Karas Ukrainoje

Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė okupuoto miesto merą, pabuvojusį Rusijos nelaisvėje, naujuoju šalies pietinės karo alinamos Zaporižios srities vadovu, pranešė jo biuras. Apie tai V. Zelenskis pranešė sekmadienį lankydamasis pietiniame fronte. Jis taip pat susitiko su kariais šalia pietinės fronto linijos esančiame Robotynės kaime, kurį Kyjivas praėjusią vasarą atkovojo iš Rusijos pajėgų, bet kurį Maskva toliau smarkiai atakuoja.

Rusijos pajėgos smogė Ukrainos rytiniame Charkivo regione esančiam Vovčansko miestui, apgadindamos administracinį pastatą, administracinių paslaugų centrą ir privačius namus. Apie tai „Telegram“ žinutėje pranešė regiono karinė administracija. „Priešas ir toliau terorizuoja civilius Charkivo regiono gyventojus. Okupantai pradėjo artilerijos smūgius Vovčansko mieste, Čuhujivo rajone.

Po Ukrainos smūgio Rusijos Belbeko aerodromui laikinai okupuotame Kryme, kur, kaip manoma, buvo sunaikinti mažiausiai trys orlaiviai, Rusijos kariuomenės vadovybė ieško alternatyvių bazių. Taip teigia per nacionalinį telemaratoną kalbėjusi Pietų operacinės vadovybė jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk. „Akivaizdu, kad jie dabar bando rasti saugiausias bazes. Jie nesiartina prie vietovių, kuriose gavo nemalonią pamoką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad aplankė karius pietinėje fronto linijoje, kuri yra Robotynės kaime, kurį Kyjivas praėjusią vasarą atkovojo iš Rusijos pajėgų, bet kuris vėl smarkiai puolamas. Praėjusių metų rugpjūtį Ukraina atkovojo šį nedidelį kaimą pietiniame Zaporižios regione ir tai pavadino didele kontrpuolimo prieš Rusijos pajėgas sėkme.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį pareiškė, kad Krymo pusiasalis yra „specifinis“ regionas ir jis negali pasakyti, ar Rusijos aneksuotą Krymą Ukrainai pavyks susigrąžinti. Už tokias mintis šalies lyderis sulaukė griežtos kritikos, tačiau šeštadienį nuo savo pasakytų pastabų siekė atsiriboti, teigdamas, kad visada tvirtai palaikė Ukrainą. 2014 metais Rusija atplėšė Krymą nuo Ukrainos ir jį aneksavo. Aneksijos nepripažįsta dauguma kitų šalių.

Britų žvalgyba mano, kad Baltarusijos teritorijoje liko mažiau nei 1 000 Rusijos samdinių, priklausančių Rusijos grupuotei „Wagner“. Apie tai sekmadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Grupuotė „Wagner“ Baltarusijoje veikia nuo 2023 metų birželio, iš pradžių ji ten turėjo 8 000 kovotojų pajėgas. Grupuotė beveik neabejotinai tęsia Baltarusijos karinių ir saugumo pajėgų mokymus.

Rusijos kariuomenės pajėgos įsiveržė į užstatytą Avdijivkos teritoriją, mieste vyksta gatvių mūšiai, sekmadienį pranešė Ukrainos karo žurnalistas, portalo censor.net vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas. Socialiniuose tinkluose jis rašė, kad rusų daliniai įsitvirtino vienoje gatvėje šiauriniame Avdijivkos pakraštyje. „Jei matuotume tiesia linija, pažengę priešo vienetai yra maždaug 1,5 kilometro atstumu nuo įvažiavimo į miestą, – teigė J. Butusovas. – (...) Padėtis kritinė.

Vos prieš kelis mėnesius grupė naujokų Ukrainos karių buvo paprasti civiliai. Dabar jie ruošiasi kovoti su Rusija – tai tikri pavyzdžiai tokios tarnybos, kokiai, pasak Didžiosios Britanijos kariuomenės vado generolo Patricko Sanderso, karo atveju turi būti pasirengusi Jungtinės Karalystės visuomenė, skelbia portalas „Sky News“. Kai kurie naujokai nežino, kaip laikyti prieštankinį ginklą, ir jį laiko ant vieno peties. Yra ir tokių, kurie po pratybų pamiršta su savimi pasiimti savo ginklą.

Sausį atnaujintame bendrame BBC Rusijos tarnybos ir nepriklausomo Rusijos naujienų portalo „Mediazona“ tyrime nurodytos Ukrainoje žuvusių Rusijos karių pavardės – jų skaičius siekia apie 41 731. Tyrime teigiama, kad tikrasis aukų skaičius yra kur kas didesnis nei nurodyta tyrime. Savanoriai, belaisviai ir privačių karinių bendrovių „naujokai“ dabar sudaro 37 proc. visų patvirtintų Rusijos aukų, o dar 12 proc.

Šiaurės Airijos pirmąja ministre šeštadienį paskira nacionalistų partijos „Sinn Fein“ lyderė Michelle O'Neill. Neeiliniame posėdyje Šiaurės Airijos asamblėja pirmiausia nubalsavo už decentralizuoto valdymo atnaujinimą, o paskui į pirmosios ministrės pareigas paskyrė M. O'Neill.

Ukrainos gynėjams Donecko srityje šeštadienį buvo perduoti keturi komplektai dronų, kuriuos galima naudoti atšiauriomis oro sąlygomis, praneša „Ukrinform“. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Vadimas Filaškinas, Donecko srities karinės administracijos vadovas. „Dronas „Valk-1“ yra galingas Ukrainos kūrinys. Šie dronai visada aiškiai mato priešą mūšio lauke, nepaisant šalčio, sniego, lietaus ar rūko.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė abejonių, kad Ukrainai pavyks atsikovoti Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį. Jis interviu „YouTube“ kanalui „Kanal Zero“ penktadienio vakarą patvirtino oficialią Lenkijos poziciją, kad Ukraina turi susigrąžinti visos savo teritorijos kontrolę.

Rusijos policija šeštadienį sulaikė maždaug 20 žurnalistų, įskaitant naujienų agentūros AFP reporterį, rengusių pranešimus apie Maskvos centre vykusį protestą. Protestą surengė moterys, kurių vyrai buvo mobilizuoti kariauti Ukrainoje. Sulaikytas AFP vaizdo žurnalistas sakė, kad rusų ir užsienio reporterių grupė vežama į policijos nuovadą. Reporteriai buvo sulaikyti, kai rengė pranešimus ir filmavo į Raudonąją aikštę ėjusias moteris.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 880 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 3 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 387 940 kareivių.

Kanados gynybos ministerija, anot žiniasklaidos, svarsto perduoti Ukrainai raketų „oras-žemė“, kurios iš tikrųjų turėtų būti utilizuotos. „CBC News“ pranešė, kad CRV7 raketos 2000 metų pradžioje buvo išimtos iš kariuomenės atsargų. Konservatorių opozicija reikalauja perduoti Ukrainai dešimtis tūkstančių šių raketų. Pasak Gynybos ministerijos, svarstoma, ar CRV7 gali būti galimo naujo karinės paramos paketo dalis.

Įžūli Kremliaus karinė operacija Kryme 2014-aisiais padėjo ryškius pamatus audringiems įvykiams dar daugeliui dešimtmečių į priekį. Būtent tų metų įvykius galima laikyti karo Ukrainoje pradžia. Be šūvių atlikta aneksija po dešimties metų pavirto į didžiausią karą Europoje nuo pat Antrojo pasaulinio laikų.

Rusijos pietvakariniame Volgogrado regione praėjusią naktį po drono atakos, dėl kurios kaltinama Ukraina, kilo gaisras didelėje naftos perdirbimo gamykloje, pranešė regiono gubernatorius. Prieš beveik dvejus metus Rusijos užpulta Ukraina pastaraisiais mėnesiais rengia dronų atakas agresorės teritorijoje.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino devynis iš 14 rusų paleistų „Shahed“ tipo dronų. Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai dronus leido iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono ir okupuoto Krymo. Taip pat nurodoma, kad iš Rusijos Belgorodo srities buvo paleistos dvi raketos Ch-59. Ukrainos oro gynyba devynis dronus numušė virš Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Odesos ir Žytomyro sričių.

Ukrainos vyriausybė, anot šaltinių, informavo JAV apie planus atleisti ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą generolą Valerijų Zalužną. Apie tai penktadienį pranešė du gerai informuoti šaltiniai, kuriais remiasi agentūra „Reuters“. „Baltieji rūmai pareiškė, kad Ukrainos reikalas yra priimti suverenius sprendimus dėl savo personalo“, – teigė vienas šaltinis. Nesutaria dėl karinės strategijos Oficialaus Baltųjų rūmų pareiškimo šiuo klausimu kol kas nėra.

Ukrainos valdžia informavo JAV administraciją apie sprendimą atleisti Ukrainos pajėgų vadą Valerijų Zalužną, praneša „The Washington Post“. Baltųjų rūmų pareigūnai nei palaikė, nei prieštaravo tokiam sprendimui, argumentuodami, kad tai yra nepriklausomas Volodymyro Zelenskio pasirinkimas, teigia leidinys. „Zelenskis dar nėra išleidęs oficialaus įsako, kuriuo būtų paskelbta apie Zalužno atsistatydinimą, ir nežinoma, kada tai gali įvykti.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas dideles NATO karines pratybas „Steadfast Defender 2024“ pavadino bandymu „įbauginti Rusiją“, rašo UNIAN. Savo puslapyje „VKontakte“ jis pareiškė, kad kai kurie pratybų etapai vyks „labiausiai rusofobiškose ir šlykščiausiose“ Rusijai valstybėse, tokiose kaip Lenkija, Latvija, Lietuva ir Estija.

Per beveik dvejus Rusijos pradėto karo metus Ukraina nesugebėjo sunaikinti Krymo tilto, nes ukrainiečiai neturi tam tinkamų ginklų, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Apie tai jis kalbėjo interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Figaro“, rašo UNIAN. Anot jo, Krymo tilto klausimas neišsprendžiamas dėl techninių ir politinių priežasčių. „Mums reikia ginklų, kurie galėtų efektyviai pataikyti į jį išvengiant Rusijos priešlėktuvinės gynybos“, – nurodo D. Kuleba.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad nėra jokio oficialaus dokumento dėl Ukrainos pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno atleidimo iš pareigų, rašo UNIAN. Šią savaitę pasirodė gandai, kad V. Zalužną buvo ketinama atleisti. Danilovas: oficialaus rašto nėra Anot O. Danilovo, tai neteisinga informacija. „Iki šiandien nėra jokio dokumento dėl vyriausiojo vado atsistatydinimo.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) penktadienį nusprendė, kad turi jurisdikciją nagrinėti Ukrainos Rusijai iškeltą bylą dėl konvencijos genocido klausimu pažeidimo. Byla buvo iškelta netrukus po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą. Kyjivas teigia, kad Rusija pažeidė svarbią 1948 metų konvenciją pasinaudodama suklastotais pareiškimais apie genocidą Ukrainos rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose kaip pretekstu Ukrainai užpulti.

Rusija sukūrė daugiau kaip pusę milijono naujų darbo vietų gynybos sektoriuje, kad patenkintų didėjančią paklausą mūšio lauke, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. Kremlius skyrė didžiulius išteklius savo plataus masto invazijai Ukrainoje, o gynybos sektoriui tenka didžioji dalis nuo sankcijų nukentėjusios ekonomikos augimo.

Pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska, kalbėdama Rygoje vykusioje konferencijoje, kurioje lankėsi ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, pademonstravo praktišką stilių, kurį vainikavo simboliška ukrainiečių gamybos sagė. Vaizdais iš renginio ji pasidalijo savo „Telegram“ kanale. O. Zelenska pasirodė tamsiu kostiumėliu, kurį papuošė Ukrainos juvelyrų „Guzema“ sage. Šį papuošalą, pavadinimu „Kvitka“ (liet. „Gėlelė“), gali įsigyti kiekvienas norintis.

Vienas Ukrainos žvalgybos pareigūnas pranešė, kad šalis ne kartą prašė Rusijos perduoti dešimčių karo belaisvių, kurie, Maskvos teigimu, žuvo Ukrainos pajėgoms numušus Rusijos karinį transportinį lėktuvą, kūnus. Ukrainos karinės žvalgybos atstovas spaudai Andrijus Jusovas vėlai ketvirtadienį per televiziją sakė, kad Kyjivas paragino Maskvą perduoti žmonių, anot Rusijos, žuvusių per sausio 24 dienos katastrofą, tačiau ji atsisakė tai padaryti.

Toks karas rytų Ukrainoje, koks vyksta dabar, gali vykti dar labai ilgai, mažiausiai keletą metų, o jokio lemtingo bei pergalingo vienos ar kitos pusės proveržio artimiausioje ateityje neverta tikėtis. Ukraina gali siekti pirmoji pralaužti frontą, tačiau jai dar reikia sukaupti daug pajėgų ir pertvarkyti savo kariuomenę. Taip Eltai teigė vienas žinomiausių Ukrainos karo žurnalistų ir ekspertų Jurijus Butusovas.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime nusprendus skirti milijardinę paramą Ukrainai, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paaiškino, kodėl atsisakė savo veto. Jei Vengrija ir toliau būtų blokavusi pagalbą, tuomet 26 kitos ES šalys būtų balsavusios už tai, kad Vengrijai numatytos ES lėšos būtų pervestos Ukrainai, sakė jis penktadienį valstybiniam radijui, informuoja agentūra „Reuters“. Jis pasiekė savo, pabrėžė V. Orbanas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį patvirtino, kad per Rusijos smūgį Ukrainoje žuvo du prancūzų humanitarinės pagalbos darbuotojai, ir pavadino jį piktinančiu. Kiek anksčiau penktadienį Ukrainos pareigūnai paskelbė, kad abu vyrai žuvo per neseniai Pietų Ukrainoje surengtą dronų ataką.  „Per Rusijos smūgį Ukrainoje žuvo du prancūzų humanitarinės pagalbos darbuotojai.

Kalbėdama Rygoje vykusiame renginyje Olena Zelenska pareiškė, kad nederėtų versti pabėgėlius iš Ukrainos grįžti į tėvynę. Jos teigimu, tam reikia taikos, ramybės ir šalies atstatymo. Ji taip pat pažadėjo „kovoti dėl kiekvieno Rusijos pagrobto iš Ukrainos vaiko“. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona sudalyvavo tarptautinėje konferencijoje Rygoje, kuri buvo skirta Ukrainos vaikų sugrąžinimui iš deportacijos Rusijoje.

JAV Senatas iki šios savaitės pabaigos ketina pateikti naują projektą dėl paramos Ukrainai ir geresnės JAV sienų apsaugos. Tekstas bus paskelbtas nuo penktadienio iki sekmadienio, sakė demokratų daugumos Senate vadovas Chuckas Schumeris. Jis teigė manąs, kad pirmasis balsavimas dėl projekto įvyks „vėliausiai“ iki kitos savaitės trečiadienio. Tačiau Ch. Schumeris pripažino, kad įstatymo projektas – jei ir bus priimtas Senate – gali žlugti Atstovų Rūmuose.

Organizacijos „Save Ukraine“ komanda grąžino dar keturis vaikus iš rusų laikinai užgrobtos Zaporižios ir Chersono sričių teritorijos. Kaip rašo „Ukrinform“, labdaros organizacija tai pranešė „Facebook“ paskyroje. "Vaikams – nuo 0 iki 16 metų. Visi jie dabar yra saugūs viename iš mūsų centrų", – sakoma pranešime. „Šiuo metu tęsiama 15 gelbėjimo misijų, iki šiol iš okupacijos ir Rusijos teritorijos mes jau grąžinome 235 vaikus“, – pareiškė organizacijos „Save Ukraine“ atstovai.

Ukrainos pietryčiuose per ataką žuvo du šveicarų nevyriausybinės organizacijos „Swiss Church Aid“ darbuotojai, taip pat buvo sužeista kitų šios organizacijos žmonių, sakoma penktadienį paskelbtame pareiškime. Ketvirtadienį „per humanitarinę intervenciją [...] buvo atakuota darbuotojų grupė“, sakoma Šveicarijos Protestantų bažnyčios pagalbos organizacijos pareiškime. Darbuotojų pilietybė nenurodoma.

Kanados užsienio reikalų ministrė Mélanie Joly atvyko į Kyjivą ir paskelbė, kad buriama Ukrainos vaikų grąžinimo koalicija. Ji tai pareiškė penktadienį per bendrą su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Vaikai buvo paimti iš namų, iš šeimų, jiems atimta galimybė kalbėti gimtąja kalba. Nepaprastai svarbu grąžinti vaikus.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) penktadienį spręs, ar turi jurisdikciją nagrinėti Ukrainos Rusijai iškeltą bylą dėl konvencijos genocido klausimu pažeidimo. Byla buvo iškelta netrukus po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą. Kyjivas teigia, kad Rusija pažeidė svarbią 1948 metų konvenciją pasinaudodama suklastotais pareiškimais apie genocidą Ukrainos rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose kaip pretekstu Ukrainai užpulti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Rusiją nužudžius du humanitarinę pagalbą Ukrainoje teikti padėjusius prancūzus ir pareiškė padėką už jų darbą karo draskomoje šalyje. „Rusijos teroras nežino ribų, jam nesvarbu, kokios tautybės yra jo aukos. Narsūs humanitarinę pagalbą teikiantys darbuotojai iš Prancūzijos padėjo žmonėms ir mes būsime per amžius dėkingi už jų žmogiškumą. Mano užuojauta jų artimiesiems“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.

Penktadienį Prancūzija patvirtino, kad per Rusijos smūgį Ukrainoje žuvo du prancūzų pagalbos darbuotojai. Pasak Ukrainos pareigūnų, tai nutiko netoli pietinio Chersono miesto. „Rusijos barbariškumo taikiniai Ukrainoje yra civiliai. Du prancūzų humanitarinės pagalbos darbuotojai sumokėjo savo gyvybėmis už atsidavimą ukrainiečiams“, - socialiniame tinkle X parašė užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne. „Rusija turės atsakyti už savo nusikaltimus“, - pridūrė jis.

Priešas nenutraukia energetinio teroro, kritinės infrastruktūros objektai jam tebėra prioritetas. Tai penktadienį per televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Nors šiuo metu Ukrainos pietuose žiema gana švelni, priešas vis tiek nenutraukia energetinio teroro. Kritinės infrastruktūros objektai jam tebėra prioritetas“, – sakė N. Humeniuk.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja per ateinančius šešerius metus integruoti okupuotas Ukrainos teritorijas į Rusijos Federaciją, tai rodo ilgalaikius jo ketinimus, teigia Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW). Pasak V. Putino, planuojama, kad iki 2030 m. užimtos Ukrainos teritorijos „svarbiausiose srityse“ prilygs Rusijai, tačiau nepaaiškinta, kokios tai sritys.

Rusijos grėsmė skatina švedus, vokiečius, ir kitas Europos šalis vis daugiau rūpintis savo saugumu – didinamos gynybos išlaidos, perkama karinė technika, kai kurios šalys svarsto grįžti ir prie šaukimo karinei tarnybai. Ilgą laiką apie karą negalvojusi Europa priversta suklusti. Saugumo eksperto Tomo Jermalavičiaus nuomone, Europai papildomą „spyrį į užpakalį“ gali duoti ir neprognozuojama JAV politinė situacija – pasak jo, jei bus išrinktas D. Trumpas, JAV gali nusisukti nuo Ukrainos.

Per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgį Belbeko aviacijos bazei Kryme sausio 31 d. žuvo Rusijos aviacijos eskadrilės vadas generolas leitenantas Aleksandras Tatarenka ir 10 kariškių. Tai penktadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, remdamasis Rusijos žiniasklaida, rašo „Ukrinform“. „Kaip pranešė Rusijos socialiniai tinklai, buvo likviduota 10 Rusijos kariškių, tarp jų - aviacijos eskadrilės vadas generolas leitenantas Aleksandras Tatarenka“, – sakoma pranešime.

Rusai vis dažniau paleidžia į Ukrainą balistines raketas, per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, pranešė „Ukrinform“. „Priešas dažniau naudoja raketas, skriejančias balistine trajektorija. Tai raketos „Iskander-M“, oras-žemė raketos „Kinžal“, sparnuotosios raketos Ch-22, atakuojančios balistine trajektorija, kai pasiekia taikinį, priešlėktuvinės valdomos raketos S-300“, – sakė J. Ignatas.

Europos Sąjungoje karinė ir finansinė parama Ukrainai pajudėjo. Tačiau kol ji šalies nepasiekė, tai labai juntama mūšio lauke. Prastėja viešoji opinija apie prezidentą Zelenskį dėl jo konflikto su kariuomenės vadu Zalužnu, kurį šiomis dienomis aprašo įtakingiausi Vakarų dienraščiai. Kaip visa tai šįmet atsilieps Ukrainos išlaisvinimo pastangoms? Klausiame politologo Lino Kojalos.

Praėjusią parą Rusijos armija surengė 279 Chersono srities apšaudymus. Žuvo du žmonės. Tai penktadienį feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešas surengė 279 apšaudymus, paleisdamas 1606 sviedinius iš artilerijos, minosvaidžių, reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, tankų, dronų ir aviacijos. Į Chersono miestą priešas paleido 26 sviedinius“, - pažymėjo pareigūnas.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį rusai atakavo 24 „Shahed“ tipo dronais ir kad 11 jų buvo numušti. Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai dronus leido iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono ir okupuoto Krymo. Nurodoma, kad 11 dronų buvo numušti virš Dnipropetrovsko, Chersono, Kirovohrado ir Charkivo sričių. Dauguma rusų dronų buvo nukreipti į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus Dnipropetrovsko srityje.

Rusija pati savo iniciatyva pernai dislokavo branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, bandydamas Rusiją pavaizduoti kaip auką, tikina, kad šalis buvo priversta imtis šio žingsnio, kad pasipriešintų „vis agresyvesnei ir grėsmingesnei Šiaurės Atlanto aljanso, kuriam vadovauja Jungtinės Valstijos, veiklai“. Sąžiningai kartodamas Kremliaus propagandinę liniją, kad kare Ukrainoje Rusija yra auka, S. Riabkovas tikino, k...

Rusai tebedaro spaudimą laikinai okupuotos Zaporižios atominės elektrinės darbuotojams, kurie nesutinka bendradarbiauti. Tai pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusai toliau spaudžia Zaporižios atominės elektrinės darbuotojus, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu, tačiau neišvyko iš Enerhodaro. Dėl profesijos specifikos ir sudėtingumo okupantai neranda darbuotojų jėgainei, nes specialistų trūksta visoje Rusijoje.

Ukraina gali būti priversta koreguoti savo karinę strategiją dėl didelio užsienio pagalbos sumažėjimo, ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje rašė šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. V. Zalužnas, kuris, kaip pranešama, nesutaria su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, transliuotojui CNN rašė: „Privalome dorotis su karinės pagalbos iš svarbių sąjungininkių, bandančių išspręsti savas politines įtampas, sumažėjimu.