Karas Ukrainoje

 Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai sulaikė prorusiškų pažiūrų aktyvistą, kuris laikomas šalyje veikiančios Rusijos karinės žvalgybos diversinės grupės vieno iš organizatorių, slapyvardžiu „Abveras“, artimiausiu padėjėju.

Odesoje vakar vyko gatvės mūšiai, tiesiogine šio žodžio prasme. Įsiutinti ukrainiečiai patys atsakė jėga į nuolat Rusijos specialiųjų tarnybų provokuojamą agresiją. Odesos miesto milicija buvo bejėgė prieš gyventojų ir futbolo fanatų pasipiktinimą. Prorusiškų separatistų negalėjo apsaugoti nei pareigūnų skydai, nei automatai diversantų rankose.

 Šveicarijos vyriausybė paskelbė sankcijas dar 15 asmenų dėl separatizmo ir terorizmo palaikymo Ukrainoje, pranešė radijas „Svoboda“. Į sąrašą įtraukti dešimt Rusijos piliečių, taip pat penki asmenys, tiesiogiai siejami su neramumais pietryčių Ukrainoje. Dabar Šveicarija sankcijas dėl Ukrainos krizės yra paskelbusi iš viso 48 asmenims. Šveicarija pabrėžė, kad svarbiausias tikslas – užkirsti kelią tarptautinių sankcijų dėl padėties Ukrainoje nepaisymui.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė nuoširdžiausią užuojautą ir gailestį tiems, kurie žuvo ir patyrė sužalojimus per kruviną tragediją Odesoje, pareiškė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas. „Putinas reiškia užuojautą nužudytų ir gyvais sudegusių Odesoje žmonių artimiesiems, linki kuo greičiau pasveikit tiems, kurie nukentėjo per šią baudžiamąją operaciją“, – sakė D.Peskovas šeštadienį žurnalistams.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį jau 13-ą kartą nesugebėjo imtis konkrečių veiksmų dėl besiplečiančios krizės Ukrainoje – nors Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas pareikalavo „nedelsiant sustabdyti bet kokį smurtą“, Vakarų galybės su pašaipa vertino jo šalies pasipiktinimą. Tarybos narės kaltino Rusiją materialinės ir finansinės paramos teikimu prorusiškoms jėgoms, kurios užėmė vyriausybinius pastatus bent dešimtyje Ukrainos rytinių miestų.

 Jungtinės Amerikos Valstijos pasmerkė „nepriimtiną“ smurtą Odesoje penktadienį, kruviniausią dieną nuo tos akimirkos, kai valdžią Kijeve perėmė Vakarų remiama vyriausybė, ir ragina Ukrainą bei Rusiją atkurti tvarką. Pasak Odesos milicijos, 37 žmonės žuvo per gaisrą Odesoje, kur, anot vietinės žiniasklaidos, degančiame pastate buvo prorusiški protestuotojai.

(papildyta 07.12) Odesoje dėl prorusiškų jėgų išprovokuoto susidūrimo, pareikalavusio 38 žmonių aukų, paskelbtas trijų dienų gedulas. Odesos miesto taryba nutarė gegužės trečią, ketvirtą ir penktą  paskelbti gedulo dienomis. Bus draudžiami pramoginiai renginiai, keliamos pusiau nuleistos su gedule juostele vėliavos, praneša censor.net. Ukrainos televizijos kanalas TCN praneša, kad tarp gaisro Odesoje aukų 15 Rusijos piliečių ir 5 atvykėliai iš Padniestrės regiono.

Žinių radijas Nacionalinė Ukrainos gvardija Rytų Ukrainoje, separatistų kontroliuojamame Slovianske penktadienį anksti ryte pradėjo šturmą. Įtampa kyla ir aplinkiniuose regionuose, yra žuvusių Ukrainos pajėgų pilotų, kurių malūnsparniai buvo numušti. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, karo studijų ekspertas Deividas Šlekys situaciją Ukrainoje lygina su situacija Sirijoje.

Rusija penktadienį perspėjo apie gresiančią katastrofą, nes Ukrainoje naudojamos karinės pajėgos prieš savo liaudį šalies rytuose, ir ragina Vakarus atsisakyti „griaunamosios politikos“. „Rusijoje piktinamasi Slovjanske pradėta baudžiamąja karine operacija, pritraukiant teroristus iš „Pravyj sektor“ („Dešiniojo (teisiojo) sektoriaus“) ir kitų ultranacionalistinių organizacijų, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Krymo okupacijoje aktyviai dalyvavęs ir asmeniškai dabartinio Krymo vadovui Aksionovo įsakymų klausęs armėnų kilmės smogikas vardu Samvelas, pažadėjo su daugiau nei tūkstančiu savo parankinių atvykti į Ukrainą ir „naikinti viską, ką rasime pakeliui“. „Mes, Krymo savanoriai, kreipiamės į Ukrainos pietryčių gyventojus.

(papildyta 13.36) Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos karinis puolimas prieš prorusiškus sukilėlius šalies rytuose tapo galutiniu smūgiu strigusiai taikos sutarčiai, turėjusiai padėti sumažinti įtampą kaimyninėje šalyje.

(papildyta 11.39) Propagandinėje Rusijos televizijos laidoje vienas iš "Slavjansko gyventojų" skundžiasi antiteroristine operacija, kurios metu "sraigtasparniais ir tankais yra traiškomi žmonės". Laidos vedėja, užsimiršusio "liudininko" tiesiogiai paklausia: "Iš ko jūs dabar tikitės pagalbos?". "Liaudies atstovas" teigia, kad savo pačių jėgomis jie nelabai pasitiki - tik kovinė dvasia juos dar palaikanti, tačiau pagalbos tikisi iš Dievo ir, be jokios abejonės, iš Rusijos.

Jungtinės Valstijos ir kai kurios kitos NATO šalys Rusijos intervenciją Ukrainoje laiko esminiu posūkio tašku po Šaltojo karo, galbūt užbaigiančiu du dešimtmečius puoselėtas viltis, kad Maskva gali tapti ilgalaike partnere saugumo srityje.

(atnaujinta 20.58) Kilus ginkluotiems susirėmimams Donecke, laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas nutarė atnaujinti šaukimą į šalies kariuomenę. Dekretas išleistas prorusiškiems kovotojams užėmus Donecko prokuratūrą. Ukraina kaltina Rusiją organizuojant įvairių valstybinių institucijų užgrobimą šalies rytinėse teritorijose. Maskva tai neigia. --------------- (atnaujinta 18.17) Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, jog prokuratūrą užėmę šturmuotojai panaudojo ginklus.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sako, kad Rusija ir toliau sėja paniką ir destruktūrizaciją Ukrainos rytuose. Be to, jis pabrėžia, kad Ukrainos neramumų akivaizdoje yra gera proga prisiminti, kad rinkimai nėra besąlygiška duotybė. „Ukrainos Rytuose užimami vis nauji administraciniai Ukrainos valdžios pastatai, keliamos rusiškos vėliavos, žadama, kad nebus rinkimų, imamasi priemonių, kad gegužės 25 dienos rinkimai neįvyktų.

Prorusiški separatistai, kontroliuojantys Ukrainos rytinį Slovjansko miestą, pradėjo derybas su Kijevo vyriausybės pareigūnais dėl įkaitais laikomų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų paleidimo mainais į suimtų protestuotojų išlaisvinimą, pranešė sukilėlių lyderis. „Tie ESBO atstovai lieka Slovjanske. Mes jiems užtikrinome patogias sąlygas. Elgiamės su jais kaip su draugais.

Rusijos karinis atašė Kijeve buvo sulaikytas dėl įtariamo šnipinėjimo ir paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministerijos informacija. „Rusijos Federacijos ambasados kariuomenės ir karinių jūrų pajėgų atašė Ukrainoje paskelbtas nepageidaujamu asmeniu dėl savo veiksmų, kurie neatitinka jo diplomatinio statuso“, – agentūra citavo šaltinius ministerijoje.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) trečiadienį patvirtino 17 mlrd. JAV dolerių (42,5 mlrd. litų) pagalbos paketą Ukrainai. Kijevo vyriausybė stengiasi užkirsti kelią prorusiškiems separatistams atplėšti dar vieną šalies teritorijos dalį. TVF valdybai uždegus žalią šviesą, Kijevas galės artimiausiu metu gauti 3,2 mlrd. dolerių (8 mlrd. litų), Ukrainai patiriant didelių problemų dėl biudžeto, prisidedančių prie politinės krizės. Ši suma yra dalis 27 mlrd. dolerių (67,5 mlrd.

Ženevos susitarimas, pasiektas balandžio viduryje, turėtų padėti normalizuoti situaciją Ukrainoje, tačiau yra rimtų abejonių, kad šis dokumentas iš tikrųjų galėtų pakreipti reikalus į gerąją pusę. Kiekviena iš susitarimo dalyvių turėjo savo tikslų, kurie nebūtinai sutapo su kitų susitarimo šalių tikslais.

Ukrainos kariuomenė zonduoja sukilėlių gynybą aplink apsiaustą rytinį Slovjansko miestą, kuris tapo sunkiu išbandymu gilėjant krizei šalyje. Per naktį buvo „likviduoti“ trys kontrolės postai, kuriuos sukilėliai buvo įrengę 160 tūkst. gyventojų turinčiame mieste; žmonės per operaciją nenukentėjo, sakoma Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pranešime. Kariuomenės šarvuočiai privažiuoja prie pat Slovjansko ir apsisuka, matyt, žvalgydami padėtį.

Kai mįslingas vadas Igoris Strelkovas pastaruoju metu pasirodė prieš televizijos kameras, dėvėdamas žalią slepiamąją uniformą, jis ne vien tapo rytų Ukrainą krečiančių neramumų veidu, bet ir sustiprino įsitikinimą, kad už šio sąmyšio stovi Rusija. Tas kariškis nekomentavo Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) pareiškimų, jog jis yra Rusijos žvalgybos karininkas. Tačiau jis sakė žurnalistams, kad kartu su savo vyrais atvyko iš Krymo, kurį Rusija aneksavo praeitą mėnesį.

Ukrainos pajėgose paskelbta „visiška kovinė parengtis“ dėl galimos rusų pajėgų, sutelktų prie Ukrainos sienos, invazijos, trečiadienį per ministrų pasitarimą Kijeve sakė šalies prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas. „Mūsų ginkluotosiose pajėgose paskelbta visiška kovinė parengtis, – sakė jis.

Jei rusai įsiverš į Ukrainą, „jiems nereikės tankų, jie gali tiesiog ateiti“, šypsodamasis sako Levas Nikolajevičius, kuris savo deformuotu pirštu rodo į Rusijos sieną iškart už anų medžių. „Ir mes juos pasveikinsime“, – priduria jis. Pasauliui nerimaujant dėl invazijos per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų konfrontaciją tarp Rytų ir Vakarų, pagyvenę pasienio kaimo Hryhorivkos gyventojai tokios įtampos nejaučia.

Rusijos darbininkai pražygiuos per Raudonąją aikštę Gegužės 1-osios parade – pirmąkart nuo 1991 metų, antradienį pranešė organizatoriai, patriotizmo bangos apimtai šaliai atgaivinus dar vieną sovietinę tradiciją. „Krymas grąžintas Rusijai, o profsąjungos grįžta į Raudonąją aikštę!“ – Maskvos profsąjungų federacijos pirmininkas Sergejus Černovas sakė per spaudos konferenciją.

 Paviešintas vaizdo įrašas iš Ukrainos, kur balandžio 22-osios rytą sprogus degalinei žuvo trys darbuotojos ir du inžinieriai, užėję į „BRSM-Nafta“ degalinę užkąsti. Pranešama, kad sprogimo epicentras buvo degalinės kavinėje, tuo metu ten buvo dešimtys žmonių. Ukrainos prokuratūros teigimu, teroro akto versija nepasitvirtino. Įtariama, kad dėl netinkamai sumontuotos įrangos, įvyko dujų nutekėjimas į pastato rūsį.

 Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai trečiadienį užėmė vietos administracijos pastatus ir milicijos skyrių Horlivkos mieste, stiprindami savo pozicijas pramoninėje šalies širdyje ir nesulaukdami beveik jokio saugumo pajėgų pasipriešinimo. Separatistai regiono milicijos būstinę užblokavo anksčiau šį mėnesį, tačiau Horlivkoje milicijos skyrių ir administracijos pastatą užėmė trečiadienį, vienas milicijos pareigūnas sakė naujienų agentūrai „Reuters“. Šis beveik 300 tūkst.

Pentagonas svarsto galimybes papildomai sustiprinti NATO šalių Rytų Europoje saugumą, didėjant nerimui dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, antradienį nurodė JAV Gynybos departamento atstovas.

(papildyta 23.45) Maidane - masinės muštynės. Unian.net informuoja, kad vienoje iš Maidano barikadų kilo masinės muštynės, kurių dalyviai - nacionalistų aktyvistai ir, kaip manoma, savigynos būrio atstovai. "Gramadska TV" pranešė, kad nacionalistai susirinko prie miesto tarybos pastato, o vėliau pasuko link aikštės. Prie centrinio pašto kolona sustojo ir čia prasidėjo muštynės.

Jungtinės Valstijos sąmoningai neskubino sankcijų įvedimo Rusijai proceso, nes norėjo veikti kartu su savo sąjungininkėmis Europos Sąjungoje (ES) ir stengėsi, kad neišryškėtų nesutarimai šiuo klausimu Bendrijos viduje, sako analitikai. Vašingtonas pirmadienį paskelbė apie virtinę naujų sankcijų dar septyniems asmenims iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, bei 17-ai bendrovių, daugumą kurių kontroliuoja įtakingi Kremliaus šeimininko sąjungininkai.

Rytų Ukrainos Slovjansko miesto, kurį kontroliuoja separatistai, meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas antradienį sakė, kad dėl sulaikytų karinių stebėtojų paleidimo su Vakarais kalbėsis tik tuo atveju, jei Europos Sąjunga (ES) panaikins sankcijas separatistų lyderiams.

  Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė įšaldžiusi aktyvus ir uždraudusi išduoti vizas 15-ai Ukrainos bei Rusijos piliečių, įskaitant Rusijos premjero pavaduotoją Dmitrijų Kozaką ir Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoją Liudmilą Švecovą, tačiau nepaskelbė jokių sankcijų Rusijos verslo lyderiams.

 Rusijos gynybos ministras pirmadienį informavo JAV gynybos sekretorių, kad rusų kariai po pratybų pasienyje su Ukraina sugrįžo į savo nuolatinės dislokacijos vietas, ir paragino Vašingtoną sušvelninti retoriką.

Ukrainos rytuose Donecko mieste į mitingą už valstybės vienybę žygiavusius žmones užpuolė beisbolo lazdomis ir metalo strypais apsiginklavę prorusiški maištininkai, sužeista keliolika žmonių, savo akimis matė naujienų agentūros AFP reporteris. Sužeistuosius greitosios pagalbos mašinos nuvežė į Donecko ligonines. Šis miestas yra vienas iš keliolikos, kuriame prorusiški separatistai yra užėmę administracijos pastatus ir nepripažįsta Kijevo valdžios.

(papildyta 17.25)  Donecke maždaug 300 kaukėtų prorusiškų kovotojų su beisbolo lazdomis pirmadienį užpuolė kritiškai apie Maskvą pasisakiusiam regiono gubernatoriui priklausančio banko skyrių. Grupė separatistų užpuolė metalurgijos ir bankininkystės magnatui bei Dnipropetrovsko gubernatoriui Ihoriui Kolomoiskiui priklausančio banko „Private“ skyrių.

(papildyta 17.28) Rusija pirmadienį pažadėjo „skaudų“ atsaką į naujausias JAV sankcijas septyniems aukštiems JAV pareigūnams ir 17 su Kremliumi susijusių įmonių, reaguodama į prezidento Vladimiro Putiną poziciją dėl padėties Ukrainoje.

Priežastis, kodėl būtent Slavianskas tapo Donbaso „karštuoju tašku“, gali būti skalūnų dujos, mano tsn.ua. Žurnalistai patys ėmėsi „Juzovo projekto“ paslapčių tyrimo, apie kurį nenoriai kalbama ir pačioje Ukrainoje, nes jis slėpia tokius didžiulius resursus, kad galėtų pakeisti pasaulio energetinį žemėlapį.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nesiekia sulaikyti arba varžyti Kinijos stiprėjimo, praėjus kelioms valandoms po to, kai Vašingtonas pasirašė naują gynybos sutartį su Filipinais. Tačiau atvykęs į Filipinus per kelionę po Aziją, kuri yra atidžiai stebima Pekino, B.Obama palaikė Manilos pastangas, kad jos teritorinius ginčus su Kinija svarstytų tarptautinis arbitražas.

Rusijos kino žvaigždė Dmitrijus Diuževas (išgarsėjęs Rusijoje kultiniu vadinamame seriale „Brigada“) savo „Vkontakte“ paskyroje atsiprašė ukrainiečių už viską, ką daro Rusijos valdžia. „Man gėda už mūsų valdžią! Prašau Ukrainos atleidimo už tai, ką dabar daro mūsų valdžią. Aš nenoriu karo taip pat, kaip ir dauguma žmonių mūsų šalyje, tačiau man [taip pat, - red. past.

Didžioji Britanija antradienį organizuos kelias tarptautines derybas, kurių tikslas – sugrąžinti Ukrainai aktyvus, kaip manoma, pavogtus valdant nuverstam prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Slovjanske po derybų išlaisvintas vienas ESBO karinės misijos narys. Jis su ESBO derybinės grupės nariais jau paliko miestą, paneša „RIA Novosti“. Teigiama, kad separatistai paleido Švedijos pilietį. Jį nuspręsta paleisti dėl to, jog vyras serga diabetu. Separatistų nelaisvėje lieka dar 10 misijos narių. Charkove ir Donecke vyko prorusiški ir mitingai už nedalomą Ukrainą. Separatistų organizuoti žmonių susibūrimai nebuvo skaitlingi.

 Buvusį Rusijos magnatą Michailą Chodorkovskį Rytų Ukrainos Donecko mieste sekmadienį pertraukinėjo įpykę promaskvietiški aktyvistai, jam nebuvo leista įeiti į šio separatistų kontroliuojamo miesto rotušę. M.Chodorkovskis, kuris dešimtmetį praleido Rusijos kalėjime, o dabar gyvena išeivijoje Šveicarijoje, Rytų Ukrainoje lankosi norėdamas „pats pamatyti, kas ten vyksta“, sakė jo atstovė Olga Pispanen.

Prorusiški separatistai, kurie Rytų Ukrainos Slovjansko mieste laiko Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarptautinės karinio stebėjimo misijos narius, sekmadienį sakė, kad jie yra „karo belaisviai“, ir atvedė juos į spaudos konferenciją. Tie aštuoni vyrai, visi – europiečiai, priklauso 12 narių ESBO karinio inspektavimo komandai, kuri buvo atsiųsta į Rytų Ukrainą. Kiti keturi nariai yra ukrainiečių karininkai, kurie į tą spaudos konferenciją nebuvo atvesti.

 Prorusiški Ukrainos separatistai, kurie laiko tarptautinę Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojų komandą, sekmadienį sakė, kad sulaikytieji yra „karo belaisviai“. Be to, Slovjansko meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas žurnalistams sakė, kad separatistai taip pat laiko tris Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnus.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui išreiškė susirūpinimą dėl „provokuojamo“ Rusijos pajėgų judėjimo palei Ukrainos sieną, sakė vienas JAV pareigūnas.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį sakė, kad naujos tarptautinės sankcijos, kurios turi įsigalioti Rusijos atžvilgiu, pasiųs žinią, kad ji turi nutraukti savo „provokacijas“ Rytų Ukrainoje. „Mums svarbu žengti tolesnius žingsnius pasiunčiant žinią Rusijai, kad tokia destabilizuojama veikla, vykstanti Ukrainoje, turi liautis“, - sakė B.Obama spaudos konferencijoje Malaizijoje.

 Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Rytų ir Vakarų krikščionybės skirtumai dažniausiai lemia tai, kad politinių pasaulio įvykių atžvilgiu Rytų ir Vakarų krikščionių bažnyčių galvos reaguoja gana skirtingai. Nors Europa gana smarkiai pabrėžia savo sekuliarumą, Vatikanas, o tiksliau – Šventojo Petro sostas, daugeliui vis dar yra gerbtinas moralinis autoritetas, tad iš jo tikimasi aiškaus pasmerkimo, matant politikos sukurtą blogį, neteisybę.

 Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos karo lėktuvas, kirsdamas valstybinę sieną septynis kartus, „provokuoja Ukrainą pradėti karą“. „Rusų karo lėktuvas praėjusią naktį kirto ir pažeidė Ukrainos oro erdvę septynis kartus.

JAV iždo sekretorius Jackas Lew penktadienį interviu radijui sakė, kad Rusijai dėl veiksmų Ukrainoje įvestos sankcijos daro poveikį. „Jei pažvelgtumėte į sąlygas nuo to laiko, kai pradėjome įvedinėti sankcijas, tai jos turi poveikį. Net rusai pripažįsta, kad jos turi poveikį“, – sakė J. Lew „American Public Radio“ laidai „Marketplace“. „[Rusija] negali toliau pažeidinėti Ukrainos suvereniteto [...], nesusidurdama su papildomomis ir griežtesnėmis sankcijomis.

 Popiežius Pranciškus Ukrainos premjerui Arsenijui Jaceniukui šeštadienį pasakė, jog „darys visa, kas įmanoma“ dėl taikos šioje šalyje, į kurią, kaip baiminasi, jau artimiausiomis dienomis gali įsiveržti Rusija. Ukrainos premjeras sutrumpino savo vizitą Romoje ir nedalyvaus sekmadienį įvyksiančioje Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizavimo ceremonijoje, nes Rytų Ukrainoje didėja įtampa, o Vakarų šalys grasina sankcijomis Rusijai.