Karas Ukrainoje

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto trečiadienį paskelbė, kad Suomijos vyriausybė parengs sprendimą apriboti turistų iš Rusijos atvykimą. Toks sprendimas reikštų, kad Rusija bus visiškai atitverta nuo Europos antžeminiu keliu, nes rusų turistams duris uždarė visos Baltijos šalys bei Lenkija.

 Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį neeiliniame posėdyje svarstė galimybę įvesti naujas sankcijas Rusijai, šiai paskelbus dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, sakė bloko diplomatijos vadovas.

Vakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros. Tuo metu dalis šaltinių teigia, kad nurodymus generolams, esantiems Ukrainoje, duoda pats V. Putinas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:58 | V. Zelenskis: Ukrainoje žuvo 55 tūkst.

Ukrainai pavyko iš Rusijos nelaisvės susigrąžinti dalį Mariupolio gynėjų, praneša „Ukrinform“. Kaip rašoma straipsnyje, apie tai praneša įvairūs „Telegram“ kanalai ir paskyros kituose socialiniuose tinkluose. Pranešama, kad tarp susigrąžintųjų yra Mariupolio patrulinės policijos vadovas Michailas Veršininas. Informaciją apie jo paleidimą zn.ua pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. M. Veršininas nelaisvėje buvo laikomas nuo šių metų gegužės.

Jokie Rusijos vadovybės pareiškimai nepaveiks ukrainiečių pasiryžimo kovoti už savo laisvę. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikins visus, kurie atvyks į Ukrainos teritoriją su ginklais, nepriklausomai nuo to, ar jie čia atvyko savo noru, ar dėl mobilizacijos, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnyj. Tokia yra jo reakcija į Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino paskelbtą dalinę mobilizaciją Rusijoje, rašo UNIAN.

Dėl pastarųjų Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino veiksmų reikia naujo Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai etapo, CNN pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Trečiadienį V. Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją Rusijoje ir dar kartą pagrasino branduolinio ginklo panaudojimu. „Prezidentas V. Putinas dabar rodo savo silpnumą.

Rusija mobilizuos 300 tūkst. neapmokytų ir nepatyrusių rezervistų ir tai gali būti labai pavojingas žingsnis, „Sky news“ pareiškė karo analitikas Seanas Bellas. „Iš tikrųjų jie turi apie du milijonus rezervistų, kurie tarnavo kariuomenėje per pastaruosius penkerius metus. Jei ekstrapoliuosite, tai yra apie 25 milijonai rezervistų, kurie kažkada tarnavo kariuomenėje. Visų šių skaičių problema yra ta, kad jie atrodo labai grandioziniai. Kalbant apie 300 tūkst.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino grasinimas branduolinio ginklo panaudojimu yra blefas, sako VU TSPMI profesorė, politologė Margarita Šešelgytė. Anot jos, V. Putinui blefuoti sekasi vis prasčiau, o jo žodžiais tiki vis mažiau Vakarų pasaulio lyderių. Vis dėlto jei V. Putinas išties pasiryžtų panaudoti branduolinį ginklą, tai reikštų ne tik jo, bet ir jo aplinkos pabaigą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją, prie Lietuvos sienos gali padažnėti incidentų. Todėl, anot jo, dabar yra tinkamas metas įsitikinti, ar Lietuva sugebėtų tinkamai į juos reaguoti. Apie tai G. Nausėda kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Lietuvos prezidentas sako, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, pradėdamas dalinę mobilizaciją, jaučia desperaciją.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad jo sąjungininkai Vakaruose turėtų didinti karinę pagalbą Ukrainai ir dar labiau izoliuoti Rusiją, šios šalies prezidentui Vladimirui Putinui leidus suprasti, kad Maskva galėtų panaudoti branduolinį ginklą karo draskomoje kaimyninėje šalyje. „Vienintelis tinkamas atsakas į karingus V. Putino grasinimus yra dvigubai didesnė parama Ukrainai. Daugiau sankcijų Rusijai. Daugiau ginklų Ukrainai. Daugiau solidarumo su ukrainiečiais.

Dalinė mobilizacija Rusijoje rodo, kad šalis agresorė susiduria su problemomis dėl personalo, skirto karui su Ukraina, verbavimo, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, be kita ko, Rusija nori Ukrainą paskandinti savo karių kraujyje. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo interviu laikraščiui „Bild“. „Jau žinome, kad jie (Rusijos vadovybė – red. past.) mobilizavo kadetus, vaikinus, kurie negali kariauti. Šie kadetai žuvo. Jie net negalėjo baigti mokslų.

Vladimiro Putino paskelbtas sprendimas dėl dalinės mobilizacijos ir pasakytoje kalboje vis skambėję grasinimai Vakarams daug ką verčia svarstyti – ar karas neišsiplės į NATO rytinį flangą. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys ramina nerimaujančius ir pabrėžia, kad Rusijos sprendimas yra pirmiausia susijęs su situacija Ukrainoje, o ne kariniais veiksmais prieš Vakarus.

Jungtinės Valstijos „labai rimtai“ vertina „neatsakingą“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino užmaskuotą grasinimą panaudoti branduolinius ginklus, trečiadienį pareiškė vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas. „Tai yra neatsakinga retorika, kuomet taip kalba branduolinė galybė. Tačiau tai nėra netipiška tam, kaip jis kalba pastaruosius septynis mėnesius, ir mes tai vertiname labai rimtai“, – televizijos ABC eteryje kalbėjo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pranešimas apie pradedamą dalinę mobilizaciją Rusijoje yra žingsnis, kurio buvo galima tikėtis. Tai rodo, kad V. Putinui šiuo metu sekasi sunkiai, sako JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, rašo CNN. V. Putinas trečiadienį savo kalboje pranešė apie dalinę mobilizaciją Rusijoje ir pagrasino branduoliniu ginklu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 21-ąją paskelbė „dalinę“ mobilizaciją kovoti su Ukrainos teritoriją ginančia šios šalies kariuomene. Tai tik trečias atvejis per visą Rusijos istoriją, įskaitant abu pasaulinius karus, kuomet šalyje skelbiama mobilizacija. Leidinio „Holod“ žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Kremliaus paskelbta mobilizacija yra vos trečioji per visą Rusijos istoriją.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie dalinę mobilizaciją Rusijoje ir būsimus „pergalingus referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose, gynybos ekspertai sako, kad griausmingos kalbos ir bauginimai, deja, atsimuša į rusiškąją realybę. Rezervistų Rusijoje yra kelis kartus mažiau, nei skelbiama, mobilizacijai nepasiruošta, o ginkluotis teks sovietiniais ginklais, puoštis senoviniais šalmais.

Latvijai apsisprendus, kad neketina išduoti humanitarinių vizų nuo Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos sprunkantiems Rusijos Federacijos piliečiams, Lietuva skelbia neketinanti sekti Latvijos pavyzdžiu. „Lietuva neturi tikslo ir pajėgumų išduoti vizas visiems humanitariniais pagrindais prašantiems Rusijos Federacijos piliečiams. Tam reikalingi ir su nacionalinio saugumo klausimais susiję patikrinimai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymas dėl dalinės karinės mobilizacijos ir siekis surengti referendumus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos rodo jo „desperaciją“ dėl Maskvos karinių nesėkmių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Europos Sajungos atstovas spaudai. „Tai tik dar vienas įrodymas, kad Putino nedomina taika, kad jis suinteresuotas agresijos karo eskalavimu“, – sakė ES atstovas spaudai Peteris Stano.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis skelbti dalinę mobilizaciją yra lūžinis momentas kare. Politiko pastebėjimu, Rusijai paskelbus mobilizaciją, dabar spręsis ne V. Putino režimo likimas, bet visos Rusijos. „Putinui paskelbus mobilizaciją dėl karo Ukrainoje ir dar kartą pagrasinus branduolinio ginklo panaudojimu, Kremlius priėmė sprendimą eiti va bank. Tai galima laikyt lūžiniu momentu kare.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas pašiepiamai atsiliepė apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino trečiadienį paskelbtą sprendimą mobilizuoti kariuomenės rezervistus. Rusai, reikalavę sunaikinti Ukrainą, galiausiai gavo mobilizaciją, uždarytas sienas, blokuotas sąskaitas bankuose, kalėjimą už dezertyravimą, taip pat „gaidžių“ specialiuosius būrius privačiose karinėse kompanijose, parašė M. Podoliakas savo „Twitter“ paskyroje.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareiškė, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija atves prie „didžiulės tragedijos“.  Balsingiausias V. Putino kritikas tai sakė vaizdo ryšiu per teismo posėdį, kuriame nagrinėjama viena iš jo bylų.     „Tai sukels didžiulę tragediją, daugybę mirčių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų, į Europos Komisiją ketinama kreiptis pagalbos jų apgyvendinimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu pabėgėlių priėmimui ieškoma didesnių patalpų savivaldybėse ir kol kas suplanuota, kur galėtų apsigyventi 25 tūkst. žmonių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, reaguodamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus, teigia, kad mobilizacija bus vykdoma ir Kaliningrado srityje, todėl Lietuvai nereikia prarasti budrumo. Socialiniame tinkle ministras pridūrė, kad Rusija atsidūrė beviltiškoje situacijoje, todėl visais įmanomais būdais bando išsaugoti okupuotas Ukrainos teritorijas.

Rusai masiškai puolė pirkti skrydžių į „priimančių šalių“ sostines. „Aviasales“ tinklapyje matyti, kad bilietų šiomis kryptimis buvo skubiai išpirkti ne tik tiesioginiai skrydžiai, bet ir „su vienu persėdimu“. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus „dalinę mobilizaciją“ staiga kilo didžiulis susidomėjimas galimybėmis palikti šalį.

Britai gana rimtai žiūri į Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimą branduoliniais ginklais ir teigia, kad tokios kalbos rodo situacijos eskalaciją. Vis dėlto, grasinimas branduoliniu karu toli gražu nerodo, kad V. Putinas kontroliuoja padėtį kare, pažymėjo viena britų parlamentarė.

Vos tik Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienio rytą pareiškė, kad sprendimas dėl dalinės mobilizacijos Rusijoje jau pasirašytas, internautai ėmė leipti juokais ir dalintis savo sukurtais pokštais. Štai viename jų V. Putinas į karą esą siunčiamam rusų kariui sako „Ivanai, laikas mirti“. Kitame V. Putinas vaizduojantis į karą vežantis mažus uniformuotus vaikus.

Ukrainos branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“ trečiadienį apkaltino Rusiją vėl sudavus smūgį Zaporižios atominei elektrinei pietų Ukrainoje.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino trečiadienį paskelbta dalinė mobilizacija rodo prastą šalies padėtį, tačiau siunčiami rezervistai kare prieš Ukrainą tebus „patrankų mėsa“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Na ką, Putino „trijų dienų pergalingas karas“ pasiekė mobilizacijos etapą. Vadinasi, visai prasta padėtis“, – feisbuke trečiadienį paskelbė ministras.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu po ilgos pertraukos paviešino nukautų Rusijos karių Ukrainoje skaičių – 5937. Tai yra bent dešimt kartų mažiau už Ukrainos ar Vakarų žvalgybos pateikiamus skaičiavimus. Rusijos gynybos ministras taip pat pareiškė, kad Ukraina „jau neteko pusės kariuomenės“ (jo teigimu, Ukraina neteko daugiau nei 61 tūkst. karių, dar 49 tūkst.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naujausioje savo kalboje pagrasino, kad tiems, kurie prieš Rusiją esą vykdo branduolinį šantažą, tai gali atsiliepti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje, praneša šalies žiniasklaida. Šiandien, rugsėjo 21-ąją, prasidedanti dalinė mobilizacija apims tuos asmenis, kurie yra atsargos kariai ir kurie buvo atlikę tarnybą Rusijos kariuomenėje, turi atitinkamą karinę specialybę ir patirtį.

Kremlius trečiadienio rytą patvirtino dalinę, bet ne visuotinę mobilizaciją šalyje. Dar iki šiol sprendimo Ukrainos gynybos ekspertas Valerijus Ryabychas tvirtino, kad sprendimas paskelbti visuotinę mobilizaciją Kremliui būtų sudėtingas. Jo teigimu, kol kas savo sprendimais Dūmoje Kremlius tik tikrina savo visuomenės reakciją į galimą mobilizaciją, tačiau tikrasis jos paskelbimas kol kas atrodo sunkiai tikėtinas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Jungtinėms Tautoms pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą primena imperializmo epochą. „Tai, ką matome nuo vasario 24 dienos, yra grįžimas į imperializmo ir kolonijų amžių. Prancūzija su tuo nesutinka ir atkakliai sieks taikos“, – sakė jis JT Generalinei Asamblėjai. „Kas dabar yra hegemonas, jei ne Rusija?“ – klausė jis.

Rugsėjo 20-ąją visa Rusijos Federacija nuščiuvo, laukdama savo prezidento Vladimiro Putino kalbos, kuri, kaip tikėjosi daugelis, galėjo būti susijusi su pseudoreferendumais okupuotose Ukrainos teritorijose ir informacija apie mobilizaciją šalyje. Baimindamiesi karo eskalacijos, Rusijos Federacijos piliečiai masiškai ėmė ieškoti, kaip dingti iš šalies. Tačiau V. Putinas taip ir nepakalbėjo.

Rusijos Federacijai spurdant dėl pseudoreferendumų, kuriais ketinama laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas įtraukti į savo sudėtį, paraleliai girdimos kalbos, kad po „referendumų“ Rusija turėtų dingstį skelbi visuotinę mobilizaciją. Tačiau Rusijos Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas tikina, kad visuotinės mobilizacijos šalyje esą nebus. Anot jo, įstatymas, įvedantis „mobilizacijos“ sąvoką į Rusijos Federacijos baudžiamąjį kodeksą, nereiškia bendros mobilizacijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį padėkojo Vakarų sąjungininkams, pasmerkusiems okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. „Dėkoju visiems Ukrainos draugams ir partneriams už tai, kad masiškai ir griežtai pasmerkė Rusijos ketinimus surengti dar daugiau pseudoreferendumų“, – sakė jis savo kasdieniame kreipimesi.

Rusijai paskelbus apie dalinę mobilizaciją, trečiadienio vakarą pranešama apie protestus Rusijoje. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad policija su protestuotojais Maskvoje elgiasi grubiai, anot aktyvistų, šalyje jau buvo sulaikyta daugiau nei 1,3 tūkst. protestuotojų. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:04 | Per protestus Rusijoje sulaikyta virš 1,3 tūkst.

Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje Europai gresia branduolinės katastrofos pavojus, antradienį per Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją Niujorke sakė Lietuvos prezidentas. Gitanas Nausėda taip pat ragino tarptautinę bendruomenę atskirti agresorę nuo aukos. „Pastarieji keli mėnesiai taip pat parodė, kad Europai gresia branduolinės katastrofos pavojus. Rusijos karių ir ginkluotės dislokavimas Zaporižios atominėje elektrinėje kelia nerimą ir yra visiškai nepriimtinas.

Kazachstano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad netyčia balsavo už leidimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasirodyti Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje nuotoliniu būdu. Anksčiau šis sprendimas, už kurį balsavo absoliuti dauguma JT narių, sukėlė Kremliaus nepasitenkinimą. Rusija prieštaravo V. Zelenskio nuotoliniam pasirodymui, tačiau vos 7 šalys balsavo prieš išskirtinių teisių suteikimą: Baltarusija, Rusija, Nikaragva, Kuba, Šiaurės Korėja, Sirija ir Eritrėja.

Antradienį Donecko ir Charkivo sričių riboje iškelta Ukrainos vėliava, „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, rašo CNN. „Ant įvažiavimo ženklo, įrengto Donecko ir Charkivo sričių pasienyje, iškelta Ukrainos vėliava!“ – pranešė jis. „Mūsų ginkluotųjų pajėgų dėka ši Kyjivo-Charkivo-Dovžanskio plento atkarpa yra laisva nuo okupantų, tačiau itin pavojinga, nes tiesiog prikimšta mirtinai pavojingo metalo laužo“, – įspėjo P. Kyrylenko.

JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas pareiškė, kad Vašingtonas turi informacijos, jog Vladimiras Putinas ruošiasi galimai mobilizacijai. Anot jo, Vašingtonas turi informacijos apie pranešimus, kad Rusijos režimo lyderis V. Putinas galimai svarsto galimybę duoti įsakymą mobilizacijai. J. Sullivano teigimu, tai niekaip nepakenktų Ukrainos gebėjimui atremti Rusijos agresiją.

Rusija stiprina „branduolinį šantažą“, bombarduodama Pietų Ukrainos atominės elektrinės teritoriją, antradienį pareiškė jos direktorius Ihoris Polovyčius. Po pirmadienio smūgio pietinėje Mykolajivo srityje „prasidėjo antrasis jų branduolinio šantažo etapas“, sakė I. Polovyčius. Išpuoliai aplink Ukrainos branduolinius objektus paskatino Kyjivą ir jo Vakarų sąjungininkus paraginti demilitarizuoti aplink šiuos kompleksus esančias teritorijas.

Keturšaliame susitikime Niujorke Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino reikalauti Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus. Jis pabrėžė, kad būtina kelti Rusijos karo nusikaltimų, branduolinio šantažo, tarptautinės teisės ir humanitarinių normų nepaisymo klausimus Jungtinėse Tautose (JT). Tai G. Nausėda sakė per keturšalį koordinacinį susitikimą su Lenkijos, Estijos ir Latvijos prezidentais Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Alaru Karisu bei Egilu Levitu, pranešė Prezidentūra.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu rugsėjo 20-ąją, remiantis Rusijos žiniasklaida, turėjo kreiptis į šalies gyventojus. Tačiau vėliau pasirodė neoficialūs pranešimai, kad Rusijos prezidento kalbos įrašas bus parodytas rugsėjo 21-ąją. Oficialus Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas su žiniasklaida nebendrauja ir yra „dingęs“, skelbia Rusijos leidiniai. 23:22 | „Baza“: Putino kalba bus parodyta rugsėjo 21-ąją, 9-10 ryto.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paragino rasti „orią išeitį“ iš septynis mėnesius trunkančios krizės, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. R. T. Erdoganas, naudodamasis gerais darbiniais santykiais su Maskva ir Kyjivu, bando rasti diplomatinį karo sprendimą. Jis telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu likus kelioms akimirkoms iki kreipimosi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos atidarymo sesijoje, kuriame paragino skubiai siekti taikos.

NATO, Jungtinės Valstijos bei Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pasmerkė okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų. „Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais grindžiama tarptautinė sistema“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Žuvusius savo karius Ukrainos pietuose rusai yra priversti gabenti sunkvežimiais, sako Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas, rašo UNIAN. Anot jo, taip pat pasitaiko atvejų, kai rusai palaidoja dar gyvus sužeistus savo karius. Kaip sako S. Chlanas, Ukrainos pietuose sužeidžiama daugybė rusų karių. Jų ligoninės yra perpildytos. „Jie sunkvežimiais atveža savo lavonus ir masiškai juos laidoja. Kartu su jais atvyksta ir sužeisti kariai. Juos taip pat palaidoja.

Rusija mano, kad jos rugsėjį keturiuose Ukrainos regionuose organizuojami pseudoreferendumai gali sustabdyti HIMARS ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgius, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Antradienį rusų kolaborantai paskelbė, kad rugsėjo 23–27 d. Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose planuoja surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos. „Rusai nusprendė asimetriškai atsakyti į Ukrainos kontrpuolimą.

Rusijos Dūma priėmė įstatymo pataisą, kuri numato iki 10 metų įkalinimą už pasidavimą į nelaisvę ir iki 15 metų už marodieriavimą karo metu. Taip pat numatytos bausmės už karo tarnybos vengimą.   Rusijoje pastaruoju metu vis dažniau prabylama apie galimą visuotinę ar dalinę mobilizaciją dėl karo Ukrainoje nesėkmių. Dar labiau šias kalbas paskatino rugsėjo 20-ąją paskelbta žinia apie okupuotose Ukrainos teritorijose skelbiamus referendumus ir vėliau galintį sekti naują karo etapą.