Karas Ukrainoje

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį pareiškė, kad Vašingtono palaikymas Ukrainai atskleidžia Amerikos galią ir diplomatiją, lėmusią Maskvos izoliaciją ir jos ekonomikos nuosmukį.

Trečiadienio vakarą Berlyne turėtų įvykti dar vienas keturšalių derybų dėl Ukrainos ratas. Susitikime dalyvaus Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai. Panašus susitikimas gruodžio 12-ąją baigėsi be rezultatų, nes Rusija neparodė iniciatyvos įgyvendinant Minsko susitarimus.

Ukrainos karius antradienį šalies rytuose konflikto zonos šiaurinėje dalyje atakavo Rusijos reguliariosios pajėgos, pareiškė Ukrainos kariškių atstovas. „Įnirtingi mūšiai tęsiasi (Ukrainos armijos) 29-ojo ir 31-ojo kontrolės postų rajone Bachmuto trasoje“, – sakė Andrijus Lysenka apie Luhansko srityje esančias pozicijas netoli sienos su Rusija. „Ukrainos pajėgos sulaikė Rusijos kariuomenės puolimą tarp Zemihorjės ir Slovjanoserbsko.

 Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė, kad nebus pokyčių Bendrijos politikoje Rusijos atžvilgiu, įskaitant šiuo metu taikomas sankcijas, kurios jai buvo įvestos už vaidmenį Ukrainos krizėje.

ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas pirmadienį sudalyvavo ten, kur daugelis provakarietiškų Rusijos ar Ukrainos lyderių purtosi eiti – „Russia 24“ informacinėje laidoje. Internete gausiai dalijamasi parodomaisiais televizijų šou įrašais, kuriuose prokremliškos linijos oponentai būna parodomi tiesiog taip, kad atitiktų oficialiąją liniją – arba jie būna išjuokiami, arba jų mintys būna iškraipomos.

Ukraina ketina pradėti konsultuotis dėl to, kad Rusija pažeidė JT kovos su terorizmu konvenciją, pareiškė pirmadienį Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas. „Iš pradžių rusiškoji karinė agresija buvo hibridinio pobūdžio. Vadinamieji žalieji žmogeliukai įvykdė Krymo aneksiją ir taip pat neteisėtai įsibrovė į rytų Ukrainos teritoriją.

Donecko oro uosto naujajame terminale įgriuvus daliai perdangų, sužeista daug karių, yra ir žuvusiųjų. „Dalis antrojo aukšto perdangų naujajame terminale įgriuvo – jas susprogdino separatistai. Nuolaužos krito ir ant kovotojų. Yra daug sužeistų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos prezidento patarėjas Jurijus Biriukovas.

Ukrainos vyriausybės pajėgos paskelbė išstūmusios prorusiškus sukilėlius iš beveik viso oro uosto prie pagrindinės separatistų tvirtovės Donecko per savaitgalį vykusį didelį puolimą, o pirmadienį kautynės tame rytiniame regione buvo pastebimai aprimusios. Praeitą naktį girdėjosi pavienių sprogimų, bet padėtis atrodė daug ramesnė negu ankstesnėmis dienomis, kai oro uostas ir jo apylinkės buvo smarkiai bombarduojami, o dalis sviedinių krito netoli miesto centro ir užmušė bent 10 civilių.

Ukrainos kariuomenė visiškai kontroliuoja Donecko oro uostą, kuriame vakar vyko intensyvūs susirėmimai tarp šį svarbų objektą ginančių karių ir Rusijos palaikomų separatistų, teigiama šiandien išplatintame antiteroristinių pajėgų štabo pranešime. Ukrainiečiai sugebėjo ne tik išstumti įsibrovėlius iš buvusio oro uosto, bet ir praplėsti savo kontroliuojamą zoną.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos valdžia praneša apie aštuonis per parą žuvusius civilius, separatistai – apie dvi aukas. Desperatiška tampa padėtis Donecko oro uoste, kur žuvo dar trys Ukrainos kariai ir 18 sužeista. Kijevas neigia nuolatinius separatistų pranešimus, esą jie užėmė oro uostą, bet pripažįsta, kad puolimas labai smarkus. Prie Luhansko karys žuvo per sprogimą atidaręs stiklainį neva su medumi, kurį pagyvenęs vyras atnešė kaip dovaną kariams.

 Senyvas vyras, įteikęs Ukrainos kariams stiklainį medaus, neva reikšdamas pagarbą, pasirodė esantis užsimaskavęs užpuolikas, kai jo dovanoje paslėptas sprogstamasis užtaisas detonavo ir užmušė vieną karį, šeštadienį pranešė vietinės valdžios pareigūnas. Šis incidentas įvyko penktadienį viename patikros poste karo niokojamame šalies rytiniame regione, kur pastarosiomis dienomis atsinaujino įnirtingos kautynės tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.

  Paryžiaus šiaurės vakariniame Kolombo priemiestyje viename pašte penktadienį užsidaręs ginkluotas vyras su dviem įkaitais pasidavė ir buvo suimtas, pranešė policija.   „Nebuvo jokio šturmo; jis pats pasidavė“, – sakė pareigūnas pridūręs, kad įkaitai buvo „sukrėsti bet nesužeisti“. Anksčiau buvo pranešta, kad penktadienį įsiveržęs į pašto skyrių Kolombe paėmė du įkaitus.

 Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka sako, kad tokie kaip Prancūzijoje praėjusią savaitę vykę išpuoliai Ukrainoje vyksta kasdien. Tai jis sakė paklaustas, ar po Prancūzijos įvykių Rusijos kalbos apie bendrą kovą su terorizmu netaps pretekstu kad ir laikinai atidėti Ukrainos klausimo sprendimą. „Ir vėl referuosiu prezidento kreipimąsi: tai, kas įvyko Prancūzijoje, yra tas pats, kas Ukrainoje vyksta kasdien.

Kelias pastarąsias dienas iš Donecko oro uosto pasiekia įvairi informacija. Ukrainos žiniasklaidoje vyrauja kovos už šį sugriautą, tačiau didelę moralinę reikšmę turintį pastatą. Rusijos kolegos šiandien pranešė, kad teritorija buvo „visiškai išvalyta nuo Ukrainos kariuomenės“. Dar praėjusių metų gegužę prasidėjęs karinis konfliktas Donecko oro uosto teritorijoje, pastarosiomis dienomis pasiekė vieną karščiausių taškų per visą ilgą mūšių dėl šio strateginio objekto istoriją.

Atrodo, kad viskas susiklostė kaip tik taip, kaip tikėjosi Vakarų galios: sankcijos ir krintančios naftos kainos smarkiai smogė Rusijai ir, matyt, privertė Maskvą labiau norėti leistis į kompromisus dėl konflikto Ukrainoje. Tačiau kaip dažnai būna su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tikrovė yra daug sudėtingesnė.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo atnaujinti šalies rytuose su prorusiškais separatistais kovojančias pajėgas ir atnaujinti dalinę šauktinių mobilizaciją, kai vienas aukšto rango saugumo pareigūnas perspėjo, kad Rusijos pajėgos, palaikančios promaskvietiškus kovotojus, smarkiai suaktyvėjo tame regione. „Rusijos agresija tęsiasi.

  Ukrainos rytuose per vyriausybės pajėgų posto apšaudymą sistemos „Grad“ raketomis prie Volnovachos Donecko srityje, pataikyta į reisinį autobusą, žuvo 10 žmonių, sužeista 18; pastarųjų sužeidimai yra įvairaus sunkumo, patikslino Donecko srities administracija apie antradienį įvykusį incidentą.   „Antradienį 16 val. 30 min.

Maskva pareikalavo oficialaus Prancūzijos paaiškinimo, kodėl vėluojama Rusijai perduoti pagal jos užsakymą pastatytą „Mistral“ klasės karo laivą, Vakarų šalyse tvyrant susirūpinimui dėl Kremliaus vaidmens Ukrainos krizėje, antradienį pranešė vienas ginkluotųjų pajėgų šaltinis.

Interpolas pirmadienį paskelbė tarptautinį vadinamąjį raudonąjį pranešimą buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčui sulaikyti ir išduoti jį Ukrainai. Jis ieškomas dėl neteisėto šalies lėšų pasisavinimo ir išeikvojimo Ukrainoje, iš kurios jis paspruko vasarį po vakarietiškos revoliucijos, nuvertusios jo režimą. Buvęs prezidentas nuo to laiko gyvena Rusijoje. Jis ir jo šeima kaltinama sukaupusi didžiulius turtus jo prezidentavimo laikotarpiu.

Jeigu Rusijai pavyks įveikti Ukrainą, kitas taikinys bus Baltijos šalys, tačiau joms nereikėtų turėti vilčių, kad nuo agresijos apgins narystė NATO. Taip sako buvęs Ukrainos savanorių bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyjus. „Mes tai matome iš Rusijos propagandos. Baltijos šalys, deja, yra įtrauktos į vadinamąjį projektą „Russkij mir“ („Rusų pasaulis“). (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas savo vizijose mato, kad toliau bus Baltijos šalys, jeigu jis įveiks Ukrainą.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį sakė, kad iš konflikto apimtų separatistinių Ukrainos regionų repatrijuoja beveik 200 Lenkijos piliečių. „Prasidėjo lemiama šių žmonių evakuacijos iš Donecko regiono fazė“, – sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Konradas Pawlikas (Konradas Pavlikas). Repatrijuojami etniniai lenkai, daugiausia – šeimos su vaikais, gyvenančios rajonuose, kuriuos kontroliuoja prorusiški separatistai, nurodo Varšuva. „Koloną saugo Ukrainos armija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, bandydama surengti viršūnių susitikimą, kuriuo būtų galima užbaigti separatistinį karą Rytų Ukrainoje. A. Merkel atstovai sakė, jog ji akcentavo, kad P. Porošenkos bandymas ketvirtadienį surengti keturšalį lyderių susitikimą Kazachstano sostinėje Astanoje bus sėkmingas tik tuo atveju, jei konflikto šalys labiau įsipareigos dėl jau esamų paliaubų.

„Gana tikėtina“, kad Rusija pareikalaus Ukrainos anksčiau sumokėti 3 mlrd. JAV dolerių skolą, pranešė šeštadienį naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi vienu anoniminiu šaltiniu vyriausybėje.     Pasak šio šaltinio, Ukraina pažeidžia „visą eilę parametrų“, nustatytų suteikiant paskolą. „Tokiomis aplinkybėmis gana tikėtina, kad Rusija bus priversta artimiausioje ateityje pareikalauti iš Ukrainos sumokėti 3 mlrd.

Šeštadienį į Vilnių autobusu atvyko 17 ukrainiečių vaikų, kuriems Lietuvoje bus surengta palaikymo stovykla. 10 - 15 metų amžiaus vaikai atvyko iš Sloviansko, Lugansko, Lvovo, Čerkasų, Charkovo, Vinycios, Ternopolio, Kijevo. Lietuvoje jie viešės iki sausio 16 dienos. Svečiai bus apgyvendinti lietuvių šeimose. Vaikų tėvai kariauja Rytų Ukrainoje, žuvę arba yra karo pabėgėliai.

Separatistų užgrobtame Donecko apskrities adiministracijos pastate iškabintas plakatas, kuriuo skelbiama apie draudimą rūkyti moterims, – tai praneša ukrainiečių portalas censor.net. Pagrįsdami draudimą teroristai priduria, kad rūkanti moteris rizikuoja pagimdyti gėjų.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iš prorusiškų separatistų kontroliuojamo Ukrainos Luhansko regiono pranešama apie maištininkų tarpusavio kautynes. Per susišaudymą žuvo vienas iš grupuotės vadų Aleksandras Bednovas. Jis ir keli grupuotės kovotojai pateko į vadinamosios Luhansko „liaudies milicijos“ pasalą. Apie separatistų tarpusavio kautynes pranešta ir anksčiau. Esą konfliktus kursto bandymai sukurtų vieną ginkluotų grupuočių vadovavimo centrą.

Larisa Pohorelka šiuos metus pradėjo tikėdamasi, kad sūnus baigs koledžą, ir su atsargiu optimizmu planuodama ateitį. Tačiau 2014-uosius ji baigia be namų – jos namas buvo sugriautas per kovas Rytų Ukrainoje – ir galvoja, kad jai dar pasisekė, nes liko gyva. „Niekas niekada nesitikėjo, kad gali atsitikti tokie dalykai, – sakė ši 42 metų krautuvininkė. – Mano namai sudegė ir aš gyvenu su savo tėvais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį savo naujametiniame kreipimesi pabrėžė, kad Krymo grįžimas į Maskvos prieglobstį ilgai bus svarbiausias įvykis Rusijos istorijoje. „Meilė gimtinei yra vienas labiausiai dvasią keliančių jausmų. Ji visiškai pasireiškė broliška parama Sevastopoliui ir Krymui, kai jie nusprendė grįžti į gimtuosius namus“, – kalbėjo V.Putinas. „Šis įvykis amžiams liks svarbiausia gimtinės istorijos gaire “, – pareiškė jis.

 Rusijos vyriausybei gali tekti priimti kai kurių itin nepopuliarių sprendimų, jeigu nepavyks įtikinti prezidento Vladimiro Putino apriboti milžiniškas išlaidas gynybos sektoriui. Pareigūnai baiminasi, kad neapkarpius gynybos biudžeto vyriausybė turės didinti mokesčius, išėjimo į pensiją amžių arba didesniu greičiu paleisti pinigų spausdinimo stakles, kad valstybės deficitas netaptų nevaldomu.

 Ukrainos parlamentas pirmadienį patvirtino 2015 metų biudžetą, kurį jis buvo spaudžiamas priimti, kad užsitikrintų tolesnę išmoką pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 17 mlrd. JAV dolerių (48 mlrd. litų) finansinės pagalbos planą, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Prieš balsavimą dėl biudžeto, įvykusį anksti ryte, deputatai priėmė virtinę teisės aktų, numatančių griežto taupymo priemones, įskaitant pataisą, numatančią papildomą importo apmokestinimą.

Ukraina sekmadienį antrą kartą per mėnesį sustabdė vieną iš šešių reaktorių savo galingiausioje atominėje elektrinėje – dėl įtariamo elektros instaliacijos gedimo. Zaporožės atominė elektrinė savo interneto svetainėje pranešė, kad radiacijos lygis rajone išliko normalus ir kad kiti penki elektrinės reaktoriai toliau dirba be jokių problemų.

 Rusijos pagrindinio opozicinio žurnalo „The New Times“ vyriausioji redaktorė buvo apkaltinta nepaklusimu Maskvos kelių policijai ir už tai jai gresia iki 15 parų kalėjime. „Twitter“ Jevgenija Albac parašė, kad teismas jos atvejį svarstys pirmadienį. „Dėl ko? Dėl nieko“, – parašė ji šeštadienį vakare. Sekmadienį J.Albac atsisakė pakomentuoti situaciją AFP. Anksčiau ji sakė, kad keli kelių policininkai šeštadienį sustabdė jos automobilį judrioje Maskvos gatvėje ir paprašė asmens dokumentų.

Ko 2015-aisiais laukti iš Vladimiro Putino? – baigiantis metams klausia italų „La Stampa“. „Ko mes turėtume laukti artėjančiais metais iš Vladimiro Vladimirovičiaus Putino? Mintys, kurias galima išskirti iš jo ilgos spaudos konferencijos, įvykusios gruodžio 18-ąją, atrodo neužbaigtos ir, galiausiai, labiau mįslingomis,“ – rašo straipsnio autorius Roberto Toscano.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukraina šeštadienio naktį vėl įjungė elektros tiekimą Krymui, kai Rusija paskelbė, kad tieks Ukrainai pigią energiją ir anglies, kurios smarkiai trūksta elektrinėms, kai kasyklos atsidūrė separatistų teritorijose. Esą tai Vladimiro Putino geros valios gestas, nelaukiant apmokėjimo avansu.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pasveikino kaip didvyrius 145 karius, kuriuos prorusiški sukilėliai paleido per iki šiol didžiausią apsikeitimą belaisviais per aštuonis mėnesius vykstantį separatistinį karą. Vakarų šalių palaikomas lyderis, plačiai besišypsantis ir vilkintis juodą aviatoriaus striukę, netoli Kijevo esančiame kariniame oro uoste priėjo prie karinio transporto lėktuvo krovinių liuko pasveikinti anksti šeštadienio rytą parskraidintų karių.

  Ukraina ir prorusiški sukilėliai šeštadienį planuoja užbaigti apsikeitimą šimtais kalinių, tęsiant naujas pastangas taikai užtikrinti, net Kijevui nusprendus nutraukti svarbius transporto ryšius su Rusijos aneksuotu Krymu.   Apsikeitimas belaisviais prasidėjo penktadienį tamsiame ir nuošaliame kelyje į šiaurę nuo nuniokotos sukilėlių rytinės sostinės Donecko. Tuo metu abiejų pusių derybininkai per interneto pokalbių programą tarėsi „Skype“ dėl įstrigusių derybų atgaivinimo.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tuo metu Rusijos okupuotame Kryme nėra šviesos, nutrauktas susisiekimas iš kitų Ukrainos miestų ir nebeveikia kreditinės kortelės. „Visa“ ir „Mastercard“ penktadienį paskelbė, kad dėl prieš savaitę įvestų Jungtinių Valstijų sankcijų nutraukia kortelių išdavimą ir aptarnavimą Kryme.

Naujuoju Ukrainos ekonomikos ministru dirbti pradėjęs lietuvis verslininkas Aivaras Abromavičius pareiškė reformuosiantis ministeriją atleisiantis per 20 proc. ministerijos tarnautojų. Apie tai jis informavo ketvirtadienį Aukščiausiosis Rados posėdyje, praneša portalas lb.ua, kurį cituoja delfi.lt. Pasak ukrainiečių portalo, A.Abromavičius pasirašė įsakymą, kuriame numatyta ženkliai sumažinti jo vadovaujamos ministerijos darbuotojų skaičių ir reorganizuoti ministerijos struktūrą.

Donecko liaudies respublika paskelbusios srities vadovas Aleksandras Zacharčenka sako, kad Minske sutarta su Kijevu dėl didelio masto mainų belaisviais. „Derybos Minske vis dar tęsiasi, apie kokius nors susitarimus dar anksti kalbėti. Viena, ką galiu pasakyti, yra tai, kad mes pašalinome paskutinius taškus, nesuderintus dėl mainų belaisviais.

Paskutinės pastangos pradėti taikos procesą Ukrainoje ketvirtadienį iš pažiūros žlunga – kovojančioms šalims parengiamosiose derybose taip ir nepavyko susitarti dėl kito susitikimo datos, siekiant užbaigti aštuonis mėnesius nesiliaujantį konfliktą. Baltarusijos sostinėje Europos ir Rusijos tarpininkaujamos derybos trečiadienį baigėsi po daugiau nei penkių valandų, tačiau, pasak prorusiškų sukilėlių, beveik jokios pažangos jose pasiekta nebuvo.

Rusijos tyrėjai trečiadienį paskelbė turintys naujų „labai svarbių“ įrodymų, jog vienas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pilotas paleido raketas tą pačią dieną, kai įvyko oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofa, nusinešusi 298 žmonių gyvybes. Tyrėjai nurodė, kad neįvardytas liudininkas, dirbęs viename aerodrome Ukrainos mieste Dniepropetrovske, papasakojo matęs karo lėktuvą, kuris liepos 17 dieną pakilo nešdamas „oras-oras“ tipo raketas, o parskrido be jų.

Ukrainos vyriausybės ir prorusiškų separatistų atstovai trečiadienį atnaujina derybas, kuriose bus ieškoma būdų, kaip nutraukti šalį niokojantį pražūtingą konfliktą, dėl kurio smarkiai pašlijo Vakarų šalių santykiai su Maskva. Sėkmė preliminariame derybų etape Baltarusijos sostinėje Minske gali atverti kelią antrajam susitikimui penktadienį, per kurį būtų pasirašytas galutinis susitarimas.

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas antradienį perspėjo, kad šaliai gresia „gili recesija“, jeigu vyriausybė nesilaikys savo biudžeto išlaidų planų. Kalbėdamas savo partijos susitikime D.Medvedevas patikino, kad vyriausybė neatsisakys savo strateginių tikslų ir socialinių išlaidų plano.

 Ukrainos parlamentas antradienį balsuodamas panaikino nuostatą, kad šalis negali jungtis prie užsienio karinių blokų, atverdamas kelią Kijevui siekti narystės NATO. Už šią pataisą balsavo 303 deputatai - 77 daugiau negu reikėjo jos priėmimui. Kreipdamasis į deputatus prieš balsavimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pareiškė, kad atsisakydama neutralumo Ukraina rodo savo nusiteikimą pasukti Europos ir Vakarų link.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Maskvos teismas paliko už grotų Ukrainos sraigtasparnio pilotę, vasarą pagrobtą ir pervežtą į Rusiją. Nadežda Savčenko kaltinama prisidėjusi prie dviejų Rusijos žurnalistų nužudymo, ir prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę atmetė galimybę suteikti jai malonę iki teismo. Separatistai ją sugavo kariaujančią prie Luhansko, pervežė į Rusiją ir atidavė saugumui. Jai paskirta psichiatrinė ekspertizė.

Ukraina tikisi, kad jos vyriausybėje dirbti paskirti lietuviai padės įgyvendinti svarbias reformas, pirmadienį sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka. Seime pristatydamas naujosios Ukrainos vyriausybės programą diplomatas pabrėžė planus stiprinti kariuomenę ir pasienio tarnybą, reformuoti ekonomiką ir kovoti su korupcija.

Autoritariškasis Baltarusijos lyderis sekmadienį lankosi Kijeve vildamasis atgaivinti įstrigusias Ukrainos taikos derybas, kuriomis siekiama nuraminti neramų rytinį Europos pakraštį. Tačiau ukrainiečių aukšto rango pareigūnas sakė, kad Baltarusijos, kurioje vyko derybos, prezidentas Aleksandras Lukašenka taip pat labai stengsis šia kelione pasinaudoti tam, kad statytų tiltus į Europą ir taip sumažintų savo priklausomybę nuo vis labiau izoliuojamos Rusijos.

JAV valdžia perdavė Ukrainos pasienio tarnybai 35 šarvuotus visureigius ir 2300 komplektų apsauginių uniformų, pranešama šeštadienį šios tarnybos tinklalapyje. „Iš viso, pagal projektą „Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos operatyvinių galimybių stiprinimas“ 2015 metais planuojama perduoti pasieniečiams automobilinės technikos, nešiojamųjų ir stacionarių radijo stočių, asmens apsaugos priemonių už beveik 10 mln. JAV dolerių“, – pažymima pranešime.

Maskvoje ketinama parengti atsakomąsias priemones dėl naujų sankcijų, kurias Rusijai paskelbė Jungtinės Valstijos ir Kanada, šeštadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Patariame Vašingtonui ir Otavai vis dėlto susimąstyti apie tokių veiksmų pasekmes. Na, o mes imsimės rengti atsakomąsias priemones“, – sakoma Rusijos URM atstovo Aleksandro Lukaševičiaus pranešime, paskelbtame ministerijos oficialiame tinklalapyje.