SUPO pareiškime sakoma, kad Rusijos žvalgyba Suomijoje buvo „užspausta“, nes 2022 metais tarnybai pavyko sutrukdyti šnipinėjimo operacijoms.
„Pernai Rusijos žvalgybos stotis [Suomijoje] sumažėjo maždaug perpus“, – sakė SUPO direktorius Antti Pelttari. Jo teigimu, pagrindinė sumažėjimo priežastis buvo įtariamų šnipų išsiuntimas iš šalies ir atsisakymas išduoti vizas, vadovaujantis jo tarnybos rekomendacijomis.
Mažėjantis žvalgybos pareigūnų skaičius ir kelionių per Rusijos ir Suomijos sieną apribojimai dėl Maskvos karo Ukrainoje smarkiai pablogino Rusijos šnipų veiklos sąlygas Suomijoje, teigė SUPO.
Ji pažymėjo, kad tradiciškai pagrindinė Rusijos žvalgybos užsienyje priemonė buvo operacijos su diplomatine priedanga. Maskva, be kitų metodų, siekė pasitelkti kibernetinę žvalgybą, kad kompensuotų žmogiškosios žvalgybos trūkumą.
„Nors Rusija vis dar siekia dislokuoti žvalgybos pareigūnus su diplomatine priedanga, ji turės rasti būdų, kaip kompensuoti žmonių žvalgybos trūkumą, pavyzdžiui, vis dažniau taikydama kitas slaptų operacijų užsienyje formas“, – sakė A. Pelttari.
SUPO teigė, kad Rusija, Kinija ir „kai kurios kitos šalys“ aktyviausiai naudojasi žvalgybos operacijomis, siekdamos gauti informacijos savo tikslams ir veikti prieš Suomijos interesus.
5,5 mln. gyventojų turinti Suomija kartu su kaimynine Švedija gegužę pateikė paraišką dėl narystės NATO. Suomija turi 1 340 km sausumos sieną su Rusija – ilgiausią iš visų Europos Sąjungos narių.
SUPO anksčiau teigė, kad dėl būsimos Suomijos narystės NATO ši Šiaurės šalis taps įdomesniu Rusijos žvalgybos ir įtakos darymo operacijų taikiniu, o Maskva gali siekti per savo kaimynę gauti su NATO susijusios žvalgybinės informacijos.
