Karas Ukrainoje

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) Taryba priėmė sprendimą, kuriuo žengiamas pirmas žingsnis į priekį kuriant mechanizmą, pagal kurį perteklinis pelnas, gautas iš ES įšaldyto Rusijos turto, būtų panaudotas Ukrainos naudai. Apie tai pranešta ES Tarybos interneto svetainėje.

Naktį Rusija atakavo Ukrainą raketomis ir 17 dronų „Shahed“, praneša 24 kanalas.  Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos pranešė „Telegram“ kanale. „2024 metų vasario 12-osios naktį priešas atakavo Ukrainą 17 „Shahed-136/131“ tipo smogiamųjų dronų iš Primorsko Achtarsko rajono (RF), valdomąja aviacine raketa Ch-59 (iš laikinai okupuotos Zaporižios srities teritorijos) ir zenitinėmis valdomosiomis raketomis S-300 (iš Belgorodo srities)“, – sakoma pranešime.

Per pastarąjį mėnesį iš Kremliui ištikimo Rusijos elito pasipylę grasinimai apie branduolinio ginklo panaudojimą Vakarus privertė sunerimti. Tačiau Lietuvos politologės ramina – tai tušti grasinimai, kurių tikslas yra kurstyti baimę Europoje. Anot eksperčių, tai yra sena taktika, kurią Rusija naudoja ilgus dešimtmečius. Mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė teigia, jog nuolatiniai ir vieši pareiškimai apie branduolinį karą yra sena Rusijos retorika.

Ukrainos karinės žvalgybos atstovai teigia, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje naudojasi Elono Musko bendrovės palydoviniu interneto ryšiu, informuoja dpa. Milijardieriaus E. Musko „Starlink“ interneto ryšys perduodamas palydovais į atokias vietoves, kur nėra mobiliojo ryšio signalo. Dar visai neseniai „Starlink“ paslaugos Ukrainoje buvo suteikiamos tik šios šalies pajėgoms.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl saugumo priežasčių atidėjo savo vizitą į Ukrainą, praneša „Ukrinform“, remdamasi „The Voice of Europe“ informacija. Vizitas turėjo įvykti vasario 13-14 d. Manyta, kad jo metu E. Macronas būtų pranešęs apie dvišalio susitarimo dėl saugumo garantijų pasirašymą. Kelionę atšaukė ir Prancūzijos-Ukrainos verslo asociacija „MEDEF International“, planavusi surengti specialią misiją į Kyjivą tuo pačiu metu.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad padėtis fronte taps sudėtingesnė, jeigu Vakarai nepadidins ginkluotės tiekimo apimčių nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. Apie tai remdamasis TV kanalu RTP praneša naujienų portalas „rbc.ua“. „Situacija fronto linijoje labai sudėtinga.

Donaldo Trumpo grasinimas jį vėl išrinkus į JAV prezidentus neginti savo finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusių NATO šalių yra „neapgalvotas“, sekmadienį pasakė Europos Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. „Transatlantinio aljanso pamatus jau 75 metus sudaro amerikiečių, kanadiečių ir europiečių saugumas ir gerovė“, – socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė Ch. Michelis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį paprašė susilaikyti nuo pagrindo neturinčių kalbų, kurios gali pakenkti saugumui, po to, kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino paskatinti Rusiją pulti NATO nares, nevykdžiusias savo finansinių įsipareigojimų. „Bet koks pasiūlymas, kad sąjungininkai negins vieni kitų, kenkia visų mūsų, įskaitant JAV, saugumui“, – sakė J. Stoltenbergas.

Artėjant trečiosioms Rusijos karo Ukrainoje metinėms ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis tęsia karinės vadovybės pertvarkymą, siekdamas atsinaujinimo ir karinės sėkmės 2024 metais. Sekmadienį Kyjivas paskelbė, kad buvęs gynybos viceministras generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas taps naujuoju Ukrainos sausumos pajėgų vadu. Šiame poste anksčiau dirbo generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, ketvirtadienį paskirtas vietoje generolo Valerijaus Zalužno vadovauti visai kariuomenei.

Vasario 11 d. naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 40 iš 45 kovinių bepiločių orlaivių „Shahed-136/131“, kuriuos rusų pajėgos naudojo Ukrainai pulti, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Sekmadienį 8 val. ryto Juodojoje jūroje buvo dislokuota 14 rusu karo laivų, tarp jų – keturi ginkluoti iki 32 sparnuotųjų raketų „Kalibr“. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas. Dar vienas rusų karo laivas budi Azovo jūroje.

Ukrainos karinė vadovybė padėtį rytų ir pietų fronte šeštadienį vakare apibūdino kaip sudėtingą – Ukrainos kariuomenei per dieną teko atremti 87 rusų puolimus, teigiama generalinio štabo Kyjive padėties ataskaitoje. Pasak ataskaitos, ypač įnirtingi mūšiai vyksta dviejuose fronto ruožuose netoli rusų pajėgų nuo 2014 m. kontroliuojamo Donecko miesto, kur per pastarąją parą rusai įvykdė maždaug du trečdalius savo atakų.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 40 rusų paleistų „Shahed-136/131“ tipo dronų. Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš viso 45 dronus paleido iš okupuoto Krymo. Ukrainos oro gynyba 40 dronų numušė virš Kyjivo, Vinycios, Žytomyro, Kirovohrado, Mykolajivo, Čerkasų, Odesos, Dnipropetrovsko ir Chersono sričių.

Ukrainoje viešintis Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius per susitikimą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė ES paramos Ukrainai klausimus, eurokomisaras pristatė aukšto lygio darbo grupės parengtas rekomendacijas dėl Rusijos karo sukeltų padarinių aplinkosaugai. „Rekomendacijų turinys ir tikslas, skirtas tam, kad karo žala, kuri padaryta aplinkai, ji taip pat būtų paskaičiuota.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas aptarė situaciją mūšio lauke ir Ukrainos gynybos poreikius. V. Zelenskis apie tai pranešė savo „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“. „Susiskambinau telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Išreiškiau nuoširdžią užuojautą Prancūzijos humanitarinių darbuotojų, žuvusių per Rusijos ataką Chersono regione, artimiesiems ir palinkėjau kuo greičiau pasveikti sužeistiesiems", – sakė jis.

Per Rusijos dronų ataką prieš degalinę Charkivo mieste Ukrainos rytuose šeštadienį žuvo septyni žmonės, įskaitant tris vaikus, pranešė regiono gubernatorius. „Deja, okupantų išpuolių Charkive aukų skaičius išaugo iki septynių, – „Telegram“ platformoje pranešė Olehas Synehubovas. – Tarp jų yra trys vaikai: 7,4 metų ir maždaug šešių mėnesių kūdikis.

Iš laikinai okupuotos Ukrainos Zaporižios regiono dalies sėkmingai sugrąžintas dar vienas vaikas. Tai pranešė laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. 2023 m. gruodį į reintegracijos ministeriją kreipėsi moteris, vardu Marija, prašydama padėti jai sugrąžinti jos dukrą iš laikinai okupuotos Zaporižios regiono teritorijos.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. vasario 10 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 394 270 karių, įskaitant 980 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai šeštadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 6 394 Rusijos tankus (+9 per pastarąsias 24 val.

Ankstų šeštadienį, vasario 10 d., Rusijos pajėgos iš Balaklavos ir Čaudos kyšulio (okupuotas Krymas) bei Rusijos Kursko srities paleido 31 droną kamikadzę „Shahed“. Tai pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos. Kaip teigiama, virš Odesos ir Charkivo sričių buvo perimti 23 bepiločiai.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį pranešė, kad per Rusijos dronų ataką rytiniame Charkivo mieste buvo smogta į degalinę. Kaip teigiama, aplinkiniai namai buvo aptaškyti degančiais degalais. Žuvo mažiausiai vienas žmogus. Charkivo meras Igoris Terechovas sakė, kad po atakos buvo evakuota bent 50 žmonių, įskaitant du vaikus.

Aplink Taivaną buvo pastebėta rekordiškai daug – aštuoni Kinijos balionai, iš kurių du skrido tiesiai virš salos, šeštadienį pranešė Taipėjaus gynybos ministerija. Ministerija nurodė, kad balionai buvo pastebėti penktadienį, likus dienai iki Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventės pradžios, 15 000-38 000 pėdų (4572-11 582 metrų) aukštyje. Tai didžiausias skaičius balionų, pastebėtų nuo tada, kai gruodį ministerija pradėjo reguliariai skelbti duomenis apie pastebėtus balionus.

Nepaisant to, jog karas Ukrainoje prasidėjo 2014 m., o plataus masto invazija – 2022 m., Europos lyderiai intensyviai apie galimą Trečiąjį pasaulinį karą pradėjo kalbėti tik pastaruoju metu. Nors kai kurie ekspertai įvardija skirtingas Rusijos puolimo datas, tačiau jie sutinka dėl vieno – Europa per naiviai tikėjo Rusijos demokratija.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną pavadino liguistu žmogumi, gyvenančiu išgalvotame pasaulyje, rašo UNIAN.

Rusijos kariniai objektai turi būti sunaikinti. Todėl Ukrainos sąjungininkai turi suteikti Kyjivui galimybę smogti Rusijos teritorijai. Kaip praneša portalas „rbc.ua“, Vokietijos Bundestago narys, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ekspertas gynybos ir užsienio politikos klausimais Roderichas Kiesewetteris tai pareiškė interviu DW. Pasak parlamentaro, jei Ukraina pralaimės karą, tai milijonai ukrainiečių paliks tėvynę. O Europos šalių susitelkimui iškils grėsmė.

Kyjivo Nepriklausomybės aikštėje (Maidane) kelios dešimtys žmonių reikalauja grąžinti į pareigas atleistą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną, praneša „Ukrinform“. Protestuotojai gieda Ukrainos himną ir laiko plakatus su užrašais „Grąžinkite Zalužną“. Mitinge dalyvauja dialogo policijos atstovai. Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis vietoj V. Zalužno paskyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį.

Interviu su JAV laidų vedėju Tuckeriu Carlsonu metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekė kelių tikslų, sako Latvijos profesorius Dmitrijus Oreškinas, rašo „Sky news“. Šis interviu pasirodė ketvirtadienio naktį ir yra pirmasis V. Putino pokalbis su Vakarų žiniasklaidos atstovu nuo karo prieš Ukrainą pradžios. Dėl šio interviu T. Carlsonas sulaukė kritikos. Vladimiras Putinas siekė kelių tikslų Anot profesoriaus D. Oreškino, interviu metu V. Putinas norėjo pasiekti kelis tikslus.

Į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas Robertas Hamiltonas mano, kad generolo Valerijaus Zalužno atleidimas iš Ukrainos pajėgų vyriausiojo vado pareigų nebūtinai yra teigiamas, tačiau į šias pareigas paskirtas Oleksandras Syrskis gali pakeisti karo eigą. Apie tai jis kalbėjo „Voice of America“, rašo UNIAN. Ekspertas mano, kad Oleksandras Syrskis gali pakeisti karo eigą Šiuo metu, eksperto vertinimu, būtina susitelkti ne tik į sausumos karą, negalima pamiršti, kad vyksta karas jūroje.

Rusijos kariuomenė numetė septynias bombas ant pasienio gyvenviečių Sumų rajone, žuvo trys civiliai, keturi sužeisti. Tai penktadienį feisbuke pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Sumų srities prokuratūrai vadovaujant, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo fakto, susijusio su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis)“, – sakoma pranešime. Tyrėjų duomenimis, 2024 metų vasario 9 d., apie 14.00 val.

Naujasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis, paskirtas per didžiausią nuo Rusijos įsiveržimo Kyjivo karinės vadovybės pertvarką, stoja prie vairo pavojingą karo akimirką. Po beveik dvejus metus trukusių kovų 58 metų Rusijoje gimusio vado laukia penki didžiausi iššūkiai. Užsienio pagalba Ukrainos sąjungininkės, ypač JAV ir Europos Sąjunga (ES), patiria sunkumų išlaikyti pagalbos paketus, iki šiol leidusius Kyjivui atsilaikyti prieš Rusiją. Šį mėnesį ES atblokavo 50 mlrd.

Ukrainos gynybos pajėgos toliau plečia placdarmą kairiajame Dnipro krante. Per parą ten buvo sunaikintos keturios dešimtys okupantų. Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Pietų operatyvinės karinės vadovybės spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Pietų gynybos pajėgų operatyvinėje zonoje tęsiasi įnirtinga kontrbaterinė kova. Priešas neatsisako ketinimo išmušti mūsų dalinius iš kairiojo Dnipro kranto. Praėjusią parą užfiksuotos dvi nesėkmingos atakos.

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pažėrė priekaištų naujajam Ukrainos pajėgų vadui Oleksandrui Syrskiui, rašo UNIAN. „Žvelgiant į naujojo Ukrainos pajėgų vyriausiojo vado Syrskio biografiją, jaučiama neapykanta, panieka ir pasibjaurėjimas“, – pareiškė D. Medvedevas. Savo socialinių tinklų paskyroje jis deklaravo neapykantą „visiems, kurie prisidėjo prie Sovietų Sąjungos žlugimo“, taip pat Vakarų šalims. O. Syrskį D. Medvedevas apipylė keiksmais.

Norvegija ketina perduoti Ukrainai dar dešimt oro gynybos sistemos NASAMS paleidimo įrenginių ir keturis ugnies valdymo centrus. Tai pranešama Norvegijos vyriausybės tinklalapyje, kuriuo remiasi UNIAN. Pažymima, kad Norvegijos vyriausybė pateikė parlamentui prašymą leisti pirkti šių zenitinių raketų kompleksų iš gamintojos – kompanijos „Kongsberg Defense and Aerospace“ (KDA). Vyriausybė pabrėžė, kad omenyje turimas papildomas užsakymas, be to, kas jau buvo perduota Ukrainai.

Buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno patirtis tikrai bus panaudota Ukrainos pergalei. Tai išskirtiniame interviu Ukrainos radijui pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša „Ukrinform“. „Esu įsitikinęs, kad V. Zalužno patirtis tikrai bus panaudota mūsų būsimai pergalei“, – patikino jis. O. Danilovas pridūrė: „Mes visi ukrainiečiai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino interviu amerikiečių televizijos laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui yra Rusijos specialioji operacija. Tai penktadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (VŽV) atstovas Andrijus Jusovas, atsakydamas į klausimą, ar istorija su šiuo interviu galėjo būti specialioji operacija, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Sudužusiame Rusijos lėktuve Il-76 Ukrainos karo belaisvių nebuvo. Tai, pasak portalo „Unian“, pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas. Jo teigimu, Ukraina neturi pakankamai informacijos apie tai, ar belaisviai, kuriais tą dieną turėjo būti apsikeista, yra gyvi. Kol kas neįmanoma patvirtinti, kad Rusijos lėktuvą numušė Ukraina. Tačiau tikrai žinoma, kad jame nebuvo ukrainiečių belaisvių, interviu „Babel“ sakė O. Danilovas.

Rusai padidino cheminių atakų skaičių, „Telegram“ kanale pranešė Taurijos operatyvinės ir strateginės grupės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis. Pasak jo, Taurijos operatyvinės ir strateginės grupės veikimo zonoje vasario 8 d. Rusijos kariuomenė numetė šešis nepilotuojamus orlaivius su ašarinėmis dujomis ir dusinančia nuodinga chemine medžiaga chlorpikrinu (manoma, granatas K-51). Per savaitę užfiksuota apie 10 priešo mėginimų atakuoti nuodingomis medžiagomis.

Suomija siunčia Ukrainai 22-ąjį karinės pagalbos paketą, kurio vertė – beveik 190 mln. eurų. Tai pranešė Suomijos gynybos ministerija, rašo „Ukrinform“, remdamasi portalu „Yle“. Pasak ministerijos atstovų, teikiant pagalbą atsižvelgiama tiek į Ukrainos poreikius, tiek į Suomijos gynybos pajėgų išteklius, tačiau išsamus krovinio turinys ir jo pristatymo detalės dėl saugumo neatskleidžiamos. Šiame pagalbos pakete – ir produkcija, nupirkta iš Suomijos gamintojų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis buvusiam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Valerijui Zalužnui suteikė Ukrainos didvyrio vardą. Atitinkamas vasario 8 d. dekretas Nr. 61/2024 paskelbtas prezidento interneto svetainėje.

Naujasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis penktadienį pareiškė, kad jo kariuomenė, norėdama laimėti karą, turės tobulėti ir būti pasirengusi keisti kovos su Rusijos pajėgomis būdus. 59-erių metų karininko paskyrimas šią savaitę buvo didžiausias sukrėtimas Ukrainos karinei vadovybei nuo Rusijos invazijos pradžios prieš beveik dvejus metus.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino interviu JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui gali tapti pačiu įtaigiausiu ir toksiškiausiu propagandiniu vaizdo įrašu, rašo „The Washington Post“ Tai, kad V. Putinas davė interviu amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui, reiškia, jog tarp Kremliaus ir JAV Respublikonų partijos esama ryšių. Toks pokalbis rodo Rusijos prezidento suinteresuotumą užmegzti kontaktą su „destruktyviu MAGA elementu“ tarp „raudonųjų“, pažymi leidinys.

Ekspertai, įskaitant buvusią JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton (Hilari Klinton), kuri išsakė nerimą dėl galimo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) perrinkimo, ketvirtadienį pareiškė, kad paramos Ukrainai nutraukimas reikštų NATO skilimą ir tai, kad JAV apleidžia lyderio pozicijas. H. Clinton kalbėjo Niujorke vykusiame susitikime, skirtame aptarti beveik dvejus metus su Rusija kariaujančios Ukrainos ateitį.

Generolo Valerijaus Zalužno atleidimas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų yra naujas ir lemiamas karo etapas. Leidinys „The Economist“ rašo, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „rizikuoja padaryti klaidų“. Kaip rašo leidinys, V. Zalužno pakeitimas Ukrainos sausumos pajėgų vadu Oleksandru Syrskiu „atrodo lemtingas“. Šį sprendimą iš dalies galima paaiškinti lemiamu V. Zalužno vaidmeniu atremiant Rusijos pajėgas pirmosiomis invazijos dienomis, taip pat jo populiarum...

Ukrainą remiančios koalicijos karinė galia yra 13 kartų didesnė už Rusijos, todėl jei šios šalys Ukrainai skirtų bent 0,25 proc. savo BVP, tai taptų lūžio tašku kare ir užtikrintų Ukrainos pergalę. Taip teigė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, ketvirtadienį Vienoje kalbėjusi bendroje spaudos konferencijoje su Austrijos federaliniu kancleriu Karlu Nehammeriu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė naują Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką. Juo tapo Anatolijus Bargylevičius, rašo „Kanal 24“. Svarbiausi įvykiai: 23:49 | Danilovas sureagavo į naujausius Putino žodžius: „Amžinai įžeista Rusija“ Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną pavadino liguistu žmogumi, gyvenančiu išgalvotame pasaulyje, rašo UNIAN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui davė interviu, kuriame gavo progą dar kartą ištransliuoti tradicinę Kremliaus propagandą. Pokalbyje V. Putinas pakartojo, ką yra melagingai sakęs ne kartą: kad dėl karo Ukrainoje kalta pati Ukraina, kad tai Ukraina nenori taikos derybų ir kad Ukraina išvis neegzistuoja, kaip savarankiška valstybė.

Seime penktadienį rengiama konferencija aptarti humanitarinę ir kitokią paramą karo niokojamai Ukrainai. „Ukrainos karinė pergalė, atstatymas, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje ir NATO lems ne tik Ukrainos, bet ir viso Europos kontinento, taip pat ir Lietuvos ateitį. Ukrainos sėkmė yra gyvybinis Lietuvos interesas, todėl Lietuva privalo turėti aiškią tiek ilgalaikę, tiek ir artimiausio laikotarpio strategiją kaip padėti Ukrainai pasiekti tokios sėkmės“, – teigia konferencijos organizatoriai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, apie kurio atleidimą iš pareigų buvo paskelbta ketvirtadienį, dvejus metus sąžiningai ir atvirai kalbėjo apie karo eigą. Jo komentarai dažnai primindavo „šaltą dušą“, rašo „Obozrevatel“. Generolas sugebėdavo priminti greitos ir lengvos pergalės norėjusiam pasauliui apie realią padėtį, įkvėpdavo ukrainiečius ir būdavo cituojamas visame pasaulyje.

Sausio 24 d. Belgorodo srityje nukritęs Rusijos lėktuvas Il-76 buvo numuštas naudojant iš sąjungininkės gautą priešlėktuvinę raketų sistemą „Patriot“, skelbia „The New York Times“. Apie tai leidiniui anonimiškai komentavo JAV pareigūnai. Lėktuvas buvo naudojamas raketoms gabenti Anot pareigūnų, nei lėktuve buvo ukrainiečių karo belaisvių, Ukrainos pajėgos apie tai nežinojo. Kita svarbi detalė – Rusija galėjo perdėti skelbdama apie žuvusiųjų skaičių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado generolo Valerijaus Zalužno pakeitimas Oleksandru Syrskiu gali atsisukti prieš šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį, rašo „Sky news“. Leidinio analitikai teigia, kad V. Zalužno atleidimas gali suduoti smūgį karių moralei fronto linijoje. Tai taip pat gali atsiliepti politiškai ir pakenkti V. Zelenskio reitingams. Apklausų duomenimis, visuomenės pasitikėjimas V. Zalužnu, kai kurių vadinamu „geležiniu generolu“, siekia daugiau nei 90 proc.