Karas Ukrainoje

Per Rusijos raketų ir dronų atakas anksti trečiadienį Ukrainoje žuvo mažiausiai trys žmonės, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Jis tai pavadino „dar viena masine ataka prieš mūsų šalį“ ir sakė, kad vienas žmogus žuvo pietiniame Mykolajivo mieste, o du – sostinėje Kyjive. Dalis sostinės liko be elektros. Trečiadienį Rusija paleido 44 raketas ir 20 dronų į Ukrainą, vykdydama rytines oro atakas visoje šalyje, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį dalyvavo netoli Kyjivo vykstančiuose Ukrainos teisėsaugos darbuotojų kursuose, kuriuos vykdo kelių ES šalių, įskaitant Prancūziją ir Ispaniją, pareigūnai. Kursuose daugiausia dėmesio skirta iššūkiams, su kuriais saugumo pajėgos susiduria teritorijose, neseniai grįžusiose Ukrainos kontrolėn.

Rusijos karinės pajėgos trečiadienį apšaudė Ukrainos teritoriją. Į Lvivo sritį paleista raketa skriejo Lenkijos kryptimi ir 20 kilometrų atstumu iki sienos. Kaip skelbia „RBK-Ukraina“, prie sienos raketa apsisuko 180 laipsnių kampu, jos perimti išskrido trys Lenkijos naikintuvai F-16. Apie raketą įspėjo ukrainiečiai Ukrainos ginkluotosios pajėgos apie 7.08 val. įspėjo apie kovinę galvutę, kuri iš Lvivo srities skriejo Lenkijos sienos link.

Rusijos kariuomenė trečiadienį surengė masinį raketų smūgį Ukrainos teritorijoje, pranešė „Meduza“, remdamasi Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės informacija „Telegram“ kanale. Visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus. Kyjive suveikė oro gynybos sistemos, mieste pasigirdo keli sprogimai, pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko. Nuolaužos, tikriausiai raketos, nukrito Dnieprovskio rajone, pranešė miesto karinė administracija.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi atvyko į Ukrainą, kad įvertintų padėtį rusų okupuotoje Zaporižios branduolinėje jėgainėje. „Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame tam, kad įvertintume jėgainės aušinimo funkcijų būklę“, – iki planuojamo vizito elektrinėje antradienį Kyjive kalbėdamas su žurnalistais sakė R. Grossi. Sunaikinus Kachovkos užtvanką, vandens aušinimui tiekimas tapo labai „silpnas“, sakė R. Grossi.

Rusija kasdien paleidžia nuo 1 500 iki 2 500 sviedinių ir raketų į karo nuniokotą Ukrainos Donecko regioną ir taikosi į ypatingos svarbos infrastruktūrą, kad žmonėms būtų sunkiau ten gyventi žiemą. Taip kalbėjo gubernatorius Vadymas Filaškinas duodamas interviu agentūrai „Reuters“. „Priešas apšaudo (regioną) nuo 1 500 iki 2 500 kartų per dieną“, – sakė V. Filaškinas ir pridūrė manantis, kad Maskva vis dar siekia užimti visą regioną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitos savaitės pabaigoje antrą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios lankysis Vokietijoje. Anot vokiečių žiniasklaidos, vizitas planuojamas vykstant Miuncheno saugumo konferencijai, kuri numatyta vasario 16–18 dienomis.

Trečiadienį atakuodama Ukrainą Rusija paleido raketą Lenkijos link, Lenkija pakėlė naikintuvus F-16. Anot Ukrainos prezidento patarėjo Mychaila Podoliako, tai buvo sąmoninga Rusijos provokacija, kuria rusai bandė parodyti, kad nebijo NATO.

Vis dar įmanoma, kad Ukraina arba Rusija šiais metais surengs sėkmingesnę karinę kampaniją, nei tikisi ekspertai. Tačiau labiausiai tikėtinas šių metų karo rezultatas bus besitęsianti aklavietė, rašo „The New York Times“. Leidinys teigia, kad Ukraina nori susigrąžinti visą savo teritoriją, tačiau vargu, ar tai įvyks. „Ukrainiečiai tiki savo gebėjimu atsigriebti. Jie apgynė Kyjivą, susigrąžino Chersoną ir 2022 m. nustūmė Rusiją nuo Charkivo.

Maskvos teismas antradienį už akių nurodė suimti garsų rašytoją Borisą Akuniną už tariamą dezinformacijos apie kariuomenę skleidimą. Praėjusių metų gruodį 67-erių vyrui buvo pateikti kaltinimai po to, kai jis išreiškė paramą Kyjivui per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apsimetusiais rusų pokštininkais.

Panaudojęs dirbtinį intelektą, kad uždėtų Rusijos lyderio veidą ant aktoriaus, režisierius Patrykas Vega, žinomas šiurkščiais filmais apie gangsterius, sakė, jog ėmėsi savo pirmojo filmo anglų kalba apie „didžiausią pasaulyje mafijos bosą“. Per spaudos konferenciją pirmadienį režisierius sakė, kad filmas, pavadintas tiesiog „Putinas“, yra „meninis protestas prieš diktatorių ir karą Ukrainoje“. „Nusprendžiau smogti Putinui meniniu ginklu, – sakė jis.

Dienraštis „The Telegraph“ paskelbė scenarijų, kaip galėtų atrodyti Rusijos puolimas prieš NATO šalis, rašo UNIAN. Anot dienraščio, gali įvykti keli karo etapai. Penki Rusijos karo prieš NATO etapai Leidinio žurnalistai mano, kad Rusijos pasirengimas konfrontacijai su NATO gali prasidėti 2024 m. pavasarį. Prognozuojama, kad Rusija mobilizuos 200 tūkst. karių ir pradės naują puolimą Ukrainoje, kilus problemoms dėl Vakarų partnerių paramos Kyjivui. Antrojo etapo tikimasi 2024 m. vasarą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba mano, kad „perkrovimas“ valstybės vadovybėje neturės įtakos santykiams su partneriais Vakaruose. Jis tai pareiškė per bendrą su kolega iš Portugalijos João Gomesu Cravinho spaudos konferenciją Kyjive, praneša „Ukrinform“. „Nemanau, kad kokie nors pokyčiai vyriausybėje turės įtakos santykiams su mūsų partneriais, nes jie gerbia prezidento teisę priimti šiuos sprendimus.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi pranešė, kad rusų laikinai užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje baigiasi branduolinio kuro galiojimo laikas, rašo UNIAN. Anot jo, padėtis elektrinėje yra trapi. Be kuro galiojimo laiko taip pat yra ir kita problema – gerokai sumažėjęs elektrinės techninio personalo skaičius. Skelbiama, kad R. Grossi turėtų vykti į Zaporižios elektrinę, o iš ten turėtų vykti į susitikimą su Rusijos pareigūnais Maskvoje.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Charles'is Michelis griežtai sukritikavo raginimus siekti taikos Ukrainoje jos teritorijų atsisakymo kaina, rašo UNIAN. Apie tai jis kalbėjo kreipdamasis į Europos Parlamentą. Ji pasakojo, kad jį sukrėtė raginimai siekti taikos Ukrainoje su perspektyva, kad okupuotos teritorijos liks Rusijos kontrolėje. „Mane pribloškė radikalių kairiųjų pareiškimai, kad turėtume nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai.

Situacija aplink Avdijivką, apgultą fronto miestą Rytų Ukrainoje esančioje Donecko srityje, tampa labai sudėtinga, kai kuriose vietovėse net kritinė, antradienį sakė miesto meras Vitalijus Barabašas. Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. 2023-iųjų spalį Rusijos pajėgos suintensyvino atakas prieš Avdijivką ir, kaip pranešama, patyrė didelių nuostolių bandydamos apsupti miestą, esantį vos už kelių kilometrų nuo okupuoto Donecko.

Didžiosios Britanijos žvalgyba naujausią suvestinę skyrė raketomis ginkluotos Rusijos korvetės „Ivanovec“ sunaikinimui, kurį vasario 1 d. įvykdė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialusis padalinys, socialinėje platformoje X pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Pranešta, kad korvetė „Ivanovec“ patruliavo prie vakarinės Krymo pakrantės, palaikydama Rusijos tebetęsiamą Ukrainos okupaciją.

Ukraina antradienį pranešė suėmusi penkis buvusius ir esamus žvalgybos pareigūnus, kurie, jos teigimu, slapta dirbo Rusijai ir priklausė galingai šnipų grupuotei. Kyjivas teigė, kad įtariamieji buvo pagauti perduodantys Rusijos saugumo tarnybai FSB informaciją apie Ukrainos karinius bei strateginius energetikos objektus, gynybinius įtvirtinimus ir asmenų duomenis.

 Laikinai okupuotame Mariupolyje pastebėta dviem naujais ženklais pažymėta Rusijos karinė technika. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. „Ant sunkvežimių pastebėti du nauji ženklai – trikampis trikampyje. Jis pastebėtas ant transporto priemonių, iš Berdiansko judančių link Kairiojo kranto ir Novoazovsko. Ten, Novoazovsko rajone į šiaurės rytus nuo Mariupolio, yra naujas poligonas“, – rašė jis.

Antradienį Ukraina pranešė sulaikiusi penkis buvusius ir esamus žvalgybos pareigūnus, kurie, jos teigimu, priklausė galingam šnipų tinklui ir slapta dirbo Rusijos labui. Kyjivas pranešė, kad įtariamieji buvo sulaikyti, kai Rusijos saugumo tarnybai FSB mėgino perduoti informaciją apie Ukrainos karinius objektus, gynybinius įtvirtinimus, strateginę energetikos infrastruktūrą bei asmeninius karių duomenis.

Paaiškėjus, kad buvo klausomasi tiriamosios žurnalistikos grupės pokalbių, buvo atleistas Ukrainos žvalgybos agentūros aukšto rango pareigūnas, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis šioje agentūroje. Toks žingsnis žengtas po to, kai sausį išaiškėjus keliems ukrainiečių tiriamosios žurnalistikos atstovų bauginimo atvejams, Paryžiuje įsikūrusi žiniasklaidos teisių gynimo grupė „Žurnalistai be sienų“ (RSF) paragino pareigūnus ištirti įtariamus pažeidimus.

Ukraina kitą mėnesį sulauks pirmųjų lėšų iš planuojamo naujo ES pagalbos paketo. Pritarus Europos Parlamentui, jau kovo mėnesį bus galima atlikti svarbius mokėjimus, antradienį Strasbūre kalbėdama europarlamentarams sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Išmokos padės palaikyti Rusijos karo paveiktą Ukrainos ekonomiką. Planas numato per ketverius metus skirti Ukrainai 50 mlrd. eurų paramą. 33 mlrd.

Pagrindiniai kandidatai užimti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno postą yra Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis ir Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) viršininkas generolas leitenantas Kyryla Budanovas.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis antradienį atvyko į Kyjivą, pranešė portalas „Ukrinform News“. Tai jau ketvirta J. Borrellio kelionė į Ukrainą nuo karo pradžios prieš beveik dvejus metus. Po savo vizito Lenkijoje J. Borrellis pirmadienį patvirtino, kad toliau vyks į Kyjivą. Jis pakartojo reikalavimą dėl didesnės paramos Rusijos užpultai šaliai. Nors ES pritarė 50 mlrd.

Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas antradienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad rusams srities Bohoduchivo rajone naktį raketomis apšaudžius viešbutį, žuvo dviejų mėnesių kūdikis. Žuvęs vaikas ištrauktas iš trijų aukštų pastato griuvėsių Zoločive, sakė gubernatorius. Jis nurodė, kad rusai smogė dviem raketomis S-300. Dar trys žmonės – 21, 28 ir 39 metų – buvo sužeisti ir yra gydomi ligoninėje. Tarp sužeistųjų yra žuvusio vaiko motina.

Ukraina tikisi, kad Kanada perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms raketas CRV7, kurių dešimtis tūkstančių ketinama sunaikinti. Generolas leitenantas Kyrylo Budanovas tai sakė interviu „Global News“. Jo teigimu, raketos padėtų Ukrainai sustabdyti Rusijos kariuomenę. Be to, jų perdavimas padėtų Kanados mokesčių mokėtojams sutaupyti pinigų, reikalingų raketoms utilizuoti. „Tikimės, kad ši situacija bus naudinga abiem pusėms“, – sakė K. Budanovas.

Tęsiantis kalboms dėl planų atleisti Ukrainos  kariuomenės vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną, Kyjivo meras Vitalijus Klyčko stojo jį ginti. „Daugeliu atvejų V. Zalužnui reikia dėkoti už tai, kad ukrainiečiai iš tikrųjų patikėjo mūsų ginkluotosiomis pajėgomis“, – rašė V. Klyčko pirmadienį „Telegram“ tinkle. Generolas esą per karą ne kartą susitvarkė su sunkiomis situacijomis.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Kongresas privalo patvirtinti įstatymo projektą, kuris leistų JAV suteikti pagalbą Ukrainai kovoje su Rusijos invazija, ir teigė, kad to nepadarius padedama Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Vakarų partneriai nerimauja dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir šalie pajėgų vado Valerijau Zalužno konflikto, praneša „Financial Times“, rašo UNIAN. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pranešė, kad svarsto galimybę pertvarkyti Ukrainos vadovybę. Anot leidinio, praėjusią savaitę V. Zelenskis susitiko su V. Zalužnu. Teigiama, kad susitikimo metu tikėtasi pataisyti santykius, tačiau įtampa tik išaugo. V. Zelenskis suabejojo, ar reikia pašaukti 500 tūkst.

Ukrainoje nebus jokių rinkimų, kol nebus panaikinta karo padėtis, pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo UNIAN. „Rinkimai gali būti surengti, kai pasibaigs karo padėtis. Tam mums reikia iškovoti pergalę. Ir mes ją tikrai pasieksime“, – cituojamas jis. Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa mano, kad rusų pastatytas Krymo tiltas iki 2024 metų pabaigos neišstovės. Kaip praneša portalas „rbc.ua“, jis tai pareiškė interviu žurnalistui Dmytro Gordonui. Pokalbio metu žurnalistas paklausė kariškio apie Krymo tiltą ir ko dėl jo galima tikėtis. Neižpapa į tai pareiškė manąs, kad iki metų pabaigos Krymo tiltas neišstovės. „Manau, kad mums nereikės ilgai laukti.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį paragino respublikonus atmesti dvipartinį Senato susitarimą, pagal kurį būtų sugriežtinti JAV pasienio įstatymai ir kartu suteikiamas 60 mlrd. dolerių (55,67 mlrd. eurų) vertės finansavimas Ukrainai bei kitiems nacionalinio saugumo prioritetams. „Nebūkite KVAILI!!! Mums reikia atskiro pasienio ir imigracijos įstatymo projekto.

Moldovos gynybos ministerija paneigė socialiniuose tinkluose pasirodžiusią informaciją, kad esą šalies prezidentė Maia Sandu leido naikintuvų F-16 tranzitą per Moldovą į Ukrainą. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Pastarosiomis dienomis internete, ypač „Telegram“ kanaluose, pasirodė provokacinė dezinformacija, nukreipta prieš Moldovos gynybos ministeriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kur šiuo metu yra ir ką veikia jo vaikai, rašo UNIAN. V. Zelenskis ir jo žmona Olena Zelenska turi du vaikus – sūnų Kyrylą ir dukrą Oleksandrą. Ukrainos prezidentas atskleidė, kad jo vaikai šiuo metu gyvena Ukrainoje ir neplanuoja išvykti į užsienį. Anot jo, dabar Kyryla mokosi mokykloje, o Oleksandra studijuoja universitete. „Manau, kad jie dirbs ir gyvens Ukrainoje. Šiandien jie yra čia, studijuoja Ukrainoje.

Lenkijos gynybos ministras pareiškė, kad yra pasirengęs blogiausiam scenarijui, kalbant apie santykius su Rusija. Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pirmadienį interviu laikraščiui „Super Express“ sakė, kad „padėtis pasaulyje labai rimta“. „Atsižvelgiu į visus galimus scenarijus, o pačius blogiausius vertinu itin rimtai, – sakė jis.

Rusijos rinkimų komisija kandidatūrą įregistruoti siekiančio Boriso Nadeždino pateiktuose dokumentuose rado trūkumų, dėl kurių jo pavardė gali būti neįrašyta į kitą mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų biuletenius, pirmadienį pranešė pats B. Nadeždinas. Už taiką pasisakantis politikas pastarosiomis savaitėmis išjudino Rusijos opoziciją netikėtu sprendimu varžytis su prezidentu Vladimiru Putinu itin kontroliuojamuose prezidento rinkimuose.

Kyjivo regione jau atstatyta beveik 17 tūkst. objektų, kuriuos apgadino rusų okupantai. Apie tai feisbuke pranešė regiono karinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenka. Pasak jo, „priešas ir toliau puola Kyjivo regioną. Todėl apgadintų objektų skaičius didėja. Šiandien jų yra daugiau kaip 29 tūkstančiai“. Tačiau jis pažymėjo, kad atstatymo darbai tęsiasi. Pirmenybė teikiama būstų atstatymui.

JAV pagalbos Ukrainai sumažinimas gali lemti Rusijos pergalę kare Ukrainoje, o tai paskatintų naujos geopolitinės tvarkos atsiradimą, nerimauja Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.  Interviu Italijos televizijos kanalui „Rai 1“ V. Zelenskis pabrėžė, kad tikisi Jungtinių Valstijų paramos Ukrainai. Jis tikisi, kad tai įvyks net ir tuo atveju, jei JAV prezidento rinkimus laimės respublikonas Donaldas Trumpas.

Sakartvelo valdžios institucijos pirmadienį pranešė, kad užkirto kelią Ukrainos piliečio koordinuotiems planams per šalį iš Ukrainos į Rusiją neteisėtai pergabenti kelis sprogstamuosius įtaisus. Tbilisis kaltinamas vis glaudesniu bendradarbiavimu su Kremliumi, nors nuo 2008 metų, kai Maskva įsiveržė į šią Kaukazo šalį, kai kuriose Sakartvelo dalyse dislokuotos Rusijos pajėgos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Italijos žiniasklaidai patvirtino savo ketinimą pertvarkyti Ukrainos politinę ir karinę vadovybę. Po pranešimų apie galimą Ukrainos kariuomenės vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno atleidimą, V. Zelenskis sekmadienio vakarą Italijos visuomeniniam transliuotojui „Rai“ sakė, kad „pertvarka, nauja pradžia tikrai būtina“. Tai reiškia, kad „reikia pakeisti daug vadovaujančių valstybės veikėjų, ir ne tik vienoje srityje, tarkim, kariuomenėje“, sakė ...

Rusija iš tiesų telkia dideles karines pajėgas netoli Kupjansko, Charkivo regione, tačiau „Forbes“ cituojami statistiniai duomenys šiek tiek skiriasi nuo tikrovės. Apie tai „Telegram“ parašė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas, ginkluotųjų pajėgų leitenantas Andrijus Kovalenka. „Priešas iš tiesų telkia dideles pajėgas prie Kupjansko. Tačiau „Forbes“ pateikta statistika šiek tiek skiriasi nuo tikrovės.

Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, Europos Sąjunga (ES) rengia naują sankcijų Rusijai paketą. Agentūros dpa informacija, numatoma smarkiai išplėsti sąrašą asmenų ir organizacijų, kurių turtas ES bus įšaldytas. Be to, sankcijų turėtų sulaukti ir daugiau įmonių, prisidedančių prie Rusijos karinio ir technologinio stiprinimo ar jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros. Tuomet ES šalys negalės parduoti joms karinės paskirties prekių ir technologijų.

Ukrainos karinis jūrų laivynas pareiškė, kad beveik dvejus metus trunkantis karas Ukrainoje „labai apsunkino, o gal net paralyžiavo“ Rusijos operacijas Juodojoje jūroje, ir tai yra naujausias rodiklis, rodantis, kaip nukentėjo Rusijos karinio jūrų laivyno ištekliai netoli Ukrainos. Rusija neteko iki 25 iš maždaug 80 įvairių tipų karinių laivų, kuriuos ji dislokavo ankstyvuoju Kremliaus invazijos 2022 m. etapu, televizijos laidoje sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčiukas.

Vokietijos Bundesvero brigados generolas Christianas Freudingas pasakė, kad Ukraina turi pašaukti daugiau naujų karių, kad galėtų sėkmingai atremti rusų puolimą. „Mūsų manymu, Ukrainai tikrai reikės mobilizuoti daugiau karių, vien jau dėl patiriamų aukų“, – pirmadienį paskelbtuose komentaruose žiniasklaidos organizacijai „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND) teigė gynybos ministerijos padėties Ukrainoje centro vadovas. Ch.

JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas sekmadienį pareiškė, kad Senato naujai pristatytas susitarimas dėl sienos ir pagalbos Ukrainai bus „pasmerktas žlugti“, jei pasieks respublikonų kontroliuojamus rūmus.

JAV senato nariai sekmadienį pristatė ilgai lauktą susitarimą, pagal kurį Ukrainai ir Izraeliui pagaliau būtų suteikta nauja milijardinė pagalba bei sugriežtinti JAV sienos kontrolės įstatymai, nors kol kas nėra aišku, ar jis taps įstatymu. Vadinamajame nacionalinio saugumo įstatymo projekte iš viso numatyta skirti 118,3 mlrd. JAV dolerių finansavimą – iš šios sumos 60 mlrd. JAV dolerių Baltųjų rūmų prašymu būtų skirta karo draskomai Ukrainai, o dar 14,1 mlrd.

Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa mano, kad rusų pastatytas Krymo tiltas iki 2024 metų pabaigos neišstovės. Svarbiausi įvykiai: 23:25 | Žiniasklaida: Vakarų partneriai nerimauja dėl augančio Zalužno populiarumo Vakarų partneriai nerimauja dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir šalie pajėgų vado Valerijau Zalužno konflikto, praneša „Financial Times“, rašo UNIAN.

Internete pasirodė nauja filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip Rytų Ukrainoje sunaikinta daugybė rusiškų karinių priemonių, o tai sukėlė šoką Rusijos kariniams stebėtojams. Sausio 30 d. internete paskelbtame vaizdo įraše, priskiriamame Ukrainos 72-ajai mechanizuotajai brigadai, matyti, kaip rusų transporto priemonių kolona juda link Donecko Novomichailivkos kaimo, esančio į pietus nuo gruodžio pabaigoje Rusijos užimtos Marjinkos ir į pietvakarius nuo regiono sostinės Donecko.

Reaguodama į prieštaringus pranešimus, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja atleisti kariuomenės vadą, Jungtinių Valstijų vyriausybė pranešė Ukrainai, kad nesikiš į sprendimus dėl kariuomenės vadovybės, sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas. Jį sekmadienį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. „Tai nėra kažkas, ką JAV vyriausybė turėtų spręsti vienaip ar kitaip, – sakė J. Sullivanas.