Pasak Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos, britų, amerikiečių ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo ekspertai susitiko įvertinti naujų žvalgybos duomenų, rodančių, kad su vasarį įvykdyta ataka tiesiogiai susijusi Rusijos valstybė.
„Tai aiškus ir šokiruojantis įrodymas, kad Rusija sąmoningai ir piktavališkai užpuolė Ukrainą, o tai turėjo didelių pasekmių paprastiems žmonėms ir įmonėms Ukrainoje bei visoje Europoje“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
Tai pirmas kartas, kai Europos Sąjunga oficialiai apkaltino Rusijos valdžios institucijas įvykdžius kibernetinę ataką, sakė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės kartu su tarptautiniais partneriais griežtai smerkia kenkėjišką kibernetinę veiklą, kurią Rusijos Federacija vykdė prieš Ukrainą ir kurios taikinys buvo bendrovės „Viasat“ valdomas palydovų tinklas KA-SAT“, – nurodė 27 valstybių blokas išplatintame pareiškime.
„Kibernetinė ataka buvo įvykdyta likus valandai iki neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną, taip palengvinant karinę agresiją“, – priduriama pareiškime.
ES pareiškime nurodoma, kad ši ataka sukėlė didelių trikdžių „Ukrainos valdžios institucijoms, įmonėms ir vartotojams, taip pat paveikė kelias ES valstybes nares“.
JK pareiškime taip pat sakoma, kad Rusijos karinė žvalgyba „beveik neabejotinai“ prisidėjo prie ankstesnės, sausio 13 dienos, atakos, per kurią buvo laikinai sugadinti Ukrainos vyriausybės tinklalapiai.
J. Borrellis sakė, jog anksčiau Bendrija tik kalbėjo, kad kibernetinės atakos rengiamos iš Rusijos, tačiau dabar turi pakankamai įrodymų priskirti šį įsilaužimą Rusijos valstybei.
„Turėsime kartu su Ukraina, mūsų tarptautiniais partneriais ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią šioms kibernetinėms atakoms, kurias neabejotinai priskiriame Rusijos Federacijai, nuo jų atgrasyti ir į jas reaguoti“, – sakė jis.
Paslaugų teikėjai Europoje kovo mėnesį pranešė, kad dėl kibernetinės atakos prieš JAV palydovinio ryšio operatorę „Viasat“ tūkstančiai interneto vartotojų Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Italijoje, Italijoje ir Lenkijoje liko be prieigos prie interneto.
Rusija į savo provakarietišką kaimynę Ukrainą įsiveržė ankstyvą vasario 24-osios rytą, tikėdamasi greitai nušalinti šalies vadovybę. Tačiau karas tęsiasi jau ilgiau kaip du mėnesius, rusų pajėgoms susidūrus su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu, dėl kurio jos patyrė didžiulių nuostolių ir buvo priverstos perorientuoti savo puolimą į šalies rytus.
Karinių reikalų ir kibernetinio saugumo specialistai nuogąstavo, kad karas gali paskatinti niokojančių kibernetinių atakų protrūkį, kuris padarytų didžiulės žalos pasauliniu mastu.
Tačiau kol kas blogiausio scenarijaus pavyko išvengti, nes užfiksuotų atakų poveikis ir geografinis mastas buvo nedideli.
