Svarbiausi įvykiai:
23:59 | „Politico“: Putinas suteikė Kinijai slaptas technologijas mainais už pagalbą kare prieš Ukrainą
JAV aiškiai pasakė, kad Kinija teikia reikšmingą karinę paramą Rusijai ir taip padeda jai kariauti prieš Ukrainą. Tam Kremlius pradėjo dalytis su Pekinu technologijomis, susijusiomis su povandeniniais laivais, raketomis ir kitų tipų šiuolaikiniais ginklais.
Tai pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Kurtas Campbellas žurnalistams po susitikimo su kolegomis iš Europos Sąjungos ir NATO šalių Briuselyje, rašo „Politico“.
JAV anksčiau daugiausia dėmesio skyrė Pekino kritikavimui dėl vadinamų dvejopo naudojimo technologijų tiekimo, kurios gali būti taikomos kariniams arba civiliniams tikslams.
Dabar Vašingtonas atviru tekstu sako, kad Kinija padeda Rusijos kariuomenei. Kadangi Maskvai gresia tarptautinės sankcijos, jai labai reikia technologijų, kurios padidintų karinę gamybą, kad galėtų tęsti karą prieš Ukrainą.
Mainais už Pekino pagalbą, Rusija Kinijai pradėjo dovanoti povandeninius laivus, raketas ir kitas slaptas technologijas, nors istoriškai Maskva visada buvo atsargi dovanodama Pekinui pačias naujausias karines technologijas.
„Rusijos parama yra tose srityse, kurių klausimu anksčiau ji buvo atvirai nenorėjusi tiesiogiai bendrauti su Kinija“, – sakė K. Campbellas. „[Dabar] atrodo, esama ryžto suteikti Kinijai didesnę paramą.“
„Tai susiję su povandeninių laivų operacijomis, aeronautikos projektavimo veikla, įskaitant slaptas [technologijas], tai taip pat apima raketų pajėgumus“, – sakė jis.
Anot K. Campbello, Pekino gaunamos naujos technologijos kels pavojų ne tik JAV, bet ir Indijai, Australijai, Japonijai ir Pietų Korėjai.
23:42 | Ukraina deda pastangas apsaugoti energetikos objektus nuo Rusijos atakų
Rengdamasi atšiauriai žiemai, Ukraina remontuoja bei apsaugo savo elektros tiekimo sistemą, Rusijos pajėgoms atnaujinus atakas, antradienį sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Per visą pustrečių metų trunkantį karą Maskva smūgiuoja į Ukrainos energetikos tinklą, sunaikino didelę dalį šalies infrastruktūros ir sukėlė didelį elektros energijos trūkumą bei elektros energijos tiekimo sutrikimus.
„Rusai turi savų teroristinių planų sunaikinti mūsų energetikos infrastruktūrą. Mes tam ruošiamės ir suprantame, kaip ištverti šią žiemą. Mes būtinai ją įveiksime“, – per spaudos konferenciją sakė D. Šmyhalis. Premjeras apibūdino priemones, kurių imtasi siekiant sustiprinti Ukrainos energetikos tinklą, ir sakė, jog tai yra pagrindinis jo vyriausybės prioritetas.
Pasak D. Šmyhalio, 85 proc. objektų, kuriems pirmiausia reikalinga apsauga, buvo sustiprinti, įskaitant ir betoninėmis konstrukcijomis, galinčiomis atlaikyti dronų atakas ir raketų skeveldrų smūgius.
D. Šmyhalis pabrėžė generatorių svarbą „mūsų energetiniam atsparumui“, įskaitant šalies šiaurės rytuose, nes „rusai sunaikino visas Charkivą aprūpinančias šilumines elektrines“. Generatoriai įrengti visose ligoninėse ir daugiau nei 80 proc. mokyklų visoje šalyje, sakė D. Šmyhalis, bet pridūrė, jog vis dar „skubiai reikia dar 1800 didelio pajėgumo generatorių“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis birželį sakė, kad Rusijos smūgiai į Ukrainos energetikos objektus nuo žiemos sunaikino pusę šalies elektros gamybos pajėgumų.
23:22 | Lenkijos užsienio reikalų ministras: Baltijos regiono saugumui išmušė lemiama valanda
„Mūsų regionas vėl tapo geopolitinių imtynių arena, o viena iš veikėjų nežaidžia pagal taisykles. Maža to, ta veikėja tai daro tyčia“, – antradienį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis apie agresyvią Rusijos politinę poziciją. Jis kalbėjo oficialiai atidarant Lenkijos ambasadų vadovų susitikimą, į kurį atvyko lenkų diplomatai iš viso pasaulio.
„Pirmiausia, norime saugios, klestinčios mūsų regiono ir piliečių ateities“, – sakė R. Sikorskis. Jis pabrėžė, kad Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO, Baltijos jūra tapo beveik Europos Sąjungos ir NATO vidaus vandenimis. Tačiau nereikėtų pamiršti, koks svarbus Baltijos jūros regionas yra Rusijos ekonomikai ir jos kariniams tikslams, sakė R. Sikorskis ir pridūrė, kad Rusija mėgina destabilizuoti padėtį Baltijos regione, grasindama kritinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, povandeniniams kabeliams ir vamzdynams.
R. Sikorskis paminėjo didėjantį hibridinių grėsmių skaičių, įskaitant oro erdvės pažeidimus dronais, GPS signalo trikdžius, kibernetines atakas ir migraciją, naudojamą kaip geopolitinis ginklas.
„Reaguodami, turime suvienyti jėgas, išsiplėtusi NATO – su Suomija ir Švedija – yra pasirengusi būtent tai ir padaryti“, – sakė R. Sikorskis. Jis taip pat padėkojo Suomijos prezidentui Alexanderui Stubbui už dalyvavimą susitikime Varšuvoje ir pabrėžė abiem šalims bendrą požiūrį į įvairiais užsienio politikos problemas.
22:41 | Vokietija, Prancūzija ir JK paskelbė naujas sankcijas Iranui dėl Rusijai perduotų raketų
Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė antradienį pasmerkė, jų teigimu, Irano balistinių raketų tiekimą Rusijai, turint tikslą jas panaudoti kare prieš Ukrainą, ir paskelbė naujas sankcijas oro transportui.
„Nedelsdami imsimės veiksmų nutraukti dvišalius susitarimus su Iranu dėl oro susisiekimo paslaugų“, – bendrame pareiškime teigė trys Europos šalys, pridurdamos, kad jos taip pat „sieks įvesti sankcijas oro vežėjui „Iran Air“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas anksčiau, viešėdamas Londone, pareiškė, kad Rusija gavo balistinių raketų siuntas ir „tikriausiai po kelių savaičių jas panaudos Ukrainoje“.
Londonas, Paryžius ir Berlynas pareiškė, kad, nepaisant jų perspėjimų dėl „naujų ir reikšmingų priemonių prieš Iraną“, jei jis siųstų raketas, „dabar turime patvirtinimą, kad Iranas atliko šiuos perdavimus“.
„Tai dar labiau eskaluoja Irano karinę paramą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir Irano raketos pasieks Europos žemę, padidindamos Ukrainos žmonių kančias, – sakoma pareiškime. – Šis veiksmas yra tiek Irano, tiek Rusijos veiksmų eskalavimas ir kelia tiesioginę grėsmę Europos saugumui“.
Visos trys šalys pareiškė, kad „nedelsdamos imsis veiksmų nutraukti dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su Iranu“.
„Be to, sieksime, kad į sąrašą būtų įtraukti svarbūs subjektai ir asmenys, susiję su Irano balistinių raketų programa ir balistinių raketų bei kitų ginklų perdavimu Rusijai. Taip pat sieksime, kad būtų įvestos sankcijos bendrovei „Iran Air“, – sakė jos, pakartodamos Vašingtono žingsnį.
Prieš pat šį bendrą pareiškimą Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kananis platformoje „X“ paskelbtoje žinutėje neigė, kad islamo respublika vykdė ginklų perdavimą.
Jis rašė, kad „melagingų ir klaidingų naujienų apie Irano ginklų perdavimą kai kurioms šalims skleidimas“ yra „bjauri propaganda“ ir melas.
Jis teigė, kad taip siekiama nuslėpti „neteisėtos Jungtinių Valstijų ir kai kurių Vakarų šalių ginklų paramos genocidui Gazos Ruože“, kur Izraelis kariauja su palestiniečių grupuote „Hamas“, mastą.
22:00 | Išskirtinis interviu su rusų karo belaisviais Ukrainoje
20 kvadratinių metrų patalpoje, neatskleidžiamame kalėjime šiaurės rytų Ukrainoje, aštuoni jauni Rusijos kariai sėdi ant lovų ir žiūri į savo kojas. Vos prieš kelias savaites jie atliko privalomąją karinę tarnybą Rusijos Kursko srityje, kuri ribojasi su Ukraina.
Rugpjūčio 6 d. Kyjivui prasiveržus pro sieną į Rusijos teritoriją, šimtai šių karių, be ginkluotų ir resursų, greitai pasidavė ir buvo sulaikyti kaip karo belaisviai.
Dabar jie tarptautiniu mastu laikomi karo belaisviais pagal Ženevos konvenciją. Jiems garantuojamas pagarbus elgesys ir humaniškos sąlygos.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje „Išskirtinis interviu su rusų karo belaisviais Ukrainoje: „Aš nemirsiu už tuos niekšus. Aš nieko neskolingas Rusijai“
20:51 | JK paskelbė sankcijas Rusijos aerokosminėms pajėgoms
Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė naujas sankcijas Rusijos aerokosminėms pajėgoms. Apie tai pranešama JK vyriausybės interneto svetainėje.
Naujosios JK sankcijos nukreiptos prieš 924-ąjį valstybinį bepiločių orlaivių centrą ir Rusijos karinės transporto aviacijos vadavietę.
924-asis valstybinis bepiločių orlaivių centras yra atsakingas už dronų tiekimą Rusijos kariuomenei, įskaitant ir tuos, kurie naudojami smūgiams prieš Ukrainą.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusija ir toliau ieško būdų, kaip išvengti sankcijų technologijoms, kurios leidžia gaminti ginklus ir atakuoti Ukrainą.
Pagrindiniai aukštųjų technologijų raketų ir dronų komponentai, be kurių jie negalėtų egzistuoti, Rusijoje negaminami. Jie gaminami JAV, Vokietijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse.
Nepaisant sankcijų, 2023 metais Rusija sugebėjo importuoti užsienyje pagamintų mikroschemų už daugiau nei 1 mlrd. dolerių.
20:00 | Baerbock skeptiškai vertina taikos derybas su V. Putinu
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock skeptiškai vertina taikos derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl jau pustrečių metų trunkančio karo Ukrainoje nutraukimo. Deja, bet į kiekvieną užsienio pasiūlytą taikos žingsnį „Rusijos pusė atsakė dar didesniu teroru ir dar didesnėmis kančiomis ir kartu dar daugiau mirčių“, sakė politikė Berlyne susitikusi su Indijos kolega Subrahmanyamu Jaishankaru. Rusijos prezidento atsakymas, anot jos, kaskart buvo: „Užuot derėjęsis, noriu toliau naikinti Ukrainą“.
A. Baerbock įspėjo, kad nereikia būti naiviems, nes Rusija kariauja įvairiausiais lygiais. Esą visada reikia turėti omenyje ir kaimynines šalis, pavyzdžiui, Moldovą. „Diktuojama taika arba tai, ką V. Putinas įsivaizduoja – pertrauka, jog jis galėtų toliau ginkluotis, kad užimtų visą Ukrainą ar net kaimynines šalis, pavyzdžiui, Moldovą, arba keltų grėsmę kitoms, ir apie tai reikia galvoti kalbant apie taiką“, – pridūrė ministrė.
S. Jaishankaras pabrėžė, jog Indija nemano, kad karas Ukrainoje baigsis sprendimu mūšio lauke. Tik derybos esą gali būti kelias į priekį – nuo tam tikro momento jos turės vykti. Tada esą bus svarbu, kad Rusija dalyvautų diskusijoje, nes kalbama apie tai, ką abi šalys nori pasiekti.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savaitgalį pasisakė už intensyvesnes diplomatines pastangas, kad būtų nutrauktas Rusijos karas Ukrainoje. „Manau, kad dabar atėjo laikas diskutuoti ir apie tai, kaip galime išeiti iš šios karo situacijos ir greičiau pasiekti taiką“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui.
19:16 | Žiniasklaida: Blinkenas Kyjive turėtų paskelbti apie leidimą atakuoti Rusiją ATACMS raketomis
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas netrukus lankysis Kyjive, kuriame turėtų paskelbti apie leidimą Ukrainai atakuoti Rusiją ilgojo nuotolio raketomis.
Apie tai socialiniame tinkle „X“ skelbia „Axios“ reporterė Juliegrace Brufke, remdamasi JAV Atstovų Rūmų nariu Michaelu McCaulu, kuris paminėjo, kad kalbėjosi su A. Blinkenu.
„Kalbėjausi su Blinkenu prieš dvi dienas, o jis keliauja su savo kolega iš Didžiosios Britanijos į Kyjivą, kad iš esmės jiems pasakytų, jog jie leis jiems (smogti Rusijai ATACMS), – interviu reporterei sakė M. McCaulas.
House Foreign Affairs Chairman Michael McCaul said “I talked to Blinken two days ago, and he is traveling with his counterpart from the UK to Kyiv to basically tell them that they will allow them [to hit Russia with ATACMS]” during an interview with me at #TribFest24 on Friday. https://t.co/ZBjzXOG4IE
— Juliegrace Brufke (@juliegraceb) September 10, 2024
18:00 | Bidenas skuba į Didžiąją Britaniją rimtam pokalbiui: tarsis dėl leidimo Ukrainai atakuoti Rusiją ilgojo nuotolio ginklais
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį, rugsėjo 13 d., ketina susitikti su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir aptarti, ar leisti Ukrainai atakuoti Rusiją ilgojo nuotolio ginklais.
Apie tai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė per bendrą spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministru Davidu Lammy’iu.
Kartu JAV valstybės sekretorius pabrėžė, kad Vašingtonas nuo pat pirmosios plataus masto Rusijos invazijos dienos stengėsi užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko reikia veiksmingiausiai apsiginti nuo agresijos.
17:20 | Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius D. Lammy kartu su A. Blinkenu keliaus į Kyjivą
Antradienį Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy pranešė, kad šią savaitę kartu su aukščiausio rango Amerikos diplomatu Antony Blinkenu vyks į Kyjivą, sąjungininkėms siekiant patvirtinti savo paramą Rusijos užpultai Ukrainai.
„Esame artimiausios sąjungininkės, todėl džiaugiuosi, kad keliausime kartu, parodydami savo įsipareigojimą Ukrainai“, – žurnalistams sakė D. Lammy, pavadinęs tai „pirmu per daugiau nei dešimtmetį bendru tokio pobūdžio vizitu“.
16:40 | JAV įspėjo Ukrainą apie Rusijos planus: šiuos ginklus jie panaudos per artimiausias kelias savaites
Antradienį Jungtinės Amerikos Valstijos pareiškė, kad Iranas pasiuntė Rusijai raketų, kurios per kelias savaites bus panaudotos Ukrainoje, ir paskelbė apie neišvengiamas naujas sankcijas įspėjimų nepaisiusiam Teheranui.
„Rusija dabar gavo šių balistinių raketų siuntas ir greičiausiai per kelias savaites panaudos jas Ukrainoje prieš ukrainiečius“, – žurnalistams Londone sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
16:22 | Ukrainos generalinis prokuroras apie atsisakymą suimti V. Putiną: Mongolija turi pajusti pasekmes
Ukraina kartu su tarptautiniais partneriais siekia užtikrinti, kad Mongolija pajustų pasekmes dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) orderio suimti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nevykdymo.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas tai sakė per bendrą spaudos konferenciją su TBT prokuroru Karimu Khanu vaikų ligoninės „Ochmatdyt“ kieme.
„Nereikia iš to daryti tragedijos, nes yra 124 Romos statutą pasirašiusios šalys. Ir jeigu viena iš jų neįvykdė savo įsipareigojimų, tai nereiškia, kad jų nevykdys ir kitos. Todėl dirbame su užsienio partneriais, kad šalis, kuri taip pasielgė, pajustų pasekmes“, – sakė jis.
Pasak A. Kostino, istorija su Mongolija dar kartą įrodo, kad Ukraina kartu su TBT atlieka teisingą darbą.
„Ar suprantate, kokiu mastu V. Putinas mėgina pasinaudoti bet kokiais politinės ar geopolitinės įtakos elementais ir faktiškai pažeminti Mongoliją kaip priimančiąją šalį? Kiek jam kliudo šis arešto orderis ir mūsų tyrimas? Todėl kalbame apie faktą, kad tai taip pat yra mūsų darbo rezultatas“, – pridūrė jis.
A. Kostinas priminė, kad Rusija iškėlė baudžiamąsias bylas TBT teisėjams ir darbuotojams, o tai rodo, kad Ukraina ir TBT elgiasi teisingai.
TBT prokuroras K. Khanas savo ruožtu sakė, kad pagal procedūrą Romos statutą pasirašiusios šalys turi susirinkti ir nuspręsti, kaip reaguoti į tai, kad Mongolija neįvykdė V. Putino arešto orderio.
„Yra 124 šalys – Romos statuto signatarės. Netrukus jų bus 125, nes Ukrainos parlamentas nusprendė ratifikuoti Romos statutą. Kiekviena jį pasirašiusi valstybė įsipareigojo bendradarbiauti su teismu ir vykdyti jo nurodymus. Romos statute yra speciali procedūra, kurioje numatytas veiksmų algoritmas tam atvejui, kai kuri nors valstybė nebendradarbiauja su TBT. Paprastai tokiu atveju rengiamas visų valstybių narių susitikimas ir priimamas atitinkamas sprendimas“, – sakė jis.
K. Khanas sakė, kad tai buvo pirmas kartas nuo orderio dėl V. Putino arešto išdavimo, kai jis lankėsi užsienio šalyje, pasirašiusioje Romos statutą. Bet iki tol vadinamasis Rusijos prezidentas nedalyvavo aukšto lygio tarptautiniuose renginiuose, pridūrė jis.
„Todėl akivaizdu, kad arešto orderiai jau veikia. Žinoma, bendradarbiavimo su TBT standartų laikymasis nėra idealus“, – sakė K. Khanas. Pasak jo, anksčiau yra buvęs atvejis, kai buvo nevykdomas TBT orderis dėl Sudano prezidento Omaro al Bashiro arešto.
TBT prokuroras sakė, kad teisėsaugos pareigūnai toliau dirba ir renka įrodymus baudžiamosiose bylose, kad būtų išduoti arešto orderiai. Jis patarė visiems nenusivilti ir nedaryti tragedijos iš to, kad V. Putinas nebuvo sulaikytas Mongolijoje.
„Rezultatai ateis, bet tai nebus lengva“, – sakė K. Khanas.
V. Putinas rugsėjo 3 dieną Ulan Batore susitiko su Mongolijos prezidentu. Tai buvo pirmasis V. Putino vizitas į TBT valstybę narę nuo tada, kai pastarasis pernai išdavė Rusijos diktatoriaus arešto orderį dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.
Mongolija paaiškino, kad nesulaikė V. Putino todėl, kad šalis yra energetiškai priklausoma nuo Rusijos, o tai apsunkina jo suėmimą pagal TBT orderį.
16:03 | Latvija pratęsia griežtesnę sienos su Baltarusija apsaugą
Latvija saugumo sumetimais iki metų galo pratęs griežtesnę savo sienos su kaimynine Baltarusija apsaugą. Tokį sprendimą priėmė vyriausybė. Tai esą būtina dėl ir toliau neproporcingai didelio skaičiaus bandymų neleistinai kirsti sieną.
Pratęsiant šią priemonę, kuri, remiantis ankstesniais planais, turėjo galioti iki rugsėjo, atsižvelgta į dar vieną rizikos veiksnį – Rusijos karą Ukrainoje, kurį remia autoritarinė vadovybė Minske, teigiama toliau pranešime. Minėta priemonė, pavyzdžiui, suteikia plačius įgaliojimus pasieniečiams šešiose teritorijose Latvijos rytuose.
Latvija rytuose turi 172 km ilgio bendrą sieną su artima Rusijos sąjungininke Baltarusija. Kaip ir Lenkija bei Lietuva, Ryga kaltina diktatorių Aliaksandrą Lukašenką organizuotai gabenant migrantus prie ES išorės sienos.
Vidaus reikalų ministerijos Rygoje duomenimis, šiais metaus 4 210 migrantų neleista neteisėtai kirsti sieną.
14:37 | Rusijoje – per visą istoriją mažiausias gimstamumas: rusai vis dažniau atsisako vaikų dėl karo
Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis (30,6 proc.) rusų nusprendė atidėti vaikų planavimą ar išvis atsisakyti vaikų susilaukimo idėjos dėl karo Ukrainoje, nepasitenkinimo politine valdžia šalyje, finansinių problemų ar emocinės įtampos.
13:30 | Rusija skelbia karines pratybas, kurios vyks ir Baltijos jūroje: dalyvaus 400 laivų, prisijungs Kinija
Rusija surengs karinio laivyno pratybas „Okean 2024“, kurių metu bus treniruojamasi naikinti numanomo priešo strateginius objektus, skelbiama pranešime.
„Manevruose, kurie vyks Ramiojo ir Arkties vandenynuose, Viduržemio, Kaspijos ir Baltijos jūrose, dalyvaus daugiau kaip 400 karinių laivų, povandeninių laivų ir pagalbinio laivyno laivų, daugiau kaip 120 Karinių jūrų pajėgų karinės aviacijos, oro ir kosmoso pajėgų lėktuvų ir sraigtasparnių, apie 7000 vienetų ginkluotės, karinės ir specialiosios technikos, taip pat daugiau kaip 90000 darbuotojų.“
Pratybose „Okean 2024“ dalyvaus Kinijos karinių jūrų pajėgų karo laivai, iš viso keturi Kinijos karo laivai ir aprūpinimo laivas, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Liepą abi šalys surengė bendras pratybas vandenyse ir oro erdvėje aplink Džandziango miestą Pietų Kinijos Guangdongo provincijoje. Šios pratybos įvyko tą pačią savaitę, kai NATO lyderiai perspėjo, kad Kinija tapo Rusijos invazijos į Ukrainą „įgalintoja“. Dėl to Pekinas savo ruožtu įspėjo JAV vadovaujamą karinį bloką dėl „konfrontacijos provokavimo“.
Rusija ir Kinija pastaraisiais metais sustiprino karinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Abi jos prieštarauja „Vakarų hegemonijai“, ypač tam, ką jos laiko JAV dominavimu pasauliniuose reikaluose.
Prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 m. jos paskelbė apie „limitų nevaržomą“ tarpusavio partnerystę. Praėjusį mėnesįRusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Maskvoje susitikdamas su Kinijos premjeru Li Qiangu, pareiškė, kad Rusijos ekonominiai ir prekybiniai ryšiai su Kinija „duoda rezultatų“.
12:27 | Šoigu: kol Ukrainos ginkluotosios pajėgos bus Rusijos teritorijos, derybų nebus
Maskva neves derybų su Kyjivu, kol Ukrainos ginkluotosios pajėgos bus Rusijos teritorijoje.
Tai televizijos kanalui „Rossija-24“ pareiškė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu.
12:14 | JAV analitikai: Brazilija ir Kinija siekia Rusijai naudingos taikos
Brazilija ir Kinija stumia savo šešių punktų Ukrainos krizės politinio sureguliavimo taikos planą, kurio pagrindiniai principai yra palankūs Rusijai, teigia Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko su kolegomis iš Brazilijos ir Indijos Mauro Vieira ir Subrahmanyamu Jaishankaru Rusijos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos susitikimo Saudo Arabijoje kuluaruose ir aptarė karą Ukrainoje.
12:03 | Rusija skelbia Rytų Ukrainoje užėmusi miestelį ir tris kaimus
Antradienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos kariuomenė užėmė Krasnohorivkos miestelį Rytų Ukrainoje ir tris kaimus įvairiose Donecko srities vietose.
Ministerija teigė, kad „išlaisvino“ miestelį, prieš karą turėjusį 16 tūkst. gyventojų ir esantį rajone, kuriame fronto linija per daugelį savaičių mažai keitėsi.
11:16 | Charkivo srityje per parą rusai sužeidė keturis žmones
Rugsėjo 10-osios naktį ir rytą Rusijos kariškiai paleido du FPV bepiločius orlaivius ir smogė devynis oro smūgius Charkivo srities gyvenvietėms, sužeisti keturi žmonės.
Tai feisbuke pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Kupjanske priešo dronui smogus į automobilį, buvo sužeisti du 71 ir 49 metų vyrai.
Be to, dėl apšaudymo 1 hektaro plote išdegė žolė, nendrės ir buitinių medžiagų likučiai. Nuo valdomosios aviacinės bombos smūgio užsidegė trys parduotuvės.
10:22 | Ukrainiečiai vis labiau linksta link taikos derybų, bet kariai su tuo nesutinka – WSJ
Ukrainiečiai vis labiau linksta dėl taikos derybų su Rusija, tačiau apklausti kariai ir veteranai su tuo nesutinka.
„Vos 18 proc. veteranų ir šiuo metu atliekančių pareigą karių mano, jog Ukraina turi siekti karo baigties derybų metodais“, – skelbiama „The Wall Street Journal“ (WSJ).
15 proc. apklaustų kariškių pareiškė, kad prisijungtų prie protesto akcijų, jeigu būtų pasirašyta taikos sutartis, su kuria jie nesutinka.
Ukrainos trečiosios šturmo brigados vadas Andrijus Bileckis pažymėjo, kad šiuo metu „jokios karinės katastrofos nebuvo“ ir Ukraina gali dar atkovoti ženklią teritorijos dalį, nes „skubėti nutraukti karą yra pavojinga“.
Kariai taip pat yra tikri, kad taiko sutartis tik suteiks V. Putinui laiko parengti savo kariuomenę ir naują puolimą, rašoma WSJ.
„Jeigu mes norim ilgalaikės taikos, mums reikia, kad jie pajustų kuo daugiau skausmo“, – pareiškė karo veteranas Ivanas Pančenka.
Tuo pat metu apklausos rodo, kad civiliai, ypač jaunimas, yra vis labiau linkstantys derėtis dėl taikos, rašoma UNIAN.
08:51 | Rusija skelbia numušusi 144 ukrainiečių dronus
Rusijos oro gynyba antradienio naktį numušė 144 ukrainiečių dronus, įskaitant 20 Maskvos regione, pranešė Gynybos ministerija.
Pareiškime ministerija nurodė, kad perėmė „72 bepiločius virš Briansko srities, 20 – virš Maskvos regiono, 14 – virš Kursko srities, 13 – virš Tulos srities“ ir dar 25 dronus penkiuose kituose šalies regionuose.
Vietos informavimo priemonės praneša, kad visą naktį uždaryti oro uostai Maskvoje atnaujino savo veiklą.
08:38 | Prokremliškas veikėjas pratrūko ant Putino: „Dėdulė apsišiko. Išdavikai sėdi Kremliuje“
Rusų „z blogeris“ Jegoras Guzenka, turintis savo 305 tūkst. sekėjų kanalą „Telegrame“, publikavo kelis emocingus vaizdo įrašus, kuriuose aštriai kritikavo Vladimirą Putiną, rusų karinę vadovybe ir valdžią. Netrukus po kilusio ažiotažo jis ištrynė kelis vaizdo įrašus, nepaisant to, kad anksčiau tvirtino „nebijantis persekiojimo“.
07:21 | Maskvą atakavo dronų spiečius: uždaryti oro uostai, viename kilo gaisras
Rusiją šiąnakt atakavo dešimtys ukrainiečių dronų. Maskvos oro uostai Vnukovo ir Domodedovo buvo uždaryti ir vis dar negali priimti ar išleisti lėktuvų.
Liudininkų paviešintuose vaizdo įrašuose matyti liepsnos Žukovskij aerodrome. Bepiločiai atakavo ir Šaikovkos aerodromą Kalugos srityje bei Chalino aerodromą Kursko srityje.
Paviešinti kadrai iš Žukovskij aerodromo, kuriame mažiausiai vienas dronas pataikė į pakilimo–nusileidimo taką.
TASS cituojami Vnukovo atstovai skelbia, kad „dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių“ buvo įvesti ribojimai atskrendantiems ir išskrendantiems lėktuvams nuo 1 val. 30 min. vietos laiku. Analogišką pranešimą išplatino ir Domodedovo oro uostas.
Pamaskvėje dronas taip pat rėžėsi į gyvenamąjį daugiaaukštį, kilo gaisras. Žuvo 46-erių moteris, skelbiama Rusijos informavimo priemonėse.
Rusijos oro gynyba antradienio naktį numušė daugiau kaip 70 ukrainiečių dronų, įskaitant 12 Maskvos regione, pranešė vietos pareigūnai ir valstybinės informavimo priemonės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
KAM47A 2024!
