Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paskyrė savo kalbų rašytoją Dmytro Lytvyną ir buvusį strateginės pramonės ministrą Oleksandrą Kamyšiną naujaisiais savo patarėjais, rodo internete paskelbti dekretai. V. Zelenskis taip pat paskyrė buvusią Reintegracijos ministerijos vadovę Iryną Vereščuk ir buvusį Užkarpatės srities karinės administracijos vadovą Viktorą Mykytą naujais prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako pavaduotojais.

Rusijos kariuomenė sekmadienį paskelbė užėmusi miestą rytų Ukrainoje, kurioje Maskvos pajėgos veržiasi į strategiškai svarbų Pokrovsko miestą. Pasak Rusijos gynybos ministerijos pranešimo, pajėgos „išvadavo Novohrodivkos vietovę“ Donecko srityje, maždaug už 20 kilometrų nuo Pokrovsko miesto. Oficialios statistikos duomenimis, iki Rusijos puolimo 2022 m. vasarį pradžios mieste gyveno daugiau kaip 14 tūkst. žmonių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sekmadienį paragino sąjungininkus atšaukti ribojimus ir leisti naudoti Vakarų šalių ginklus prieš karinius taikinius Rusijoje. Pasak ministro, gynyba negali būti ribojama šaliai, kuri ginasi nuo agresijos pagal Jungtinių Tautų (JT) Chartijos 51 straipsnį. „Tarptautinė teisė leidžia Ukrainai smogti teisėtiems kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.

Per puolimą Odesos srityje Rusijos karių paleisti bepiločių orlaiviai pažeidė Rumunijos oro erdvę. Apie tai kanale „Telegram“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos. „Kovinių bepiločių orlaivių grupė pažeidė Rumunijos oro erdvę“, – sakoma pranešime. Ukrainos karinės oro pajėgos anksčiau buvo įspėjusios apie Rusijos bepiločių orlaivių ataką Odesos srityje. Viena iš grupių skrido į Vylkovės miestą, kuris ribojasi su Rumunija.

Praėjusią parą Ukrainos karinės pajėgos eliminavo 1 270 Rusijos karių. Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų rugsėjo 8 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai iš viso sudarė apie 625 260 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos surengtas oro išpuolis Sumuose, šiaurės rytų Ukrainoje, pražudė du žmones ir keturis sužeidė. Tarp sužeistųjų yra du vaikai. Apie tai sekmadienį „Facebook“ pranešė Sumų srities karinė administracija. „Šiandien, rugsėjo 8 d. naktį, priešas sudavė oro smūgį Sumų miestui. Per ataką žuvo du žmonės, dar keturi buvo sužeisti, tarp jų – du vaikai“, – rašoma pranešime. Šeštadienį, rugsėjo 7 d., Rusijos kariai 76 kartus apšaudė Sumų srities pasienio rajonus ir gyvenvietes.

Rusija ir vėl surengė masinį atakos dronų „Shahed“ reidą pieš Ukrainą. „Shahedai“ krito ir prie Rados pastato, ir Baltarusios teritorijoje. Savo ruožtu Kyjivas skelbia, apie sėkmingą ataką prieš ginklų sandėlį Voroneže. Po Ramšteino susitikimo Vokietijoje, Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Loidas Austinas teisino Vakarų nenorą leisti Ukrainai smūgiuoti gilyn į Rusijos teritoriją. Esą ši priemonė karo eigos nepakeistų.

Per Rusijos ataką prieš Pavlohradą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje nukentėjusių žmonių skaičius padidėjo iki 82. 60 nukentėjusiųjų vis dar yra gydomi ligoninėse. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Nuo raketų atakos prieš Pavlohradą praėjo daugiau nei diena, o žmonės ir toliau kreipiasi į medikus pagalbos. Šiuo metu skaičiuojami 82 sužeistieji, tarp jų – 7 nepilnamečiai.

Naktį per ataką prieš Ukrainą į Baltarusiją įskrido mažiausiai aštuoni Rusijos dronai, praneša „Belaruski Gajun”, rašo „RBC Ukraine“. Vienas iš dronų atsidūrė už 70 km nuo sienos su Lietuva. „Naktį iš rugsėjo 6 d. į 7 d. į Baltarusijos teritoriją įskrido mažiausiai septyni „Shahed“ tipo bepiločiai kamikadzės ir, spėjama, vienas žvalgybinis rusiškas „Supercam“ tipo nepilotuojamas orlaivis“, – rašoma pranešime.

Kyjivas šeštadienį pranešė smogęs šaudmenų sandėliui Rusijos Voronežo srityje, esančioje prie Ukrainos sienos. Voronežo srities gubernatorius anksčiau pranešė, kad praėjusią naktį nukritus numušto drono nuolaužoms kilo didelis gaisras ir įvyko virtinė sprogimų, todėl teko evakuoti apylinkių žmones. Rusijos oro gynybos sistemos anksti šeštadienį virš Voronežo aptiko ir neutralizavo droną, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Aleksandras Gusevas.

Rusų pajėgoms apšaudžius Kostiantynivkos miestą Donecko srityje žuvo trys žmonės. Dar trys asmenys buvo sužeisti, „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Jo duomenimis, miestas apšaudytas iš artilerijos. Žuvusieji yra trys vyrai, kurių amžius nuo 29 iki 69 metų. Trys žmonės nukentėjo nesunkiai, jiems suteikta medicininė pagalba.

Rusijos Voronežo srityje, esančioje prie Ukrainos sienos, šeštadienį numušus droną kilo gaisras, pranešė vietos gubernatorius. Rusijos oro gynybos sistemos anksti šeštadienį virš Voronežo aptiko ir neutralizavo droną, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Aleksandras Gusevas. Niekas nebuvo sužeistas, bet dronui nukritus kilo didelis gaisras, nurodė gubernatorius. Pasak jo, gaisras išplito, apėmė sprogstamuosius užtaisus ir šie sprogo. Daugiau detalių jis nepateikė.

Ukraina pranešė apie naują intensyvią dronų ataką. Rusija naktį paleido iš viso 67 ilgojo nuotolio bepiločius, tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinės oro pajėgos. Oro gynyba 58 dronus numušė. Atakuota 11 Ukrainos regionų.

Europos Sąjunga (ES) po naujausių rusų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą didina savo humanitarinę paramą. Prieš ateinančią žiemą šaliai papildomai bus skirti 35 mln. eurų, pranešė Europos Komisija. Dar 5 mln. numatyti paramai Ukrainos pabėgėliams ir jų priėmimui kaimyninėje Moldovoje. ES šiomis lėšomis, be kita ko, nori prisidėti prie apgadintų pastatų remonto bei elektros ir šilumos tiekimo užtikrinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pastaruoju metu aktyviai raginantis sąjungininkus atsiųsti daugiau ginklų jo šalies kovai su Rusija, šeštadienį susitiko su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pranešė jos biuras. V. Zelenskis ir G. Meloni susitiko Černobijuje Italijos šiaurėje, konsultavimo firmos „The European House – Ambrosetti“ ekonomikos forumo kuluaruose. V. Zelenskis šiame forume kalbėjo penktadienį, o G. Meloni kalbės šeštadienį.

Ostrogožsko rajone Rusijos Voronežo srityje dronas sukėlė didelį gaisrą. Rusijos duomenimis, bepilotis buvo numuštas oro gynybos ir krisdamas sukėlė gaisrą, „kuris persimetė į sprogstamus objektus“. Girdėjosi sprogimai. Ukrainos kanalai praneša apie liepsnojantį amunicijos sandėlį. Nepatikrintuose vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose matyti didelis gaisras ir tiršti dūmai.

20 kvadratinių metrų ploto kambaryje kalėjime šiaurės rytų Ukrainoje aštuoni jauni rusų karo prievolininkai sėdi ant lovų ir žiūri į savo kojas. Vos prieš kelias savaites jie atliko privalomąją vienerių metų karinę tarnybą Rusijos Kursko srityje, kuri ribojasi su Ukraina, skelbia „The Moscow Times“. Rugpjūčio 6 d. Kyjivui įsiveržus į Kurską, šimtai šių šauktinių, kurie paprasčiausia neturėjo ginkluotės, greitai pasidavė ir buvo išvežti per sieną kaip karo belaisviai.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas mano, kad vien tolimojo nuotolio raketų naudojimas nepadės įveikti Rusijos. Šį teiginį L. Austinas išsakė spaudos konferencijos metu Ramšteino susitikime, rašo „Ukrainska Pravda“. Savo ruožtu jis dar kartą priminė savo žodžius, kad „nėra nė vienos priemonės, kuri pati savaime būtų laikoma lemiama“ Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis penktadienį vėl surengė derybas su Rusijos pareigūnais dėl saugumo problemų dviejose atominėse elektrinėse, kurioms grėsmę kelia Maskvos ir Kyjivo kautynės. Jis jau anksčiau yra įspėjęs dėl padėties tiek Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje, tiek Kursko branduolinėje jėgainėje, netoli kurios Kyjivas inicijavo įsiveržimą į Rusiją.

Kursko operacija yra ryškus įvykis, sulaukęs labai teigiamo atgarsio visuomenėje, todėl ji neabejotinai pasiekė vieną iš savo tikslų – pakelti ukrainiečių moralinę dvasią. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė socialinis ir karinis psichologas Olehas Pokalčukas.

Penktadienį po rusų surengto Charkivo srities Liubotyno miesto apšaudymo į medikus kreipėsi dar viena moteris. Tad nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki šešių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Atnaujinti duomenys apie Liubotyno miesto apšaudymą. Nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki šešių žmonių. Į medikus kreipėsi 53 metų moteris, ji sužeista", – rašoma pranešime.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasiūlė dar vieną idėją „taikos palaikymo“ planą. „European Pravda“, remdamasi „Politico“ leidiniu, rašo, kad V. Orbanas Italijoje vykstančiame ekonomikos forume teigė, kad tam, jog karas Ukrainoje būtų užbaigtas, abu šalių lyderiai turėtų susitikti. Atsakydamas į klausimą, ar apskritai susitikimas tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino yra įmanomas, jis atsakė: „Žinoma. Tai būtina.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas įsitikinęs, kad Rusijos karas prieš Ukrainą galiausiai baigsis derybomis, tačiau kada tai gali įvykti, kol kas sunku prognozuoti. Jis tai pareiškė penktadienį Vokietijoje, apibendrindamas 24-ojo Ramšteino formato susitikimo rezultatus, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Manau, kad galiausiai šis konfliktas bus sureguliuotas prie derybų stalo. Tačiau sunku nuspėti, kada ši akimirka ateis“, – sakė Pentagono vadovas.

Rusijos kariškiai valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Sumų srities Sumų rajono Krasnopilios kaimui, žuvo moteris, dar keturi žmonės, tarp jų – 15-metė mergina, buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. Pasak tyrėjų, apie 15 val. okupantai ant Sumų rajono Krasnopilios kaimo civilinės infrastruktūros numetė, preliminariais duomenimis, tris valdomąsias aviacines bombas.

„Ramšteino susitikime ministras Kasčiūnas siunčia žinią: privalome nuimti visus apribojimus Ukrainai perduotai vakarietiškai ginkluotei“, – rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime žinisklaidai. Rugsėjo 6 d., penktadienį, Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dalyvavo Ramšteine vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikime.

Kanada perduos Ukrainai didelę raketų variklių CRV-7 partiją. Naujame pagalbos pakete taip pat bus 1300 kovinių galvučių raketoms. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešama Kanados Vyriausybės tinklalapyje. Pagalbos paketą per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdį Ramšteino formatu anonsavo Kanados gynybos ministras Billas Blairas. „Ministras Blairas taip pat pranešė, kad Kanada perduos Ukrainai 80 840 papildomų raketų variklių CRV-7 ir 1300 kovinių galvučių“, – sakoma pranešime.

Per Rusijos ataką Pavlohrade Dnipropetrovsko srityje penktadienį žuvo mažiausiai vienas žmogus ir 55 buvo sužeisti, įskaitant mažiausiai tris vaikus, pranešė regiono administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Pranešama, kad tarp nukentėjusiųjų yra ketverių ir 11 metų berniukai ir devynerių metų mergaitė. Platformoje „Telegram“ S. Lysakas teigė, kad dviejų iš hospitalizuotų gyventojų būklė yra sunki. Mieste buvo užfiksuoti keli smūgiai, o viename daugiaaukščiame name užsidegė butas.

Vokietija Ukrainai patieks dar 12 savaeigių haubicų, penktadienį Ukrainos kontaktinės grupės susitikime JAV oro bazėje Ramšteine pranešė gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Šešios haubicos turėtų atvykti iki metų pabaigos, o likusios – 2025 m. Jų šaudymo nuotolis yra 30 km. Skaičiuojama, kad bendra 12 haubicų kaina siekia 150 mln. eurų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netikėtai pasirodė kontaktinės grupės susitikime ir pasinaudojo proga paprašyti daugiau ginklų.

Naujienų televizija CNN paviešino iš Ukrainos karių gautus vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip rusų kariai sušaudo pasiduodančius į nelaisvę ukrainiečius. Ukrainos generalinis prokuroras pareiškė, kad šiuo metu yra tiriami 28 tokio pobūdžio karo nusikaltimai, kurių metu žuvo 62 kariai. Viename iš CNN paviešintų vaizdo įrašų Pokrovsko rajone (Donecko sritis, rugpjūčio viduryje), kur vyksta aktyvus rusų pajėgų puolimas, matyti trys ant kelių stovintys Ukrainos pajėgų kariai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainos kontaktinės grupės susitikime Ramšteine pareikalavo leisti Vakarų perduotus ilgojo nuotolio ginklus naudoti ir prieš taikinius Rusijoje. „Turime turėti šį ilgojo nuotolio pajėgimą ne tik okupuotoje Ukrainos teritorijoje, bet ir Rusijos teritorijoje“, – sakė jis penktadienį. Be to, V. Zelenskis paprašė didesnės tarptautinės paramos Ukrainos oro gynybai, kad šalis galėtų geriau gintis nuo Rusijos agresijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Vokietijoje vykstančiame Kyjivo rėmėjų susitikime paragino sąjungininkus tiekti „daugiau ginklų, kad Rusijos pajėgos būtų išstumtos iš mūsų teritorijos“. V. Zelenskis taip pat prašė leisti Ukrainai naudoti Vakarų valstybių tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smogti taikiniams Rusijoje.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas skirs naują 250 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai, Kyjivui šalies rytuose atremiant besiveržiančias Rusijos pajėgas ir patiriant niokojančius Maskvos smūgius. „Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad prezidentas Bidenas šiandien paskelbs papildomą 250 mln. JAV dolerių vertės saugumo pagalbos paketą Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad po kelionės į Vokietiją vyks į Italiją susitikti su ministre pirmininke Giorgia Meloni ir dalyvauti ekonomikos forume. „Po to bus Italija. Ambrosetti tarptautinis ekonomikos forumas, susitikimai su Italijos verslo atstovais. Derybos su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni“ – „Telegram“ kanale pranešė V. Zelenskis, lankydamasis Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.

Nors pastarosiomis dienomis Rusijos ginkluotosios pajėgos sustabdė savo žygį link pagrindinio tikslo Rytų Ukrainoje – Pokrovsko, jis išlieka viena rizikingiausių fronto krypčių. Mūšio dėl miesto tikimasi rudenį. Tai pareiškė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai, atsargos pulkininkas Vladyslavas Selezniovas komentare „RBK-Ukraina“. Jis taip pat pažymėjo, kad dėl proveržio Kursko padėtis fronto linijoje kol kas smarkiai nepagerėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį lankosi Vokietijoje, kur vyksta Ukrainos karinių rėmėjų Ramšteino formato susitikimas. Kyjivo partneriai renkasi praėjus kelioms dienoms po vieno iš daugiausiai aukų pareikalavusių rusų smūgių per visą pustrečių metų trunkantį plataus masto karą, kuriame Rusijos pajėgos stumiasi į priekį mūšio lauke.

Rusams praėjusią naktį „Shahed“ tipo dronais atakavus Ukrainos vakaruose esantį Lvivą, kilo gaisrų pramonės objektuose, pranešė miesto meras Andrijus Sadovas.  Jo pranešime platformoje „Telegram“ sakoma, kad krintančių dronų nuolaužos sukėlė gaisrus sandėliuose Malechivo kaime prie Lvivo šiaurinio pakraščio. Gaisrai šiuo metu gesinami, sakė A. Sadovas. Apie nukentėjusius žmones nepranešama. Ukrainos oro pajėgos oro pavojų Lvivo srityje paskelbė ketvirtadienį maždaug 22 val. 45 min.

Ukraina negali leisti Rusijai pasinaudoti Kursko sritimi, kaip placdarmu naujam puolimui interviu CNN pareiškė Ukrainos karinių pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir nurodė penkis ukrainiečių puolimo Rusijos teritorijoje tikslus. O. Syrskio teigimu, Ukrainos kariuomenės puolimo Kursko srityje priežastys yra atitraukti Rusijos pajėgas iš kitų fronto linijos rajonų, sukurti buferinę zoną apšaudymams sustabdyti, paimti į nelaisvę rusų karių ir pakelti Ukrainos kariuomenės ir visos šalies moralę.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 27 rusų atakos dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą aviacine raketa Ch-59 ir antiradiolokacine raketa Ch-31P, paleistomis iš Ukrainos Luhansko ir Rusijos Briansko sričių oro erdvės, ir 44 „Shahed“ tipo atakos dronais, paleistais iš okupuoto Krymo ir Rusijos Kursko srities bei Krasnodaro krašto. Numušti 27 dronai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po didžiausio vyriausybės pertvarkymo nuo Rusijos invazijos pradžios pareikalavo greitų rezultatų iš naujosios komandos. V. Zelenskis pakeitė virtinę ministrų, o šaltiniai sako, kad tai yra jo biuro bndymas labiau kontroliuoti su karu susijusius klausimus, Kyjivui susiduriant su dideliais iššūkiais mūšio lauke Rytų Ukrainoje.

Didžioji Britanija pristatys Ukrainai 650 oro gynybos raketų. Tai prieš penktadienį vyksiantį Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą pranešė britų Gynybos ministerija. Gynybos sekretorius Johnas Healey‘is apie 162 mln. svarų (192 mln. eurų) vertės paketą paskelbs susitikime JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, teigiama panešime. Šis paketas pirmiausiai bus finansuojamas lėšomis iš 3 mlrd. svarų (3,5 mlrd. eurų) kasmetinės Londono paramos Ukrainai programos.

Per pastarąsias šešias dienas priešai nė metro nepažengė į priekį Pokrovsko kryptim, išskirtiniame interviu CNN sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Kitaip tariant, mūsų strategija veikia“, – pridūrė jis. „Mes atėmėme jų gebėjimą manevruoti ir dislokuoti sustiprinimo pajėgas iš kitų krypčių (...) šis susilpnėjimas tikrai jaučiamas ir kitose kryptyse.

Penktadienį Maskvos srityje pranešta apie kilusį didelį gaisrą.  Svarbiausi įvykiai: 23:39 | Kursko operacija sukėlė ukrainiečiams teigiamą hiperkompensacijos efektą Kursko operacija yra ryškus įvykis, sulaukęs labai teigiamo atgarsio  visuomenėje, todėl ji neabejotinai pasiekė vieną iš savo tikslų – pakelti ukrainiečių moralinę dvasią. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė socialinis ir karinis psichologas Olehas Pokalčukas.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą esą apšaudžius Zaporižios ir Kursko atomines elektrines bei pagrasino, kad už tai gali būti atsakyta. V. Putinas, kalbėdamas propagandinius teiginius, tvirtino, kad tokie veiksmai esą prilygsta teroristiniams išpuoliams. „Galime tik įsivaizduoti, kas nutiktų, jei atsakysime tuo pačiu. Kas nutiks visai šiai Europos daliai“, – sakė jis per kalbą Rytų ekonomikos forumo plenarinėje sesijoje.

Rusijos Federacijos vadovas Vladimiras Putinas įvardijo, ką norėtų matyti tarpininkų rate galimų derybų su Ukraina metu. UNIAN, remdamasi „Politico“, rašo, kad Kinija, Brazilija arba Indija galėtų tapti tomis valstybėmis, kurių atstovai taptų tarpininkais derybose dėl karo užbaigimo Ukrainoje.  Pastebima, kad V. Putinas pastaruosius teiginius išsakė Vladivostoke vykusiame Rytų ekonomikos forumo surengtoje diskusijoje. „Pirmiausiai, Kinijos Liaudės Respublika, Brazilija, Indija.

JAV ketvirtadienį pateikė kaltinimus penkiems Rusijos kariuomenės pareigūnams dėl įtarimų vykdžius kibernetines atakas prieš civilinę infrastruktūrą Ukrainoje prieš Rusijos invaziją. Pasak generalinio prokuroro padėjėjo Matthew Olseno, kibernetinės kampanijos „WhisperGate“ taikinyje atsidūrė avarinės tarnybos Ukrainoje, teismų sistema ir agentūros, atsakingos už maisto saugą ir švietimą.

Kanada ketina ateinančių metų pradžioje perduoti Ukrainai modernią vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS. Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu televizijos kanalui „CBC News“ pareiškė Kanados gynybos ministras Billas Blairas. Pasak jo, Kanada dar pernai prisijungė prie JAV pateikto užsakymo pagaminti 10 sistemų NASAMS. Jas gaminanti bendrovė „Raytheon“ tikina patieksianti šias sistemas iki šių metų pabaigos.

Naujųjų ministrų laukia nelengvi uždaviniai, tačiau jų patirtis padės įgyvendinti strateginius Ukrainos tikslus. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“. „Aukščiausioji Rada šiandien pritarė naujų vyriausybės narių paskyrimui... Naujųjų ministrų laukia sunkūs uždaviniai, bet aš neabejoju, kad jų patirtis ir įgūdžiai padės įgyvendinti strateginius mūsų valstybės tikslus.

Rumunija padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“. Po teigiamo sprendimo parlamente atitinkamas įsakas ketvirtadienį paskelbtas šalies prezidento Klauso Iohannio tinklalapyje, praneša UNIAN. Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas patvirtino, kad sprendimas perduoti Ukrainai Rumunijos oro gynybos sistemą „Patriot“ priimtas. Jis padėkojo už tai. „Ačiū už „Patriot“, – parašė „Telegram“ kanale A. Jermakas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „NBC News“ pareiškė, kad išsami informacija apie naikintuvo F-16 sudužimą Ukrainoje rugpjūčio 26 d. ir katastrofos priežastys bus atskleistos, kai bus baigtas tyrimas. „Negaliu išsamiai atskleisti šios informacijos pagal mūsų teisės aktus.