Karas Ukrainoje

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „lūžio tašku“ ir mano, kad aljansas galėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią karui. Tai jis pareiškė duodamas interviu Vokietijos naujienų leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, praneša „Ukrinform“. Paklaustas, ką galima ar reikėjo daryti kitaip, kad karo būtų išvengta, politikas atsakė: „Gaila, kad sąjungininkai ir ypač NATO anksčiau nepadarė daugiau, kad sustiprintų Ukrainą.

Rusija šeštadienį pranešė, kad pagal apsikeitimo belaisviais sandorį, kuriam tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), 103 nelaisvėje laikomus ukrainiečių karius iškeitė į tiek pat rusų karo belaisvių. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, šeštadienį išlaisvinti Rusijos kariai į nelaisvę buvo paimti per rugpjūčio 6 dieną prasidėjusį Ukrainos pajėgų įsiveržimą į Kursko regioną. Ukrainos pusė apsikeitimo kol kas nepatvirtino.

 Iš rusų nelaisvės pavyko grąžinti dar 103 Ukrainos karius. Tai sekmadienį „Telegram“ kanale pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mūsiškiai – namie. Dar 103 karius pavyko grąžinti į Ukrainą iš rusų nelaisvės. 82 eilinius ir seržantus. 21 karininką. Kyjivo srities, Donecko srities, Mariupolio ir „Azovstal“, Luhansko srities, Zaporižios srities, Charkivo srities gynėjus.

Sumų srityje rusams apšaudant energetikos objekto teritoriją, buvo apgadinta įranga ir priedangos, žuvo vairuotojas, dar septyni darbuotojai buvo sužeisti, jie nugabenti į ligoninę. Tai šeštadienį pranešė Ukrainos energetikos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. Praėjusią parą Ukrainos energetikai atnaujino elektros tiekimą 22 912 vartotojų, kurie buvo likę be elektros dėl karo veiksmų ir technologinių pažeidimų.

Praėjusią parą Chersono srityje per rusų apšaudymą žuvo civilis, o dar septyni žmonės buvo sužeisti. Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dėl Rusijos agresijos žuvo 1 žmogus, dar 7 buvo sužeisti“, – informavo O. Prokudinas. Pasak jo, praėjusią parą buvo apšaudyti Antonivka, Sadovė, Bilozerka, Veletenskė, Beryslavas, Odradokamianka, Mykolajivka, Kostyrka, Kozackė ir Chersonas.

Liepos 8 d. apie 10.30 val., likus kelioms minutėms iki Rusijos raketos smūgio į pagrindinę Kyjivo vaikų ligoninę, keturmečiui Dimai turėjo būti suleista paskutinioji chemoterapijos dozė onkologijos skyriuje. Šalia jo sėdėjo mama Viktorija Zavoloka, kuri nekantriai laukė šalia savo sūnaus. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido ligoninėse.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atidėjo sprendimą leisti Ukrainai prieš Rusiją naudoti Vakarų tiekiamas tolimojo nuotolio raketas. Šis planas sukėlė Maskvos grasinimus dėl karo su NATO. K. Starmeris žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad su J. Bidenu plačiai aptarė strategiją, tačiau, pasak jo, tai nebuvo susitikimas dėl konkrečių pajėgumų.

Volodymyras Zelenskis papasakojo, kaip atsirado ketinimas pristatyti taikos Ukrainoje planą įtakingiausiems JAV politikams, taip pat apie prieš du mėnesius įvykusį pokalbį telefonu su Donaldu Trumpu. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas tai pareiškė interviu televizijos kanalui CNN. „Esu pasirengęs pasidalinti (planu) su prezidentu Joe Bidenu, – sakė Ukrainos lyderis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad į kitą taikos viršūnių susitikimą, kuris numatytas 2024 metų lapkritį, ketinama pakviesti ir Rusiją.  Apie tai V. Zelenskis pranešė penktadienį. Jis taip pat patvirtino, kad susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir pristatys savo „pergalės planą“, kaip užbaigti Rusijos pradėtą ​​karą.

Jei tik Vakarai pasiryš pakeisti esamą politiką ir leis Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio ginklus taikiniams Rusijoje, Ukraina turės nemažai taikinių.  Kaip analizėje rašo leidinys „The Times“, tokiais taikiniais galėtų tapti Rusijos aviacijos bazės, amunicijos sandėliai ir kiti kariniai taikiniai, kurie kelia grėsmę Ukrainai.

JAV ir JK diskutuoja apie galimybę leisti Ukrainai panaudoti britų sparnuotąsias raketas atakuoti karinius taikinius Rusijoje.  Reaguodama į tai, Rusija greičiausiai sustiprins sabotažo ir kibernetines atakas, taip pat gali smogti amerikiečių kariams kituose regionuose, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose, rašo leidinys „Bloomberg“, cituoja UNIAN.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį dar kartą pareiškė, kad Berlynas atsisako siųsti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų, net ir tuo metu, kai kitos Vakarų valstybės diskutuoja apie galimybę suteikti Kyjivui daugiau laisvės naudoti tokius ginklus. „Vokietija yra priėmusi aiškų sprendimą, ką darysime ir ko nedarysime. Šis sprendimas nesikeis“, – spaudos konferencijoje paklaustas apie tai atsakė O. Scholzas.

Ukraina tvirtai pareiškė ketinanti surengti antrąjį taikos viršūnių susitikimą šį rudenį, kad pasiūlytų galutinę karo užbaigimo formulę. Apie tai žinodami, Ukraina ir Rusija dabar bando pasiekti kuo daugiau sėkmės fronte, siekdamos turėti tvirtesnes pozicijas taikos derybose.  Apie tai rašo „New York Times“, cituoja UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino tarptautinius partnerius būti ryžtingesnius ir padėti Ukrainai apsaugoti dangų, bendrai atremiant Rusijos raketų atakas. Valstybės vadovas tai pasakė kreipdamasis į 20-ojo kasmetinio Jaltos Europos strategijos susitikimo dalyvius. „Kai girdime, kad į Rusiją iš Irano atkeliavo naujos raketos, tai juk tas pats blogis, kurį sąjungininkams jau teko numušinėti Artimųjų Rytų danguje.

Rusijos kontrpuolimas Kursko srityje nėra labai sėkmingas, sakė Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas pulkininkas Antsas Kiviselgas. Apie tai pranešė Estijos transliuotojas ERR. Kaip ir anksčiau, Rusija išlaiko iniciatyvą operatyviniu lygmeniu, vykdydama taktines puolamąsias užduotis ir daugiausia jėgų skirdama Donecko krypčiai, sakė A. Kiviselgas, komentuodamas Rusijos ir Ukrainos karo įvykius. „Per savaitę operatyvinis spaudimas palaipsniui mažėjo.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė Zaporižioje sulaikiusi Rusijos informatorių, savo butą pavertusį „stebėjimo postu“, kad galėtų šnipinėti Ukrainos gynybos pajėgas. „Kontržvalgyba sužlugdė Rusijos karinės žvalgybos pastangas gauti slaptus duomenis apie Zaporižios gynybą. Per specialiąją operaciją buvo sulaikytas Rusijos informatorius, šnipinėjęs Ukrainos kariuomenės dalinius“, – sakoma pranešime.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Vakarus, kad jie per daug bijo net užsiminti apie galimybę numušti į Ukrainą nukreiptas Rusijos raketas ir dronus, nors padeda Izraeliui tai padaryti. „Jei sąjungininkai kartu numuša raketas ir dronus Viduriniuose Rytuose, kodėl vis dar nėra panašaus sprendimo kartu numušti Rusijos raketas ir (Irano dronus) „Shahed“ Ukrainos danguje?“ – V. Zelenskis kalbėjo konferencijoje Kyjive.

JAV galėtų suteikti Ukrainai dronų MQ-9 „Reaper“, nereikalaujančių tiek daug mokymų, kiek reikia išmokyti lakūnus valdyti naikintuvus F-16, ir raketų AMRAAM. Šie ginklai padėtų „atstumti“ Rusijos bombonešius, mėtančius mirtinas sklendžiančias bombas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad dar šį mėnesį susitiks su JAV vadovu Joe Bidenu ir pristatys savo „pergalės planą“, kaip užbaigti dvejus su puse metų trunkantį karą su Rusija. „Mano susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu planuojamas šį mėnesį“, – sakė V. Zelenskis tarptautinėje konferencijoje Kyjive. „Pristatysiu jam pergalės planą“, – nurodė jis. V. Zelenskis nuolat pabrėžia, kad Ukrainai reikia realios teisingos taikos.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis apkaltino NATO jau prisidėjus prie karinių veiksmų Ukrainoje, rašo „Newsweek“. Rusijos Valstybės Dūmos, žemųjų parlamento rūmų, pirmininkas Viačeslavas Volodinas šiuos komentarus išsakė „Telegram“ ir pareiškė, kad NATO aktyviai dalyvauja priimant karinius sprendimus Ukrainoje.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės grįžo 49 ukrainiečiai ir paviešino vyrų ir moterų, apsigaubusių Ukrainos vėliavomis, nuotraukas. „49 ukrainiečiai grįžo namo“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė V. Zelenskis.

Europos Sąjunga (ES) iš savo sankcijų sąrašo išbraukė mirusio „Wagner“ lyderio Javgenijaus Prigožino motiną Violetą Prigožiną, rašo „Radio Liberty“. Nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES įšaldė turtą ir uždraudė išduoti vizas 2 300 asmenų ir subjektų. Prigožino motina išbraukta iš sankcijų sąrašų ES žingsnis išbraukti V. Prigožiną iš sankcijų sąrašo buvo grindžiamas 2023 m. kovo mėn. priimtu ES Bendrojo Teismo sprendimu.

Sumų srities Jampilio gyvenvietėje per rytinį rusų smūgį sužeistų žmonių skaičius išaugo iki šešių. Tai feisbuke pranešė Sumų srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Preliminariais duomenimis, per apšaudymą žuvo du žmonės, šeši buvo sužeisti, tarp jų – vienas vaikas“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad nukentėjo daugiabučiai gyvenamieji namai ir ligoninė. Gyvenvietėje nėra elektros.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį kreipdamasis į kariškių iš viso pasaulio susitikimą Pekine teigė, kad derybos yra vienintelis sprendimas tokiems konfliktams kaip karai Gazos Ruože ir Ukrainoje. Šimtai delegatų Pekine atvyksta į Siangšano forumą, vadinamą Kinijos atsaku kasmet Singapūre rengiamam „Šangri La dialogui“. Kaip praneša kinų valstybinė žiniasklaida, Siangšano forume per tris dienas dalyvaus daugiau kaip 500 atstovų iš daugiau kaip 90 šalių ir organizacijų.

JAV respublikonų kandidatas į viceprezidentus J. D. Vance'as išdėstė galimą Donaldo Trumpo administracijos požiūrį į karo Ukrainoje pabaigą, rašo „European Pravda“. Anot jo, planas galėtų apimti „demilitarizuotos zonos“ sukūrimą Ukrainos teritorijoje ir Ukrainos narystės NATO atsisakymą.

Tarptautinis Toronto kino festivalis (TIFF) ketvirtadienį pranešė, kad, sulaukęs grasinimų, stabdo visus būsimus prieštaringai vertinamo dokumentinio filmo „Russians at War“ seansus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis atvyko į Ukrainą su vizitu. Lenkijos diplomatijos vadovas kartu su Lvivo meru apsilankė neseniai smogto rusų raketų smūgio vietoje ir pareiškė, kad lenkai padės atkurti sunaikintą infrastruktūrą, rašo „Ukrinform“, remdamasi Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pranešimu socialiniame tinkle X. „Po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Anthony`iu Blinkenu ministras Radosławas Sikorskis išvyko su vizitu į Ukrainą.

Iranas perdavė Rusijai balistinių raketų. Tai gali paspartinti partnerių sprendimą leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms smogti Rusijos teritorijos gilumai. Tai portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas. Anot jo, Iranas gali neigti faktą, kad Rusija gavo balistinių raketų. Panašiai buvo ir su „Shahed“ tipo dronų perdavimu bei jų gamyklos statyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Vakarus dėl ryžto stokos padėti Ukrainai numušant Rusijos raketas.  Svarbiausios dienos naujienos: 23:47 | Zelenskis patvirtino: į kitą taikos viršūnių susitikimą lapkritį bus kviečiama ir Rusija Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad į kitą taikos viršūnių susitikimą, kuris numatytas 2024 metų lapkritį, ketinama pakviesti ir Rusiją.  Apie tai V. Zelenskis pranešė penktadienį.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį tarsis, ar leisti Kyjivui naudoti prieš Rusiją tolimojo nuotolio raketas. Tai tikriausiai bus paskutinis šių lyderių susitikimas prieš JAV prezidento rinkimus, galinčius visiškai pakeisti Vašingtono politiką Ukrainos atžvilgiu.

JAV ir JK vyriausybės svarsto galimybę leisti Ukrainai dislokuoti britų sparnuotąsias raketas, paremtas JAV navigacijos duomenimis, kad būtų galima smogti tolimojo nuotolio ginklais Rusijos teritorijoje. Apie tai skelbia leidinys „Bloomberg“, remdamasis savo šaltiniais, susipažinusiais su šiuo klausimu.  Šis klausimas yra dalis diskusijų, vykusių pastarosiomis dienomis, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas vedė derybas Londone ir Kyjive, sakė leidinio šaltiniai.

Ukrainos programišiai užpuolė su Rusijos FSB susijusį centrą ir pavogė didžiulį kiekį duomenų.  Apie tai praneša Ukrainos leidinys „Ukrinform“, remdamiesi Ukrainos „Nacionalinio pasipriešinimo“ grupė.   Skelbiama, kad kibernetinė ataka buvo surengta prieš Rusijos federalinio sertifikavimo centro serverius, skirtus išduoti elektroninius parašus. „Ukrinform“ praneša, kad elektroninių parašų išdavimo procesas buvo sustabdytas.

Nei JAV, nei Europa neturi tokios sumos pinigų, kurios reikėtų Ukrainai pasiekti pergalę. Skelbiama, kad Ukrainos pergalė Vakarams gali kainuoti šimtus milijardų dolerių.  Apie tai skelbia „Wall Street Journal“, cituoja „Meduza“.   Iš Ukrainos tikisi realių tikslų Pasak leidinio, kuris remiasi savo šaltiniais, Vakarų pareigūnai nori, kad Ukrainos valdžia suformuluotų realius karo su Rusija tikslus bent jau ateinantiems metams.

Kyjivo centrinėje sinagogoje ketvirtadienį šimtas žmonių susirinko pagerbti kovose su Rusijos pajėgomis žuvusio Ukrainos vyriausiojo rabino sūnaus Matitjahu Antono Samborskio. Gedėtojai nešė gėles, glostė karstą ir spaudė ranką žuvusiojo tėvui vyriausiajam rabinui Mošei Azmanui, kuris sunkiai tramdė ašaras. „Noriu, kad Dievas atkeršytų už jį ir už kitus nekaltus žmones, karius ir civilius, kurie žūsta šiame kare“, – sakė M. Azmanas.

Rusijos patriarcho Kirilo (Vladimiras Gundiajevas) viešas pasirodymas sukėlė klausimų dėl jo sveikatos.  Rusijos žiniasklaida praneša, kad patriarchas Kirilas pasijuto blogai iš karto po savo sakytos kalbos Sankt Peterburge, skelbia UNIAN.  Ciniška kalba Patriarchas Kirilas yra nuolankus Kremliui, todėl jo viešose kalbose pastebimas propagandinis naratyvas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją dar vienu karo nusikaltimu. Okupantai Donecko srityje atakavo Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto automobilį. Per rusų smūgį žuvo trys žmonės ir du buvo sužeisti. V. Zelenskis kartu paskelbė liepsnojančio Raudonojo Kryžiaus sunkvežimio nuotrauką. „Šiame kare viskas visiškai aišku – Rusija sėja blogį, Ukraina gina gyvybę“, – socialiniame tinkle X teigė V. Zelenskis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva ketina įsigyti trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas bei perduoti Ukrainai. Jis tikisi teigiamų rezultatų šiuo klausimu per 2-3 savaites. Šalies vadovas taip pat paminėjo šovinių perdavimą Ukrainai įgyvendinant Čekijos iniciatyvą bei planuojamas investicijas į jūrinių dronų gamybos projektus. „Per Europos gynybos agentūros pirkimų schemą planuojame į Ukrainą pristatyti (...) šovinių, apie 10 tūkst. turėtų būti pristatyti iki gruodžio mėn.

Rusų okupantai Dobropilios savivaldybėje Donecko srityje pataikė į privatų namą – čia žuvo 81 metų moteris ir dar keturi šeimos nariai buvo sužeisti. Be to, per apšaudymą du civiliai nukentėjo Kostiantynivkoje, „Telegram“ kanale pranešė Donecko karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. „Krasnojarske, Dobropilijos savivaldybėje vienas sviedinys pataikė į privatų namą. Čia žuvo 81 metų moteris, keturi šeimos nariai, kurių amžius nuo 21 iki 58 metų, buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per rusų išpuolį Rytų Ukrainoje prieš Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) transporto priemones ketvirtadienį žuvo trys žmonės. „Dar vienas rusų karo nusikaltimas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė V. Zelenskis. „Šiandien okupantas užpuolė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto humanitarinės misijos Donecko srityje transporto priemones“, – teigė jis.

Šią savaitę Lietuva perduos Ukrainos kariuomenei šarvuočių, visureigių ir jų dalių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak ministerijos, ši parama sustiprins Ukrainos kariuomenės išminavimo pajėgumus bei prisidės prie Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Išminavimo koalicijos tikslų.

Geriausia saugumo garantija Ukrainai – tai jos narystė Europos Sąjungoje (ES), mano Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda. „Tikiu, kad europinis kelias – vienintelis įmanomas kelias Ukrainai. Be Ukrainos narystės Europos Sąjungoje taikios, saugios ir klestinčios Europos projektas nebus užbaigtas. Nepaisant šalyje vykstančio karo, ukrainiečiams jau pavyko pasiekti reikšmingos pažangos įgyvendinant reformas.

Rusija ketvirtadienį pranešė, kad jos kariuomenė atkovojo 10 gyvenviečių Kursko regione, kuriame Ukraina praėjusį mėnesį pradėjo didelį puolimą. „Grupės „Šiaurė“ daliniai per dvi dienas išvadavo 10 gyvenviečių“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, paskelbtame jos „Telegram“ kanale. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis irgi pripažino, kad, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Kyjivo puolimo pradžios Rusijos Kursko regione, rusai pradėjo kontrpuolimą.

Dabartinė JAV viceprezidentė, kandidatė į JAV prezidentus Kamala Harris debatų su Donaldu Trumpu metu užsiminė, kad Rusijos sėkmės Ukrainoje atveju kita šalis, į kurią atsisuktų Vladimiro Putino akys, būtų Lenkija. Šie jos žodžiai sukėlė nemažą audrą tarp lenkų, rašo „AP“. Kamalos Harris žodžiai sukėlė audrą Lenkijoje Debatų metu K. Harris gynė JAV paramą Ukrainai ir ragino ją tęsti. Tačiau D. Trumpas tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar nori, kad Ukraina laimėtų karą.

Antradienį per bendrą Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų operaciją Rusijos Belgorodo srityje buvo užminuotas ir susprogdintas geležinkelio ruožas Staryj Oskol–Valuikai, rašo UNIAN. Apie tai leidiniui pranešė šaltinis specialiosiose tarnybose. Operacijos metu buvo nuverstas krovininis traukinys, kuris aprūpindavo Rusijos kariuomenės logistinius poreikius.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusų pajėgos puolė Sumų srityje esantį Konotopą, rašo UNIAN. Padėtis dėl elektros mieste yra kritinė, energetikos infrastruktūra buvo stipriai pažeista. „Energetikai šiuo metu daro viską, net daugiau, nei įmanoma, kad suteiktų šviesą ligoninei ir vandens kanalui. Kada gyventojų namuose elektra bus bent kas valandą –  niekas negali prognozuoti“, –  „Telegram“ pranešė miesto meras Artiomas Semenichinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad planuoja aptarti Ukrainos pergalės planą su JAV prezidentu Joe Bidenu. Anot jo, jei šis planas būtų įgyvendintas, tai turėtų priversti Rusiją nutraukti karą prieš Ukrainą diplomatinėmis priemonėmis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ėmė šiepti dantis po to, kai Ukrainos partneriai Vakaruose ėmė vis garsiau kalbėti apie galimą leidimą Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio ginklus smogiant į taikinius Rusijos gilumoje.

Ukraina laukia savo Vakarų partnerių  – JAV ir Didžiosios Britanijos – leidimo panaudoti perduotus tolimojo nuotolio ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.  Turėdami sąjungininkių leidimą, Ukraina galėtų pasiekti nemažai svarbių Rusijos objektų. Pavyzdys – oro bazė, kur treniruojasi rusų pilotai. Visai gali būti, kad Rusija jau pradėjo evakuoti šią bazę, ypač po to, kai rugpjūtį jos sandėliai buvo nukentėję nuo dronų.  Apie tai rašo „The Telegraph“, cituoja UNIAN.

Didžioji Britanija jau apsisprendė leisti Ukrainai naudoti sparnuotąsias raketas  „Storm Shadow“ smogti taikiniams Rusijos viduje.  Apie tai, remdamiesi šaltiniais Didžiosios Britanijos vyriausybėje, skelbia „The Guardian“.  Vis dėlto pranešama, kad apie tokį sprendimą Didžioji Britanija viešai nepaskelbs per artėjantį JK premjero Keiro Starmerio susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.