Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karo sąlygomis neturi galimybės pasivaikščioti, tačiau atvirauja kasryt darantis mankštą. Apie tai, kaip rasti laiko sportui, valstybės vadovas kalbėjo interviu vokiečių leidiniui ARD, paskelbtame prezidento kanceliarijos „YouTube“ kanale. ARD žurnalistas pokalbį su V. Zelenskiu pradėjo nuo klausimo, kaip jis susidoroja su stresu, kurį patyrė dėl karo.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė 53 kartus apšaudė Chersono sritį. Vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešas surengė 53 apšaudymus, paleisdamas 221 sviedinį iš minosvaidžių, artilerijos, reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, tankų, dronų ir aviacijos. 17 sviedinių buvo paleista į Chersono miestą“, – rašoma pranešime.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska trečiadienį susitinka su aukščiausio rango Latvijos pareigūnais, o ketvirtadienį dalyvaus Rygoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos karas prieš vaikus“. Kaip pranešė naujienų agentūra LETA, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius su O. Zelenska susitiks trečiadienį 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Rygos pilyje.

JAV gynybos departamento atstovas Patrickas Ryderis patvirtino, kad Ukraina gali gauti naujų didelio tikslumo tolimojo nuotolio bombų (GLSDB). Tačiau jis nenurodė perdavimo terminų, praneša UNIAN. „Kaip buvo pripažinta praėjusiais metais, mes perduosime Ukrainai GLSDB, teikdami jai pagalbą saugumo srityje. Bet dėl mūsų veiklos saugumo mes negalime patvirtinti konkretaus laiko", - pareiškė Pentagono atstovas per spaudos konferenciją.

Naujame Ukrainos mobilizacijos įstatymo projekte apibrėžiamos bausmės karo prievolininkams, vengiantiems karinės tarnybos. Tarp jų siūloma galimybė nuo mobilizacijos bėgančius asmenis paduoti į teismą, apriboti jiems išvykimą į užsienį, teisę vairuoti, taip pat konfiskuoti jų turtą. Ukrainos Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje skelbiamas naujas įstatymo projektas, numatantis sankcijas nuo mobilizacijos bėgantiems šalies vyrams.

Laikinai užgrobtuose Zaporižios srities rajonuose okupantai mokyklose įvedė „narsumo pamokas“, į kurias kviečia Rusijos kariškius ir į jų pusę perėjusius išdavikus. Tai „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mūsų vaikams okupuotose teritorijose rusai rado pavyzdinių „didvyrių“ – nuo ​​šiol mokyklose bus privaloma organizuoti susitikimus su žmogžudžiais ir išdavikais.

Ukrainos gynėjai naktį į trečiadienį numušė 14 iš 20 agresorių rusų  paleistų smogiamųjų dronų „Shahed“. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „2024 metų sausio 31-osios naktį priešas atakavo Ukrainą 20 „Shahed-136/131“ tipo smogiamųjų dronų iš  Primorsko Achtarsko, Kursko (RF) bei Čaudos ir trimis balistinėmis raketomis „Iskander-M“ iš Krymo ir Voronežo srities (RF)“, – rašoma pranešime.

Ukraina antradienį pranešė sėkmingai įvykdžiusi kibernetinę ataką, kurios metu buvo išjungtas Rusijos gynybos ministerijos naudojamas serveris ir laikinai sutrikdytas karinių dalinių ryšys. „Dėl kibernetinės atakos buvo nutrauktas keitimasis informacija tarp Rusijos Federacijos gynybos ministerijos padalinių, kurie naudojosi nurodytu Maskvoje esančiu serveriu“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos padalinio GUR pranešime. Tarnyba pridūrė, kad kibernetinė ataka tęsiasi.

Ukrainos karys Dmytro CNN papasakojo apie padėtį fronte. Anot jo, rusai iš esmės turi viską – į ukrainiečius šaudo rusų tankai bei virš galvų skraido lėktuvai. Svarbiausi įvykiai: 23:51 | Rusai smogė ligoninei Charkivo srityje Rusijos kariai numetė du sprogmenis ant ligoninės Charkivo srityje, yra nukentėjusių, rašo „Ukrinform“. Kaip skelbia vietos policija, vienas sprogmuo nukrito netoli, o kitas smogė tiesiai į ligoninę. Iš ligoninės buvo evakuoti 38 žmonės, yra nukentėjusių.

Ukrainos žvalgybos specialistai atakavo Rusijos gynybos ministerijos serverį, kuris buvo naudojamas specialiesiems ryšiams palaikyti, rašo „Ukrinform“. Leidiniui tai patvirtino žvalgybos spaudos tarnyba. „Ukrainos gynybos žvalgyba informuoja, kad 2024 m. sausio 30 d. dėl kibernetinės atakos neveikė valstybės agresorės Rusijos gynybos ministerijos serveris, kuris buvo naudojamas specialiesiems ryšiams“, – nurodoma pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Europos vadovus artimiausiais mėnesiais priimti drąsius ir novatoriškus sprendimus, kad paspartintų ir padidintų pagalbą Ukrainai.

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas mano, kad Krymo tiltas turi būti sunaikintas, rašo UNIAN. Spaudos konferencijoje antradienį jo buvo paklausta, ar galima tikėtis, kad Krymo tiltas šiemet sudegs. „Tikiuosi, kad taip. Nėra jokios priežasties jam nedegti, jis turi baigti savo egzistavimą“, – pabrėžia K. Budanovas. Kryme jau kurį laiką griaudėja sprogimai. Krymas atakuotas ir pirmadienį.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas mano, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pralaimėtų tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos atveju, rašo UNIAN. „Negaliu teigti, kad egzistuoja neišvengiamas pavojus, jog Rusija užpuls kurią nors NATO šalį. Putinas gerbia 5 straipsnį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja pakeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą generolą Valerijų Zalužną, remdamiesi „Financial Times“ (FT), skelbia „Sky news“. Anot leidinio, jei V. Zalužnas iš tiesų būtų pakeistas, tai būtų vienas didžiausių pokyčių Ukrainos kariuomenėje nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Keturių FT šaltinių duomenimis, pirmadienį V. Zelenskis pasiūlė V. Zalužnui naujas pareigas, tačiau jis jų atsisakė.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga ras sprendimą dėl pagalbos Ukrainai su Vengrijos pritarimu „ar be jo“, bloko lyderiams vėliau šią savaitę rengiantis susėsti svarbių derybų dėl pagalbos Kyjivui. „Vienaip ar kitaip, mes rasime kokį nors sprendimą, kaip paremti Ukrainą – su (Viktoru) Orbanu ar be jo“, – sakė D. Tuskas, turėdamas omenyje Vengrijos ministrą pirmininką, kuris gruodį vetavo ES pagalbos Ukrainai paketą.

Iki Briuselyje įvyksiančio svarbaus viršūnių susitikimo likus dviem dienoms, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį dar kartą perspėjo, kad Ukrainos integracija net ir be karo Europai kelia „rimtą problemą“. Duodamas interviu prancūzų savaitraščiui „Le Point“, V. Orban pasakė, kad pastaruoju metu visoje Europoje kylantys ūkininkų protestai rodo, „kokia rimta problema Europai yra Ukraina, nepaisant karo“. Ūkininkus papykino kylanti gamybos savikaina ir teisės aktai aplinkos...

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija dislokuos naujo tipo ginklus Kurilų salose, kurias Japonija siekia susigrąžinti, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio, apie tai D. Medvedevas paskelbė savo socialių tinklų paskyroje. „Kurilų salos bus aktyviai plėtojamos, o kartu didės jų strateginis vaidmuo, įskaitant ir naujų tipų ginklų dislokavimą jose“, – teigia jis.

Rusija, pasak gynybos ministro Sergejaus Šoigu, padvigubino oro gynybos sistemoms skirtų raketų gamybą. Tai jis pareiškė antradienį lankydamasis ginkluotės fabrikuose Jekaterinburgo mieste. Esą padidinta ir oro gynybos sistemų S-300 bei „Buk“ paleidimo įrenginių gamyba. Tikslių skaičių ministras nenurodė. Rusijos oro gynyba pastaruoju metu nebuvo visiškai efektyvi prieš atskriejančius Ukrainos dronus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį paragino Europos šalis remti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje ir pasiruošti tam atvejui, jei Vašingtonas nuspręstų nutraukti paramą karo draskomai šaliai.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pirmadienį reporteriams sakė, jog Ukrainai reikia visų Vakarų solidarumo, kad ji galėtų įveikti Rusiją. „Europos Sąjunga dabar Ukrainai duoda net daugiau nei JAV, nors JAV niekas negali pranokti kalbant apie karinę pagalbą“, – sakė ministras.

Kyjivas antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį per Rusijos surengtas atakas prieš karinius ir energijos infrastruktūros objektus įvairiose Ukrainos vietose žuvo du ir buvo sužeisti dar mažiausiai penki žmonės. Tuo metu Rusijos kariuomenė pranešė numušusi 21 Ukrainos droną virš Rusijos teritorijos ir aneksuoto Krymo pusiasalio, Kyjivui intensyvinant atakas.

JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno teigimu, situacija dėl Amerikos pagalbos tiekimo Ukrainai sustabdymo jau neigiamai paveikė padėtį mūšio lauke. „Šiuo metu baigėsi pagalba, kurią teikėme Ukrainai, ir mes netgi matome tam tikrų įrodymų, ką tai reiškia mūšio lauke“, – spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pirmadienį kalbėjo A. Blinkenas.

Rusų okupacijos laikotarpiu Zaporižios srities Melitopolio miesto gyventojų skaičius išaugo, nors daugiau kaip pusė žmonių išvyko – į jų vietą buvo atvežta apie 100 tūkst. Rusijos piliečių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Laikinai okupuoto Melitopolio gyventojų skaičius dabar yra didesnis nei buvo iki plataus masto invazijos ir okupacijos.

Europos Sąjungai (ES) pavyko susitarti dėl pirmojo žingsnio siekiant gauti pelną iš įšaldyto Rusijos turto, kuris padėtų apmokėti karo nuniokotos Ukrainos atkūrimą, pranešė pareigūnai. ES ambasadoriai susitarė dėl plano atidėti iš turto gautą pelną, kad galiausiai jis būtų panaudotas apmokėti Ukrainos atkūrimą, vėlų pirmadienio vakarą paskelbė ES pirmininkaujanti Belgija.

Vengrija yra pasirengusi pritarti pasiūlymui teikti Ukrainai pagalbą iš Europos Sąjungos biudžeto, tačiau su sąlyga, kad kasmet bus balsuojama dėl finansavimo pratęsimo. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno interviu leidiniui „Le Point“. „Nusprendėme pateikti kompromisinį pasiūlymą: gerai, mes nesutinkame su biudžeto pataisomis. Nesutinkame, kad turime duoti (Ukrainai) 50 milijardų eurų, o tai didžiulė suma.

 Naktį į antradienį rusai smogė Donecko srities Mirnohrado miestui, vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas. Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Per naktinį smūgį Mirnohradui žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas. Rusų raketa pataikė į viešbučio priestatą – atakos metu viešbutyje buvo apie 30 žmonių, jie nenukentėjo“, – parašė regiono vadovas.

Norvegijos vyriausybė pabėgėliams iš Ukrainos nebeteiks finansinės paramos, jei jie nuspręs patys rūpintis savo gyvenamąja vieta ir nebus apgyvendinti pabėgėlių priėmimo centre. Tokį pareiškimą išsakė Norvegijos ministrų kabinetas. Šalies valdžios institucijos taip pat nebepadengs naujai atvykusių prieglobsčio prašytojų naminių gyvūnų laikymo išlaidų.

Ukrainos prezidentas imasi vis labiau rizikingų veiksmų, siekdamas pralaužti karo eigą ir išsaugoti savo politinę įtaką šalies viduje, rašoma „Time“. Teigiama, kad Volodymyras Zelenskis vis agresyviau atakuoja Rusijos objektus, o tai gali išprovokuoti dar gilesnį NATO įsitraukimą į karą Ukrainoje. Leidinyje skelbiama, kad kol Rusija telkia savo ekonomiką karinėms reikmėms, Ukraina susiduria su būtinybe mobilizuoti šimtus tūkstančių šauktinių, o taip pat ir sąjungininkų pagalbos problemomis.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė 67 kartus apšaudė Chersono sritį. Žuvo vienas žmogus. Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešas surengė 67 apšaudymus, paleisdamas 272 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, tankų, aviacijos ir bepiločių orlaivių, tarp kurių buvo du „Shahed“ tipo dronai“, – pažymėjo pareigūnas.

Sausio 30-osios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 15 iš 35 priešo paleistų dronų kamikadzių. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo suvestine, paskelbta „Facebook“ paskyroje. „Okupantai rusai naktį atakavo Ukrainą 35 „Shahed-136/131“ tipo smogiamaisiais dronais. Oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 15 priešo bepiločių orlaivių", – sakoma pranešime.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija praneša, kad antradienį Rusijoje surengta masinė dronų ataka. Ministerija „Telegram“ rašo, kad išpuolis buvo atremtas.

Rusijai vis dar nepavyko pasiekti prieš karą užsibrėžtų tikslų, o rusų puolamasis potencialas išseks iki pavasario, pareiškė Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas. Svarbiausi įvykiai: 23:33 | Rusai smogė Charkivui Antradienio vakarą Rusijos pajėgos dronais atakavo Charkivą, praneša UNIAN. Pranešama, kad rusai į regioną pasiuntė mažiausiai šešis dronus.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį perspėjo, kad Ukrainos teritoriniams laimėjimams prieš Rusijos invazines pajėgas gresia pavojus, jei Kongresas nepatvirtins naujos pagalbos Kyjivui. „Be jos, paprastai kalbant, viskam, ką ukrainiečiai pasiekė ir ką mes jiems padėjome pasiekti, iškils pavojus“, – spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė A. Blinkenas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatleido šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno. Tai komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nykyforovas. „Paneigiu V. Zalužno atleidimą“, – sakė S. Nykyforovas. Vėlyvą pirmadienį, sausio 29 d., keletas „Telegram“ kanalų pranešė, kad V. Zalužnas buvo atleistas iš savo pareigų. Taip pat būta pranešimų apie gynybos ministro Rustemo Umerovo atleidimą.

Rusijos pradėtam karui tęsiantis jau trečius metus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kovoja ir kitame fronte – korupcijos. Šių metų sausio 9 d. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad auditas atskleidė korupciją, susijusią su 10 mlrd. grivinų (daugiau nei 236 mln. eurų) vertės kariniais pirkimais, vos per keturis jo darbo mėnesius.

Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa sako, kad Ukraina karą laimėtų greičiau, jei gautų leidimą šaudyti į Rusiją Vakarų ginklais. Apie tai jis kalbėjo interviu „Sky news“ saugumo ir gynybos redaktorei Deborah Haynes. Neižpapa mano, kad karo eiga būtų buvusi kitokia Anot jo, Ukraina greičiau laimėtų karą, jei gautų leidimą šaudyti Vakarų ginklais į Rusijos gilumoje esančius taikinius.

Vakarų šalys yra spaudžiamos didinti tiekimą Ukrainai ir tuo pat metu didinti savo gynybos arsenalus. Vis dėlto Vakarams prireiks dvejų metų, kad pagamintų pakankamai sviedinių Ukrainai. Apie tai skelbia „Financial Times“, rašo UNIAN. Vakarų bendrovės susiduria su problemomis Leidinys pažymi, kad pagrindinė problema yra ta, jog Vakarų bendrovės neturi pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, kad patenkintų paklausą.

Ukrainos žiniasklaida pirmadienį citavo šaltinius, teigusius, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas gali būti atleistas arba jau yra atleistas, rašo Rusijos opozicinis portalas „Meduza“. Netrukus po to Ukrainos gynybos ministerija savo „Telegram“ kanale paskelbė pranešimą: „Gerbiami žurnalistai, visiems iš karto atsakome: ne, tai netiesa“. „Meduza“ šaltiniai šią informaciją taip pat pavadino „klastote“. Vienas pirmųjų apie V. Zalužno atsistatydinimą nenurodydama...

Rusijos Rostovo srityje 72-ejų pensininkė Jevgenija Majboroda buvo nuteista kalėti 5,5 m. už dvi žinutes socialiniame tinkle „Vkontakte“, skelbia NEXTA. Anot leidinio, pensininkė pasidalijo dviem žinutėmis. Vienoje iš jų buvo pranešama apie kare žuvusių Rusijos karių skaičių, o kita žinutė buvo „emocingas vaizdo įrašas“. Aiškindamasi pensininkė pareiškė, kad šiomis žinutėmis ji pasidalijo tuomet, kai jos brolis po apšaudymo atsidūrė po pastato Dnipro mieste griuvėsiais.

Rusiškame platformos „Telegram“ kanale „ASTRA“ pranešta, kad rusų kariai okupuotame Kreminos mieste Luhansko regione nužudė trijų ukrainiečių šeimą. Įraše nurodoma, kad 60 metų moters, jos 37 metų dukters ir 41 metų žento kūnai okupuotame Kreminos mieste Luhansko regione rasti sausio 26 d. Išžudytos šeimos giminių teigimu, nužudytoji 37 metų moteris taip pat turėjo 18 metų dukrą.

Rusijos karo laivų judėjimas Juodojoje jūroje gali būti ne tik pratybos, perspėja Ukrainos Pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN. Anot jos, neatmetama, kad Rusija gali griebtis karinių veiksmų. „Jų aktyvumą ir buvimą atviroje jūroje galima sieti ir su tuo, kad jie treniruojasi pagal programą. <...> Tačiau suprasdami, kad kiekvienas iš jų yra aprūpintas kovinėmis raketomis, negalime nuvertinti jų keliamos grėsmės.

Ukrainos energetikos ministerija pirmadienį pranešė, kad šiemet pradės statyti keturis naujus branduolinius reaktorius, siekdama kompensuoti Rusijos įvykdytą didžiausios šalies atominės elektrinės (AE) užgrobimą. Energetikos ministras Hermanas Haluščenka per televiziją sakė, kad visi keturi nauji reaktoriai bus įrengti Vakarų Ukrainoje esančioje Chmelnyckio AE, kuri galiausiai taps didžiausia Europoje.

Rusija nuo invazijos į Ukrainą pradžios, britų vertinimu, neteko apie 2 600 kovinių tankų. Per 23 mėnesius iki 2024 m. sausio 25 d., be to, sunaikinta rusų 4 900 šarvuočių, pirmadienį pranešė britų Gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos informacija. Pernai Rusija prarado apie 40 proc. mažiau transporto priemonių nei 2022-aisiais.

Ukrainoje netylant kalboms dėl būtinybės keisti šiuo metu galiojančią mobilizacijos tvarką, Volodymyras Zelenskis pripažino – dabartinėje tvarkoje yra problemų. Rados deputatas Dmytro Natalucha pareiškė, kad šalyje yra 3,4 mln. „skradžiai žemę prasmegusių“ šaukiamo amžiaus vyrų. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis vokiečių ARD pripažino, kad mobilizuotųjų „gaudymas gatvėse“ turėtų būti išgyvendintas.

Pirmadienį į Ukrainos miestą Užhorodą atvyko Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Į Užhorodą su savo komanda atvyko Vengrijos užsienio ekonomikos ir užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó. Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas ir užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pradeda susitikimą su Vengrijos delegacija“, - sakoma prane...

 Po Ukrainos kariuomenės skundų dėl įrangos ir tiekimo trūkumų gynybos ministras Rustemas Umerovas pripažino kai kurias nesėkmes. Neplaninių patikrinimų metu užregistruota „daug pažeidimų“, feisbuke paskelbė ministras. Patikrintas ir maisto tiekimas kariuomenei. Nustatytas daugiau nei 1,2 mln. eurų vertės nepristatytos provizijos trūkumas. „Nusikaltimus fiksuojame ir kiekvieną atvejį nagrinėjame atskirai“, – sekmadienį paskelbė R. Umerovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neabejoja, kad taikos derybos su Rusija reikštų, jog turėtume užstatyti laikmatį iki kito karo. Todėl ministras kartoja, kad Ukrainą reikia remti ne tiek, kiek reikės, o iki pergalės. Žemiau pateikiame dalį Gabrieliaus Landsbergio interviu Ukrainos transliuotojui „RBK Ukraina“. „RBK Ukraina“: Pakeliui į Kijevą žurnalistams sakėte, kad aptarsite kai kuriuos galimus šių metų Ukrainos scenarijus ir kaip išvengti sudėtingų scenarijų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis norėtų, kad šaukiamojo amžiaus vyrai grįžtų į Ukrainą, nes tai yra teisingumo klausimas. Jis tai pareiškė interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD, praneša „Ukrinform“. „Mes norėtume, kad nelegaliai išvykę ir mobilizacinio amžiaus vyrai būtų Ukrainoje. Ir problema ne ta, kad jie visi būtų turi būti fronte, nes mūsų kariuomenė didelė. Problema – teisingumas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sekmadienį, pradėdamas vizitą Vašingtone, kurio tikslas – paveikti Kongresą, kad šis patvirtintų tolesnę pagalbą Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, teigė, kad JAV karinis finansavimas Ukrainai yra svarbus atgrasymo signalas Kinijai.