Karas Ukrainoje

Šeštadienį į Vilnių autobusu atvyko 17 ukrainiečių vaikų, kuriems Lietuvoje bus surengta palaikymo stovykla. 10 - 15 metų amžiaus vaikai atvyko iš Sloviansko, Lugansko, Lvovo, Čerkasų, Charkovo, Vinycios, Ternopolio, Kijevo. Lietuvoje jie viešės iki sausio 16 dienos. Svečiai bus apgyvendinti lietuvių šeimose. Vaikų tėvai kariauja Rytų Ukrainoje, žuvę arba yra karo pabėgėliai.

Separatistų užgrobtame Donecko apskrities adiministracijos pastate iškabintas plakatas, kuriuo skelbiama apie draudimą rūkyti moterims, – tai praneša ukrainiečių portalas censor.net. Pagrįsdami draudimą teroristai priduria, kad rūkanti moteris rizikuoja pagimdyti gėjų.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iš prorusiškų separatistų kontroliuojamo Ukrainos Luhansko regiono pranešama apie maištininkų tarpusavio kautynes. Per susišaudymą žuvo vienas iš grupuotės vadų Aleksandras Bednovas. Jis ir keli grupuotės kovotojai pateko į vadinamosios Luhansko „liaudies milicijos“ pasalą. Apie separatistų tarpusavio kautynes pranešta ir anksčiau. Esą konfliktus kursto bandymai sukurtų vieną ginkluotų grupuočių vadovavimo centrą.

Larisa Pohorelka šiuos metus pradėjo tikėdamasi, kad sūnus baigs koledžą, ir su atsargiu optimizmu planuodama ateitį. Tačiau 2014-uosius ji baigia be namų – jos namas buvo sugriautas per kovas Rytų Ukrainoje – ir galvoja, kad jai dar pasisekė, nes liko gyva. „Niekas niekada nesitikėjo, kad gali atsitikti tokie dalykai, – sakė ši 42 metų krautuvininkė. – Mano namai sudegė ir aš gyvenu su savo tėvais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį savo naujametiniame kreipimesi pabrėžė, kad Krymo grįžimas į Maskvos prieglobstį ilgai bus svarbiausias įvykis Rusijos istorijoje. „Meilė gimtinei yra vienas labiausiai dvasią keliančių jausmų. Ji visiškai pasireiškė broliška parama Sevastopoliui ir Krymui, kai jie nusprendė grįžti į gimtuosius namus“, – kalbėjo V.Putinas. „Šis įvykis amžiams liks svarbiausia gimtinės istorijos gaire “, – pareiškė jis.

 Rusijos vyriausybei gali tekti priimti kai kurių itin nepopuliarių sprendimų, jeigu nepavyks įtikinti prezidento Vladimiro Putino apriboti milžiniškas išlaidas gynybos sektoriui. Pareigūnai baiminasi, kad neapkarpius gynybos biudžeto vyriausybė turės didinti mokesčius, išėjimo į pensiją amžių arba didesniu greičiu paleisti pinigų spausdinimo stakles, kad valstybės deficitas netaptų nevaldomu.

 Ukrainos parlamentas pirmadienį patvirtino 2015 metų biudžetą, kurį jis buvo spaudžiamas priimti, kad užsitikrintų tolesnę išmoką pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 17 mlrd. JAV dolerių (48 mlrd. litų) finansinės pagalbos planą, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Prieš balsavimą dėl biudžeto, įvykusį anksti ryte, deputatai priėmė virtinę teisės aktų, numatančių griežto taupymo priemones, įskaitant pataisą, numatančią papildomą importo apmokestinimą.

Ukraina sekmadienį antrą kartą per mėnesį sustabdė vieną iš šešių reaktorių savo galingiausioje atominėje elektrinėje – dėl įtariamo elektros instaliacijos gedimo. Zaporožės atominė elektrinė savo interneto svetainėje pranešė, kad radiacijos lygis rajone išliko normalus ir kad kiti penki elektrinės reaktoriai toliau dirba be jokių problemų.

 Rusijos pagrindinio opozicinio žurnalo „The New Times“ vyriausioji redaktorė buvo apkaltinta nepaklusimu Maskvos kelių policijai ir už tai jai gresia iki 15 parų kalėjime. „Twitter“ Jevgenija Albac parašė, kad teismas jos atvejį svarstys pirmadienį. „Dėl ko? Dėl nieko“, – parašė ji šeštadienį vakare. Sekmadienį J.Albac atsisakė pakomentuoti situaciją AFP. Anksčiau ji sakė, kad keli kelių policininkai šeštadienį sustabdė jos automobilį judrioje Maskvos gatvėje ir paprašė asmens dokumentų.

Ko 2015-aisiais laukti iš Vladimiro Putino? – baigiantis metams klausia italų „La Stampa“. „Ko mes turėtume laukti artėjančiais metais iš Vladimiro Vladimirovičiaus Putino? Mintys, kurias galima išskirti iš jo ilgos spaudos konferencijos, įvykusios gruodžio 18-ąją, atrodo neužbaigtos ir, galiausiai, labiau mįslingomis,“ – rašo straipsnio autorius Roberto Toscano.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukraina šeštadienio naktį vėl įjungė elektros tiekimą Krymui, kai Rusija paskelbė, kad tieks Ukrainai pigią energiją ir anglies, kurios smarkiai trūksta elektrinėms, kai kasyklos atsidūrė separatistų teritorijose. Esą tai Vladimiro Putino geros valios gestas, nelaukiant apmokėjimo avansu.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pasveikino kaip didvyrius 145 karius, kuriuos prorusiški sukilėliai paleido per iki šiol didžiausią apsikeitimą belaisviais per aštuonis mėnesius vykstantį separatistinį karą. Vakarų šalių palaikomas lyderis, plačiai besišypsantis ir vilkintis juodą aviatoriaus striukę, netoli Kijevo esančiame kariniame oro uoste priėjo prie karinio transporto lėktuvo krovinių liuko pasveikinti anksti šeštadienio rytą parskraidintų karių.

  Ukraina ir prorusiški sukilėliai šeštadienį planuoja užbaigti apsikeitimą šimtais kalinių, tęsiant naujas pastangas taikai užtikrinti, net Kijevui nusprendus nutraukti svarbius transporto ryšius su Rusijos aneksuotu Krymu.   Apsikeitimas belaisviais prasidėjo penktadienį tamsiame ir nuošaliame kelyje į šiaurę nuo nuniokotos sukilėlių rytinės sostinės Donecko. Tuo metu abiejų pusių derybininkai per interneto pokalbių programą tarėsi „Skype“ dėl įstrigusių derybų atgaivinimo.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tuo metu Rusijos okupuotame Kryme nėra šviesos, nutrauktas susisiekimas iš kitų Ukrainos miestų ir nebeveikia kreditinės kortelės. „Visa“ ir „Mastercard“ penktadienį paskelbė, kad dėl prieš savaitę įvestų Jungtinių Valstijų sankcijų nutraukia kortelių išdavimą ir aptarnavimą Kryme.

Naujuoju Ukrainos ekonomikos ministru dirbti pradėjęs lietuvis verslininkas Aivaras Abromavičius pareiškė reformuosiantis ministeriją atleisiantis per 20 proc. ministerijos tarnautojų. Apie tai jis informavo ketvirtadienį Aukščiausiosis Rados posėdyje, praneša portalas lb.ua, kurį cituoja delfi.lt. Pasak ukrainiečių portalo, A.Abromavičius pasirašė įsakymą, kuriame numatyta ženkliai sumažinti jo vadovaujamos ministerijos darbuotojų skaičių ir reorganizuoti ministerijos struktūrą.

Donecko liaudies respublika paskelbusios srities vadovas Aleksandras Zacharčenka sako, kad Minske sutarta su Kijevu dėl didelio masto mainų belaisviais. „Derybos Minske vis dar tęsiasi, apie kokius nors susitarimus dar anksti kalbėti. Viena, ką galiu pasakyti, yra tai, kad mes pašalinome paskutinius taškus, nesuderintus dėl mainų belaisviais.

Paskutinės pastangos pradėti taikos procesą Ukrainoje ketvirtadienį iš pažiūros žlunga – kovojančioms šalims parengiamosiose derybose taip ir nepavyko susitarti dėl kito susitikimo datos, siekiant užbaigti aštuonis mėnesius nesiliaujantį konfliktą. Baltarusijos sostinėje Europos ir Rusijos tarpininkaujamos derybos trečiadienį baigėsi po daugiau nei penkių valandų, tačiau, pasak prorusiškų sukilėlių, beveik jokios pažangos jose pasiekta nebuvo.

Rusijos tyrėjai trečiadienį paskelbė turintys naujų „labai svarbių“ įrodymų, jog vienas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pilotas paleido raketas tą pačią dieną, kai įvyko oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofa, nusinešusi 298 žmonių gyvybes. Tyrėjai nurodė, kad neįvardytas liudininkas, dirbęs viename aerodrome Ukrainos mieste Dniepropetrovske, papasakojo matęs karo lėktuvą, kuris liepos 17 dieną pakilo nešdamas „oras-oras“ tipo raketas, o parskrido be jų.

Ukrainos vyriausybės ir prorusiškų separatistų atstovai trečiadienį atnaujina derybas, kuriose bus ieškoma būdų, kaip nutraukti šalį niokojantį pražūtingą konfliktą, dėl kurio smarkiai pašlijo Vakarų šalių santykiai su Maskva. Sėkmė preliminariame derybų etape Baltarusijos sostinėje Minske gali atverti kelią antrajam susitikimui penktadienį, per kurį būtų pasirašytas galutinis susitarimas.

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas antradienį perspėjo, kad šaliai gresia „gili recesija“, jeigu vyriausybė nesilaikys savo biudžeto išlaidų planų. Kalbėdamas savo partijos susitikime D.Medvedevas patikino, kad vyriausybė neatsisakys savo strateginių tikslų ir socialinių išlaidų plano.

 Ukrainos parlamentas antradienį balsuodamas panaikino nuostatą, kad šalis negali jungtis prie užsienio karinių blokų, atverdamas kelią Kijevui siekti narystės NATO. Už šią pataisą balsavo 303 deputatai - 77 daugiau negu reikėjo jos priėmimui. Kreipdamasis į deputatus prieš balsavimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pareiškė, kad atsisakydama neutralumo Ukraina rodo savo nusiteikimą pasukti Europos ir Vakarų link.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Maskvos teismas paliko už grotų Ukrainos sraigtasparnio pilotę, vasarą pagrobtą ir pervežtą į Rusiją. Nadežda Savčenko kaltinama prisidėjusi prie dviejų Rusijos žurnalistų nužudymo, ir prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę atmetė galimybę suteikti jai malonę iki teismo. Separatistai ją sugavo kariaujančią prie Luhansko, pervežė į Rusiją ir atidavė saugumui. Jai paskirta psichiatrinė ekspertizė.

Ukraina tikisi, kad jos vyriausybėje dirbti paskirti lietuviai padės įgyvendinti svarbias reformas, pirmadienį sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka. Seime pristatydamas naujosios Ukrainos vyriausybės programą diplomatas pabrėžė planus stiprinti kariuomenę ir pasienio tarnybą, reformuoti ekonomiką ir kovoti su korupcija.

Autoritariškasis Baltarusijos lyderis sekmadienį lankosi Kijeve vildamasis atgaivinti įstrigusias Ukrainos taikos derybas, kuriomis siekiama nuraminti neramų rytinį Europos pakraštį. Tačiau ukrainiečių aukšto rango pareigūnas sakė, kad Baltarusijos, kurioje vyko derybos, prezidentas Aleksandras Lukašenka taip pat labai stengsis šia kelione pasinaudoti tam, kad statytų tiltus į Europą ir taip sumažintų savo priklausomybę nuo vis labiau izoliuojamos Rusijos.

JAV valdžia perdavė Ukrainos pasienio tarnybai 35 šarvuotus visureigius ir 2300 komplektų apsauginių uniformų, pranešama šeštadienį šios tarnybos tinklalapyje. „Iš viso, pagal projektą „Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos operatyvinių galimybių stiprinimas“ 2015 metais planuojama perduoti pasieniečiams automobilinės technikos, nešiojamųjų ir stacionarių radijo stočių, asmens apsaugos priemonių už beveik 10 mln. JAV dolerių“, – pažymima pranešime.

Maskvoje ketinama parengti atsakomąsias priemones dėl naujų sankcijų, kurias Rusijai paskelbė Jungtinės Valstijos ir Kanada, šeštadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Patariame Vašingtonui ir Otavai vis dėlto susimąstyti apie tokių veiksmų pasekmes. Na, o mes imsimės rengti atsakomąsias priemones“, – sakoma Rusijos URM atstovo Aleksandro Lukaševičiaus pranešime, paskelbtame ministerijos oficialiame tinklalapyje.

Kijeve suimta galingą sprogstamąjį užtaisą nešusi moteris iš Luhansko Kijevas, gruodžio 20 d. („Intrefax“-BNS). Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) užkirto kelią teroro išpuoliui Kijevo centre, kuris galėjo nusinešti daug žmonių gyvybių.

Girdamas Rusijos karinius pajėgumus, prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pažadėjo tęsti ambicingą ginkluotės modernizacijos programą, ypatingą dėmesį skiriant strateginėms branduolinėms pajėgoms.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį paskelbė uždrausiantis prekių, technologijų ir paslaugų eksportą į Krymą, taip pat paragino Rusiją nutraukti šio Ukrainos regiono aneksiją. B.Obama taip pat nurodė Iždo departamentui taikyti sankcijas asmenims ir bendrovėms, veikiantiems tame regione. Šių priemonių buvo imtasi po to, kai Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį uždraudė investuoti Kryme.

Europos Sąjunga galėtų sušvelninti sankcijas Rusijai, jeigu Maskva pažadėtų užbaigti krizę Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas). „Aš manau, kad jeigu šiandien Rusija pasiųstų signalų, kurių mes tikimės, naujų sankcijų nebereikėtų“, – sakė F.Hollande'as, atvykęs į ES viršūnių susitikimą Briuselyje. „Priešingu atveju, mes patys turėtume pagalvoti, kaip galėtume pradėti deeskalavimą“, – pridūrė jis.

 Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė antradienį pareiškė, kad 28 šalių blokas toliau vieningai palaikys Ukrainą, nors kai kurios Bendrijos narės spaudžia atšaukti arba sušvelninti sankcijas Rusijai. Federica Mogherini (Federika Mogerini) per savo pirmąjį vizitą toje karo nuniokotoje šalyje nuo savo paskyrimo rugpjūtį, sakė Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kad Briuselis ketina „eiti ranka rankon“ su Kijevu.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovai sekmadienio vakarą rengia dar vienas derybas dėl padėties Ukrainoje. Pradėdami susitikimą Amerikos ambasadoriaus Romoje rezidencijoje, nei Sergejus Lavrovas, nei Johmas Kerry Ukrainos nepaminėjo, bet Amerikos diplomatai sakė, kad jau septynioliktame šiemet jų susitikime bus ieškoma būdų mažinti padėties eskalaciją. Kijevas pranešė, kad per pastarąją parą paliaubos pažeistos 14 kartų.

Rusija būtinai atsakys į naujas Jungtinių Valstijų sankcijas, pareiškė šeštadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, reaguodamas į JAV įstatymų leidėjų priimtą įstatymą skelbti naujas sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje. „Neabejotina, mes be atsako šito negalėsime palikti“, – atsakė jis į jam pateiktą atitinkamą klausimą.

 Ukrainos rytuose per praėjusią parą užfiksuota 11 tylos režimo pažeidimų iš separatistų pusės. Tai tvirtina Ukrainos antiteroristinės operacijos spaudos centras savo „Facebook“ paskyroje. Pranešime nurodoma, kad šaudyta iš prieštankinių raketų kompleksų, minosvaidžių, artilerijos ir šaunamųjų ginklų į Ukrainos pajėgų pozicijas netoli šių gyvenviečių: Frunzė, Doneckis, Sčastia, Luhansko stanica, Staromichailivka, Nikišinas, Pavlopilis.

Ukraina paskelbė, kad 2015 metais pašauks 40 tūkst. karių ir padvigubins karinį biudžetą, taip bandydama patenkinti poreikius dėl tebesitęsiančio konflikto su prorusiškais separatistais rytinėse provincijose. „Numatome 2015 metais pašaukti 40 tūkst vyrų ir parengti 10 500 žmonių, kurie tarnaus (kaip profesionalūs kariai)“, – parlamentui sakė gynybos ministras Stepanas Poltorakas.

 Paramos Ukrainai visuomeninis judėjimas „Blue/Yellow“ kitą savaitę rengia meno darbų aukcioną, kurio metu surinkti pinigai teks Ukrainos kariams. Gruodžio 21 dieną vyksiančiam aukcionui savo kūrinius pateikė 54 Lietuvos ir Ukrainos menininkai, bus parduodama apie 80 technika bei stilistika skirtingų darbų. „Vyksta informacinis karas ir mes, maža šalis, šitus dalykus veždami ne tik materialiai padedam, kiek moraliai prisidedam prie tos šalies.

 JAV Senatas ketvirtadienį priėmė teisės akto projektą, numatantį tolesnes sankcijas Rusijai dėl rytų Ukrainoje veikiančių prorusiškų separatistų palaikymo, taip pat galimybę skirti papildomą pagalbą Kijevo vyriausybei – įskaitant pagalbą letalinėmis karinėmis priemonėmis. Vadinamasis 2014-ųjų Ukrainos laisvės palaikymo aktas, pateiktas senatoriaus Bobo Corkerio (Bobo Korkerio), per balsavimą balsu buvo priimtas vienbalsiai.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pareiškė, kad jo šalyje dabar galioja „tikros“ paliaubos, kai praėjo pirmoji para per pastaruosius septynis mėnesius, per kurią nenukentėjo nei vienas iš vyriausybės karių – tačiau jis pripažino, kad ši ramybė yra trapi. „Turiu teigiamų naujienų. Šiandien – pirmoji para per septynis mėnesius ... kai Ukrainoje galioja tikros paliaubos, – jis sakė per vizitą Australijoje. – Tiesiog negalite įsivaizduoti, kaip man tai svarbu.

Verslo ombudsmenu Kijeve paskirtas buvęs eurokomisaras ir Lietuvos finansų ministras Algirdas Šemeta teigia, kad iki šiol diskriminaciją patirdavę Ukrainos verslininkai atsidurdavo aklavietėje. Anot A.Šemetos, nauja ombudsmeno institucija, kurios vadovu jis paskirtas, išplės verslo galimybes apsiginti nuo korupcijos. „Ši institucija labai svarbi dėl to, kad iki šiol verslas, patirdamas nesąžiningą elgesį ar turėdamas problemų su korupcija, praktiškai neturėjo, kur kreiptis.

 Krymo lyderis atvyko į Indiją kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino delegacijos narys, sakydamas, kad sieks pritraukti investuotojų į Maskvos aneksuotą Ukrainai priklausantį pusiasalį. Maskva kovą atplėšė tą Juodosios jūros pusiasalį nuo Ukrainos, kai anksčiau šiais metais Kijeve buvo nuverstas Kremliaus palaikomo lyderio režimas ir į valdžią atėjo provakarietiška vyriausybė.

 Europos Parlamente (EP) įsteigta „Europietiškos Ukrainos“ draugų grupė, kurios pirmininku tapo liberalas europarlamentaras Petras Auštrevičius. P.Auštrevičiaus teigimu, idėja įkurti neformalią vienminčių grupę gimė iš būtinybės suburti kuo daugiau kolegų europarlamentarų bendram darbui. „Ukraina Europoje turi daug draugų, dar daugiau jų atsirado Rusijos agresijos akivaizdoje. Norime padėti Ukrainai ir jos žmonėms, neapsiribojant vien darbu jau esamuose Europos Parlamento komitetuose.

 Antradienį Kaune su visuomene susitikęs ir apie Rusijos hibridinio karo taktikas kalbėjęs Ukrainos savanorių bataliono AIDAR būrio vadas Jevgenijus Dykijus pabrėžė, kad propagandiniame kare ypač svarbus įvaizdis, todėl pilietinė visuomenė yra esminis faktorius, kuris gali apsaugoti valstybę nuo karinės Rusijos intervencijos. „Pirmojoje stadijoje tai įvaizdžio karas. Todėl svarbu sukurti savo pilietinės visuomenės vaizdą, jis mažina galimybę, kad atvažiuos tankai.

Kai Istorija bandys įvertinti ir vykdys dabartinės krizės tarp Rusijos ir Vakarų, kuri neišvengiamai baigsis Vladimiro Putino pasitraukimu, teismą, gali būti sudėtinga kam nors vienam pritaikyti atsakomybę. Tai „Forbes“ tinklaraštyje teigia finansų ekspertas Avi Tiomkinas.

 Oksana Laurutytė Dvi savaites Odesoje viešėjęs žurnalistas ir rašytojas Svajūnas Sabaliauskas tikina: šiame Ukrainos mieste mielai apsigyventų, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Lietuviai Odesoje mylimi, kainos nesikandžioja, o kultūrinis gyvenimas – verda.

Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Naujuoju Ukrainos ekonomikos ministru paskirtas 38-erių lietuvis Aivaras Abromavičius sako, kad priimti tokį sprendimą nebuvo lengva, tačiau noras prisidėti prie Ukrainos politinio ir ekonominio gyvenimo brendo jau nuo Maidano pradžios. Savo valdomą ministeriją lietuvis vadina didžiuliu monstru, tačiau įdomiausias yra jam keliamas tikslas – tapti paskutiniuoju Ukrainos ekonomikos ministru.

Penki civiliai žmonės žuvo per naują smurtą Rytų Ukrainoje, kur sekmadienį – dvi dienos prieš planuojamas paliaubas – toliau aidėjo sprogimai ir šūviai, pranešė pareigūnai. Trys civiliai žmonės žuvo, o dar 10 buvo sužeisti praėjusią naktį, separatistų bastione Donecke, kur sprogimai ir šūviai tęsėsi ir sekmadienio rytą, pranešė vietos pareigūnai.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) šeštadienį tapo pirmuoju Europos lyderiu, nuvykusiu į Rusiją bandyti mažinti įtampos dėl Ukrainos, Kijevui paskelbus apie naują taikos derybų ratą kitą savaitę. F.Hollande'o susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu oro uosto netoli Maskvos diplomatiniame terminale įvyko konfliktui Rytų Ukrainoje sukėlus tokį Vakarų ir Rusijos santykių pablogėjimą, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį apkaltino Rusiją kišantis į daugelio valstybių, kurios siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), vidaus reikalus.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), užsukęs į Maskvą šeštadienį, Vnukovo oro uoste pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aptarti krizę Ukrainoje. V.Putinas atrodė susinervinęs, kai pasitiko F.Hollande'ą, grįžtantį į Prancūziją po vizito Kazachstane. Prancūzijos vadovas tapo aukščiausio rango Vakarų šalių lyderiu, apsilankiusiu Rusijoje po kovo mėnesio, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.