Svarbiausi įvykiai:
23:39 | Kursko operacija sukėlė ukrainiečiams teigiamą hiperkompensacijos efektą
Kursko operacija yra ryškus įvykis, sulaukęs labai teigiamo atgarsio visuomenėje, todėl ji neabejotinai pasiekė vieną iš savo tikslų – pakelti ukrainiečių moralinę dvasią.
Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė socialinis ir karinis psichologas Olehas Pokalčukas.
Paklaustas, ar per Kursko operaciją pavyko pakelti ukrainiečių moralinę dvasią, ekspertas atsakė: „Be abejo! Ji buvo surengta tuo metu, kai to reikėjo, nes bendra stagnacijos situacija ir fronto linijos slinkimas nekėlė optimizmo. Net ir ten, kur jam buvo pagrindo, žmonės dėl nuovargio nereagavo į akivaizdžiai teigiamus dalykus. O Kursko operacija – ryškus įvykis, kuris sulaukė labai teigiamo atgarsio visuomenėje“.
Kartu O. Pokalčukas pažymėjo, jog, kaip ir bet kuris tokio pobūdžio įvykis, Kursko operacija sukėlė tam tikrą nepagrįstų lūkesčių bangą, „kad rytoj būsime Kurske, o poryt – Maskvoje“.
„Tai normalu žmogaus prigimčiai. Nors karas ir mitologija – šiek tiek skirtingi dalykai. Tačiau, kartoju, teigiamą hiperkompensacijos efektą ši operacija sukėlė", – apibendrino psichologas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis laiko Kursko operaciją sėkminga, nes sumažėjo Rusijos kariuomenės puolimo grėsmė ir spaudimas Pokrovsko rajone.
23:18 | TATENA vadovas su Rusijos pareigūnais aptarė saugumo padėtį Zaporižios ir Kursko atominėse elektrinėse
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis penktadienį vėl surengė derybas su Rusijos pareigūnais dėl saugumo problemų dviejose atominėse elektrinėse, kurioms grėsmę kelia Maskvos ir Kyjivo kautynės.
Jis jau anksčiau yra įspėjęs dėl padėties tiek Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje, tiek Kursko branduolinėje jėgainėje, netoli kurios Kyjivas inicijavo įsiveržimą į Rusiją.
R. Grossis Kaliningrade susitiko su Rusijos atominės energijos agentūros „Rosatom“ vadovu Aleksejumi Lichačiovu. Susitikimas buvo surengtas po to, kai R. Grossis šią savaitę apsilankė Zaporižios AE Pietryčių Ukrainoje, o praėjusią savaitę lankėsi Kursko jėgainėje. Antradienį jis taip pat susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Laikai vis dar yra labai sudėtingi“, – A. Lichačiovui sakė R. Grossis, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Jis tvirtino, kad padėtis Kursko atominėje elektrinėje, kuri yra už maždaug 50 km nuo Kyjivo pajėgų, „kelia nerimą“.
Tačiau abu pareigūnai pažymėjo, kad jėgainė veikia stabiliai, o R. Grossis dar kartą paragino abi puses susilaikyti nuo atakų prieš elektrines. „Sakiau tai Zaporižioje, sakiau tai Kyjive, o dabar sakau Kaliningrade: elektrinės niekada negali būti teisėti taikiniai ginkluotame konflikte“, – pareiškė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra apkaltinęs Ukrainą bandymu suduoti smūgį Kursko AE, tačiau nepateikė įrodymų.
A. Lichačiovas sakė, kad Rusija tikisi „adekvačios“ TATENA reakcijos.
Ukrainos įsiveržimas į Kurską tęsiasi jau mėnesį. Kyjivas teigia užėmęs dešimtis Rusijos pasienio gyvenviečių. V. Putinas šią savaitę pareiškė, kad Maskva „palaipsniui“ pradėjo stumti Kyjivo pajėgas iš Kursko.
Zaporižios AE į Maskvos rankas pateko pirmosiomis jos puolimo dienomis 2022 m.
23:12 | D. Tuskas: prezidento žodžiai apie tariamą bendradarbiavimą su Rusijos tarnybomis kenkia Lenkijos interesams
Laikraštis „Rzeczpospolita“ ketvirtadienį paskelbė, kad Lenkijoje sulaikytas ir GRU dirbantis rusų šnipas Pavelas Rubcovas dar prieš jį perduodant Rusijai turėjo galimybę susipažinti su Lenkijos tyrimo medžiaga, taip pat ir slapta.
Prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį pareiškė, kad taisyklės leidžia nesuteikti sulaikytajam galimybės susipažinti su dokumentais, ypač jei jie itin slapti.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad, kiek pamenu, 2012 metais buvo sudarytas (Lenkijos) karinės kontržvalgybos tarnybos ir (Rusijos) FSB susitarimas dėl bendradarbiavimo.
Tai buvo premjero Donaldo Tusko vyriausybės laikais ir ponas premjeras Donaldas Tuskas davė tam sutikimą. Nejaugi Rusijos tarnybų ir Lenkijos Respublikos tarnybų bendradarbiavimas valdant premjerui Donaldui Tuskui tęsiamas, nes taip atrodo“, – sakė prezidentas.
D. Tuskas, penktadienį per spaudos konferenciją komentuodamas prezidento žodžius, teigė, kad A. Dudos pareiškimas yra „insinuacija arba tiesiog tvirtinimas, kad Lenkijos tarnybos ir Lenkijos Vyriausybė bendradarbiauja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis tuo metu, kai vyksta karas, kai Lenkija kartu su Lietuva rengia gynybos juostą „Rytų skydas“, kai pasitikėjimas yra absoliučiai svarbus, kad galėtume kartu su visa Europa kurti saugią sieną“. Premjero nuomone, „prezidentas kalba nesąmones“.
„Problema ta, jog tai, ką jis pasakė, labai kenkia Lenkijos interesams, tiesiogiai atsiliepia Lenkijos saugumui. Tad tai buvo ne tik labai neprotinga ir lengvabūdiška, bet ir padarė labai konkrečią žalą", - pareiškė D. Tuskas.
Premjero teigimu, valdant Teisės ir teisingumo partijai (PiS), tokių bylų kaip P. Rubcovo byla – t. y. kaltinamųjų aktų ir tyrimo medžiagos pateikimo šnipinėjimu įtariamiems asmenims atvejų – buvo 12.
Pasak D. Tusko, P. Rubcovui buvo pateikta tai, kas buvo rasta jo kompiuteryje kaip įrodymai. „Tai jokiu būdu neturėjo neigiamos įtakos Lenkijos valstybės saugumui“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
P. Rubcovas buvo paleistas iš Lenkijos kalėjimo per neseniai surengtą Vakarų šalių ir Rusijos apsikeitimą kaliniais.
22:55 | Maskvos srityje įsiplieskė gaisras
Maskvos srityje, netoli Zelenogrado esančiame mieste, penktadienį užsidegė sandėlis, praneša UNIAN.
Užfiksuotoje vaizdinėje medžiagoje matyti į dangų kylantys dūmai, gaisro židinys.
Rusijos atstovai tikina, kad kol kas gaisro priežastis nėra aiški.
22:38 | JAV atstovas: vien tolimojo nuotolio raketų naudojimas nepadės įveikti Rusijos
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas mano, kad vien tolimojo nuotolio raketų naudojimas nepadės įveikti Rusijos.
Šį teiginį L. Austinas išsakė spaudos konferencijos metu Ramšteino susitikime, rašo „Ukrainska Pravda“.
Savo ruožtu jis dar kartą priminė savo žodžius, kad „nėra nė vienos priemonės, kuri pati savaime būtų laikoma lemiama“ Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.
„Mes toliau darysime viską, siekiant užtikrinti, kad jie [ukrainiečiai] turėtų viską, kas lemtų sėkmę ir sukurtų tinkamą dinamiškumą mūšio lauke“, – teigė JAV atstovas.
Atsakydamas į klausimą, kuriame buvo primintas Ukrainos argumentas dėl būtinybės ilgojo nuotolio raketomis smogti į aerodromus, esančius Rusijos teritorijoje, Pentagono atstovas pareiškė, kad Rusija jau perkėlė lėktuvus už ATACMS zonos ribų.
„Ukraina turi savų galingų priemonių, kurios leidžia smogti taikiniams, esantiems toli už ATACMS ar net „Storm Shadow“ veikimo zonos ribų“, – sakė jis, užsimindamas apie bepiločius orlaivius, kuriuos naudoja Ukrainos pajėgos.
22:10 | G. Landsbergis su naujuoju Ukrainos diplomatijos vadovu A. Sybiha sutarė toliau stiprinti šalies saugumą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjosi su naujuoju Ukrainos diplomatijos vadovu Andrijumi Sybiha, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
„Ukrainos pergalė ir toliau išlieka mūsų svarbiausiu tikslu. Lietuvos ir visos Europos saugumas tiesiogiai susijęs su Ukrainos saugumu. Todėl ir toliau dėsime visas pastangas, kad Ukraina pasiektų pergalę, o agresorė Rusija būtų nugalėta ir sulaikyta visam laikui“, – pokalbio metu pabrėžė G. Landsbergis.
Kaip nurodo URM, ministrai sutarė, kad ir toliau reikia dėti maksimalias pastangas, kad Vakarų partnerių suteikta karinė parama Ukrainai ją pasiektų kiek galima greičiau, taip pat kad jos naudojimui būtų nuimti bet kokie apribojimai.
„Ukrainos gynyba nuo agresorės Rusijos yra jos pamatinė teisė, įtvirtinta JT Chartijoje. Ji negali būti ribojama tuo, kokie ginklai ir kaip toli nuo Ukrainos sienų jie galėtų būti panaudoti, – tvirtino G. Landsbergis.
Pokalbio metu taip pat aptartos dvišalių santykių stiprinimo perspektyvos, situacija fronte bei karinės ir diplomatinės pagalbos Ukrainai prioritetai.
21:42 | Lietuva skirs Kyjivui 10 mln. eurų ukrainietiškai tolimojo nuotolio ginkluotei įsigyti
Lietuva skirs 10 mln. eurų Ukrainai, jog ši iš savo gamintojų įsigytų tolimojo nuotolio ginkluotės.
„Pirmiausia, raginame sąjungininkus nuimti apribojimus tolimojo smūgio galimybėms, – penktadienį po Ramšteino formato susitikimo BNS sakė Lietuvos gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas. – Taip pat raginame suteikti daugiau tokių ginklų. Jei to valstybė negali ar nenori, ji gali rinktis trečią opciją – investuoti į Ukrainos gynybos pramonę.“
Pasak jo, būtent trečiąjį variantą ir renkasi Lietuva.
„Mes galvojame apie 10 mln. eurų investicijas į tolimojo smūgio galimybes“, – sakė L. Kasčiūnas.
Gynybos ministro teigimu, šią alternatyvą pasirinkusios šalys iš Ukrainos gamintojų gali arba tokią ginkluotę įsigyti pačios ir ją perduoti Kyjivui, arba prisidėti prie Ukrainos vykdomų įsigijimų.
Be kita ko, L. Kasčiūnas ragino sąjungininkes burtis į koaliciją, tokiu būdu finansuojant Ukrainos gynybos pramonę.
Prieš Rusijos agresiją kovojanti šalis ne kartą ragino savo sąjungininkes panaikinti apribojimus, tačiau tam priešinasi Berlynas ir Vašingtonas, baimindamiesi konfrontacijos su Maskva.
Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, iki rugsėjo pabaigos Lietuva Ukrainai perduos M113 šarvuočių, trumpo nuotolio oro gynybos sistemų su raketomis, antidronų sistemų, visureigių su atsarginėmis detalėmis, logistinių priemonių, ginkluotės, kompiuterių.
Reaguodama į Ukrainos prašymus, Lietuva šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“, krautuvus, priekabas, sulankstomas lovytes ir kitą paramą.
Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 647 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai perkopė milijardą eurų.
21:34 | Prancūzija finansuos pagalbą Ukrainai pajamomis iš įšaldyto Rusijos turto
Prancūzija panaudos dalį 1,4 mlrd. eurų pajamų iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainai skirtos karinės įrangos įsigijimui finansuoti, penktadienį pranešė šalies gynybos ministerija.
„Kartu su kitomis (Europos Sąjungos (ES)) valstybėmis narėmis ministerija... dalyvaus įgyvendinant naują paramos Ukrainai priemonę iš Europos taikos priemonės“, – sakoma ministerijos paskelbtame pareiškime.
Europos Komisija pritarė „skubiam prioritetinių medžiagų“, įskaitant šaudmenis, artileriją ir priešlėktuvinę gynybą, „įsigijimui iš Prancūzijos pramonės", pridūrė ministerija.
Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į savo kaimynę Ukrainą, visoje Europos Sąjungoje buvo įšaldyta apie 200 mlrd. eurų Rusijos turto.
Apie 90 proc. ES įšaldytų lėšų yra Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
ES valstybės narės gegužę susitarė panaudoti milijardus eurų pelno iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto siekiant padėti apginkluoti Ukrainą ir finansuoti šalies atstatymą po karo.
Pirmoji 1,5 mlrd. eurų išmoka buvo patvirtinta liepą.
Skaičiuojama, kad palūkanų pajamos iš įšaldyto Rusijos turto sudarys nuo 2,5 iki 3 mlrd. eurų per metus.
Rusija pasmerkė šį ES sprendimą ir pavadino jį neteisėtu.
21:12 | Austinas: karas Ukrainoje baigsis derybomis, bet kada – sunku pasakyti
Jis tai pareiškė penktadienį Vokietijoje, apibendrindamas 24-ojo Ramšteino formato susitikimo rezultatus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Manau, kad galiausiai šis konfliktas bus sureguliuotas prie derybų stalo. Tačiau sunku nuspėti, kada ši akimirka ateis“, – sakė Pentagono vadovas.
Jis pažymėjo, kad turėjo galimybę susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „daug ką aptarti“. Tačiau, anot Austino, jie konkrečiai nekalbėjo apie pergalės planą, kurį Ukrainos valstybės vadovas ketina pats pristatyti JAV prezidentui Joe Bidenui ir kitiems lyderiams.
Anot JAV gynybos sekretoriaus, galutinės pergalės pasiekimas priklauso nuo to, kaip ji apibrėžiama.
„Ukraina yra susitelkusi į savo suverenios teritorijos gynybą, ir mes toliau darysime viską, kad padėtume jiems apsiginti“, – pabrėžė jis.
Kartu Austinas pažymėjo, jog „karas gali labai greitai baigtis, jei Putinas nuspręs išvesti savo kariuomenę iš okupuotų Ukrainos teritorijų“. Pasak jo, Putinas viską pradėjo ir gali labai greitai viską užbaigti, jei priims „paprastą ir teisingą“ sprendimą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo 2022 metų vasario Ukrainos gynybos kontaktinė grupė suteikė Kyjivui pagalbos saugumo ir gynybos srityje už daugiau nei 106 mlrd. dolerių.
20:45 | Orbanas pasiūlė idėją, kaip karas Ukrainoje galėtų būti sustabdytas
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasiūlė dar vieną idėją „taikos palaikymo“ planą.
„European Pravda“, remdamasi „Politico“ leidiniu, rašo, kad V. Orbanas Italijoje vykstančiame ekonomikos forume teigė, kad tam, jog karas Ukrainoje būtų užbaigtas, abu šalių lyderiai turėtų susitikti.
Atsakydamas į klausimą, ar apskritai susitikimas tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino yra įmanomas, jis atsakė: „Žinoma. Tai būtina.
Pirmas klausimas yra komunikacija. Jei nebus komunikuojama, karinė padėtis tik blogės ir blogės“, – sakė jis.
V. Orbanas taip pat pridūrė, kad jis esą palaiko „gerus santykius“ su Ukrainos prezidentu – net ir po to, kai Vengrijos premjeras išvyko į Maskvą pokalbiui su Vladimiru Putinu.
20:03 | Rusai apšaudė miestą Charkivo srityje: sužeisti šeši žmonės
Penktadienį po rusų surengto Charkivo srities Liubotyno miesto apšaudymo į medikus kreipėsi dar viena moteris. Tad nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki šešių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Atnaujinti duomenys apie Liubotyno miesto apšaudymą. Nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki šešių žmonių. Į medikus kreipėsi 53 metų moteris, ji sužeista", – rašoma pranešime.
Prokuratūra pažymėjo, kad per rusų apšaudymą buvo apgadinti 28 namai ir du automobiliai.
Iš viso pareigūnai užfiksavo penkis smūgius, preliminariais duomenimis, iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų „Tornado-S“.
Kaip jau buvo pranešta, rugsėjo 6-osios rytą rusai smogė Charkivo rajono Liubotyno miestui. Iki šiol buvo žinoma apie keturis nukentėjusiuosius.
Stasys Gimbutis (ELTA)
19:43 | V. Zelenskis atvyko į Italiją dalyvauti ekonomikos forume – AFP
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakarą atvyko į Černobijaus miestą šiaurės Italijoje, kur dalyvaus ekonomikos forume, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Po ankstesnio vizito į Vokietiją, kur jis kreipėsi į šalies rėmėjus prašydamas daugiau ginklų tuo metu, kai Ukraina susiduria su besiveržiančiomis Rusijos pajėgomis, V. Zelenskis šeštadienį susitiks su italų ministre pirmininke Giorgia Meloni (Džordža Meloni).
Ukrainos lyderis anksčiau penktadienį pareiškė, kad po viešnagės Vokietijoje apsilankys Italijoje, kur surengs derybas su ministre pirmininke G. Meloni ir dalyvaus ekonomikos forume.
„Po to bus Italija. Ambrosetti tarptautinis ekonomikos forumas, susitikimai su Italijos verslo atstovais. Derybos su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis, lankydamasis Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, kur vyko Ukrainos karinių rėmėjų susitikimas.
19:12 | Rusai bombomis smogė kaimui Sumų srityje
Rusijos kariškiai valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Sumų srities Sumų rajono Krasnopilios kaimui, žuvo moteris, dar keturi žmonės, tarp jų – 15-metė mergina, buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
Pasak tyrėjų, apie 15 val. okupantai ant Sumų rajono Krasnopilios kaimo civilinės infrastruktūros numetė, preliminariais duomenimis, tris valdomąsias aviacines bombas.
„Dėl agresoriaus atakos savo namuose žuvo moteris, dar keturi žmonėsi, tarp jų – 15-metė mergina, buvo sužeisti“, – rašoma pranešime.
Prokuratūros atstovai pridūrė, kad apgadinta apie 15 privačių namų valdų.
Teisėsaugininkai dokumentuoja smūgio padarinius.
Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).
Kaip jau buvo pranešta, naktį ir rytą okupantai septynis kartus apšaudė Sumų srities pasienio teritorijas ir gyvenvietes.
18:55 | JAV suteiks karinę pagalbą Ukrainai
JAV penktadienį paskelbė naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia iki 250 mln. JAV dolerių, rašo „European Pravda“, remdamasi Pentagono pranešimu.
Įvardijama, kad naujame pagalbos pakete, kuris bus perduotas Ukrainai, įtrauktos priešlėktuvinių raketų RIM-7, taip pat raketų „Stinger“, 105 mm artilerijos sviedinių, prieštankinių raketų TOW, prieštankinių sistemų „Jaavelin“ ir AT-4.
Be kita ko, JAV perduos nuo karo kenčiančiai Ukrainai „Bradley“ pėstininkų kovos mašinų, M113 šarvuotųjų transporterių, nuo minų apsaugotų transporto priemonių (MRAP), granatų ir kt.
Pentagono teigimu, JAV ir toliau tęs bendradarbiavimą su Aljanso narėmis bei kontaktuos su Ukrainos atstovais tam, kad patenkintų neatidėliotinus Kyjivo poreikius, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos agresijos.
18:22 | L. Kasčiūnas Ramšteino susitikime: privalome nuimti visus apribojimus Ukrainai perduotai vakarietiškai ginkluotei
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo Vokietijoje, Ramšteine, vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikime. Jame ministras ragino didinti paramą Ukrainai.
„Ne paslaptis, kad mūsų teikiamos karinės paramos nepakanka apginti Rusijos naikinamą Ukrainą ir pasiekti jos pergalę. Jeigu negalime duoti pakankamai ginklų, tuomet privalome nuimti visus apribojimus Ukrainai perduotai vakarietiškai ginkluotei arba investuoti į Ukrainos ilgo nuotolio ginklus“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime spaudai cituojamas L. Kasčiūnas.
Anot KAM, iki rugsėjo pabaigos Lietuva Ukrainai perduos M113 šarvuočių, trumpo nuotolio oro gynybos sistemų su raketomis, antidronų sistemų, visureigių su atsarginėmis detalėmis, logistinių priemonių, ginkluotės, kompiuterių.
Lietuva taip pat susiplanavo lėšas, kurias skirs ukrainietiškos tolimojo nuotolio ginkluotės gamybai. Ramšteino susitikimo metu L. Kasčiūnas ragino sąjungininkes jungtis į koaliciją šio pajėgumo didinimui.
Reaguodama į Ukrainos prašymus, Lietuva šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“, krautuvus, priekabas, sulankstomas lovytes ir kitą paramą.
Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 647 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.
Ukrainos gynybos kontaktinė grupė JAV iniciatyva buvo sukurta 2022 metų balandį. Paskutinis šios NATO ir Aljanso šalių partnerių atstovus jungiančios grupės posėdis vyko šiemet liepą.
18:10 | Pareigūnas: Kryme priešas kelia lėktuvus į dangų, kad neprarastų jų per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgius
Dviejuose aerodromuose laikinai okupuotame Kryme Rusijos lėktuvų skaičius artėja prie nulio.
Tai televizijos kanalo FREEDOM laidoje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas, praneša „Ukrinform“.
„Jie priversti „šokdinti“ visą personalą, kad išsaugotų šią techniką. Tačiau dviejuose iš penkių veikiančių aerodromų lėktuvų skaičius pamažu artėja prie nulio“, – sakė pareigūnas.
D. Pletenčukas pabrėžė, jog per ukrainiečių atakas rusai turi kelti į orą lėktuvus, kad juos išsaugotų.
„Taip, jiems dabar tai vienas pagrindinių Krymo gynybos elementų, žvalgyba, patruliavimas. Ir jie priversti likti Kryme, tokie Rusijos aviacijos taktinių ir techninių charakteristikų ypatumai. Toks jų veikimo spindulys. Jie pasirengę rizikuoti ir bazuotis ten, o ne atskristi iš žemyninės dalies“, – pridūrė atstovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 30-osios naktį laikinai okupuotame Kryme virš Kirovskės griaudėjo sprogimai – trys aerodromo rajone ir vienas virš Kirovskės geležinkelio stoties, taip pat Džankojuje.
17:21 | Kanada skirs Ukrainai naują pagalbos paketą, jame – raketų varikliai ir kovinės galvutės
Kanada perduos Ukrainai didelę raketų variklių CRV-7 partiją. Naujame pagalbos pakete taip pat bus 1300 kovinių galvučių raketoms.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešama Kanados Vyriausybės tinklalapyje.
Pagalbos paketą per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdį Ramšteino formatu anonsavo Kanados gynybos ministras Billas Blairas.
„Ministras Blairas taip pat pranešė, kad Kanada perduos Ukrainai 80 840 papildomų raketų variklių CRV-7 ir 1300 kovinių galvučių“, – sakoma pranešime.
Siunta artimiausiais mėnesiais bus atgabenta į Lenkiją.
Anksčiau raketų variklius CRV-7 naudojo Kanados karinių oro pajėgų naikintuvai CF-18, tačiau jie buvo nurašyti.
Kanada taip pat perduos Ukrainai 970 kulkosvaidžių C6 ir 10 500 9 mm pistoletų iš savo atsargų.
Be to, Ukrainos prašymu Kanada perduos šarvuotųjų transporterių „Coyote LAV“ nurašytų važiuoklių. Planuojama, kad Ukrainoje jos bus perprofiliuotos arba panaudotos atsarginėms dalims.
„Ukrinform“ primena, kad Kanada ketina perduoti Ukrainai oro gynybos sistemą NASAMS, kuri kainuos daugiau nei 300 mln. dolerių. Apie šiuos planus Kanada pranešė 2023 metų sausio 10 d. Iš pradžių buvo numatyta, kad Kanada kompensuos JAV visas išlaidas, susijusias su nauja sistema NASAMS, o Jungtinės Valstijos sudarys tiesioginę sutartį su Ukraina dėl šios ginkluotės tiekimo. Tai turėjo leisti Kanadai apeiti reikalavimą gauti JAV leidimą reeksportuoti NASAMS į Ukrainą. Tačiau įgyvendinant šį projektą iškilo nemažai biurokratinių kliūčių, kurios pristabdė jo įgyvendinimą. Be to, kiekviena sistema NASAMS gaminama maždaug dvejus metus.
16:45 | NATO vadovas J. Stoltenbergas atmeta galimybę grįžti į aukšto lygio politiką Norvegijoje
Po dešimtmečio NATO generalinio sekretoriaus poste buvęs Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas nenori grįžti į aukšto lygio politiką savo gimtojoje šalyje.
65-erių J. Stoltenbergas penktadienį per spaudos konferenciją Osle pareiškė, kad ras būdų paremti savo centro kairės Darbo partiją kaip eilinis narys. „Nebūsiu tas, kuris grįš namo ir pradės turėti per daug nuomonių apie dalykus, kuriuose nedalyvavau dešimt metų – būtent apie aktyvią Norvegijos politiką“, – tvirtino jis.
Visgi, jis nepateikė komentarų apie kitą galimą veiklą.
J. Stoltenbergas premjeru dirbo 2000-2001 m. ir 2005-2013 m. 2011-aisiais jis vadovavo šaliai sudėtingu laikotarpiu po išpuolių Oslo vyriausybės rajone ir Utiojos saloje, per kuriuos dešinysis teroristas Andersas Behringas Breivikas iš viso nužudė 77 žmones.
J. Stoltenbergas NATO generalinio sekretoriaus pareigas eina nuo 2014 m. Spalio 1 d. jis šį postą užleis buvusiam Nyderlandų ministrui pirmininkui Markui Rutte.
15:40 | Lvive – jautrus atsisveikinimas su Bazilevičių šeima: Rusijos raketų smūgio metu žuvo motina ir trys dukros
Lvive, susirinkus tūkstančiams žmonių, buvo palaidotos Rusijos antskrydžio aukos: Eugenija Bazilevič ir jos trys dukros Jarina, Darija bei Emilija.
Rugsėjo 4-ąją Rusija balistinėmis raketomis atakavo miestą. Šiandien mieste numatytos 8 šio išpuolio aukų laidotuvės.
Jaroslavas Bazilevičius pakliuvo į viso pasaulio žiniasklaidos reportažus, kuomet po išpuolio pateko į kamerų objektyvus. Jis išgyveno, nes atakos metu grįžo į butą pasiimti vandens, o jo šeima tuo metu buvo laiptinėje.
14:58 | JAV apkaltino penkis rusų karininkus dėl kibernetinių atakų Ukrainoje
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį apkaltino penkis rusų karininkus dėl kibernetinių atakų prieš civilinę infrastruktūrą Ukrainoje prieš prasidedant Rusijos didelio masto invazijai.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Matthew Olsenas sakė, kad šie Merilande apkaltinti Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU nariai vykdė prieš Ukrainą nukreiptą kibernetinę kampaniją „WhisperGate“.
14:34 | V. Zelenskis Ramšteine prašo leidimo ilgojo nuotolio ginklais taikytis į Rusijos teritoriją
Prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainos kontaktinės grupės susitikime Ramšteine pareikalavo leisti Vakarų perduotus ilgojo nuotolio ginklus naudoti ir prieš taikinius Rusijoje. „Turime turėti šį ilgojo nuotolio pajėgimą ne tik okupuotoje Ukrainos teritorijoje, bet ir Rusijos teritorijoje“, – sakė jis penktadienį. Be to, V. Zelenskis paprašė didesnės tarptautinės paramos Ukrainos oro gynybai, kad šalis galėtų geriau gintis nuo Rusijos agresijos.
Pasaulis turi „pakankamai oro gynybos sistemų“, kad užtikrintų, jog „rusų teroras“ neduotų rezultatų, kalbėjo V. Zelenskis susitikime JAV Ramšteino karių oro pajėgų bazėje Vokietijoje. Jis ragino tarptautinius rėmėjus „aktyviau“ dalyvauti oro gynybos srityje. Sąjungininkų jau pristatyti F-16 tipo naikintuvai esą yra „labai veiksmingi“, tačiau jų „mažai“.
13:47 | CNN paviešino susidorojimo su beginkliais Ukrainos kariais vaizdus
Naujienų televizija CNN paviešino iš Ukrainos karių gautus vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip rusų kariai sušaudo pasiduodančius į nelaisvę ukrainiečius. Ukrainos generalinis prokuroras pareiškė, kad šiuo metu yra tiriami 28 tokio pobūdžio karo nusikaltimai, kurių metu žuvo 62 kariai.
12:51 | Zelenskis pagaliau atskleidė, kas slypi už Kursko šturmo: Rusija planavo naują puolimą
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos rugpjūtį šturmavo Kursko sritį, nes Rusijos Federacija planavo iš jos naują puolimą Ukrainoje.
„Putinas planavo pradėti puolimą prieš Sumus iš Kursko srities. Nėra jokios grėsmės, kad Rusijos Federacija pradės puolimą dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos“, – sakė V. Zelenskis.
Jo teigimu, per mėnesį trukusias kovas rusai neteko 6 tūkst. karių, skaičiuojant ir sužeistuosius.
12:38 | JAV paskelbė apie naują 250 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas skirs naują 250 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai, Kyjivui šalies rytuose atremiant besiveržiančias Rusijos pajėgas ir patiriant niokojančius Maskvos smūgius.
„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad prezidentas (Joe) Bidenas šiandien paskelbs papildomą 250 mln. JAV dolerių vertės saugumo pagalbos paketą Ukrainai. Jis padidins pajėgumus ir atitiks besikeičiančius Ukrainos poreikius“, – sakė L. Austinas per Ukrainos tarptautinių rėmėjų susitikimą Vokietijoje.
11:51 | Nyderlandai žada panaikinti visas išmokas nelegaliems migrantams
Nyderlandai nusprendė atšaukti visas socialines išmokas pabėgėliams, kurie šalyje negauna prieglobsčio statuso. Tokiu būdu tikimasi išvengti besikartojančių istorijų apie šalyje liekančius gyventi pabėgėlius, kuriems tai nėra leidžiama.
11:09 | Sėkmingas ukrainiečių proveržis: atsikovojo pozicijas Niujorke ir dar dviejose gyvenvietėse
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko atsikovoti pozicijas kelias pozicijas Donecko ir Charkivo srityse, skelbia analitikai „DeepState“. Ukrainos gynėjai atkūrė pozicijas Niujorke ir Nelipovkoje – kaimeliuose Donecko srityje – ir netoli Lipcų Charkivo srityje.
Tačiau Rusijos ginkluotosios pajėgos taip pat prasiveržė keliose fronto vietose.
„Priešas pasistūmėjo netoli Pisčanoho, Stelmachivkės, Hirnikos, Kalinyvcų, Licyvsų ir Halicinyvų“, – skelbia „DeepState“.
10:45 | Meras: Lvive per rusų dronų ataką kilo gaisrų pramonės objektuose
Rusams praėjusią naktį „Shahed“ tipo dronais atakavus Ukrainos vakaruose esantį Lvivą, kilo gaisrų pramonės objektuose, pranešė miesto meras Andrijus Sadovas.
Jo pranešime platformoje „Telegram“ sakoma, kad krintančių dronų nuolaužos sukėlė gaisrus sandėliuose Malechivo kaime prie Lvivo šiaurinio pakraščio.
Gaisrai šiuo metu gesinami, sakė A. Sadovas. Apie nukentėjusius žmones nepranešama.
10:24 | Lenkija atsiima teiginį, kad dronas pažeidė jos oro erdvę
Lenkų kariuomenė ketvirtadienį pripažino, kad yra labai didelė tikimybė, jog praėjusią savaitę dronas nepažeidė Lenkijos oro erdvės.
Rugpjūčio 26-ąją Varšuva paskelbė, kad skraidantis objektas, tikriausiai Irano kilmės dronas „Shahed“, pateko į šalies oro erdvę po mirtinų Rusijos smūgių kaimyninėje Ukrainoje.
Tuo metu generolas Maciejus Kliszas teigė, kad neatpažinto objekto patekimą į Lenkijos teritoriją iš Ukrainos „patvirtino mažiausiai trys radiolokacinės stotys“. Vėliau jis šį teiginį patikslino.
„Šiuo metu darau išvadą, ir tai labai tikėtina, kad rugpjūčio 26-ąją Lenkijos Respublikos oro erdvė nebuvo pažeista“, – sakė generolas.
09:51 | Gubernatorius: Rusijos pasienio mieste Šebekine per Ukrainos ataką apgadinta 15 privačių namų
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, oficialiais Rusijos duomenimis, ketvirtadienio vakarą tris kartus apšaudė Rusijos pasienio miestą Šebekiną.
Apgadinta 15 privačių namų, savo „Telegram“ kanale pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslabas Gladkovas. Taip pat buvo pažeistas vieno fabriko stogas. Keliose vietose kilo gaisrai.
Informacijos apie galimas aukas kol kas nėra. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.
09:23 | Syrskis įvardijo 5 puolimo Kursko srityje tikslus
Ukraina negali leisti Rusijai pasinaudoti Kursko sritimi, kaip placdarmu naujam puolimui interviu CNN pareiškė Ukrainos karinių pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir nurodė penkis ukrainiečių puolimo Rusijos teritorijoje tikslus.
08:59 | Ukrainos ir Rusijos taikos derybos: JAV pasakė, kokį vaidmenį jose užims
JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby spaudos konferencijoje ketvirtadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos ketina padėti Ukrainai užimti pakankamai tvirtą poziciją tuo metu, kai prasidės derybos dėl karo su Rusija nutraukimo. Apie tai rašo „RBK-Ukraina“.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos padėjo iškelti prezidento Volodymyro Zelenskio „taikos formulę“ į tarptautinį lygmenį ir ji sulaukė didelės tarptautinės paramos.
J. Kirby taip pat pažymėjo, kad „jei šis karas turi baigtis derybomis, mes norime užtikrinti, kad prezidentas Zelenskis būtų geriausioje padėtyje priimti sprendimus dėl to, kaip šios derybos atrodys“.
„Mes visiškai sutelkiame dėmesį į tai, kad užtikrintume, jog Ukraina turėtų viską, ko jai reikia, kad galėtų apsiginti ir užimti tvirtą poziciją, jei ir kai derybos įvyks“, – sakė J. Kirby.
08:12 | Ukrainos oro pajėgos skelbia numušusios 27 dronus
Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 27 rusų atakos dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą aviacine raketa Ch-59 ir antiradiolokacine raketa Ch-31P, paleistomis iš Ukrainos Luhansko ir Rusijos Briansko sričių oro erdvės, ir 44 „Shahed“ tipo atakos dronais, paleistais iš okupuoto Krymo ir Rusijos Kursko srities bei Krasnodaro krašto.
Numušti 27 dronai. Aštuoni dronai, tikriausiai paveikti radioelektroninėmis priemonėmis, nukrito Ukrainos teritorijoje, dar vienas nuskrido okupuotos Donecko srities dalies link.
07:24 | Didžioji Britanija perduos Ukrainai 650 oro gynybos raketų
Didžioji Britanija pristatys Ukrainai 650 oro gynybos raketų. Tai prieš penktadienį vyksiantį Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą pranešė britų Gynybos ministerija.
Gynybos sekretorius Johnas Healey‘is apie 162 mln. svarų (192 mln. eurų) vertės paketą paskelbs susitikime JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, teigiama panešime. Šis paketas pirmiausiai bus finansuojamas lėšomis iš 3 mlrd. svarų (3,5 mlrd. eurų) kasmetinės Londono paramos Ukrainai programos.
„Šis naujas įsipareigojimas bus svarbus postūmis Ukrainos oro gynybai ir pademonstruos mūsų naujosios vyriausybės pasiryžimą didinti paramą Ukrainai“, – pranešime cituojamas leiboristų politikas.
07:00 | O. Syrskis: per šešias dienas Pokrovsko kryptimi priešas nė kiek nepasistūmėjo
Per pastarąsias šešias dienas rusai nė metro nepažengė į priekį Pokrovsko kryptimi, išskirtiniame interviu CNN sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
„Kitaip tariant, mūsų strategija veikia“, – pridūrė jis. „Mes atėmėme jų gebėjimą manevruoti ir dislokuoti sustiprinimo pajėgas iš kitų krypčių (...) šis susilpnėjimas tikrai jaučiamas ir kitose kryptyse. Pastebime, kad sumažėjo apšaudymo iš artilerijos ir puolimo intensyvumas“, – sakė Ukrainos vyriausiasis vadas.
„Prieš netikėtą Kyjivo įsiveržimą per sieną Rusija planavo pradėti naują Ukrainos puolimą iš Kursko srities“, – sakė Ukrainos generolas. Operaciją Kursko srityje jis laiko sėkminga. „Tai sumažino priešų puolimo grėsmę. Neleidome jiems veikti. Perkėlėme kovas į priešų teritoriją, kad jie pajustų, ką mes juntame kiekvieną dieną“, – pridūrė O. Syrskis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
tuo tarpu lietuviai sako ''netarnausiu kariuomenėje nes valdžia nieko dėl mūsų nedaro''
bet tik ne kacapai:kacapai dės galvas armijoje net jei valdžia iš jų paskutinius triusikus numaus
tuo tarpu vakar kilo didžiulis skandalas kad keli JAV youtuberiai(pvz Tim Pool ir Lauren Southern) gavo 400 tūkst. dolerių per mėn iš Rusijos kad platintų rusų propagandą-jiems gresia ilgi metai kalėjimo, nes jie užsienio agentai
jei tokie šūdukai gavo tiek pinigų iš Kremliaus tai įsivaizduokime kiek gauna pirdyla Trampas
KAM47A 2024!
