Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomi naujausio Rusijos išpuolio prieš daugiabutį Charkivo mieste padariniai, rašo „Ukrainska Pravda“. V. Zelenskis pabrėžia, kad to nebūtų įvykę, jei Ukrainos pajėgos būtų galėjusios taikytis į Rusijos karinius orlaivius jų bazėse. „Rusijos smūgis Charkivui, tiesiogiai žmonėms, paprastiems namams. Gelbėjimo operacijoje dalyvauja visos tarnybos. Dėkoju visiems, kurie dabar padeda gelbėti gyvybes.

Ukraina penktadienį paragino Mongoliją areštuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kai šis kitą savaitę atvyks vizito į šalį, kuri yra Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), išdavusio Rusijos vadovo arešto orderį, narė. „Ukrainos pusė tikisi, kad Mongolijos vyriausybė supranta, jog Vladimiras Putinas yra karo nusikaltėlis“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija ir pridūrė: „Raginame Mongolijos valdžios institucijas vykdyti privalomą tarptautinį arešto orderį.

Ukraina nutrauks rusiškos naftos ir dujų tiekimą savo vamzdynais į Europos Sąjungą šių metų gale, kai nustos galioti dabartinė sutartis, ir ji nebus pratęsta, penktadienį pareiškė vyriausiasis prezidento patarėjas. Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas interviu transliuotojui „Novini.

Rusija toliau puola Ukrainos miestus, penktadienį atakuotas Charkivas. Kaip rašo „Kanal 24“, okupantai smogė bent dvejoms Charkivo vietoms, tarp jų – daugiaaukščiam pastatui. Smūgiai Charkivui Charkivo meras Ihoris Terechovas nurodė, kad, preliminariais duomenimis, pramoniniame rajone buvo smogta 12 aukštų gyvenamajam namui. Kilo gaisras, pastatas apgadintas. Kiek vėliau UNIAN rašo, kad Rusija Charkivui smogė valdomomis aviacinėmis bombomis.

Europos Sąjunga nori apmokyti daugiau Ukrainos karių, tačiau nesutaria, ar mokymus organizuoti pačioje Ukrainoje, penktadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. ES jau užsibrėžė tikslą šiemet apmokyti apie 60 tūkst. Ukrainos karių, tačiau karo draskomoje šalyje tebesitęsiant įnirtingoms kovoms, blokas svarsto, kad reikėtų karių skaičių padidinti.

Latvijos žiniasklaida užsakė pirmąją 50 dronų partiją, kuri bus perduota Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, už lėšas, surinktas per kampaniją, pradėtą prieš Ukrainos nepriklausomybės dieną. Apie tai pranešė Latvijos televizija LTV. Pasak, akcijoje dalyvaujančios labdaros organizacijos Ziedot.lv, pirmoji dronų partija kainavo apie 126 000 eurų. Ji bus pristatyta Ukrainos daliniams, kovojantiems Donecko ir Charkivo regionuose.

Europos Sąjunga nori apmokyti daugiau Ukrainos karių, tačiau nesutaria, ar būtų galima tą daryti pačioje Ukrainoje, penktadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas. ES jau užsibrėžė tikslą šiais metais apmokyti apie 60 000 Ukrainos karių, tačiau karo draskomoje šalyje tebesitęsiant įnirtingoms kovoms, blokas nori padaryti daugiau.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossis kitą savaitę atvyks į Ukrainą su vizitu ir ketina apsilankyti Zaporižios atominėje elektrinėje. Tai sakoma TATENA pranešime spaudai, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Generalinis direktorius R. Grossis kitą savaitę lankysis Ukrainoje, kur surengs aukšto lygio derybas ir įvertins įvykių raidą Zaporižios atominėje elektrinėje, kur branduolinis saugumas yra nestabilus“, – pažymėjo Agentūros atstovai.

Vienas rusų naujienų redaktorius iš Sibiro penktadienį buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti už medžiagos apie Maskvos karą Ukrainoje, kurį Rusijoje lydi masinis susidorojimas su kitaminčiais, paskelbimą. Sergejus Michailovas, žurnalistas ir redaktorius iš kalnuoto Altajaus regiono, buvo sulaikytas pirmosiomis Rusijos plataus masto karo Ukrainoje savaitėmis 2022 metais. Netrukus po to šalyje buvo priimti represiniai įstatymai, draudžiantys kritikuoti Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Ukrainos gyventojai gali turėti nuo 2 iki 5 milijonų nedeklaruotų ginklų. Tai pentadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Bohdanas Drapiatijus, praneša „Ukrinform“. „Visų (ginklų) suskaičiuoti neįmanoma. Bet, remiantis mūsų partnerių Europoje duomenimis, skelbiami skaičiai, kad gyventojai gali turėti nuo dviejų iki penkių milijonų neregistruotų ginklų“, – sakė viceministras.

Rusijos valdžia, reaguodama į tebesitęsiantį Ukrainos puolimą Kursko srityje, kuria naujus savanorių teritorinės gynybos dalinius, o tai rodo, kad Vladimiras Putinas nenori plačiau priešintis puolimui, pavyzdžiui, skelbiant visuotinę mobilizaciją, baimindamasis visuomenės nepasitenkinimo arba poreikio dideliu mastu permesti karius, nes tai sutrikdytų pačios Rusijos puolimą rytų Ukrainoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas Oleksandras Pavliukas Drezdene, Vokietijoje, slaptai susitiko su NATO šalių narių vadais, skelbia vokiečių leidinys „Bild“, remdamasis savo šaltiniais. Pasak leidinio, uždaras aukščiausių karinių vadovų iš 35 šalių, daugiausia iš Europos, susitikimas truko tris dienas ir baigėsi rugpjūčio 29 d. Kolegas priėmė Vokietijos sausumos pajėgų inspektorius generolas leitenantas Alfonsas Maisas.

Rugpjūčio 30-osios naktį, apie 1.30 val., Rusijos kariuomenė smogė oro smūgį įmonei Sumų mieste, devyni žmonės buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Sumų srities prokuratūrai vadovaujant atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis)“, – sakoma pranešime. Tyrimo duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 1.30 val.

Ukrainos vyriausybė laiške Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) Vienoje pranešė, kad dėl Rusijos oro antskrydžio Ukrainai teko laikinai sustabdyti keturis branduolinius reaktorius. TATENA paskelbė laišką Ukrainos prašymu, tačiau kol kas nekomentavo šio klausimo. Šią savaitę, pirmadienį, per smarkius Rusijos oro antskrydžius Rivnės atominės elektrinės 1, 3 ir 4 reaktorius teko iš pat ryto atjungti nuo elektros tinklo, sakoma pranešime.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 12 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą viena balistine raketa „Iskander-M“ bei 18 „Shahed“ tipo atakos dronų. Be 12 numuštų dronų, dar keturi nukrito nepasiekę taikinių. Oro gynyba veikė Vinycios, Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Chersono ir Sumų srityse.

Sergejaus Šoigu, kuris tuo metu ėjo Rusijos gynybos ministro pareigas, dukra iš Rusijos pabėgo 2022 m. vasario 23 d. popietę, likus 14 valandų iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, rodo nutekinta sienos kirtimo duomenų bazės informacija, kurią išnagrinėjo „Agentstvo“. Ksenija Šoigu iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto į Abu Dabį (Jungtiniai Arabų Emyratai) išskrido „Etihad“ reisu 15.50 val. Vasario 24 d. 6.00 val. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė invazijos pradžią.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 200 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų rugpjūčio 30 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 613 590 kareivių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis per štabo posėdį pranešė, kad Ukrainos kariai per pastarąją dieną kai kuriose Rusijos Kursko srities vietovėse pasistūmėjo iki dviejų kilometrų ir užėmė penkis kvadratinius kilometrus Rusijos teritorijos. Svarbiausi įvykiai: 23:51 | Ukrainą atakuoja dronai Rytų Ukrainoje užfiksuotas dronų judėjimas, rašo „Ukrinform“. Dronai užfiksuoti Sumų srityje, skrido link Černihivo.

Ukrainoje pirmadienį sudužus JAV naikintuvui F-16, aiškinamasi įvykio aplinkybes. Neatmetamos įvairios versijos, taip pat ta, kad lėktuvą galėjo numušti pačios Ukrainos oro gynyba, skelbia „Voice of America“, rašo UNIAN. Apie tai leidiniui kalbėjo šaltiniai Ukrainos karinėse oro pajėgose. „Svarstomos įvairios versijos, įskaitant savos priešlėktuvinės gynybos „draugišką ugnį“, techninį gedimą ir piloto klaidą.

Pirmadienį sudužus JAV pagamintam naikintuvui F-16 žuvo vienas geriausių ir garsiausių Ukrainos pilotų, rašo CNN. Apie tai leidiniui papasakojo šaltinis Ukrainos kariuomenėje. Anot leidinio, Ukrainos gynybos pajėgos nemano, kad incidentas įvyko dėl piloto klaidos. Žuvęs pilotas buvo vardu Oleksijus Mesas „Moonfish“. Jis žuvo didžiausios Rusijos oro atakos metu. Skelbiama, kad pilotas buvo palaidotas ketvirtadienį. Katastrofa tiriama, o tyrime bus pakviesti dalyvauti tarptautiniai ekspertai.

Ukrainos pajėgos patvirtino, kad Ukrainoje sudužo JAV naikintuvas F-16, rašo UNIAN. Skelbiama, kad atremiant Rusijos raketų smūgį Ukrainos teritorijoje kartu su priešlėktuvinių raketinių pajėgų daliniais buvo panaudoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvai F-16. „Per oro mūšį F-16 lėktuvai pademonstravo didelį efektyvumą, iš borto ginklų buvo numuštos keturios priešo sparnuotosios raketos. Taikantis į kitą taikinį su vienu iš orlaivių nutrūko ryšys.

Bolgrade, Ukrainos Odesos srityje, į bažnyčią trenkė žaibas. Bažnyčia užsidegė, gaisras išplito į 250 kv. m. plotą. Gaisro metu žmonės nenukentėjo. Tikėtina gaisro priežastis – žaibo smūgis.

Ukrainai perduotas naikintuvas F-16 sudužo per avariją, skelbia WSJ. Leidinys remiasi JAV pareigūnu. Anot jo, naikintuvas sudužo avarijos metu pirmadienį, F-16 nebuvo numuštas, katastrofa įvyko dėl piloto klaidos. Pirmadienį Ukraina atlaikė didžiausią oro ataką nuo karo pradžios. Ukraina rugpjūtį gavo pirmuosius naikintuvus F-16, kurių ji ištisus mėnesius siekė, kad galėtų su jų pagalba atremti Rusijos atakas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę lankysis Mongolijoje, ketvirtadienį pranešė Kremlius.  Mongolija yra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), išdavusio rusų lyderio arešto orderį, narė.

Rusija nėra pasirengusi taikos deryboms su Ukraina, nes ji toliau reikalauja, kad Ukraina atsisakytų didelės dalies savo teritorijos, ketvirtadienį duodamas interviu pasakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. „Rusija toliau reikalauja Ukrainos kapituliacijos ir kol tai tęsis, Ukraina su jos sąlygomis nesutiks“, – naujienų agentūrai PAP sakė R. Sikorskis.

Gokietija ir jos ES partnerės padės Ukrainai iki prasidedant žiemai sustiprinti šalies oro gynybą, rugpjūčio 29 d. Briuselyje vykstančiame neformaliame ES užsienio reikalų tarybos posėdyje pasakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovė pastebėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vykdo „Šaltąjį karą“, kad žmonės jaustų neviltį ir kęstų šaltį. Būtent tam ir reikia užkirsti kelią.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad ragins sąjungininkus vykdyti pažadus dėl oro gynybos raketų sistemų Ukrainai. „Buvo paskelbta apie kelias „Patriot“ sistemas, tačiau jos dar nepristatytos, – sakė D. Kuleba žurnalistams, atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad užėmė dar du kaimus Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse. Anot Rusijos gynybos ministerijos, Maskva užėmė Mykolajivkos kaimą, esantį už maždaug 15 km nuo Pokrovsko miesto Donecko srityje, ir Stelmachivkos kaimą kaimyninėje Luhansko srityje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį ragino Ukrainos rėmėjus panaikinti Kyjivui taikomus apribojimus jų tiekiamais ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. JAV neleidžia Ukrainai jų tiekiamų ilgojo nuotolio balistinių raketų naudoti smūgiams Rusijos teritorijoje, o kai kurios ES valstybės narės taip pat taiko panašius apribojimus savo tiekiamiems ginklams.

Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba kol kas nefiksuoja Baltarusijos armijos technikos ar personalo judėjimo prie pat Ukrainos sienos, kontroliuoja visą jos ruožą, palei valstybinę sieną jokių nestandartinių ar provokacinių veiksmų besiribojančioje teritorijoje nepastebėta.

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė dvi rusų raketas ir 60 atakos dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą penkiomis raketomis ir 74 „Shahed“ tipo atakos dronais. Iš viso pavyko numušti dvi raketas ir 60 dronų. Oro gynyba veikė Charkivo, Čerkasų, Kirovohrado, Kyjivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, Chersono, Sumų ir Donecko srityse.

Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino daugiau nei 10 smogiamųjų bepiločių orlaivių, kuriais rusai rugpjūčio 29-osios naktį ir rytą atakavo Kyjivą. Tai „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. Pasak jos vadovo Serhijaus Popko, tai „trečioji oro ataka prieš Kyjivą per pastarąsias 4 dienas. Ir vėl masinė.

Keli šimtai Rusijos ginkluotųjų pajėgų karo belaisvių, esančių vienoje iš daugybės stovyklų Ukrainoje, įrašė vaizdo pranešimą Vladimirui Putinui. Jie skundžiasi, kad Rusija nenori rengti belaisvių mainų. Apie tai rašo „RBK-Ukraina“, remdamasis „Telegram“ projektu „Choču žit“ (rus. „Noriu gyventi“). Vaizdo įraše, kuris trunka 8 minutes, matyti daugiau kaip šimtas rusų kalinių. Jie tvirtina, kad Rusijos valdžia atsisako juos iškeisti ir paprasčiausiai juos pamiršo.

Kovos Ukrainos Pokrovsko rajone yra itin įnirtingos. Rusų pajėgos meta į mūšį viską, kas tik gali judėti, bandydami pralaužti Ukrainos karių gynybą, sako Ukrainos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo UNIAN. Svarbiausi įvykiai: 23:22 | Čekijos prezidentas: Ukraina turėtų pati spręsti, kaip naudoti Vakarų ginklus Ukraina turėtų savarankiškai nuspręsti, kaip naudoti Vakarų tiekiamus ginklus. Tai, be kita ko, apima ir naikintuvus F-16, sako Čekijos prezidentas Petras Pavelas, rašo UNIAN.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad padėtis aplink pagrindinį Ukrainos logistikos centrą Pokrovską yra labai sudėtinga.  Šis miestas yra ties svarbiu keliu, kuriuo aprūpinami Ukrainos kariai ir miestai visame rytiniame fronte, ir jau seniai yra Rusijos kariuomenės taikinys. Pastaruoju metu Rusija veržiasi link Pokrovsko ir reguliariai skelbia, kad perėmė netoliese esančių kaimų kontrolę.

Rusija iš Leningrado srities į Belgorodo sritį perkelia rezervus, sako Charkivo srities atstovas Vitalijus Sarancevas, rašo UNIAN. „Turime informacijos, kad jie iš Leningrado srities į Belgorodo sritį atsiveža papildomą personalą, kad papildytų esamą trūkumą ir įtrauktų šiuos kariškius į tolesnius puolamuosius veiksmus. Apie tai, kokiose srityse, informuosime atskirai“, – sako jis.

Būtina suteikti daugiau karinės pagalbos, „kad Ukraina galėtų toliau priešintis“ plataus masto Rusijos invazijai, trečiadienį pasakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Ukraina toliau kiekvieną dieną numušinėja Rusijos raketas, gelbėdama nesuskaičiuojamas gyvybes. Tačiau tam, kad Ukraina sugebėtų toliau gintis, būtina jai teikti daugiau pagalbos“, – pranešime teigė jis.

Ukrainiečiai nešiojama priešlėktuvine sistema „MANPADS“ numušė rusų atakos lėktuvą Su-25, rašo UNIAN. Lėktuvą numušė 28-oji nepriklausoma mechanizuotoji brigada. „Tai nėra taip paprasta, nes rusų pilotai irgi nori gyventi. Jie ten šaudo iš šiluminių gaudyklių ir panašiai. Čia svarbiau ne tiek mokymas, kiek MANPADS operatoriaus greita reakcija ir įgūdžiai“, – „Kanal 24“ sakė brigados atstovas Jevgenijus Alchimovas.

Laikinai okupuotame Kryme trečiadienį pranešama apie masinius vandens tiekimo sutrikimus, rašo „Ukrinform“. Anot leidinio, be vandens dėl vandentiekio vamzdyno avarijos liko Eupatorija. Dėl remonto darbų vandens tiekimas apribotas Simferopolyje, Kerčėje, Feodosijoje ir daugybėje kitų regionų. Rusija Krymą aneksavo dar 2014 m. Ukraina nuo karo pradžios sako, kad sieks susigrąžinti visas rusų užgrobtas teritorijas, įskaitant Krymą. Kryme vis dažniau griaudėja sprogimai.

Ukrainos dronas-raketa „Palianycia“, apie kurios pirmąjį sėkmingą panaudojimą paskelbė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kainuoja mažiau nei 1 milijoną JAV dolerių. Apie tai pranešė „Associated Press“ su nuoroda į Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministrą Mychailą Fedorovą. „Fedorovas sakė, kad kiekviena raketa kainuoja mažiau nei 1 mln. dolerių, o kariuomenė kreipiasi į privatų sektorių norėdama dar labiau sumažinti gamybos sąnaudas“, – rašoma straipsnyje.

Rugpjūčio 28 d. Rusijos kariuomenė numetė aviacinę bombą ant Donecko srities Pokrovsko rajono Izmailivkos gyvenvietės. Po namo griuvėsiais žuvo šeima – 45 ir 53 metų tėvai, taip pat jų 17 metų sūnus ir 24 metų duktė.

Rusijos kariniai tinklaraštininkai praneša, kad ukrainiečių bepiločiai orlaiviai antradienio rytą atakavo dar vieną naftos saugyklą Rusijoje – šį kartą Kirovo srityje. Tai pirmoji ataka šiame regione nuo karo pradžios. Preliminariais duomenimis, du bepiločiai lėktuvai atakavo Viatkos kombinato sandėlį su naftos produktais Kotelničo mieste, rašo UNIAN. „Sprendžiant iš žemėlapio, jis yra maždaug už 1200–1300 kilometrų nuo Ukrainos sienos.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Lenkija turėtų teikti daugiau paramos Ukrainai, kad ši galėtų sustiprinti savo gynybines pastangas.  Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje jis padėkojo Lenkijai už pagalbą Ukrainą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Tačiau prezidentas pažymėjo, kad pastaruoju metu Lenkijos vyriausybės pagalba kaimyninės šalies gynybos poreikiams sumažėjo.

Rugpjūčio 27-osios vakarą Rusijos kariuomenė smogė Charkivo srities Iziumo miestui, nukentėjo 12 žmonių, apgadinti gyvenamieji namai ir kepykla. Tai feisbuke pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrnform“. „Apie 22 val. okupantai smogė Iziumo miestui. Preliminariais duomenimis, buvo panaudota tolimojo nuotolio reaktyvinė salvinės ugnies sistema „Tornado“. Apgadinti gyvenamieji namai ir kepykla“, – pažymėjo pareigūnas.

Ukrainos vyriausybė skirtingai elgsis su pabėgėliais, kurie teisėtai kirto Ukrainos sieną, ir su tais, kurie tai padarė pažeisdami įstatymus, pavyzdžiui, karinio amžiaus vyrais, kurie vengia mobilizacijos, ir pabėgusiais nusikaltėliai.

Gelbėtojai Kryvyj Rihe iš viešbučio, kuriam smogė Rusijos armijos raketa, griuvėsių ištraukė dar vieno žmogaus kūną. Aukų skaičius išaugo iki keturių. Tai feisbuke pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Kryvyj Riho viešbutyje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki keturių. Naktį gelbėtojai deblokavo dar vieno žmogaus kūną“, – rašoma pranešime.

Ukrainos gynybos pajėgos toliau kontroliuoja tam tikras Rusijos Federacijos teritorijas, o savo mainų fondą pildo vis naujais belaisviais, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrainska Pravda“. Svarbiausi įvykiai: 23:41 | Zelenskis: mokykloms rekomenduojama dirbti nuotoliu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos mokykloms rekomenduojama dirbti nuotoliu, rašo „Ukrainska Pravda“. „Kur tik įmanoma, šiemet vaikai turėtų eiti į mokyklą nuotoliniu būdu.

Viena Ukrainos tolimojo nuotolio raketa „Palianycia“ kainuoja mažiau nei vieną milijoną dolerių, pareiškė Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Associated Press“, rašo UNIAN. Anot jo, naujojo ginklo atsiradimas gali pakeisti karo eigą. „Manau, kad jis pakeis žaidimo taisykles, nes galėsime smogti ten, kur Rusija šiandien nesitiki“, – sako M. Fiodorovas.

Rusija dažnai ragino Ukrainą sėsti prie derybų stalo – diktavo savo absurdiškas sąlygas, ragino derėtis greičiau. Tačiau dabar Kremlius nutilo, rašo „Kanal 24“. Anot leidiniui komentavusio analitiko Mykola Davydiuko, dabar padėtis pasikeitė ir Rusija pradėjo bijoti derybų. Ukrainos pozicijos sustiprėjo Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šią savaitę pareiškė, kad derybos su Ukraina esą „prarado aktualumą“. Nors niekas rimtai nelaikė Rusijos „pasirengimo“ deryboms.