Karas Ukrainoje

Naktį iš sausio 28-osios į 29-ąją Rusijos kariškiai atakavo Ukrainos teritoriją „Shahed“ tipo dronais kamikadzėmis. Oro gynybos pajėgos sunaikino visus priešo oro taikinius. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovais ir Pietų operatyvinės karinės vadovybės spaudos centro vadove Natalija Humeniuk. „Naktį okupantai rusai smogė dar vieną smūgį, panaudodami aštuonis „Shahed-136/131“ tipo dronus.

JAV laivyno atsargos admirolas Jamesas Stavridis, anksčiau vadovavęs NATO pajėgoms Europoje, mano, kad Ukrainos karas su Rusija baigsis pagal Korėjos karo pavyzdį. Jo teigimu, Rusija, tikėtina, išlaikys tam tikrų kaimyninės šalies teritorijų kontrolę, įskaitant ir Krymą, tačiau jau 2024 m. tarp valstybių gali būti skelbiamos paliaubos.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenėje šiuo metu tarnauja apie 880 tūkstančių kariškių, praneša UNIAN. „Turime 880 tūkstančių. Turime milijoninę kariuomenę. Ir tuo pat metu turime 30 milijonų, o gal net šiek tiek daugiau, žmonių, kurie dirba. Tikslaus skaičiaus negaliu įvardyti“, – interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD sakė valstybės vadovas. Anot jo, kol kas tiksliai nežinoma, kiek ukrainiečių paliko šalį, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministerija, naudodama abejotinus verbavimo metodus, į savo kariuomenę renka studentus užsieniečius. Tai pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras (NPC), kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Prie Maskvos aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja užsieniečiai, matyti daug reklamos, informuojančios apie karinės tarnybos „perspektyvas“. Grupių kuratoriai ir studentai rusai, turintys padėti užsieniečiams aklimatizuotis ir sėkmingai išeiti programą, pasakoja jiems apie finansinį aprūpinimą Rus...

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo šeimos pajamos sumažėjo nuo 10,8 mln. grivinų (263 tūkst. eurų) 2021 m. iki 3,7 mln. grivinų (90 tūkst. eurų) 2022 m.  Tokios V. Zelenskio pajamos skelbiamos jo 2021 ir 2022 m. turto, pajamų, išlaidų ir finansinių įsipareigojimų deklaracijose, paskelbtose prezidento interneto svetainėje.

Kelių Rusijos regionų pedagoginėse aukštosiose mokyklose jau įvestos perkvalifikavimo programos RF piliečiams, dalyvavusiems kare su Ukraina. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru (NPC). Kremlius aktyviai skatina kariškius, kurie dėl sveikatos ar kitų priežasčių nebegali dalyvauti kare, tapti mokytojais. Būsimiems pedagogams netaikomi jokie ribojimai, jais gali tapti bet kurių formuočių nariai, taip pat ir „Wagner“ samdiniai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį įspėjo, kad JAV pagalbos Ukrainai sumažėjimas pasiųstų blogą signalą. Pareiškimas pasirodė tokiu metu, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) susiduria su respublikonų blokada tolesnei paramai Kyjivui. Turėdamas galvoje, kad JAV parama gali mažėti, V. Zelenskis paragino Vokietiją pasinaudoti savo ekonominiu svoriu ir sutelkti partnerius Europos Sąjungoje labiau padėti su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Pirmadienį vakare kilo sujudimas dėl tariamo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno atleidimo. Pirmadienio vakarą socialiniuose tinkluose, o vėliau ir ukrainiečių leidiniuose, pasirodė pranešimai, kad V. Zalužnas buvo atleistas, o jį esą turėtų pakeisti Kyrylo Budanovas. Vis dėlto paaiškėjo, kad šie teiginiai nėra tiesa.

Kremenčiuke, Poltavos srityje, paskelbus perspėjimą dėl oro antskrydžio, įvyko sprogimas. Apie tai pranešė „Ukrinform“ korespondentas. Pažymima, kad Kremenčiuko mieste paskelbus oro pavojaus signalą, pasigirdo sprogimo garsas. Kaip pranešta anksčiau, Ukraina paskelbė oro pavojaus signalą kilus grėsmei, kad priešas panaudos balistinius ginklus.

Vakarai nesiliaus padėję Ukrainai nesustos, tačiau pagalbą reikėtų didinti, tai ypač pasakytina apie ES. Taip sekmadienį per savo Socialdemokratų partijos suvažiavimą pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pranešė „Ukrinform“ korespondentas. „Mes norime taikos. Ukrainiečiai labiausiai nori taikos. Kad tai įvyktų, visų pirma reikia vieno dalyko – aiškios žinios Rusijos prezidentui, kad jis neturėtų tikėtis, jog sumažės mūsų, Europos, bei Amerikos parama Ukrainai", – sakė jis.

Naujos Vokietijos kairiosios, populistine laikomos partijos viena iš lyderių šeštadienį ragino vyriausybę derėtis su Rusija, kad būtų sustabdytas karas Ukrainoje. Kreipdamasi į 450 jos vardu pavadintos radikalios partijos steigėjų, Sahra Wagenknecht paragino Berlyną nutraukti ginklų tiekimą Kyjivui. „Mes tiekiame Ukrainai ginklus pergalei, kuria, deja, nebetiki net Ukrainos generolai“, – sakė S. Wagenknecht.

Rusija naktį surengė dronų ir raketų atakas keturiuose Ukrainos regionuose, sužeisti mažiausiai trys žmonės, sekmadienį pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Oro pajėgų duomenimis, buvo paleisti aštuoni „Shahed“ tipo sprogstamieji dronai, dvi raketos „Iskander“ ir trys raketos S-300, iš kurių keturios buvo numuštos.

Ukrainos gynybos pareigūnai ir įmonių vadovai siekė pasisavinti apie 37 mln. eurų per apgaulingą ginklų pirkimo schemą, šeštadienį pranešė pagrindinė šalies žvalgybos ir saugumo agentūra. Kaltinimus korupcija patvirtino Ukrainos gynybos ministerija, kuri įtariamiesiems pareigūnams įteikė pranešimus apie įtarimus.

Ukrainietė mados dizainerė Julija Sidorova grįžo į frontą tada, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Nenorėdama apleisti savo aistros dizainui, kai turi laiko, moteris apkasuose piešia ir siunčia dizainus į Kyjivą. Julija išvyko į fronto liniją, kai Rusija pirmą kartą įsiveržė į Ukrainą, o 2014-2019 m. dalyvavo karo veiksmuose. Po karo pradžios 2021 m. ji pasirašė sutartį su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir grįžo į frontą.

Ukraina šeštadienį paskelbė, kad Rusija pastarąją parą suintensyvino puolimą Kupjansko-Lymano kryptimi, praneša „Ukrinform“. Apie tai televizijos kanalui „Espresso TV“ sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadovybės atstovas Volodymyras Fitio. Jis teigė, kad priešas neatsisako ketinimų pulti Kupjansko ir Lymano kryptimis, o pastarąją parą rusai ten nesėkmingai puolė 20 kartų. „Kariniai veiksmai buvo vykdomi netoli Tabaikvos, Stelmachivkos, Ternų ir Jampolivkos.

Visas Rusijos turtas ir su Rusija susijusių asmenų turtas turi būti panaudoti Ukrainai apsaugoti nuo Rusijos agresijos, todėl reikalingas naujas ES sankcijų Rusijai paketas. Taip kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi į tautą, praneša „Ukrinform“. „Noriu atkreipti dėmesį į bendravimo su mūsų partneriais dėl Rusijos turto rezultatus: šį mėnesį priartėjome prie reikalingo sprendimo, kuris bus teisingas.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas šeštadienį iškėlė klausimą, kodėl Rusija neparodė jokių ukrainiečių karių, kurie, Maskvos teigimu, žuvo numušus karinį lėktuvą, kūnų nuotraukų. Rusija pareiškė, kad Kyjivui trečiadienį netoli dvi šalis skiriančios sienos numušus karinį transportinį lėktuvą žuvo 65 ukrainiečių karo belaisviai.

13-metė mergaitė, sausio 17 dieną sužalota per Rusijos aviacijos smūgį Kupjansko rajono Mali Burluko kaime, ligoninėje mirė. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas apie tai paskelbė feisbuke, praneša „Ukrinform“. „Deja, šiandien ligoninėje mirė 13 metų mergaitė, kurią sausio 17 d. sužeidė rusų apšaudymai Mali Burluko kaime. Mergaitė ilgą laiką buvo komos būsenoje. Ji patyrė daugybinių sužalojimų“, – rašoma pranešime.

Padėtis okupuotame, o vėliau išvaduotame Ukrainos mieste Kupjanske išlieka įtempta. Pasienyje su Rusija esantis miestas ir aplinkinės gyvenvietės yra nuolat apšaudomos. Rusofašistai naudoja aviaciją ir artileriją. Dalis gyventojų buvo priversti vėl palikti savo namus dėl įnirtingų rusofašistų atakų. Vietos policija jau seniai dirba ne tik įprastą savo darbą, jai teko ir naujos pareigos: evakuacija, pagalba sužeistiesiems, humanitarinė pagalba.

Rusijos artilerija naktį apšaudė Nikopolio miestą, Ukrainos Dniepropetrovsko srityje, praneša „Ukrinform“. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė šios srities karinės administracijos vadovas Mykola Lukashukas. „Praeitą naktį okupantų artilerija du kartus apšaudė Nikopolio rajoną. Jie pataikė į Nikopolį ir Marhaneco miestą“, – rašė jis. Per apšaudymą niekas nenukentėjo.

Dėl Rusijos kariuomenės veiksmų Ukrainoje žuvo arba buvo sužaloti iš viso 1 736 vaikai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. Duomenis apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra. Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. sausio 27 d. žuvo 521 vaikas, o 1 215 buvo sužaloti. Šie duomenys ne galutiniai ir yra tikslinami karo veiksmų zonoje, laikinai okupuotose ir išlaisvintose vietovėse.

Kreiseris „Moskva“, kurį Ukrainos pajėgos sunaikino 2022 m. balandį, turėjo 7 aukštus, liftą ir plaukimo baseiną, o prieš pat puolimą jam buvo atliktas kapitalinis remontas. Šis flagmanas buvo tikras Rusijos laivyno pasididžiavimas ir iš tikrųjų būtent dėl „Moskva“ kreiserio Rusijos Federacija turėjo Juodosios jūros laivyną, o ne flotilę. „Tai yra flagmanas. Jei nėra kreiserio, apskritai laivyno negalima vadinti laivynu. Be kreiserio, pirmojo rango laivo, tai vadinama flotile.

Britų kariuomenės vadas generolas Patrickas Sandersas sako, kad Jungtinės Karalystės žmones reikia ruošti karui su Rusija.   Pasak jo, Didžiosios Britanijos kariuomenė svarsto, kaip sukurti iki pusės milijono žmonių pajėgas, įskaitant ir civilius, kurie gintų JK, jei kiltų plataus masto karas su tokia šalimi kaip Rusija.  Generolas P. Sandersas sakė, kad civiliai turi būti apmokyti ir aprūpinti, jei šalis įsitrauktų į konfliktą.

Sprendimas pradėti kruviną karą Ukrainoje, kuris atnešė Rusijai daugiausiai aukų nuo Antrojo pasaulinio karo, buvo „teisingas“, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, rašo „The Moscow Times“. Karas Ukrainoje pavertė Rusiją lyderiaujančia pagal įvestas sankcijas. Visgi V. Putinas mano:   „Viską darome teisingai. Ir mes kovojame dėl teisingo tikslo“, – tvirtina Rusijos prezidentas.

Maskvos FSB saugumo tarnyba penktadienį pranešė, kad suėmė du Rusijos piliečius už tai, kad jie esą perdavė Ukrainai informaciją apie šalies kariuomenę. Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto karą, Rusija suėmė savo piliečių, kurie, jos teigimu, dirbo su Ukraina arba finansavo Ukrainos kariuomenę. Penktadienį FSB pranešė, kad pietiniame Rostovo prie Dono mieste suėmė du vyrus, kaltinamus valstybės išdavyste – nusikaltimais, už kuriuos gresia iki 20 metų kalėjimo.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas penktadienį pareiškė, kad Kongresas nėra pasirengęs pritarti Ukrainos kovai su Rusijos invazija lemiamai svarbios JAV karinės pagalbos Kyjivui atnaujinimui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog yra akivaizdu, kad Rusijos karinį transportinį lėktuvą IL-76, kuriuo buvo gabenami ukrainiečių belaisviai, virš Belgorodo pasienio srities šią savaitę numušė Ukraina. Pasak Maskvos, lėktuvas skrido į šią sritį prieš trečiadienį numatytą apsikeitimą belaisviais, kai į jį pataikė priešlėktuvinės raketos. Rusijos teigimu, lėktuve buvo 65 ukrainiečių karo belaisviai.

Penktadienį rusai iš „Grad“ sistemų smarkiai apšaudė Donecko srities Krasnohorivkos miestą, žuvo 60 metų amžiaus vietos gyventoja. Tai feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Per smarkius Krasnohorivkos apšaudymus žuvo vienas žmogus. Šiandien miestas buvo masiškai apšaudomas iš „Grad“ sistemų ir 152 mm kalibro pabūklų – rusų auka tapo 60 metų moteris“, – parašė regiono vadovas.

Rusija sukūrė užsienio agentų sąrašą, kad galėtų lengvai nuslopinti bet kokią kritiką ir užgniaužtų pilietines laisves šalyje, įsitikinęs ES vyriausiasis užsienio reikalų ir saugumo politikos atstovas Peteris Stano, rašo „Ukrinform“.  Pasak ES atstovo, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui neparanku leisti kritikams garsiai reikštis, todėl Kremliui puikus būdas tai užtildyti yra nuolat pildyti vadinamąjį užsienio agentų sąrašą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad esą yra „akivaizdu“, jog Ukraina šią savaitę virš Belgorodo srities numušė rusų karinį transportinį lėktuvą IL-76, kuriuo skrido ukrainiečių belaisviai. Pasak Maskvos, šis lėktuvas skrido į šį regioną prieš numatytus belaisvių mainus, kai į jį pataikė priešlėktuvinės raketos. Rusija tvirtino, kad juo buvo skraidinami 65 Ukrainos karo belaisviai.

Jungtinių Valstijų pagalba Ukrainai ateis, ir nereikės taikyti vadinamojo plano „B“. Tai penktadienį per spaudos konferenciją Mykolajive pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, atsakydamas į „Ukrinform“ korespondento klausimą, ar Ukraina turi planą „B“, jei JAV pagalba ir toliau vėluos. „Manome, kad planas „A“ suveiks ir pagalba ateis. Turime aiškius prezidento Joe Bideno administracijos patikinimus, jog jie dės visas pastangas, kad tai įvyktų“, – sakė ministras.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Davidas Arachamia mano, kad reikia atskleisti duomenis apie šalies nuostolius kare. Jis tai pareiškė per leidinio „LB.ua“ surengtą diskusiją, praneša UNIAN. Pasak „Liaudies tarno“ frakcijos vadovo, jis pasiūlė prezidentui išslaptinti duomenis apie Ukrainos nuostolius kare, tačiau Volodymyras Zelenskis sprendimo šiuo klausimu dar nepriėmė.

Per šios savaitės Rusijos raketų smūgius Charkive žuvo 11 asmenų, penktadienį pranešė pareigūnai.  Ankstyvą pirmadienio rytą Maskva surengė vieną didžiausių pastarųjų savaičių oro antskrydžių, per kurį buvo bombarduojama visa Ukraina, įskaitant Kyjivą ir Charkivą. Atakų metu buvo sužeista daugiau kaip 100 žmonių ir mažiausiai 18 žuvo.

Rusijai ir Ukrainai kaltinant viena kitą dėl šią savaitę įvykusios rusų karinio transportinio lėktuvo katastrofos, šeimos baiminasi, kad galbūt iškilo pavojus tolesniems apsikeitimams karo belaisviais. Ginčijami net pagrindiniai faktai apie trečiadienio katastrofą. Rusijos pareigūnai kaltina Kyjivą numušus lėktuvą ir tvirtina, kad lėktuvu apsikeitimui buvo skraidinami 65 ukrainiečių karo belaisviai.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija neteko mažiausiai 3 079 karininkų, iš viso pavyko nustatyti ir patvirtinti, kad žuvo 43 014 Rusijos karių, neskaitant Donecko ir Luhansko sričių karių. Šiuos skaičiuos aprašo tyrimą atlikę BBC ir „Mediazona“. „Iš viso nuo invazijos pradžios patvirtinta 3 079 karininkų žūtis. Iš jų 800 turėjo majoro ir aukštesnį laipsnį. Tuo pačiu metu jaunesniųjų karininkų netektis labiausiai paveikė dalinių kovinį veiksmingumą.

Dirbtinis intelektas pateikė daugybę šiurpą keliančių prognozių, kuriose perspėjama, kad jei karas prasidėtų šiais metais, jis greit sukeltų branduolinę grėsmę, mūšius Arktyje ir daugiau nei 20 milijonų mirčių. Dienraštis „The Sun Online“ paprašė dirbtinio intelekto „ChatGPT“ numatyti, kas galėtų nutikti per ateinančius penkerius metus, jei prasidėtų Trečiasis pasaulinis karas.

Rusija nebesuteikia malonės nuteistiems karo prievolininkams ir smarkiai keičia jų tarnybos kare Ukrainoje sąlygas, teigia Vašingtone esantis analitinis centras Karo studijų institutas (ISW). Analitikai mano, kad Rusijos pareigūnai tikriausiai 2023 metų rugpjūtį nutraukė verbavimą į „Štorm-Z“ dalinius ir pradėjo verbuoti nuteistuosius į „Štorm-V“ dalinius pagal naujas kontraktų sąlygas.

Maskvos saugumo tarnyba FSB penktadienį pranešė sulaikiusi du Rusijos piliečius už tai, kad Ukrainai perdavė informaciją apie šalies kariuomenę. Rusija yra sulaikiusi keletą savo piliečių, jos teigimu bendradarbiavusių su Ukraina arba teikusių finansavimą Ukrainos kariuomenei po to, kai 2022 m. vasarį Maskva pradėjo plataus masto karinę invaziją.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas pareiškė, kad Rusijos žiniasklaidos paskelbtame netoli Belgorodo sudužusiame lėktuve Il-76 neva buvusių ukrainiečių karo belaisvių sąraše yra jau iškeistų asmenų, rašo Rusijos opozicinis portalas „Meduza“, remdamasis „The Guardian“ pranešimu. „Sąraše aptikome Ukrainos piliečių, kurie jau buvo iškeisti anksčiau“, – sakė jis. Kitų detalių ar įrodymų savo žodžiams patvirtinti D. Lubinecas nepateikė.

Po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios praėjus beveik dvejiems metams, JAV pabėgėlių agentūra įvertino humanitarinę padėtį Ukrainoje esant labai rimta ir perspėjo, kad pagalba lėtėja. „Kiekvieną dieną vyksta antskrydžiai, ypač pafrontėje ir miestuose. Ir sulig kiekvienu smūgiu iš esmės kažkas sunaikinama, o dėl to kenčia civiliai.

Vladimiras Putinas 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuometiniuose pranešimuose buvo teigiama, kad Kremliaus vadovas siekė žaibiško smūgio į šalį, po kurio Kyjivas patektų į jo rankas. Tačiau praėjus beveik 700 dienų, jo pajėgos atsidūrė kruvino, lėtai besitęsiančio karo su Ukraina spąstuose be pabaigos, jau nekalbant apie Kyjivo užkariavimą.

Maskva ir Kyjivas ketvirtadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje apsikeitė kaltinimais dėl trečiadienį įvykusios Rusijos karinio lėktuvo katastrofos netoli sienos su Ukraina. „Visa šiandien turima informacija rodo, kad turime reikalų su iš anksto suplanuotu, apgalvotu nusikaltimu“, – sakė Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis, kurio delegacija paprašė surengti neeilinį susitikimą.

Valdančiosios Ukrainos frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovas Davidas Arachamija pasiūlė siųsti į karinius apmokymus ir visus šalies valdininkus su deputatais, kartu su eiliniais Ukrainos piliečiais, kurie sulaukia mobilizacinio šaukimo. Toks sprendimas, jo teigimu, turėtų motyvuoti žmones nebebijoti mobilizacijos. Valdančiųjų vadovas paaiškino, kad tai būtų „daliniai apmokymai“, o ne visą dieną vykstantis parengimas. „Aš nesakau, kad mes vietoje sesijos vyksime į apmokymus.

Buvęs JAV generolas Benas Hodgesas išreiškė abejonių dėl Vakarų sąjungininkų valios laimėti, kai kalbama apie paramą Ukrainai, besipriešinančiai Rusijos karinei invazijai. 2024 metai bus pramonės kovų metai, ketvirtadienį Bundesvero simpoziume apie naująjį Vokietijos gynybos planą sakė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas. B. Hodgesas sakė, kad dabar vyksta lenktynės, kas – Rusija ar Ukrainos sąjungininkės Vakaruose – sugebės greičiau pertvarkyti savo pramonę ir gaminti amuniciją.

Baltieji rūmai ketvirtadienį paragino JAV senatorius susitarti dėl paketo, kuris apjungtų itin svarbią pagalbą Ukrainai su pietinės Jungtinių Valstijų sienos apsauga. To imtasi po pranešimų, kad perrinkimo siekiantis buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) bando sukliudyti pasiekti susitarimą.

Rusijos tyrimų komitetas paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti Ukrainos karo belaisviai, tariamai lipantys į Belgorodo srityje sudužusį lėktuvą.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Žvalgyba: Rusijoje sudaromi pasieniečių būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina  Rusijoje iš FSB pasienio tarnybos dalinių personalo formuojami būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina.

Ginklų nepakankamumas, neišvystyta strategija ir Vakarų pasaulio negebėjimas suteikti Ukrainai paramos yra veiksniai, kurie pamažu priartina Vladimirą Putiną prie pergalės. Skirtingi ekspertai identifikavo problemas ir pateikia siūlymus ką daryti, kad Ukrainos pergalė būtų garantuota. „Jei nepakeisime nieko, galiausiai Ukraina pralaimės, nes Rusija turi daugiau žmonių nei Ukraina.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Jungtinėms Amerikos Valstijoms aiškiai leidžia suprasti, kad yra pasirengęs diskutuoti apie karo Ukrainoje pabaigą.   Kremliaus šaltiniai „Bloomberg“ teigia, kad V. Putinas neoficialiais kanalais signalizuoja, kad yra pasirengęs aptarti „būsimas Kyjivo saugumo priemones“. Kremliui artimi leidinio pašnekovai teigė, kad signalai buvo perduoti gruodį aukštiems Amerikos pareigūnams per tarpininką, kurio pavardę atskleisti jie atsisakė.

Karas Ukrainoje tęsiasi beveik dvejus metus. Per tą laiką gynybos ekspertų prognozės kardinaliai pasikeitė – nuo „Rusija per tris dienas paims Kyjivą“ iki „Rusija vos gali išlaikyti Krymą“.  Gynybos ir saugumo ekspertas Michaelas Peckas pateikė savo prognozę, kaip karas Ukrainoje vystysis 2024 m.  Karas tęsis  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas investavo savo politinį gyvenimą, o gal ir savo fizinę sveikatą, darydamas Kyjivui tai, ką Raudonoji armija padarė Berlynui.