Karas Ukrainoje

Europos gynybos ministrai ketvirtadienį pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainos pajėgoms, o ši pozicija gali pakurstyti transatlantinius nesutarimus, jeigu Vašingtonas apsispręstų siųsti ginkluotę Kijevui. Jungtinės Valstijos tebesvarsto galimybę skirti letalinę karinę pagalbą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais, tačiau kol kas joks sprendimas nebuvo priimtas, pirmadienį sakė aukšto rango JAV administracijos pareigūnai.

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali surengti hibridinę ataką prieš Baltijos šalis, kad patikrintų, ar NATO mobilizuosis prieš tokį žingsnį, perspėjo buvęs Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).   Interviu britų dienraščiui „The Telegraph“, danų politikas sakė, kad V.Putinas turi pavojingų ambicijų ne vien Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais, bet tikriausiai yra nusiteikęs išmėginti Vakar...

 Ukrainos prezidentūroje ketvirtadienį vakare prezidentas Petro Porošenka priėmė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos prezidentą François Hollande’ą (Fransua Holandą). Tai pranešė Ukrainos vadovo spaudos tarnyba.

 JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) „greitai“ apsispręs, ar aprūpinti Kijevą ginklais kovai su prorusiškais separatistams, tačiau pirmenybę jis teikia diplomatiniam sprendimui, pareiškė ketvirtadienį Kijeve JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris). „Prezidentas nuspręs, esu tikras, greitai“, – sakė J.Kerry žurnalistams, kai Baltieji rūmai parodė ženklų, kad galėtų aprūpinti Ukrainą ginklais, bet pridūrė, kad „pirmiausia pirmenybė, akivaizdu, turėtų būti gebėjimas iš...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as ketvirtadienį atvyko į Kijevą su nauju taikos planu, padėsiančiu sustabdyti kovas Ukrainos rytuose. JAV valstybės sekretorius, anksčiau Kijeve susitikęs su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, neužsiminė apie ginklų tiekimą, kurį pastaruoju metu svarsto Vašingtonas. Jis teigė, kad vienintelis būdas pabaigti konfliktą – atitraukti pajėgas ir sėsti derėtis.

 NATO pajėgų vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) ketvirtadienį perspėjo, kad bet koks žingsnis aprūpinti Ukrainą letaliais gynybiniais ginklais gali sulaukti Rusijos reakcijos.

Jungtinės Valstijos neketina pradėti konflikto su Rusija ir tikisi, kad konfliktą rytinėje Ukrainoje bus galima išspręsti diplomatiniu keliu, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris). Rusijos agresija yra didžiausia grėsmė Ukrainai ir paragino Maskvą nedelsiant prisidėti prie paliaubų įgyvendinimo. „Mes kalbėjome apie didžiausią dabar Ukrainai tekusią grėsmę – tai, kad Rusija tęsia agresiją rytuose, – sakė J.Kerry po derybų su Ukrainos lyderiais.

„Teroristai, numušę keleivinį lėktuvą „Boeing-777“ kartu su beveik 300 keleivių jame, iš tiesų taikėsi į krovininį lėktuvą „An-26“, tuo metu skridusį netoli nuo boingo“, – slon.ru cituoja Ukrainos prezidento patarėją Jurijų Biriukovą. „Jie juk patys vėliau skelbė, kad medžiojo „An-26“ – desantinį-krovininį lėktuvą.

  NATO gynybos ministrai ketvirtadienį turi pritarti tolesnėms priemonėms, turinčioms sustiprinti Aljanso pozicijas Rytų Europoje, įskaitant sprendimą įkurti mažų vadaviečių tinklą.   Šis štabų tinklas galės itin greitai sustiprinti regiono gynybą, jeigu kiltų kokia nors grėsmė iš Rusijos pusės.

 JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) siūlomas kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) trečiadienį pareiškė esąs „linkęs“ tiekti ginklus Ukrainai, kad padėtų Kijevo vyriausybei kovoti su prorusiškais separatistais.

Mažiausiai du sviediniai, trečiadienį sprogę šalia vienos ligoninės pagrindinėje Ukrainos separatistų tvirtovėje Donecke, užmušė bent tris netoli buvusius žmones. Tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi įvykio liudininkais. Nuotraukose iš įvykio vietos matyti didelis sviedinio sprogimo išmuštas krateris priešais 27-ąją ligoninę pietvakariniame Donecko Kirovo rajone.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė neabejojantis, kad Jungtinės Valstijos aprūpins jo šalį ginklais, kurie būtų naudojami vyriausybės pajėgų mūšiuose su prorusiškais separatistais, kai Vašingtonas pasiuntė signalą, kad gali žengti šį rizikingą žingsnį. „Nė kiek neabejoju, kad sprendimas dėl galimo ginklų tiekimo Ukrainai bus patvirtintas tiek Jungtinių Valstijų, tiek kitų mūsų partnerių“, – teigė P. Porošenka.

 Kovai Rytų Ukrainoje tęsiantis apsiskelbusių Donecko ir Luhansko respublikų vadai pareiškė, kad sutinka tartis dėl paliaubų ir taikos, tačiau Kijevas privalo vienašališkai nutraukti ugnį. Įtampai šalies rytuose vis didėjant Jungtinės Valstijos pareiškė, kad ginklų artimiausiu metu Ukrainai netieks. Sugriauti namai ir gatvėje gulintys lavonai – tai kasdienis vaizdas karo kamuojamoje Rytų Ukrainoje.

 Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlo Seimui priimti rezoliuciją, kuria parlamentas įsipareigotų siekti, kad už atakas prieš civilius Ukrainoje atsakingi asmenys būtų teisiami Hagos tribunolo teisme dėl nusikaltimų prieš žmoniškumą.

Edvardas Špokas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulio banko reitinge „Doing business“ Ukraina pakilo per šešiolika pozicijų – dėl to, kad supaprastino mokesčių mokėjimą įmonėms, įvedė elektronines deklaracijas. Verslininkai pripažįsta, kad biurokratija gal ir sumažėjo, tačiau dėl visos šalies ekonominio nuosmukio padėtį vertina kaip sudėtingą. Nedidelę leidybos įmonę turintis ukrainietis Denisas Chmarskijus dėl sumažėjusių užsakymų prieš metus atleido kelis darbuotojus.

NATO karinė vadovybė ir JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pareigūnai, regis, artėja prie sprendimo pasiųsti ginamosios ginkluotės Kijevo vyriausybės pajėgoms, kovojančioms su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose, sekmadienį pranešė dienraštis „The New York Times“. Nors B.Obama dar nėra apsisprendęs, ar skirti Ukrainai „letalinės pagalbos“, jo administracija vėl ėmėsi šio klausimo, suintensyvėjus mūšiams tarp Kijevo pajėgų ir Kremliaus palaikomų separatistų.

 Mažiausiai 19 karių ir civilių gyventojų žuvo Rytų Ukrainoje, kur, žlugus deryboms dėl ugnies nutraukimo, sekmadienį toliau vyko įnirtingi vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų susirėmimai. Ukrainos kariškiai pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas 13 karių žuvo, o dar 20 buvo sužeisti.

Ukrainos rytuose tęsiantis vyriausybės pajėgų susirėmimams su prorusiškais separatistais, per pastarąją parą regione žuvo mažiausiai šeši civiliai žmonės ir du kariai, sekmadienį pranešė vyriausybės pareigūnai ir sukilėliai. Trys civiliai žuvo ir vienas buvo sunkiai sužeistas, kai į jų namus vyriausybės pajėgų kontroliuojamose gyvenvietėse palei fronto liniją Luhansko srityje pataikė artilerijos sviediniai, sakė Kijevo vyriausybei pavaldus Luhansko srities gubernatorius Henadijus Moskalis.

 Minske šeštadienį vykusiose taikos derybose, kuriose Ukrainos vyriausybė tikėjosi susitarti dėl paliaubų su prorusiškais separatistais, baigėsi nepasiekus jokio susitarimo, nurodė Kijevo delegacijos vadovas. Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad derybos „buvo sužlugdytos“, kai į jas neatvyko aukščiausieji separatistų lyderiai, o jų derybininkai atsisakė tartis dėl plano, numatančio nedelsiamą paliaubų paskelbimą.

Ukrainos rytuose iš Debalcevės penktadienį išvežta 310 gyventojų: 250 – į Sviatohirską, 60 – į Artemivską, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. „Iš viso per tris paras iš Avdijivkos, Debalcevės ir Svitlodarsko išvežti 956 gyventojai, tarp kurių buvo 161 vaikas“, – sakoma šios žinybos pranešime šeštadienį. Pranešama, kad Avdijivkoje neveikia centralizuotas vandens, elektros ir šilumos tiekimas. Gelbėtojai kasdien į Avdijivką ir Debalcevę pristato humanitarinę pagalbą.

 Kijevo provakarietiški lyderiai tikisi šeštadienį surengti derybas dėl paliaubų su prorusiškais separatistais, nors šie pažadėjo tęsti puolimą rytų Ukrainoje, jeigu derybos žlugs. Naujausią derybų Minske ratą buvo susitarta surengti penktadienį, spaudžiant Europos pasiuntiniams, bet jis buvo atidėtas, kilus nesutarimų, kas turėtų atstovauti separatistams.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perspėjo Rusiją, jog svarsto galimybę įvesti jai naujas sankcijas dėl padėties Ukrainos rytuose, ir sveikino Europos Sąjungos (ES) sprendimą išplėsti Maskvai jau taikomas varžomąsias priemones.

Europos Sąjunga (ES) pratęsė sankcijas Rusijai iki rugsėjo, taip pat bus plečiamas į Europos erdvę neįleidžiamų asmenų „juodasis sąrašas“. Tokį sprendimą ketvirtadienį Briuselyje neeiliniame posėdyje priėmė Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryba, BNS patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ukrainos armija ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos palaikomi separatistai buvo užėmę dar vieną miestą, atakuodami vyriausybės pajėgas rytinėje šalies dalyje, bet vėliau iš ten buvo išprašyti. Kariuomenės atstovas Vladislavas Selezniovas sakė, kad separatistų pajėgos, palaikomos tankų, ketvirtadienį atakavo Vuhlehirsko miestą, o vyriausybės kariai kovėsi stengdamiesi jas nustumti atgal. Tuo tarpu pulko „Azov“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ nurodoma, kad separatistų ataka atremta.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) trečiadienio vakarą pratęsė Rusijos balsavimo teisių suspendavimą iki balandžio mėnesio, o Rusijos delegacija į šį žingsnį reagavo pareikšdama, kad iki metų pabaigos pasitraukia iš šio parlamentinio forumo. Sprendimas pratęsti sankcijas Rusijai buvo priimtas 160 balsų prieš 42, dar 11 delegatų per balsavimą susilaikė.

 Jungtinės Valstijos trečiadienį pasiuntė aiškų signalą Rusijai, kad jai gresia tolesnės sankcijos dėl jos vaidmens kurstant smurtą rytų Ukrainoje.

Rusijos remiamų separatistų įvardijimas teroristais padėties Ukrainoje nepakeistų, sako ekspertai. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiko Mariaus Laurinavičiaus, tai pakeistų Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius. „Kadangi jau yra 100 kartų pripažinta, kad vadinamuosius separatistus, kurie iš tikro yra teroristai, remia Rusija, Rusija automatiškai taptų terorizmą remiančia valstybe. Tam taikomos teisinės pasekmės, kurių Vakarai nepasiryžę priimti.

Europos Sąjunga (ES) iki šių metų pabaigos pratęs priemones, kurių imtasi po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos dešimtims Rusijos ir Ukrainos piliečių – lėšų įšaldymą ir kelionių draudimą, sakoma pranešimo projekte, su kuriuo susipažino agentūra „Reuters“ apie . Pranešime, kuris paruoštas ketvirtadienio neeiliniam ES užsienio reikalų ministrų susitikimui, sakoma, jog praėjusį kovą įvestos sankcijos asmenims, kenkiantiems Ukrainos suverenumui, bus pratęstos iki 2015 metų gruodžio.

Rusijos karo žurnalistas Arkadijus Babčenka apie karą žino ne iš nuogirdų – savanoriškai dalyvavo abiejuose Čečėnijos karuose. Nuo 2000-ųjų su pertraukomis dirba karo žurnalistu, taip pat rašo knygas. Socialiniame tinkle „Facebook“ aktyviai aptaria įvykius Ukrainoje.

 Lietuva ir Ukraina trečiadienį pasirašė dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje planą 2015 metams, kuriuo numatomi Ukrainos kariuomenės atstovų mokymai bei konsultacijos Lietuvoje, bendros karinės pratybos abiejose šalyse, kariškių gydymas ir kitos priemonės.

 Trečiadienį Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas dėl humanitarinės pagalbos Ukrainai suteikimo. Ministrų kabineto sprendimu leista panaudoti priemones iš valstybės rezervo sudarant humanitarinės pagalbos siuntą nuo karo veiksmų nukentėjusiai Ukrainai.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, antradienio vakarą kalbėdamiesi telefonu, išsakė susirūpinimą dėl Rusijos vaidmens rytų Ukrainą krečiančiame konflikte ir sutarė, kad reikia rasti lėšų Ukrainos ekonomikai stabilizuoti. Baltieji rūmai nurodė, kad abu lyderiai yra susirūpinę dėl "Rusijos materialinės paramos separatistams" ir jos nesugebėjimo laikytis pernai rugsėjį Minske pasirašytos paliaubų sutarties.

  Žinių radijas Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigia, kad dėl kruvinų išpuolių Ukrainos mieste Mariupolyje atsakomybę turi prisiimti Rusija. ES sankcijos Rusijai esą dar nėra „išsemtos“ ir turi būti griežtinamos.   „Mūsų spaudimas turi būti nuoseklus, tam tikra prasme ir politinė izoliacija, turi būti efektyvus. Ar mes pajėgsime tą padaryti, labai sunku atsakyti, nes reikia vieningo sprendimo.

 Buvęs Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis piktinasi, kad nepaisant atsinaujinusio smurto Rytų Ukrainoje, Vakarai ir toliau drebina kinkas prieš Rusiją užuot ėmęsi veiksmų. „Svarstymai, ar ką nors daryti, yra niekinga laikysena. Jau seniai turėjo būti tai svarstoma. Ir ar to pakanka, jei padėtis blogėja, ar tyčia bloginama. Dabar Rusija mulkina visus ir žemina. Ir Vakarai tai priima“, – teigia jis.

Kaukėti Rusijos riaušių policininkai pirmadienį surengė reidą Krymo totorių televizijos ATR biure; ši etninė mažuma nepritarė Maskvos pernai įvykdytai Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijai. Šiuos rusų policijos veiksmus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) laiko žiniasklaidos laisvės pažeidimu. Dešimtys ginkluotų kaukėtų asmenų kratė ATR kanalo būstinę Simferopolyje, konfiskavo serverius ir kitos įrangos.

 NATO vadovas Jensas Stoltenbergas „nesąmone“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienio kaltinimus, esą Ukrainos armija yra paprasčiausiai Vakarų Aljanso „užsieninis legionas“, kurio pagrindinis tikslas – sulaikyti Rusiją. „Pareiškimas, kad Ukrainoje veikia NATO legionas, yra nesąmonė. Ten nėra NATO legiono, o užsieniečių pajėgos Ukrainoje yra rusai“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po NATO ir Ukrainos komisijos susitikimo.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį pareiškė esantis smarkiai susirūpinęs dėl naujų paliaubų pažeidimų Ukrainoje, kai per raketų smūgį Kijevo vyriausybės kontroliuojamame uostamiestyje žuvo 30 žmonių. B.Obama pridūrė, kad Vašingtonas svarstys visas papildomas priemones, išskyrus karinius veiksmus, galinčius priversti Maskva pakeisti savo politiką Ukrainos atžvilgiu.

 Rusija šeštadienį blokavo Vakarų šalių palaikomą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pranešimą, siekiant pasmerkti beatodairišką Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apšaudymą raketomis, per kurį žuvo apie 30 civilių, o dar per 90 žmonių buvo sužeisti.

„Donecko liaudies respublikos“ separatistai kartu su Rusijos kariais šeštadienį apšaudė Mariupolį. Pranešama, kad 30 žmonių žuvo, 95 sužeisti. Prorusiškų separatistų Ukrainoje lyderis Aleksandras Zacharčenka pareiškė, kad pradėtas Azovo jūros uosto Mariupolio puolimas. 21:37 val. Rusija ruošia naują provokaciją Ukrainos rytuose, kad turėtų „patikimą pretekstą“ įvesti savo karius į Ukrainos teritoriją, skelbia Ukrainos Antiteroristinės operacijos (ATO) štabas.

Teroristų pareiškimai, kad jie jau įžengė į Mariupolio pakraščius – netiesa, „TVrain“ patikino Pulko „Azov“ atstovas Andrijus Djačenka. Pasak jo, priešo daliniai yra maždaug už 20–25 km nuo miesto. „Neaišku – galbūt tai farsas, galbūt jie iš tikrųjų rengiasi puolimui. Tačiau faktas, kad jų nėra Mariupolyje. Prisiminkite, kai vyko mūšiai dėl oro uosto, jie per dieną jį „paimdavo“ 156 kartus – dabar elgiasi taip pat“, – sakė A. Djačenka.

 Europos Sąjunga šeštadienį pasmerkė atakas raketomis, kurios strateginiame Ukrainos uostamiestyje nužudė mažiausiai 30 žmonių, bei perspėjo, kad kovų eskalavimas pakenks ES ir Rusijos santykiams. Toks eskalavimas „neišvengiamai ves prie dar didesnio ES ir Rusijos santykių blogėjimo“, sakoma ES užsienio politikos vadovės Federica Mogherini (Federikos Mogerini) pareiškime.

Prorusiškų teroristų vykdomas kruvinas išpuolis, nusinešęs dešimtis Mariupolio gyventojų gyvybių, nėra tiesiog teroro aktas. Tai – nusikaltimas prieš žmogiškumą, vertas Hagos tribunolo teismo, sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Lenkiu galvą prieš visus tuos, kurie mirė šiandien ir ankstesnių išpuolių metu“, – kalbėjo P. Porošenka. Jo teigimu, teroristų išpuolis – tai išpuolis prieš taikius Donbaso gyventojus.

Speciali Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėsenos misija tiria Mariuplio apšaudymo aplinkybes Ukrainos Donecko srityje. „Į apšaudymo vietą Mariupolyje išsiųsti stebėtojų patruliai rinkti informacijos. Vėliau paskelbsime operatyvinę ataskaitą apie padėtį“, – pranešė misijos atstovė spaudai Irina Gudyma šeštadienį. ESBO misija paragino konfliktuojančias puses laikytis Minsko susitarimų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka skubiai grįžta iš Saudo Arabijos, kad sekmadienį surengtų Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdį dėl Mariupolio apšaudymo. „Tarptautinė koalicija, remdama Ukrainą, privalo duoti ryžtingą atkirtį teroristų nusikaltimams, sustiprinti visų formų spaudimą tiems, kas juos remia ir visokeriopai palaiko.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį paragino Maskvą prisiimti savo atsakomybę separatiniam karui Ukrainoje užbaigti. „Laikas baigiasi Rytų Ukrainoje, kur kovų eskalavimas atnešė pernelyg daug civilių, kaip ir karinių, aukų“, – sakoma ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini pareiškime. F. Mogherini sakė, kad aštuonių civilių gyventojų žūtis per autobuso apšaudymą separatistų kontroliuojamame Donecke rodo, kaip svarbu skubiai stabdyti smurtą.

Žinių radijas  Latvijos raginimai griežtinti sankcijas Rusijai vargu ar pasieks tikslą. Tai Žinių radijui teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė. Pasak jos, sutarimo dėl sankcijų griežtinimo Europos Sąjungoje toli gražu nėra.  „Mes prieš keletą dienų kalbėjome apie sankcijų silpninimą, o dabar vėl kalbame apie sankcijų sugriežtinimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį piktinosi Ukrainos lyderiais, davusiais „nusikalstamus įsakymus“ smogti į gyvenamus rajonus Ukrainos rytuose, o Rusijos remiami separatistai karingai pareiškė nebesiimsią iniciatyvos siekti taikos derybų.

Kodėl suintensyvėjo karo veiksmai Rytų Ukrainoje? Ukrainiečių kariškiai praneša, kad Rusijos kariuomenė puola ne tik Donecko oro uosto, bet iš esmės visomis kryptimis. Visos kalbos, kad žiemą karo veiksmai bus tik rusenantys, liko panašios į muilo burbulus. Vėl vyksta aršūs mūšiai, žūsta ne tik kariškiai, bet ir civiliai gyventojai. Kodėl būtent dabar Vladimiras Putinas nusprendė pradėti puolimą? Vieno paaiškinimo nėra.

Ukrainos prorusiškų separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka penktadienį pareiškė nebeplanuojantis siekti derybų dėl paliaubų su Kijevo vyriausybe, kai pastarąją savaitę atsinaujino įnirtingi susirėmimai rytiniame regione. Tai pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Šį mėnesį suintensyvėjus mūšiams Rytų Ukrainoje, Maskvos palaikomi sukilėliai dabar kontroliuoja didesnę teritoriją, negu buvo numatyta rugsėjį Minske pasirašytame paliaubų susitarime.