Karas Ukrainoje

„Azovstal“ gynėjas iš Ternopilio Mychaila Dianovas kartu su dalimi kitų bendražygių grįžo į tėvynę po kančių Rusijos nelaisvėje rugsėjo 21-ąją. Jo fotografija su metaliniu įtvaru ant rankos dar gegužę apskriejo visą pasaulį. Nepaisant nuo veido neišnykstančios šypsenos, naujose nuotraukose matyti, kad vyrui nelaisvėje nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, jis galimai buvo kankinamas. „Dabar jis yra Černihivo ligoninėje.

Helsinkis penktadienį paskelbė, kad „gerokai apribos Rusijos piliečių galimybes atvykti“, į Suomiją pradėjus plūsti rusams dėl Maskvos paskelbtos mobilizacijos karui Ukrainoje. Sprendimą riboti įvažiavimą priėmė prezidentas ir ministrų komitetas, atsižvelgdami į „rimtą žalą Suomijos tarptautinei pozicijai“, sakoma vyriausybės pareiškime.

Ukrainos kariuomenės atstovai pranešė, kad penktadienį ąIrane pagaminti ir rusų kariuomenės naudojami dronai kamikadzės sudavė smūgius Odesos uostui, rašo CNN. Operatyvinė grupė „Pietūs“ teigė, kad dronai kamikadzės puolimą surengė iš jūros pusės.  Ukrainos kariuomenė skelbia, kad du Irane pagaminti dronai kamikadzės sunaikino administracijos pastatą šalia Odesos uosto, įvykio vietoje dirba ugniagesiai. Be to, po įvykdytos rusų atakos taip pat žuvo vienas civilis.

JAV jau keletą mėnesių siunčia privačius įspėjimus Maskvai dėl branduolinio ginklo panaudojimo, rašo „Sky News“.  Teigiama, kad Vašingtonas įspėja Rusiją apie „rimtas pasekmes“, jeigu Maskva išdrįstų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainos teritorijoje. Be to, priduriama, kad perspėjimų turinyje yra sąmoningai pateikiama miglotų detalių, todėl Kremlius gali sunerimti, kad Vašingtonas griebsis atskirų priemonių, siekiant užtikrinti saugumą.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi penktadienį buvo priverstas paaiškinti savo komentarus apie ilgametį draugą Vladimirą Putiną po to, kai užsiminė, kad Rusijos prezidentas buvo „pastūmėtas“ savo aplinkos įsiveržti į Ukrainą.

Baltarusių rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič sako, kad protestai prieš dalinę mobilizaciją Rusijoje gali iššaukti platesnius neramumus, bet jiems reikia lyderio. „Taip gali atsitikti. Tokiai judėjimo bangai trūksta tik vadovaujančios jėgos, partijos, judėjimo, kuri imtųsi vadovavimo. Dabar tai tiesiog stichiniai procesai, kurie savaime nuslopsta. Kaip jie prasideda, taip be vadovavimo jie pranyksta, ir čia pavojus“, – interviu BNS Kaune sakė S. Aleksijevič.

Buvęs Mariupolio patrulių policijos vadas Mychailo Veršininas, pats aktyviai dalyvavęs ir miesto, ir vėliau jau „Azovmaš“ gamyklos teritorijos mūšiuose, buvo išmainytas ir ištrūko iš Rusijos nelaisvės. Patekęs tarp kelių šimtų laimingųjų jis atrodo tarsi išėjęs iš konclagerio. Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose rodomi išlaisvinti iš Rusijos rusių ukrainiečiai, gynę Mariupolį.

Vakarų sankcijų suvaržytos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšas iki šių metų vasario Klaipėdos uoste krovusio Birių krovinių terminalo (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis galės įsigyti 30 proc. „Belaruskalij“ valdomų BKT akcijų ir įgyti vienvaldę įmonės kontrolę, penktadienį paskelbė Konkurencijos taryba.

Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius atliko „svarbų vaidmenį“ paleidžiant penkis Rusijos remiamų separatistų Ukrainoje laikytus vyrus, penktadienį rašė britų spauda. Johnas Hardingas (Džonas Hardingas) – vienas iš penkių vyrų, išlaisvintų per apsikeitimą kaliniais anksčiau šią savaitę – sakė, kad rusų oligarchas prisistatė kitam išvaduotam belaisviui Shaunui Pinneriui (Šonui Pineriui), kai jie įlipo į lėktuvą prieš skrydį į Rijadą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tvirtina nežinantis, ar V. Putinas bendravo su iš Ukrainos karo belaisvių iškeistu Viktoru Medvedčuku. Maža to, Kremlius tikina esą išvis nežinantis, kur dabar yra Ukrainos išdavyste kaltinamas oligarchas. „Neturiu tokios informacijos“, – „RIA Novosti“ cituoja D. Peskovą.

Jungtinių Tautų tyrėjai penktadienį paskelbė, kad per karą Ukrainoje buvo įvykdyta karo nusikaltimų, ir paminėjo Rusijos vykdytą civilinių rajonų bombardavimą, egzekucijas, kankinimus ir šiurpų lytinį smurtą. „Remdamasi surinktais įrodymais komisija padarė išvadą, kad Ukrainoje įvykdyta karo nusikaltimų“, – JT žmogaus teisių tarybai (UNHRC) sakė gegužę įsteigtos Tyrimų komisijos, turinčios ištirti per Rusijos karą Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus, vadovas Erikas Mose.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas kiek netikėtai pareiškė, kad jo regionas mobilizacija neužsiims – „ir taip viršijom planą“. Be to, jis dar ir sukritikavo Rusijos valdžios sprendimą mainytis belaisviais su Ukraina. Čečėnijos vadovas R. Kadyrovas „spec. karinės operacijos“ operatyvinio štabo pasitarimo metu pareiškė, kad mobilizacija regione vykdoma nebus. Anot jo, kare Ukrainoje jau dalyvavo 20 tūkst.

Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ generalinis sekretorius pranešė, kad gavo pareiškimus iš keturių Rusijos Dūmos narių, kuriuose nurodytas prašymas siųsti juos į „spec. operacijos“ zoną. Anot jo, į partijos vadovybę, su prašymu išleisti į frontą, kreipėsi 48-erių Vitalijus Milonovas, 54-erių Dmitrijus Sablinas, 50-metis Dmitrijus Chubezovas ir 51-erių Sergejus Sokolas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Luhansko srityje, Svatovės mieste buvo sužeistas Rusijos generolas majoras Olegas Cokovas. Štabo paros suvestinėje skelbiama, kad 20-osios kombinuotųjų ginklų armijos 144-osios motorizuotųjų šaulių divizijos vadas generolas majoras O. Cokovas buvo evakuotas rugsėjo 20-ąją. Daugiau detalių apie generolo majoro patirtus sužalojimus apie būklę nėra žinoma.

Maskvos okupuotuose Ukrainos regionuose penktadienį prasidėjo balsavimas dėl prisijungimo prie Rusijos, kurį Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė kaip neteisėtą žemės užgrobimą. Balsavimas keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos iš dalies ar visiškai kontroliuoja Rusijos kariuomenė, prasidėjo 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku ir turi baigtis antradienį, pranešė rusų naujienų agentūros.

Ukrainos prezidento kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius abejoja „dalinės mobilizacijos“ Rusijoje sėkme, nes Rusijos Federacijos karinis potencialas vargu ar susidoros su tokiu naujokų antplūdžiu. Anot O. Arestovyčiaus, pirmoji mobilizuotųjų banga bus siunčiama papildyti Rusijos dalinius, kare Ukrainoje patyrusius 40–60 proc. nuostolių.

Daugelis Ukrainos gynėjų, šią savaitę išlaisvintų iš Rusijos nelaisvės per apsikeitimą karo belaisviais, buvo kankinami, praneša Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato viršininkas Kyrylo Budanovas. „Kiekvienas yra skirtingos būklės, tai tiesa. Yra žmonių, kurių fizinė būklė yra daugmaž normali, išskyrus lėtinę netinkamą mitybą dėl blogų kalinimo sąlygų. Yra asmenų, kurie buvo labai žiauriai kankinami.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nesieja galimos Vladimiro Putino režimo Rusijoje pabaigos su karo Ukrainoje pabaiga. Tiesa, Ukrainos lyderis neabejoja, kad V. Putino režimo pabaiga ateis, vis dėlto tai negarantuoja karo pabaigos. Atsakydamas į klausimą, ar karas baigsis tik tada, kai grius V. Putino režimas, V. Zelenskis vokiečių leidiniui „Bild“ sakė: „Aš to nesieju su karo pabaiga. Putino režimas tikrai baigsis, kai tai nuspręs, ko gero, Rusijos žmonės, mes neturime tam įtakos.

Rusijai ir toliau vykdant „dalinę mobilizaciją“, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas skelbia, kokie yra pagrindiai Ukrainos tikslai kare su Rusija, taip pat ir tai, nuo ko priklausys sėkmė karo fronte.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino rusus surengti protestus Rusijoje prieš šalies prezidento Vladimiro Putino paskelbtą „dalinę mobilizaciją“, rašo CNN. Vaizdo įraše V. Zelenskis tvirtino, kad tūkstančiai rusų karių beveik septynis mėnesius trunkančios invazijos metu jau žuvo mūšio lauke. „55 tūkst. rusų karių per 6 mėnesius žuvo šiame kare. Dešimtys tūkstančių [rusų karių] yra sužeisti arba suluošinti. Norite daugiau? Ne? Tuomet surenkite protestus.

Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skibickis perspėjo, kad Rusija kare gali ryžtis panaudoti branduolinį ginklą ir tokiu būdu sukelti didelę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visoms Juodosios jūros regiono šalims, rašo „Ukrinform“. „Yra tikimybė, kad Rusija prieš Ukrainą panaudos branduolinius ginklus. Jie [rusų kariai] bandys sustabdyti mūsų kontrpuolimą ir sunaikinti visą šalį“, – kalbėjo jis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino marionetė Sergejus Lavrovas ketvirtadienį į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį atvyko vėluodamas beveik dvi valandas, o vėliau po tradiciškai mestų kaltinimų Ukrainai ir Vakarams paliko salę. Kaip rašo CNN, Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas į vykusį JT Saugumo Tarybos posėdį atėjo vėluodamas beveik 1,5 val.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį, kuriame buvo kalbama apie Ukrainoje įvykdytus žiaurumus, pareikalavo patraukti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsakomybėn dėl besitęsiančio karo kaimyninėje šalyje. „Tarptautinė tvarka, kuriai palaikyti mes esame čia susirinkę, mums matant yra naikinama“, – sakė jis per specialųjį Saugumo Tarybos posėdį, surengtą tęsiantis JT Generalinės Asamblėjos sesijai.

Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas teigė, kad jo šalis turi būti pasiruošusi Ukrainai suteikti dar daugiau karinės ir ekonominės pagalbos, rašo „The Guardian. B. Johnsono teigimu, tai yra itin svarbu nei bet kada anksčiau, jog Britanija išlaikytų strateginę kantrybę, siekiant užtikrinti, kad ukrainiečiai atkovos prarastas šalies teritorijas, kurias užėmė rusų kariai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį gynė savo sūnų, opozicijos aktyvistams apkaltinus šį vengimu atlikti karo tarnybą, šalyje prasidėjus dalinei karinei mobilizacijai. Anksčiau šaukimo skyriaus pareigūnais apsimetę aktyvistai paskambino Nikolajui Peskovui, o paskui pasidalijo garso įrašais, kurie žaibiškai išplito internete.

Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Turkija pakviestos dalyvauti kitą mėnesį Prahoje vyksiančiame pirmajame Europos politinės bendrijos susitikime, ketvirtadienį pranešė Europos Sąjunga. Idėją sukurti politinio dialogo ir bendradarbiavimo platformą su panašiai mąstančiomis žemyno šalimis anksčiau šiais metais iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą „dalinę mobilizaciją“ vadina klaida. E. Macronas taip pat pridūrė, kad V. Putinas nutolo nuo galimybės pasiekti taikos susitarimą su Ukraina.

Ne vieno įspėjimo iš Jungtinių Valstijų sulaukusi Turkija svarsto, ar atsisakyti priimti atsiskaitymus rusiškomis mokėjimo kortelėmis „Mir“, ketvirtadienį pareiškė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas). Vašingtonas pastaruoju metu smarkiai spaudžia Turkijos bankus ir įmones paisyti Rusijai paskelbtas Vakarų sankcijas. Pasak JAV pareigūnų, antraip Turkijos verslas pats rizikuoja sulaukti antrinių sankcijų.

Vokietija yra pasirengusi priimti rusų dezertyrus, ketvirtadienį pareiškė keli ministrai, pasirodžius pranešimams apie žmones, bėgančius nuo prezidento Vladimiro Putino įsakytos dalinės mobilizacijos. „Dezertyrai, kuriems gresia rimtos represijos, paprastai gali gauti tarptautinę apsaugą Vokietijoje“, – interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

Rusijai ir toliau vykdant atakas prie pat Zaporižios atominės elektrinės, Lenkijoje pradėtos dalinti jodo tabletės regione dirbantiems ugniagesių tarnyboms, kurios, kilus radiacijos pavojui, būtų perduotos žmonėms, rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūra. „Po to, kai žiniasklaida pranešė apie vykstančius susišaudymus netoli Zaporižios atominės elektrinės, mes nusprendėme iš anksto griebtis apsaugos priemonių, siekiant išdalinti jodo tabletes.

Vakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros, taip pat perspėja nesureikšminti Kremliaus menkai užmaskuoto grasinimo panaudoti branduolinę ginkluotę. V. Putinas išvakarėse paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą, o vasario pabaigoje įsiveržimui į Ukrainą buvo sutelkta beveik 200 tūkst. karių.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, Lietuvoje prieglobsčio prašymų skaičius kol kas neišaugo, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Prieglobsčio prašymų kol kas ne, nes antra diena, kol kas jokių pokyčių nėra. Mes kaip Migracijos departamentas nieko nejaučiam išaugusio“, – BNS ketvirtadienį sakė E. Gudzinskaitė.

Ukrainos Melitopolio mieste, kurį karo pradžioje okupavo Rusija, ketvirtadienį nugriaudėjo sprogimas, kaip pranešama, pareikalavęs aukų pilnutėlėje turgavietėje. Kyjivas pareiškė, kad už incidentą atsakinga Maskva, teigdamas, kad ji ieško preteksto pažerti kaltinimų Ukrainos valdžiai artėjančių aneksinių referendumų išvakarėse. „Šiandien Melitopolio Centriniame turguje, kur visuomet susirenka daug žmonių, rašistai įvykdė sprogimą ir likvidavo tris kariškius.

V. Putino „dalinės“ mobilizacijos įsake vienas punktas liko įslaptintas. Kremliaus atstovas D. Peskovas žurnalistams teigė, kad ten kalbama apie mobilizuojamų žmonių skaičių ir paminėjo S. Šoigu, kuris kalbėjo apie 300 tūkst. mobilizuojamųjų. „Novaja Gazeta“ šaltinis Rusijos prezidento administracijoje teigia, kad įslaptintame punkte įrašytas kitas skaičius – 1 mln. šauktinių. Vakarykščiame dokumente yra aptakiomis formuluotėmis nurodomos mobilizacijos aplinkybės ir sąlygos.

Ilgametis Rusijos premjeras, šiuo metu užimanti Saugumo Tarybos vicepirmininko postą Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija neabejotinai prisijungs naujas teritorijas Ukrainoje ir jų gynybą užtikrins visomis priemonėmis, „įskaitant ir strateginį branduolinį ginklą“. Kremlius ir toliau gąsdina branduolinio ginklo panaudojimu Vakarus.

Rusijos invazija į Ukrainą jau lėmė žalą už beveik 1 trln. JAV dolerių, ketvirtadienį pranešė Ukrainos vyriausybės pareigūnas. Kalbant apie „tiesiogines ir netiesiogines išlaidas“, Ukraina patyrė „beveik 1 trln. JAV dolerių“ žalą, teigė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Olehas Ustenko.

Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, generolas Mykola Malomužas tvirtina, kad Rusijos vadovybė gerokai pagražina savo kare patirtų nuostolių skaičius ir realybė rusų kariams yra žymiai niūresnė. Jo teigimu, per septynis karo mėnesius Ukrainoje žuvo arba nukentėjo bent 100 tūkst. rusų karių. „Daugiau nei 55 tūkst. žuvo ir 60–70 tūkst. sužeistų. Tik 10 proc. galės grįžti į tarnybą. 90 proc. – be kojų, be rankų, su sunkiomis žaizdomis, sužalojimais.

Rusijos okupuotame Donecke raketomis apšaudytas centrinis turgus – sviediniai pataikė į paties turgaus paviljonų konstrukcijas, matyti sprogimo sudegintas viešojo transporto autobusas. Pirminiais duomenimis, žuvo mažiausiai 6 žmonės, dar bent 6 buvo sužeisti. Rusijos remiamos pajėgos okupavo Donecką dar 2014-aisiais.

Vos kitą dieną po Rusijoje paskelbtos „mobilizacijos“ Kremliaus propagandininkai sulaukė skaudaus emocinio smūgio – iš nelaisvės ištrūko dalis „Azov“ gynėjų. Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais ir tai šokiravo daugelį mėnesių aiškinusius, kaip negalima to daryti, propagandininkus.

Didžiojo septyneto (G-7) valstybių užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad sieks tolesnių sankcijų Rusijai, prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį paskelbus rezervistų mobilizaciją karui Ukrainoje.

Ukraina trečiadienį paskelbė, kad apsikeitė belaisviais su Rusija. Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.

Per pirmąsias dienas, kai Baltijos šalys ir Lenkija taiko griežtesnę Rusijos piliečių įleidimo tvarką, į Latviją iš viso kol kas neįleista 15 tos šalies piliečių, ketvirtadienį šalies visuomeniniam transliuotojui LTV sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Ivaras Ruskulis. Nuo pirmadienio Baltijos šalyse ir Lenkijoje įsigaliojo apribojimai Rusijos piliečiams, turintiems trumpalaikes Šengeno vizas, atvykti į šalį ne būtiniausiais tikslais, pavyzdžiui, turizmo ir poilsio.

Vladimirui Putinui paskelbus, kad Rusija pradeda dalinę mobilizaciją, Rusijos Federacijos piliečiai suskubo ieškoti kelio iš šalies. Per porą valandų rusai iššlavė skrydžių bilietus į užsienį.  Skrydžių sekimo puslapis „Flightradar24“ vizualizavo, kaip trečiadienį atrodė oro erdvė, sekant skrydžius tik iš Rusijos miestų Maskvos ir Sankt Peterburgo.  Tiesa, nuo mobilizacijos sprunkantiems rusams nėra atviras visas pasaulis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija yra akivaizdus Kremliaus pralaimėjimas, sako Lietuvos vadovo patarėjas. „Politine, strategine prasme mes jau čia galime vertinti daug plačiau (...). V. Putino prasme, V. Putino kaip lyderio, vadovaujančio visam režimui prasme, tai yra akivaizdus pralaimėjimas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Kęstutis Budrys. „Jis prieš save turi tiktai blogus sprendimus arba šaliai, arba jam kaip lyderiui.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį paskelbus, kad šalyje bus vykdoma dalinė mobilizacija, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatijus patikino, kad rusų karių laukia trys keliai: jie arba bus pagauti, arba suluošinti, arba mirs. „Tai yra nevilties gestas. Po to, kai jiems nepavyko įdarbinti nei regioninių padalinių, nei kalinių, nei samdomų karių.

Naujausi Rusijos skelbiami duomenys apie tai, kiek ji karo metu esą nukovė Ukrainos karių, reikšmingai skiriasi nuo to, ką Rusija apie tariamus Ukrainos nuostolius skelbė kiek anksčiau. Juokingiausia, kad abu stipriai besiskiriančius skaičius pateikė Rusijos Federacijos Gynybos ministerija.

Po trečiadienį paskelbtos dalinės mobilizacijos Rusijoje kilus protestams, „Z firmos“ rožiniai akiniai nukrito, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Situacijos kare apžvalga jis pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Gera naujiena tai, kad vakar Turkijoje įvyko Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas belaisviais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į lyderius Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, suformulavo penkis Ukrainos taikos formulės punktus.  „Visi penki mūsų formulės punktai – bausmė už agresiją, gyvybės apsauga, saugumo ir teritorinio vientisumo atkūrimas, saugumo garantijos ir pasiryžimas gintis – tokia yra nusikaltimo ir bausmės formulė, kuri jau gerai žinoma Rusijai“, – nuotoliu kreipdamasis į JT kalbėjo V. Zelenskis.

Rusijoje per demonstracijas prieš prezidento Vladimiro Putino anksčiau paskelbtą dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje trečiadienį sulaikyta daugiau kaip 1 300 žmonių, skelbia informavo protestus stebinti nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“. Organizacijos duomenimis, per mitingus, vykusius 38 miestuose visoje šalyje, buvo sulaikyti mažiausiai 1 347 žmonės. Šie protestai buvo didžiausi Rusijoje nuo vasario, kai Maskvai paskelbus apie karinę intervenciją Ukrainoje prasidėjo demonstracijos.