Reuters“ atliktas tyrimas atskleidė, kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkai skolino milijardus Ukrainos oligarchui Dmitrijui Firtašui, kurio verslo imperija suklestėjo jo remiamo prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdymo laikais. Rusijoje įtakingi draugai jam padėjo susikrauti turtus. Jungtinėse Valstijose pareigūnai norėjo jo ekstradicijos ir pasodinti už grotų. Austrijoje, kur jis šiuo metu gyvena paleistas už 155 mln.

Naujasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį paragino Rusiją pasitraukti iš Ukrainos rytų; tai padaryta jiedviem kalbantis telefonu pirmąją D.Tusko tarnybos šiame poste dieną.

Saugumo situaciją Europoje destabilizuoja Rusijos agresija Ukrainoje ir neatsakingi karinių lėktuvų skrydžiai, o ne keli šimtai amerikiečių karių Baltijos šalyse, pirmadienį pareiškė JAV ambasadorius NATO Douglas E. Lute (Daglas Liutas). Diplomatas sakė, kad NATO papildomomis saugumo priemonėmis siekia patikinti dėl Rusijos veiksmų nerimaujančius sąjungininkus, ir nėra jokio pagrindo jas laikyti provokacinėmis.

 Ukrainos kariškiai pirmadienį apkaltino Rusijos specialiąsias pajėgas dalyvaujant atakose prieš Kijevo vyriausybės kontroliuojamą strategiškai svarbų Donecko oro uostą šalies rytuose, kurį siekia perimti prorusiški separatistai. „Ten esama Rusijos specialiųjų pajėgų.

 Ignas Kinčinas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt JAV sprendimas netiekti ginklų Ukrainai yra negalutinis, o ginklų tiekimas galėtų būti Rusijos atgrasymo priemonė, sako buvęs JAV diplomatas Charlesas Riesas. Pasak jo, dvi didžiausios grėsmės Vakarams yra Rusijos agresija ir iš konfliktų zonų į Europą grįšiantys džihadistai.

 JAV sprendimas netiekti ginklų Ukrainai yra negalutinis, o ginklų tiekimas galėtų būti Rusijos atgrasymo priemonė, sako buvęs JAV diplomatas Charlesas Riesas. Pasak jo, dvi didžiausios grėsmės Vakarams yra Rusijos agresija ir iš konfliktų zonų į Europą grįšiantys džihadistai. JAV smegenų centro „RAND Corporation“ viceprezidentas tarptautiniams reikalams pabrėžia, kad metų metus Europos Sąjungos ir JAV derinama prekybos sutartis atvertų naujų galimybių smulkiajam verslui.

Rusija vėl pasiuntė daugiau kaip šimto sunkvežimių vilkstinę į Ukrainą, neprašydama Kijevo leidimo. Sunkvežimiai iškraunami Donecko priemiestyje. Tai jau aštuntoji tokia vilkstinė. Ankstesnės, pasak Rusijos, nugabeno beveik dešimt tūkstančių tonų maisto, vaistų ir statybinių medžiagų. Ukraina sako, kad liūto dalis atitenka separatistams – dalį krovinio sudaro maistas, bet taip pat gabenama amunicija ir ginkluotė.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Ar verslininkų bėdas šįkart reikia sieti su politikų pareiškimas ir paaštrėjusia Lietuvos retorika Rusijos adresu? Ir kaip vertinti Prezidentės Dalios Grybauskaitės Rusijos priskyrimą teroristinėms valstybėms? Juolab, kad nieko labai negirdėto ji nepasakė.

Lygiai prieš metus tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius Kijevo centre išvaikė protestuotojus ir įžiebė lemiamą kibirkštį. Viena iš Maidano lyderių Jelizaveta Ščepetilnikova sako, kad šis judėjimas tęsiasi iki šiol – tik kita forma. „Šiandien Maidano judėjimas išsikėlė iš gatvių ir nuo protesto perėjo prie konkrečių darbų, kaip prikelti šalį, – turiu omenyje ir kovą su karine agresija, ir reformų kūrimą.

Maskva paragino Europos Sąjungą (ES) atšaukti sankcijas, kurios yra paskelbtos Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje, sakydama, kad yra pasiruošusi atšaukti atsakomąsias priemones, nurodė Užsienio reikalų ministerija. „Iš savo partnerių Europoje nieko nelaukiame. Vienintelis dalykas, kurio tikimės – kad jie išeitų iš beprasmiškos sankcijų spiralės ir eitų sankcijų bei „juodųjų sąrašų“ atšaukimo keliu.

Žinių radijas Ukrainos prezidentui iškėlus idėją atidaryti užsieniečiams galimybę tapti ministrais, Lietuvos politologų nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė. Politologas, Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius sako, kad krizių metu tokia praktika pasaulyje buvo naudojama. „Krizinėse situacijose tarptautinės organizacijos atlikdavo beveik vyriausybės funkcijas, nesvarbu, kad jie neturėjo ministro portfelio ar kitų pareigų.

 Lenkijos Seimas penktadienį beveik vienbalsiai pritarė Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos asociacijos susitarimui, kuris bus pateiktas prezidentui ratifikuoti. 427 parlamentarai balsavo už ratifikavimą, o vienas balsavo „prieš“. Susilaikiusiųjų nebuvo.

Žinių radijas Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius „ Žinių radijo“ laidoje „Opozicija” teigė, kad Rusijos taikomos įvairios sankcijos ir trukdžiai gali tęstis ilgai, todėl Lietuvos vežėjai ir kitų verslo šakų atstovai turi rimtai ieškoti kuo pakeisti Rusijos rinką. „Rusijos veiksmuose tikrai nėra nieko naujo. Galbūt stebina tik tai, kad Lietuvoje tokie Rusijos veiksmai sukelia karštas diskusijas.