Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau šį mėnesį pristatys „Pergalės planą“ JAV prezidentui Joe Bidenui ir kandidatams į Amerikos prezidentus – viceprezidentei  Kamalai Harris ir Donaldui Trumpui. Valstybės vadovas tai pareiškė interviu „NBC News“, praneša „Ukrinform“. „Mes gerbiame Amerikos žmonių pasirinkimą ir suprantame, kad tiek Kamala Harris, tiek Donaldas Trumpas gali tapti prezidentu.

Per Rusijos kariškių smūgį Poltavai žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 55. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Žmonių, žuvusių per Rusijos raketų smūgį miesto švietimo įstaigai, skaičius išaugo iki 55. Dar 328 žmonės buvo sužeisti“, – rašoma pranešime. Iš dalies sugriautas šešių aukštų mokomasis korpusas. Tikriausiai po griuvėsiais dar yra žmonių.

Aukščiausioji Rada pritarė Andrijau Sybihos paskyrimui į Ukrainos užsienio reikalų ministro postą. Tai „Telegram“ kanale pranešė liaudies deputatas iš parlamentinės frakcijos „Holos“ („Balsas“) Jaroslavas Železniakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak jo, už A. Sybihos paskyrimą balsavo 258 liaudies deputatai. Kaip anksčiau buvo pranešta, A. Sybiha nuo 2016 iki 2021 metų dirbo Ukrainos ambasadoriumi Turkijoje. 2021 metų gegužę jis buvo paskirtas Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotoju.

Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad Rusijos nuostolių kovos lauke padidėjimą rugpjūčio mėnesį lėmė Ukrainos operacija Kursko srityje, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle X. Atnaujintoje žvalgybos suvestinėje sakoma, kad vidutinis Rusijos aukų skaičius (žuvusiųjų ir sužeistųjų) rugpjūčio mėnesį padidėjo iki 1 187 per dieną. Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija tikriausiai prarado daugiau nei 610 tūkst. kareivių.

Vilniuje viešinti Europos Tarybos (ET) generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič sako, kad Specialiojo tribunolo Rusijai steigimas užtrunka dėl siekio sukurti nenugičijamą teisinę bazę. „Jei mes norime turėti kažką, kaip teisininkai sakytų, neperšaunamo, ir būti tikri, kad tai 100 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, anot žiniasklaidos, penktadienį lankysis Vokietijoje. Čia jis dalyvaus vadinamosios Ramšteino kontaktinės grupės susitikime ir prašys Vakarų partnerių daugiau ginklų kovoje prieš Rusiją, rašo vokiečių leidinys „Spiegel“. Pasak šaltinių Berlyne, savo apsilankymu Ukrainą remiančių šalių gynybos ministrų susitikime V. Zelenskis nori pabrėžti padėties rimtumą.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį, rugsėjo 5 dieną, pritarė užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos atsistatydinimui, už tai balsavo 240 įstatymų leidėjų, pranešė leidinys „Kyiv Independent“. D. Kuleba atsistatydino vykstant plataus masto vyriausybės pertvarkai, per kurią savo pareigas paliko ir daugiau ministrų.

Naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 60 Rusijos kovinių bepiločių orlaivių „Shahed-131/136“, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos. Naktį Rusija puolė Ukrainą viena balistine raketa „Iskander-M“, paleista iš laikinai okupuoto Krymo, ir 78 koviniais dronais „Shahed“, jie buvo paleisti iš Rusijos Kursko srities, Jeisko ir Primorsko-Achtarsko.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad lapkritį JAV vyksiančiuose prezidento rinkimuose remia demokratų viceprezidentę Kamalą Harris, nors garsėja kaip respublikono Donaldo Trumpo šalininkas. V. Putinas sakė, kad prezidentas Joe Bidenas „rekomendavo rinkėjams palaikyti ponią Harris“, todėl „mes taip pat ją palaikysime“. Rusijos lyderis pridūrė: „Ji taip užkrečiamai juokiasi, kad tai rodo, jog su ja viskas gerai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė esąs pasirengęs deryboms su Ukraina remiantis sustabdytu Maskvos ir Kyjivo derybininkų susitarimu, pasiektu 2022-aisiais Stambule. „Ar esame pasirengę su jais derėtis? Niekada neatsisakėme, bet remiantis ne kažkokiais efemeriškais reikalavimais, o tais dokumentais, dėl kurių buvo susitarta ir kurie iš tikrųjų buvo parafuoti Stambule“, – teigė V. Putinas Vladivostoke vykstančiame forume.

Vienas iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos aukšto rango pareigūnų pavedė Rusijos mokslininkams sukurti vaistus nuo senėjimo, praneša „The Times“. Spalį V. Putinui sukaks 72-eji. Dauguma aukščiausių Rusijos pareigūnų yra maždaug tokio pat amžiaus, o vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Rusijoje yra 67 metai.

Ketvirtadienį prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad svarbiausias Maskvos tikslas Ukrainoje yra užimti Donbaso regioną ir kad Rusijos kariuomenė „palaipsniui“ stumia Kyjivo pajėgas iš Kursko srities.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainos sostinėje dėl dronų visą naktį buvo paskelbtas oro pavojus. Savo „Telegram“ kanale meras nurodė, kad virš miesto veikė oro gynyba, ir ragino žmones nesitraukti iš slėptuvių. Ukrainiečių portalo „The Kyiv Independent“ korespondentas pranešė apie sprogimus Kyjive.

Rugpjūčio mėnesį išlaisvintose Ukrainos teritorijose nuo sprogmenų buvo išvalyta 17 000 hektarų užminuotų žemių. Taip teigia Gynybos ministerija. „Rugpjūčio mėnesį Ukrainos gynybos ministerijos išminavimo padaliniai deokupuotose teritorijose nuo sprogmenų išvalė 17 368,4 ha, iš kurių 17 308,65 ha yra žemės ūkio paskirties žemė“, – rašoma pranešime. Išminavimo metu buvo aptikti ir neutralizuoti 8 837 sprogmenys.

Šiuo metu Ukrainos nelaisvėje esantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų šauktinis Sergejus Zaikinas tvirtina, kad Ukrainos kariai su į nelaisvę Kursko srityje paimtais rusų kariais nesielgia žiauriai ir belaisviai neturi kuo skųstis. „Požiūris yra normalus. Kai atvykome čia, kitą dieną mus nuprausė, pakeitė drabužius, davė šlepetes, kad nereikėtų avėti kovinių batų. Tris kartus per dieną maitina. Iš esmės nėra kuo skųstis“, – portalui Novini.LIVE pasakojo S. Zaikinas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossis pareiškė, kad Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės aušinimo bokštas smarkiai apgadintas, informuoja agentūra „Reuters“. R. Grossis trečiadienį jau penktą kartą lankėsi elektrinėje ir, be kita ko, iš vidaus apžiūrėjo aušinimo bokštą. Jis pareiškė manąs, kad jį teks nugriauti. Bokštas buvo smarkiai apgadintas praėjusį mėnesį per gaisrą. Dėl to Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas padėkojo darbą vyriausybėje baigiančiam Ukrainos užsienio reikalų ministrui Dmytro Kulebai už vadovavimą savo šalies užsienio politikai istorinių iššūkių metu, taip pat už glaudžią partnerystę ir bendradarbiavimą. Apie tai pranešė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, komentavęs dviejų diplomatijos vadovų pokalbį, įvykusį trečiadienį po to, kai D. Kuleba pateikė atsistatydinimo pareiškimą.

Ukrainos gynėjai sugebėjo sustabdyti rusų kariuomenės veržimąsi rytinėje fronto dalyje netoli Pokrovsko miesto. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado, pasirinkta strategija veikia. Svarbiausi įvykiai: 23:13 | Kanada ateinančių metų pradžioje perduos Ukrainai sistemą NASAMS Kanada ketina ateinančių metų pradžioje perduoti Ukrainai modernią vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS.

Europos Tarybos (ET) teisingumo ministrai tarptautinėje konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį tarsis dėl tolesnių žingsnių steigiant Specialųjį tribunolą tarptautiniams Rusijos nusikaltimams Ukrainoje. Kaip skelbia Teisingumo ministerija, aukšto lygio konferencija „Atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus Ukrainoje link“ yra vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ET Ministrų Komitetui renginių.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka Rusijai leidžia naudotis savo šalies oro erdve, Kremliui siekiant įgyvendinti karinės invazijos tikslus. Kaip rašo UNIAN, naktį, kai Rusija surengė atakas prieš Ukrainą, virš Baltarusijos praskrido „Kinžal“ raketa, kuri galiausiai smogė Lvivui ir pražudė mažiausiai 7 civilius.

Ukrainos pareigūnai ieško žmonių, kurie socialiniuose tinkluose skelbė nuotraukas ir vaizdo įrašus apie vakarykščio Rusijos smūgio Poltavai padarinius. Kai kurie iš šių „tinklaraštininkų“ jau surasti. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos valdybos Poltavos srityje vadovas Konstantinas Semeniukas, praneša portalas „rbc.ua“. Anot jo, Poltavoje tęsiama teritorijos apžiūra po Rusijos smūgio. Tyrėjai nagrinėja įvairias versijas.

Airijos vyriausybė trečiadienį skyrė 3 mln. eurų Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondui, kuris be kita ko naudojamas Ukrainos infrastruktūrai atstatyti. Kaip savo „Facebook“ puslapyje teigia Užsienio reikalų ministerija (URM), minėtos lėšos bus skiriamos slėptuvių nuo bombų mokyklose statybai ir ugdymo įstaigų atstatymui Ukrainoje. „Airijos parama yra nepaprastai reikšminga masines Rusijos oro atakas patiriančiai Ukrainai.

Šiuo metu Ukrainos operacija Rusijos Kursko srityje yra didžiausias mainų fondo papildymo šaltinis. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Šiandien išklausėme vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pranešimą. Kaip ir kasdien – apie kiekvieną fronto dalį, apie Pokrovską, Torecką, Kurachivės kryptį. Atskirai – operacija Kursko srityje.

Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad turi planų, kurie „garantuotai“ padėtų užbaigti karą Ukrainoje, tačiau juos atskleis tik tuo atveju, jei lapkritį laimės Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Buvęs JAV prezidentas ir dabartinis Respublikonų partijos kandidatas kovos su demokrate viceprezidente Kamala Harris. „Jei laimėsiu, kaip išrinktasis prezidentas garantuotai sudarysiu susitarimą.

Ukrainos karo ekspertas tvirtina, kad šalies gynėjų vykdoma operacija Kursko srityje sugriovė Rusijos Federacijos vadovo Vladimiro Putino planus, rašo UNIAN. Kaip teigė Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Musienka, V. Putinas tikėjosi pasiekti paliaubas tuo pat metu, kai rusų kariuomenė bus išsekinta dėl intensyvių kovų rytinėje šalies dalyje.

Ukrainos kariuomenė pirmą sykį pademonstravo bepiločio, kuris iš artimo atstumo virš priešininko numeta padegamuosius užtaisus. Vaizdo įraše, kurį paviešino Ukrainos 108-oji teritorinės gynybos brigada, matyti FPV drono panaudojimas – iš jo nėra mėtomos granatos, jis nėra prikimštas sprogmenų, o virš Rusijos pajėgų karių galvų išleidžia termitą – degančio geležies oksido ir aliuminio granulių mišinį.

Rusijos kariškiai atakavo Chersono srities Stanislavo bendruomenės Šyroka Balkos kaimą, dėl priešo bepiločių orlaivių smūgių sužeisti du žmonės. Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija. „Vidurdienį Rusijos kariškiai iš drono atakavo Šyroka Balkos gyventoją“, – sakoma pranešime. Kaip pažymima, 65 metų vyrą sužeidė iš bepiločio orlaivio numestas sprogmuo. Greitosios medicinos pagalbos brigada nukentėjusiajam suteikė pagalbą vietoje.

Dmytro Kuleba, trečiadienį atsistatydinęs iš aukščiausiojo Ukrainos diplomato pareigų, nenuilsdamas keliavo po pasaulį, prašydamas didesnės karinės paramos ir leidimo Kyjivui smogti į taikinius toli Rusijoje. 43 metų D. Kuleba buvo jauniausias Ukrainos užsienio reikalų ministras, kai 2020 m. jį paskyrė prezidentas Volodymyras Zelenskis, ir yra žinomiausias asmuo, atsistatydinęs per didelį vyriausybės pertvarkymą.

Kryvyj Rihe nuo rytinio Rusijos smūgio nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki šešių, trys iš jų nugabenti į ligoninę. Tai „Telegram“ kanale pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Deja, jau šeši nukentėjusieji nuo rytinio priešo raketų smūgio miesto centrui – 58 metų moteris hospitalizuota dėl lūžio. Tad ligoninėje gydomi trys nukentėjusieji, tarp jų – 10 metų mergaitė“, – rašoma pranešime.

Lenkija pasiruošusi padėti atkurti Lvivo infrastruktūrą, nukentėjusią per Rusijos raketų ataką. Tai socialiniame tinkle X parašė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, praneša „Ukrinform“. „Lvivui reikia pagalbos! Miesto centras tapo rusų atakos taikiniu. Nukentėjo daug istorinių pastatų. Lenkija yra pasirengusi padėti juos atstatyti“, – pažymėjo D. Tuskas. Kaip anksčiau buvo pranešta, Lvive nuo Rusijos kariuomenės smūgių žuvo septyni žmonės, 64 buvo sužeisti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos atsistatydinimas gali būti susijęs su platesniu šalies ministrų kabineto pakeitimu. „Paprastai laikomės principo nekomentuoti kitų valstybių vidaus politikos klausimų. Kiek man yra žinoma, šis atsistatydinimas yra susijęs su platesnio masto perkrovimu Ukrainos vyriausybėje“, – trečiadienį kartu su Lenkijos prezidentu Andržejumi Duda Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, atsistatydinus keliems ministrams, pareiškė, kad jo vyriausybei reikia „naujos energijos“. Toks jo komentaras nuskambėjo vykstant didelei pertvarkai, kurios metu atsistatydino keli ministrai, įskaitant užsienio reikalų ministrą. „Mums reikia naujos energijos. Šie žingsniai yra susiję mūsų valstybės stiprinimu įvairiose srityse“, – sakė V. Zelenskis, paklaustas apie pertvarką ir užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos ateitį.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad atsistatydinimo pareiškimą pateikęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba yra pavyzdys bet kurioje šalyje šias pareigas einančiam politikui. „Dmytro Kuleba nustatė labai aukštą etaloną ne tik savo įpėdiniui, tačiau ir bet kuriam užsienio reikalų ministrui bet kurioje šalyje. Su juo ginti Ukrainą ir Europą buvo garbė“, – trečiadienį platformoje „X“ paskelbė G. Landsbergis.

Rusai smūgio raketomis Lvive metu nužudė beveik visą šeimą. Žuvo motina ir trys dukterys, išgyveno tik mergaičių tėvas. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad smūgiavo „Ukrainos gynybos pramonės objektams“. Lvivo meras Andrijus Savovyjus paviešino žuvusios šeimos nuotrauką, kurioje matyti vienintelis likęs po rusų apšaudymo gyvas tėvas Jaroslavas ir žuvusi jo žmona Eugenija, bei trys žuvusios dukros – Jarina, Darija ir Emilija. „Po šiandienos atakos išgyveno tik vyras.

Rusijai surengus oro smūgius prieš Lvivą Vakarų Ukrainoje netoli sienos, Lenkija antradienio naktį pakėlė naikintuvus. „Tai dar viena labai įtempta naktis visai Lenkijos oro gynybos sistemai dėl Rusijos Federacijos tolimojo nuotolio lėktuvų, kurie smogė taikiniams, be kita ko, esantiems vakarinėse Ukrainos teritorijose, veiklos“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ.

Praėjus 2,5 metų po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Amerikos strategija, kaip užbaigti karą Ukrainoje, išlieka nepakitusi: taikyti tiek sankcijų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręstų, jog neturi kito pasirinkimo, kaip tik atsisakyti savo karinių planų.  Viena vertus, Vašingtonas siekia pusiausvyros tarp pagalbos Ukrainai ir sankcijų Rusijai, kita vertus – eskalacijos rizikos mažinimo.

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, ketina perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų, praneša agentūra „Reuters“. Tiesa, Kyjivui jų dar teks palaukti kelis mėnesius, nes prieš galimą jų perdavimą dar reikia išspręsti technines problemas, teigia šaltiniai. Apie atitinkamą sprendimą esą turėtų būti paskelbta rudenį.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) sakė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį aptaręs Rusijos Kursko atominės elektrinės (AE) saugumo klausimą.  Pokalbis įvyko praėjus keturioms savaitėms po to, kai Ukraina pradėjo beprecedentį puolimą Rusijos Kursko srityje.

Per Rusijos raketų smūgį Lvivo mieste žuvusiųjų skaičius išaugo iki septynių. Tai tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Andrijus Sadovyj. „Septyni žuvę žmonės Lvive. Trys iš septynių žuvusiųjų yra vaikai“, – rašė jis. Paieškos ir gelbėjimo darbai tęsiami, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klimenka.

Vašingtonas supranta situaciją, kurioje atsidūrė Mongolija, esanti tarp Rusijos ir Kinijos, ir ragina Ulan Batorą derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžti savo paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui. Taip teigė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, antradienį komentavęs Rusijos prezidento vizitą Mongolijoje. „Nemanome, kad kuri nors šalis turėtų suteikti V. Putinui tribūną, kad jis galėtų propaguoti savo agresijos karą prieš Ukrainą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įteikė atsistatydinimo pareiškimą, praneša Ukrainos Aukščiausioji Rada, rašo UNIAN. Vakar atsistatydinimo pareiškimus taip pat pateikė keli Ukrainos ministrai. Pasak Aukščiausiosios Rados pirmininkės Stefančiuk, jie bus svarstomi kitoje plenarinėje sesijoje.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis „labai trapia“ pavadino padėtį rusų užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje Pietų Ukrainoje. Situacija bet kada gali keistis, pavyzdžiui, dėl dronų smūgių, sakė R. Grossis antradienį Kyjive prieš išvykdamas į Zaporižią. Jis teigė norįs vietoje susidaryti vaizdą apie padėtį. Viena pokalbių temų esą bus dėl apšaudymų vis sutrinkantis elektrinės aušinimo sistemų darbas.

Po mirtino Rusijos raketų smūgio Poltavos miestui Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė Vakarų daugiau oro gynybos sistemų. Kartu jis paragino leisti naudoti prieš Rusiją tolimojo nuotolio ginklus. „Rusų smūgiai bus neįmanomi, jei galėsime okupantų (raketų) paleidimo rampas sunaikinti ten, kur jos yra, taip pat ir Rusijos karinius aerodromus ir logistiką“, – sakė V. Zelenskis savo tradicinėje vaizdo žinutėje. Jo duomenimis, Poltavoje žuvo 51 žmogus ir 271 buvo sužeistas.

Antradienį atsistatydino mažiausiai šeši Ukrainos pareigūnai, įskaitant ministrų kabineto narius, ir buvo atleistas prezidento padėjėjas, o valdančioji partija užsiminė, kad vyksta esminis vyriausybės pertvarkymas. Pertvarka vyksta Kyjivui susiduriant su vis didesniais iššūkiais, įskaitant kasdienį Rusijos bombardavimą, o prezidentui Volodymyrui Zelenskiui stengiantis padidinti pasitikėjimą vyriausybe praėjus dvejiems su puse metų nuo Maskvos invazijos.

Latvijos vyriausybė perduos Ukrainai dar 18 automobilių, konfiskuotų už vairavimą apsvaigus, pranešė „Delfi“. Leidinio duomenimis, bendra preliminari 18 Ukrainai perduotų automobilių rinkos vertė yra 94 680 eurų.

Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad turi planų, kurie „garantuotai“ padėtų užbaigti karą Ukrainoje. Svarbiausi įvykiai: 23:40 | „Belaruskij Gajun“: Rusijos paleista raketa praskrido virš Baltarusijos Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka Rusijai leidžia naudotis savo šalies oro erdve, Kremliui siekiant įgyvendinti karinės invazijos tikslus.

Trečiadienio rytą Lvive, paskelbus oro pavojų, buvo girdėti keli galingi sprogimai, pranešė miesto meras. „Kinžalai“ virš Lvivo. Veikia oro gynyba. Nedarykite vaizdo įrašų! Likite slėptuvėse!“ – „Telegrame“ parašė meras Andrijus Sadovijus. „Taip, labai didelis garsas. Laikykitės tylos žiniasklaidos erdvėje“, – parašė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktinė oro ataka buvo nukreipta į vakarinius Ukrainos regionus.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį griežtai pasmerkė Rusijos išpuolį prieš Ukrainos Poltavos miestą, per kurį žuvo mažiausiai 51 žmogus, ir pažadėjo suteikti daugiau oro gynybos sistemų.

Rusija, atsižvelgdama į pastarojo meto įvykius tiek savo šalyje, tiek Vakarų valstybėse, planuoja keisti branduolinę doktriną. Kaip rašo UNIAN, remdamasi „The Times“ publikacija, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pradėjus operaciją Kurske, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad jų vyriausybė šiuo metu derybose dėl branduolinės doktrinos pakeitimo yra padariusi pažangą.