Karas Ukrainoje

 Kanados gynybos ministras Robas Nicholsonas (Robas Nikolsoans) trečiadienį paskelbė, kad siunčiami žieminiai apsiaustai, batai ir pirštinės 30 tūkstančių ukrainiečių karių, kovojančių su promaskvietiškais separatistais Ukrainos rytuose. Minima siunta bus išsiųsta į Kijevą ketvirtadienį, sakė ministras per spaudos konferenciją.

Sunkumai, kurie gali kilti tarp Maskvos ir Kijevo dėl Ukrainos suartėjimo su Europa, negali būti pagrindu kariniam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, lapkričio 26-ąją kalbėdama Bundestage pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Karo, kuris vyksta iki šiol, mašiną, paleido mūsų būrys,“ – tokie prisipažinimai įvyksta retai, gali būti, kartą per šimtą karų, ir Igorio Strelkovo žodžiai Donecko kare – tai svarbi naujiena, nesvarbu nuo to, teisybę jis pasakė ar ne, teigiama „slon.ru“ Olego Kašino publikacijoje. Apie tai, kad karas prasidėjo būtent Strelkovui pasirodžius Slavjanske straipsnio autorius „slon.ru“ teigė jau gegužės mėnesį.

Lietuva ir Ukraina sutarė bendradarbiauti karinėje-techninėje srityje. Šis bendradarbiavimas apims ir ginkluotės elementų tiekimą, pirmadienį Kijeve po susitikimo su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite pranešė Ukrainos prezidentas Petro Porošenko.   „Mes susitarėme dėl karinio-techninio bendradarbiavimo, o konkrečiai - dėl konkrečių ginkluotės elementų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„Kas kartą mums suklydus, „Russia Today“ ir „Sputnik“ iš to išpūs muilo burbulą, nes jie nori pasakyti, kad Vakarai nėra geresni už Rytus. Tad geriausias būdas gintis nuo putinizmo – jo apraiškų ieškoti savo visuomenėse ir stengtis jas pašalinti“, – interviu „Pasaulio panoramai“ tvirtina „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Pasak britų žurnalisto, tos valstybės, kurios turi daugiausiai vidinių problemų, yra labiausiai neatsparios hibridiniam karui, kuris atkeliauja iš Rytų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Maskva nėra ir nebus izoliuota tarptautinėje arenoje dėl Ukrainos krizės, ir atmetė riziką dėl Vakarų sankcijų, naftos kainos ir rublio kurso kritimo „katastrofiškų pasekmių“ Rusijos ekonomikai.   JAV ir Europos Sąjunga (ES) įvedė Rusijai sankcijas dėl jos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos Rytų Ukrainos separatistams.

Karolis Kaupinis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainoje šeštadienį minimos 1932–33 metais sovietų valdžios sukelto bado, nusinešusio milijonus aukų, metinės. Holodomoras laikomas viena iš didžiausių XX amžiaus tragedijų, Ukrainos ir dar kelių valstybių laikoma ukrainiečių tautos genocidu. Nacionalinis gedulas ir visą valstybę apimančios skaudžios patirtys dažniausiai veikia kaip vienas iš politinę bendruomenę formuojančių veiksnių.

Antrasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, trišalės kontaktinės grupės dalyvis, yra įsitikinęs, kad šiuo metu federalizuoti Ukrainą reikštų griauti valstybę. „Vladimiro Putino pareiškimas, kad būtina federalizuoti Ukrainą, nėra naujas. Tokį reikalavimą, taip pat ir reikalavimą dėl mūsų valstybės nedalyvavimo blokuose, Kremlius kėlė gerokai prieš tragiškus įvykus Donbase“, – sakė L.Kučma, kurį cituoja savaitraštis „Zerkalo nedeli. Ukraina“ („Savaitės veidrodis.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas penktadienį apkaltino Maskvą aktyviu konflikto kurstymu Ukrainos rytuose; taip jis reagavo į vieno separatistų lyderių prisipažinimą apie gautą „daugybę“ pinigų iš Rusijos. Igoris Martynovas, maištininkų paskirtas vadovauti administracijai Donecke, pasakė vokiečių dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, kad Maskva padeda finansuodama visuomenines paslaugas ir pensijas, kurių nebeteikia Ukrainos vyriausybė Kijeve.

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį pareiškė, jog Europa ir Jungtinės Valstijos turi prisidėti prie Ukrainos, kad priverstų Rusiją laikytis taikos susitarimo separatistiniam konfliktui užbaigti, ir apkaltino Kremlių, esą jis naudojasi Ukraina kaip „žaidimų aikštele“. „Putino veiksmai kelia grėsmę visiems: pasaulio tvarkai, pasaulio taikai, tiesioginę grėsmę – ES ir NATO šalims.

Kai vienas Ihorio Romanenkos draugas prieš metus pasiūlė jam eiti į mitingą Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, vyras nenumanė, kad taps judėjimo, visiems laikams pakeitusio jo šalį, gimimo liudininku. Šviesiaplaukis kino kūrėjas buvo supykęs ir nusivylęs dėl tuomečio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus pareiškimo, kad nusigręžia nuo istorinės sutarties su Europos Sąjunga mainais į glaudesnius ryšius su Rusija.

 NATO atstovę Oana Lungescu (Oaną Lungesku) pareiškė esanti nustebusi dėl Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus Dmirtrijaus Peskovo trečiadienio pareiškimo, kad Rusijai reikia garantijų, jog Ukraina neprisijungs prie NATO.

 Ukrainos vyriausybė vienašališkai demarkuos valstybės sieną su Rusija, pareiškė premjeras Arsenijus Jaceniukas. „Vyriausybė priims sprendimą dėl prezidento įsako projekto dėl vienašališkų sienos (su Rusija) linijos įrengiamųjų statybinių darbų priėmimo“, - sakė A.Jaceniukas trečiadienį per vyriausybės posėdį Kijeve.

 Ukrainos premjeras trečiadienį atmetė Kijevo vyriausybės ir prorusiškų separatistų tiesioginių derybų galimybę, siekiant užbaigti jau ilgiau nei pusmetį vykstantį konfliktą šalies rytuose. "Mes nerengsime tiesioginių derybų su rusų teroristais", - premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė per vyriausybės posėdį. Jis taip pat paragino Rusiją laikytis taikos susitarimo, sudaryto rugsėjį Baltarusijos sostinėje Minske, ir baigti "žaidimus", kuriais siekiama užtikrinti separatistams teisinį statusą.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) antradienį atvykęs į Maskvą sakė, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo optimizmui dėl dabartinių Rusijos ir Ukrainos santykių, todėl visos šalys turi gerai padirbėti, kad veiktų rugsėjį sutartos paliaubos. „Nėra priežasties optimizmui dabartinėje situacijoje“, – sakė jis per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Jungtinės Valstijos nori palenkti Rusiją, bet tai joms nepavyks, pareiškė antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Jūs sakote, Amerika nori mus pažeminti“, – tarė prezidentas kino režisieriui Jurijui Karė Rusijos liaudies fronto „Veiksmų forume“ Maskvoje. „Yra ne taip. Jie ne pažeminti mus nori, jie nori mus palenkti, nori mūsų sąskaita išspręsti savo problemas, pajungti mus savo įtakai“, – aiškino V.Putinas.

  Ukrainos premjeras antradienį paragino surengti naujas derybas su Rusija „neutralioje teritorijoje“, kai šalies rytuose tebeliejamas kraujas.   „Kviečiame Rusijos Federaciją surengti rimtas derybas neutralioje teritorijoje. JAV ir ES (Europos Sąjunga) mums padeda šioje srityje“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo premjerą Arsenijų Jaceniuką.

Rusija vykdo „labai rimtą“ karinių pajėgų telkimą rytų Ukrainoje ir prie abiejų šalių sienos, dislokuodama karius ir modernią techniką, įskaitant priešlėktuvinės gynybos sistemas, antradienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. NATO ir kitų šaltinių informacija rodo, kad vykdomas „karinių pajėgų telkimas ... Ukrainos viduje.

Penki Ukrainos vyriausybės pajėgų kariai žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti per pastarąją parą vykusius susirėmimus su prorusiškais sukilėliais šalies rytuose, pranešė kariškiai. „Per pastarąją parą penki kariai žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti per šaudymus ir savadarbių užtaisų sprogimus“, – sakoma kariuomenės atstovo Vladyslavo Selezniovo pranešime.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip praneša „Die Welt“, stipriai kritikavo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną. „Konfliktas Ukrainoje nebėra regioninio lygmens konfliktas – jis liečia mus visus“, – pabrėžė A. Merkel.

Prancūzija privalo rasti būdą nevykdyti prieštaringai vertinamo kontrakto perduoti Rusijai du modernius karo laivus, pirmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas, pridūręs, kad tas sandoris pakenks tarptautiniam saugumui, jeigu bus įvykdytas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praeitą savaitę davęs interviu Vokietijos žiniasklaidai. toliau laikėsi savo pozicijos dėl krizės Ukrainoje, vengdamas atsakyti, iš kur Maskvos palaikomi separatistai gauna sunkiosios ginkluotės – tik pareiškęs, kad už teisingą reikalo kovojantys žmonės „visuomet gaus ginklų“. „Iš kur jie gavo šarvuotųjų mašinų ir artilerijos sistemų? Mūsų laikais žmonės, įsitraukę į kovą ir laikantys ją teisinga, visuomet gaus ginklų“, – V.Putinas sakė duodamas interviu, ...

Žiniasklaidoje vis daugėja pranešimų apie šalia Baltijos oro erdvės pasirodžiusius karinius Rusijos orlaivius. Anot Lietuvos karinių oro pajėgų vado pulkininko Audroniaus Navicko, rusai jokių taisyklių nepažeidžia, tačiau, specialisto manymu, visiškai nekreipti į tai dėmesio irgi nereikėtų. „Nesiūlau parodyti, kad nesidomime, ką jie veikia ir kur skrenda. Jie kaip skraido iš Kaliningrado į žemyninę Rusiją ir atgal, taip tikriausiai ir skraidytų.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius ragina Europos Sąjungą priimti politinį sprendimą dėl Ukrainos narystės Bendrijoje. Anot jo, dokumentas, kurį priėmė Seimo Europos reikalų bei Užsienio reikalų komitetai ir kuriame apibrėžiama, kokia gali būti ilgalaikė Lietuvos paramos Ukrainai strategija, turėtų paraginti ir kitas Vakarų valstybes apsispręsti dėl ilgalaikės paramos Rusijos agresijos niokojamai šaliai.

 Europos Sąjunga (ES) turi tęsti spaudimą Rusijai dėl karo Rytų Ukrainoje, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. Tai Linas Linkevičius sakė pirmadienį atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kur tariamasi, ar skelbti papildomas sankcijas grupei asmenų dėl karo Rytų Ukrainoje. Pasak Lietuvos ministro, situacija po vadinamųjų rinkimų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje Rytų Ukrainoje tik pablogėjo, o Rusija toliau laiko savo pajėgas Ukrainos teritorijoje.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad toliau vykstant kautynėms aplink sukilėlių tvirtovę Donecką jo šalis „pasiruošusi visuotiniam karui“ . Po savaitės, per kurią Kijevas skelbė pastebėjęs kelias karinės technikos kolonas, įvažiavusias į šalies promaskvietiškų separatistų kontroliuojamą rytinį regioną per sieną su Rusija, P.Porošenka sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“: „Aš nebijau karo su Rusijos pajėgomis.“ „Esame pasiruošę visuotinio karo scenarijui.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Vakarų šalis neprarasti vilties ginče su Rusija dėl Ukrainos, nors ši kova gali užsitęsti, tačiau pažadėjo, kad Kremlius „nelaimės“. Rusijos kovą įvykdyta Krymo aneksija „iškėlė klausimą dėl visos Europos taikios tvarkos ir tebėra tęsiama Rusijos, skleidžiančios savo įtaką rytų Ukrainai destabilizuoti“, A.Merkel sakė po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Australijos mieste Brisbane.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį paskelbė įsaką, kuriuo nurodoma visoms valstybinėms įstaigoms pasitraukti iš separatistų kontroliuojamų šalies rytų. P.Porošenka įsakė savo ministrų kabinetui pasirūpinti, kad per savaitę „liautųsi valstybinių įstaigų, institucijų ir organizacijų veikla tose teritorijose, kur vykdomos antiteroristinės operacijos“, sakoma įsake. Įsakas taikomas mokykloms, ligoninėms, pagalbos tarnyboms, sakė naujienų agentūrai AFP vienas saugumo pareigūnų.

M Rusija penktadienį apkaltino Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) stebėtojus šališkumu, Ukrainos valdžios palaikymu, ir perspėjo, kad tokia laikysena pakerta pasitikėjimą tarptautine saugumo organizacija. „Kelia susirūpinimą pastaruoju metu pasireiškę požiūriai ESBO specialiosios stebėsenos misijos darbe Ukrainoje“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

Nors Vakaruose stiprėja nerimas, kad Ukrainos rytuose vėl gali įsiplieksti didžiulio masto konfliktas, mažai tikėtina, kad prorusiškos pajėgos greitu laiku gali surengti naują puolimą, ketvirtadienį sakė analitikai. Į neramumų krečiamą rytinį regioną atgabentos karinės technikos nepakaktų didelei operacijai, kuri tikriausiai nebus pradėta atšiaurios ukrainietiškos žiemos metu, sakė ekspertai naujienų agentūrai AFP.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos geba tinkamai atsakyti tuo atveju, jeigu įvykiai šalies rytuose pasisuktų ne pagal taikos planą, pareiškė prezidentas Petro Porošenka. „Jeigu įvykiai ims rutuliotis ne pagal taikų planą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien pasirengusios duoti atkirtį“, – sakė penktadienį P.Porošenka per jėgos struktūrų vadovų posėdį Kijeve. Jis nurodė, kad Ukraina visuomet siekė taikiomis priemonėmis sureguliuoti padėtį Donbase ir labai stengėsi, kad padėtis nebūtų eskaluojama.

G20 viršūnių susitikime dalyvausiantis Putinas piktinasi JAV sankcijų politika Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos žlugdo savo įkurtas prekybos institucijas, taikydama sankcijas Maskvai, taip pat išreiškė viltį, kad ši „klaida“ bus įveikta „galutiniame skaičiavime“. Duodamas interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai ITAR-TASS prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, V.Putinas sakė, kad Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjung...

Rusijai gali būti įvestos papildomos sankcijos, jei ji neprisidės prie pastangų užbaigti konfliktą Ukrainoje, penktadienį įspėjo Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), pridūręs, kad Maskvos veiksmai yra „nepriimtini“. D.Cameronas, Kanberoje kreipdamasis į Australijos parlamentą, sakė, kad anksčiau Vakarų įvestos sankcijos daro poveikį Rusijos ekonomikai.

Ukrainos vyriausybės pajėgos neketina atšaukti paliaubų su separatistais, kontroliuojančiais šalies rytinius regionus, ketvirtadienį pareiškė vienas kariškių atstovas. Tačiau, pasak jo, separatistų pastangos telkti pajėgas savo kontroliuojamose teritorijose rodo, jog prorusiški sukilėliai planuoja naują puolimą konflikte, kuris nusinešė jau per 4 000 žmonių gyvybių. Du mėnesius galiojančios paliaubos buvo kasdien pažeidinėjamos, o tokių incidentų ypač pagausėjo pastarąją savaitę.

Nepriklausomomis pasiskelbusios Luhansko ir Donecko liaudies respublikos paviešino atsišaukimą Ukrainos valdžiai su reikalavimu nenutraukti socialinių išmokų gyventojams, gyvenantiems jų smogikų kontroliuojamose teritorijose, praneša newsru.com. Pareiškime separatistai prašo Ukrainos nevykdyti kovos prieš „savo nuosavus“ (tai yra, ukrainiečius) piliečius.

 Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad Ukraina turi teisę ginti savo teritoriją. Tačiau kartu jos išreiškė viltį, kad trapios paliaubos su prorusiškais sukilėliais liks galioti Kijevui ruošiantis naujoms kautynėms šalies rytuose. Vašingtonas dar kartą perspėjo, kad jis pasirengęs dirbti su sąjungininkais Europoje, siekdamas įvesti naujas sankcijas Rusijai ir promaskvietiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, jeigu nebus sprendinio jau kelis mėnesius vykstančiame konflikte.

Rusija vykdo karą prieš Ukrainą už tai, kad Kijevas pasirinko europinį kelią, trečiadienį pareiškė Lietuvos ambasadorė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje.   „Konfliktas Ukrainoje nėra vidaus reikalas. Tai nėra civilinis karas. Tai nėra nepatenkintų gyventojų sukilimas. Tai yra Rusijos karas prieš Ukrainą už kito - europinio - kelio pasirinkimą“, - sakė ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Daug užsienio žurnalistų važiavo į Estijos ir Rusijos pasienyje esantį Narvos miestą tikėdamiesi rasti separatistų, bet Rusija nepasirūpino, kad jų ten būtų, sako rusų kalba Estijoje leidžiamo laikraščio „Viru prospekt“ žurnalistas Romanas Vikulovas. „Be to, vietiniai rusakalbiai žmonės nenori būti prijungti prie Rusijos, tą galima tvirtinti 100 proc.

Rusijos strateginiai bombonešiai patruliuos regione nuo Arkties vandenyno iki Karinų baseino bei Meksikos įlankos, pareiškė trečiadienį Rusijos kariškiai, stengdamiesi rodyti raumenis, kai santykiuose su Vakarais dėl Ukrainos tvyro įtampa. Toks Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimas nuskambėjo tokiu metu, kai NATO vyriausiasis vadas apkaltino Maskvą, kad ši siunčia savo kariuomenę ir tankus į Ukrainos rytus, tiesa, Rusija kaip mat tai paneigė.

  Lietuvos valdžia krizės Ukrainoje metu pasižymėjo stipria retorika, savo tinklaraštyje aredrover.com rašo Kat Argo. Maža šalis prie Baltijos jūros buvo vienas iš artimiausių Kijevo sąjungininkų ES ir NATO.

  NATO pastarąsias dvi dienas matė, kaip į Rytų Ukrainą važiavo Rusijos karinės įrangos kolonos, įskaitant tankus, artileriją ir kovos veiksmams pasirengusius karius, trečiadienį sakė Aljanso pajėgų Europoje vyriausiasis vadas.

Jungtinės Valstijos gali užmerkti akis į puolimui galbūt besirengiančios Rusijos veiksmus Ukrainoje mainais už Maskvos pagalbą tariantis dėl Iranos branduolinės programos, perspėjo amerikiečių dienraščio „The New York Times“ užsienio naujienų apžvalgininkas Rogeris Cohenas (Rodžeris Koenas). Jo teigimu, toks scenarijus sukeltų pavojų visai Rytų Europai, įskaitant Baltijos šalis, nes NATO garantijos nebeatrodytų tokios patikimos.

 Smarkus artilerijos šaudymas trečiadienį drebino Ukrainos prorusiškų separatistų pagrindinę tvirtovę Donecką, įsiplieskus smarkiausioms per kelias pastarąsias dienas kautynėms to rytinio miesto prieigose, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Suomijos ministras pirmininkas Alexanderas Stubbas (Aleksandras Stubas) antradienį perspėjo, kad konfliktas Ukrainoje veda pasaulį prie „Šaltojo karo slenksčio“, ir pabrėžė, jog prekybos sankcijos yra vienintelis patikimas ginklas prieš Rusiją. „Rusijos užsienio politikos doktrinoje esama Šaltojo karo elementų, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui YLE.

Interviu su Povilu Žumbaku Savaitgalį Rusijos remiami Rytų Ukrainos separatistai suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos antiteroristinės operacijos pajėgas, tuo tarsi paneigdami Minske pasiektų paliaubų sutartį. Kaip tai vertinti? – Gal tai Vladimiro Putino atsakas į respublikonų laimėjimą Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso rinkimuose? Jie deklaruoja griežtesnę laikyseną Rusijos atžvilgiu, žada paramą Ukrainai ginklais?.. – Aš abejoju. Manau, kad tai kiti apskaičiavimai.

Internete paviešintos nuotraukos su apsinuoginusia tariama prorusiškojo „Luhansko liaudies respublikos“ vyriausybės administracijos vadove kelia įvairių minčių. Visų pirma, tai gali būti eilinis neegzistuojančios istorijos viešinimas, nes greitai patikrinti, kas iš tiesų užima šias pareigas, ar tokios pareigos apskritai „Luhansko liaudies respublikoje“ egzistuoja, neįmanoma.

  JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) įspėjo Rusiją dėl Ukrainos, kai pirmadienį naujos tankų, sunkvežimių ir sunkiosios artilerijos kolonos judėjo prorusiškų separatistų bastionu tapusio Donecko link. Vakarai vėl išreiškė susirūpinimą dėl Kijevo pareiškimų, kad į šalį separatistams siunčiamas rusų karinis pastiprinimas, nors Maskva toliau kategoriškai neigia, kad dalyvauja kovose, kurios vyksta kaimyninės valstybės rytiniuose rajonuose.

2014-ieji tapo Ukrainai didelių išbandymų ir, tikėtina, rimtų pokyčių metais. Neseniai įvykę priešlaikiniai rinkimai į šalies parlamentą – Aukščiausiąją Radą – apibūdinami kaip dar vienas svarbus tebevykstančių procesų etapas. Šiuos rinkimus galima pavadinti žingsniu politinės krizės įveikimo link ir viltimi, kad Ukrainos gyvenime įvyks svarbių kokybinių pokyčių, kurie laikui bėgant leis įveikti ir visas kitas problemas – jų sąrašas šiandien kartais atrodo begalinis.