Karas Ukrainoje

Sausio viduryje padažnėjo bepiločių lėktuvų atakos prieš Rusijos naftos terminalus. Šios atakos ne vien kelia grėsmę Vladimiro Putino energetikos išteklių eksportui, bet ir visai Rusijos ekonomikai. Ankstyvą sausio 24-osios rytą galimas dronų smūgis sukėlė didžiulį gaisrą į eksportą orientuotoje „Rosneft“ priklausiančioje naftos perdirbimo gamykloje. Pati gamykla yra pietiniame Rusijos Tuapsės mieste, Juodosios jūros pakrantėje.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pranešė įvedusios sankcijas svarbiems husių veikėjams, siekdamos užtikrinti saugumą Raudonojoje jūroje. Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas pareiškime nurodė, kad šie apribojimai „patvirtina mūsų aiškią žinutę husiams“, ir pažadėjo taikytis į tuos, kurie yra atsakingi už „nepriimtinus ir neteisėtus veiksmus“ prieš laivybą.

Kai kurie tarptautiniai partneriai vis dar mano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas padarė klaidą, pradėdamas agresiją prieš Ukrainą, bet nelaiko jo blogiu, kuris turi išnykti iš tarptautinės politikos. Tai interviu leidiniui „Foreign Affairs“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“. Jis pažymėjo, kad Ukraina ir jos partneriai turi dvi konceptualias problemas, ir pirmoji iš jų – tai, kad net ne visi Ukrainos draugai žiūri į Putiną kaip į blogį.

Ukrainos švietimo ministras sako, kad už Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos paramą šalyje pavyks įrengti šešias slėptuves netoli mokyklų, siekiant jose pratęsti ugdymą. Europos Komisijos delegacija Ukrainoje bei Lietuvos Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ketvirtadienį pasirašė tai numatantį susitarimą. „Už ES ir Lietuvos pinigus pastatysime šešias slėptuves šešiose mokyklose, jos grįš į mokymo procesą. Tai maždaug 6 tūkst.

Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas paaiškino, kodėl pastaruoju metu vienas po kito Vakarų šalių lyderiai ir kariuomenių atstovai suskubo kalbėti apie gresiantį karą su Rusija. Jo teigimu, gauti duomenys parodė ankstesnį apsiskaičiavimą dėl Rusijos karinių galimybių, o tai pakeitė ir požiūrį į saugumo situaciją. Pastaruoju metu Vakarų šalių lyderiai vis dažniau išstoja su perspėjančiais pareiškimais dėl galimai greitai užklupsiančio karo su Rusija.

Belgorodo srityje nukritusiu lėktuvu Il-76 turėjo skristi aukšti Rusijos pareigūnai, tačiau paskutinę akimirką FSB jiems uždraudė lipti į orlaivį, praneša UNIAN. „Lėktuve tikrai turėjo būti keli oficialūs asmenys iš valstybės agresorės karinės ir politinės vadovybės. Jų pavardės žinomos ir bus paskelbtos atliekant tarptautinį tyrimą. Tačiau paskutinę akimirką FSB jiems iš esmės įsakė nelipti į šį lėktuvą ir pasinaudoti kitų rūšių transportu.

CŽA išplatino vaizdo įrašą, kuriuo bando įtikinti Vladimiro Putino šnipus pereiti į kitą pusę ir tapti dvigubais agentais, iškilus Trečiojo pasaulinio karo grėsmei. Holivudo trilerio stiliaus klipe CŽA pabandė užverbuoti geriausius V. Putino bendražygius atvykti dirbti Vakarams.

Ukraina ketvirtadienį pranešė paprašiusi Jungtinių Tautų ir tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto ištirti vietą, kurioje, Maskvos teigimu, sudužo ukrainiečius karo belaisvius gabenęs rusų transporto lėktuvas. „Paprašysiu šių organizacijų atstovų prisijungti prie įvykio vietos tyrimo“, – pranešime spaudai nurodė Ukrainos žmogaus teisių kontrolierius Dmytro Lubinetsas.

Tarptautinis registras, skirtas Ukrainos reikalavimams atlyginti Rusijos invazijos padarytą žalą, gali surinkti 10 mln. paraiškų, trečiadienį pareiškė jo vadovas. „Nenustebsiu, jei jų skaičius pasieks 10 milijonų“, – sakė su Europos Taryba (ET) susijusio registro generalinis direktorius Markijanas Kliučkovskis.

Atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria JAV ir Europos Sąjunga (ES) pastarajame pagalbos Ukrainai etape, itin svarbu ištirti galimus Rusijos pergalės Ukrainoje padarinius pasauliui, teigia Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto, Jungtinės Karalystės gynybos ir saugumo ekspertų grupės, bendradarbis Oleksandras Danyliukas, pranešė „Ukrinform“. Pasak eksperto, dabartiniu jau užsitęsusio karo etapu Rusija atkakliai stengiasi pakirsti tarptautinę paramą Ukrainai ir karo alinamos valstybės v...

„Amerikos balsas“ pranešė, jog, Senato daugumos lyderio Chucko Schumerio teigimu, įstatymų leidėjai kiekviena dieną „vis labiau priartėja“ prie to, kad būtų patvirtintas pagalbos Ukrainai paketas. „Šiuo metu abejų partijų derybininkai Senate intensyviai dirba, kad patvirtintų dar vieną pagalbos Ukrainai raundą, baigdami ruošti papildomą mūsų šalies nacionalinio saugumo priemonių paketą. Kiekvieną dieną prie to priartėjame vis labiau, tačiau vis dar yra klausimų, kuriuos reikia išspręsti.

Rusija išnaudoja lėktuvo Il-76 katastrofą sėti nepasitenkinimui Ukrainoje ir abejonėms Vakaruose dėl tolesnės karinės paramos Kyjivui. Taip teigiama analitinio centro Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, su kuria susipažino „Ukrinform“. ISW nurodė, kad jo analitikai nevertina Il-76 avarijos aplinkybių ir negali nepriklausomai patikrinti abiejų šalių pareiškimų.

Ukraina kol kas nemato jokių požymių, kad Rusijos Federacijos Belgorodo srityje sudužusiame rusų kariniame lėktuve Il-76 būtų buvę daug karo belaisvių, kaip teigė Rusijos gynybos ministerija ir kiti šalies atstovai.  Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas Ukrainos televizijoje paklaustas, ar žinoma, kas skrido lėktuvu, teigė, kad tai dar neaišku. „Ne, nežinoma. Pagal mano turimą informaciją negaliu teigiamai pasakyti, kad ten tikrai buvo karo belaisvių.

Kyjivo karinė žvalgyba atskleidė retai pasitaikančias operatyvines detales ir papasakojo, kaip karinis dalinys nukeliavo šimtus kilometrų priešo teritorija, kad padėtų sunaikinti Ukrainą bombardavusius Rusijos lėktuvus. Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) tai atskleidė pagerbdama 43 metų žuvusį pulkininką Olehą Babį už ryžtą kovojant su Rusijos agresija.

Ukrainos saugumo tarnybos surengė naktinę drono ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Rusijos pietiniame Tuapsės mieste, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį sakė ukrainiečių saugumo šaltinis. „Naftos perdirbimo gamykla Tuapsėje, Rusijoje, tapo dar vienu saugumo tarnybos SBU taikiniu. Buvo apgadintas pagrindinis naftos perdirbimo blokas, konkrečiai – vakuuminis ir atmosferinis bokštai“, – sakė šaltinis.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU ketvirtadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos karinio lėktuvo nukritimo, per kurį, Maskvos teigimu, žuvo 65 ukrainiečių karo belaisviai. „Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvo Il-76 nukritimo Belgorodo srityje“, – sakoma SBU spaudos tarnybos pranešime.

Kareiviai kariauja naudodami kulkas, sviedinius ir raketas, tačiau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kovinėse operacijose padeda ir jų bičiulės katės, rašo „Politico“. Ukrainos socialiniuose tinkluose dažnai galima pamatyti nuotraukų, kuriose katės padeda kariams emociškai, be to, savo pūkuotu mielumu jos pritraukia aukas kariuomenei, taip pat kovoja su įsibrovėliais – šiuo atveju pelėmis.

Rusijos kariuomenė perkelia dešimtis tūkstančių rezervistų į Avdijivką Donecko srityje. Apie tai pranešė Laisvės legiono kovotojas Maksimas Morozovas Ukrainos kanalo „Espreso“ eteryje. Jis pabrėžė, kad okupacinės pajėgos, ruošdamosi būsimam susirėmimui, aktyviai naudoja įvairias priemones, įskaitant mašinas, bepiločius orlaivius, taip pat ir žvalgybinius dronus. „Okupantai ruošiasi naujam mūšiui.

Latvijos vyriausybė nusprendė Ukrainai nemokamai perduoti dar 14 automobilių, konfiskuotų iš neblaivių vairuotojų, pranešė „Delfi“. Dalis šių automobilių bus išsiųsti Ukrainos kariuomenės daliniams, Charkivo regiono Iziumo rajono savivaldybės medicinos įmonei, Mykolajivo regiono Arbuzynkos kaimo tarybai, Nacionalinės gvardijos kariniam daliniui ir Chmelnyckio regiono Kamianeco-Podilskio rajono tarybai bei Kytaihorodo kaimo tarybai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija „žaidžia su ukrainiečių belaisvių gyvybėmis“ po to, kai Maksva apkaltino Kyjivą numušus lėktuvą su dešimtimis karo belaisvių. Maskva pranešė, kad anksčiau trečiadienį vakarinėje Belgorodo srityje netoli sienos su Ukraina numušus karinį transportinį lėktuvą žuvo 74 žmonės – 65 iš jų buvo ukrainiečių karo belaisviai, kurie turėjo būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.

Rusijai reikia Ukrainos, kad atkirstų šią šalį nuo bet kokio siekio tapti Europos Sąjungos dalimi, teigia „The New York Times“ apžvalgininkas Thomas L. Friedmanas.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Rusija naftos gavybą pernai sumažino procentu, dujų – 5,5 proc.  Rusija per praėjusius metus išpumpavo apytikriai 530 mln. tonų naftos ir dujų kondensato – 1 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė savo kelionę į centrines Ukrainos sritis ir uždraudė savo atstovams susitarti dėl šiandienos susitikimų pasveikinti jį su gimtadieniu.  Apie tai remdamiesi savo šaltiniais pranešė „RBK-Ukraina“, cituoja „Freedom“.  Skelbiama, kad tokį sprendimą prezidentas priėmė dėl Rusijos lėktuvo Il-76 katastrofos Belgorodo srityje.

Buvęs Ukrainos žvalgybos valdybos vadovas, generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas sako manantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pulti Ukrainą nusprendė dar 2004 metais.   Apie tai jis kalbėjo Ukrainos televizijai „1+1“.   „Man atrodo, kad tai buvo 2004 m., Oranžinė revoliucija.

Rusijoje karstų kainos per 13 metų išaugo iki rekordinio lygio, skelbia nepriklausomas Rusijos leidinys „The Moscow Times“.   Pasak leidinio, laidotuvių paslaugų ir prekių kainos Rusijoje smarkiai išaugo vykstant karui su Ukraina, kuris Rusijos karinėms pajėgoms atnešė rekordinius nuostolius nuo Antrojo pasaulinio karo.  Leidinys, remiantis „Rosstat“ statistika, skelbia, kad 2022–2023 m. vidutinė karsto gaminimo kaina šalyje šoktelėjo 22,2 proc.

Moldovos gynybos ministras Anatolie Nosatîi trečiadienį paneigė per „Telegram“ kanalus paskleistą informaciją, kad esą naikintuvai F-16, kuriuos Vakarai siųs Ukrainai, kurį laiką stovės Merkuleščio oro uoste. Tai pranešė Moldovos leidinys „Newsmaker“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Pastarosiomis dienomis kai kurie anoniminiai „Telegram“ kanalai platino pranešimus, kad Merkuleščio oro uoste bus laikinai dislokuoti naikintuvai F-16, skirti Ukrainai.

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pasirodžius Maskvos kaltinimams, kad Prancūzija esą finansuoja samdinius kovai Ukrainoje, prancūzų pareigūnai trečiadienį pareiškė, jog tai yra naujausios dezinformacijos kampanijos pradžia. Sausio 17 dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad smogė laikinai užsienio karinei bazei Ukrainos rytiniame Charkivo mieste.

Ukrainos rytuose esančiame Hirnyko mieste trečiadienį per Rusijos raketos smūgį žuvo du žmonės, o aštuoni buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai. „Mažiausiai du žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti per raketos ataką Hirnyke. (...) Rusai miestą atakavo šiandien apie 16 val. (vietos ir Lietuvos laiku), pataikydami į gyvenamąjį rajoną“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.

Rusijos pajėgos pirmą kartą įžengė į karo nuniokotą Avdijivkos miestą, bet buvo nustumtos atgal, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė jo meras, jau kelis mėnesius trunkant įnirtingoms kovoms dėl šio pramoninio centro Rytų Ukrainoje. Maskva nuo praėjusių metų spalio mėnesio bando užimti Avdijivką – pramoninį miestą rytinėje Donecko srityje, tapusį vienu iš karščiausių fronto linijos taškų.

Trečiadienį Rusija pranešė, kad jos šalies teritorijoje, Belgorodo srityje sudužo karinis lėktuvas Il-76. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad kol kas neturi patikimos informacijos, kas buvo gabenama lėktuvu.   „Pasak Rusijos, numuštas jų karinis lėktuvas Il-76, kuriuo tariamai buvo gabenami mūsų kaliniai.

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad ir toliau taikysis į Rusijos kariuomenę Belgorodo regione, praėjus kelioms valandoms po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą numušus lėktuvą, kuriuo, pasak rusų, skraidinti dešimtys ukrainiečių belaisvių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino Europos šalis tiekti daugiau ginklų Ukrainai, jei išsektų JAV, didžiausios pagalbos tiekėjos, parama. „Europa turi padaryti daugiau, kad paremtų Ukrainos pastangas apsiginti“, – interviu savaitraščiui „Die Zeit“ sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad pagalba, kurią Europos šalys numatė 2024 metams, nėra pakankama. Jis paragino, kad kiekviena šalis aptartų, kaip galėtų „reikšmingai padidinti paramą“ Kyjivui.

Charkive iš griuvėsių ištraukti dar dviejų žmonių, žuvusių sausio 23-iąją, kūnai, tad antradienį Rusijos surengtų raketų atakų aukų skaičius išaugo iki 10. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Gelbėtojai ištraukė iš griuvėsių kūną. Tai moteris. Kartu buvo deblokuotas ir vyro kūnas. Tad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10 žmonių. Paieškos ir gelbėjimo operacija tęsiama“, – rašoma pranešime. Kaip buvo pranešta, sausio 23 d., 4 ir 7 val.

Baigti karą Ukrainoje yra svarbus aspektas Rusijai, planuojančiai pulti Baltijos šalis ir NATO, pareiškė Estijos kariuomenės vadas generolas Martinas Heremas, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Jis pažymėjo, kad iš tikrųjų yra keturi veiksniai, kurie leis kalbėti apie Rusijos puolimo tikimybę. Jo nuomone, juos reikėtų įvertinti jau dabar.

Ukrainos ir Slovakijos ministrai pirmininkai Denysas Šmyhalis ir Robertas Ficas trečiadienį per susitikimą Užhorode, be kita ko, susitarė, jog Slovakija pritars programai „Ukraine Facility“, kurioje numatoma, kad Europos Sąjunga skirs Ukrainai 50 mlrd. eurų. Kaip rašo „Ukrinform“, D. Šmyhalis tai pranešė feisbuke. „Ką tik baigėme susitikimą su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Ficu. Susitarėme daugeliu klausimų ir turime konkrečius susitarimus.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, išvakarėse neigęs, kad Kyjivas yra atakuojamas, trečiadienį atvyko į Užhorodą Ukrainoje netoli abiejų šalių sienos ir susitiko su ukrainiečių ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu. Ukrainos premjeras sakė, kad susitikimo darbotvarkėje – dvišaliai santykiai ir parama Europos iniciatyvoms.

Rusijos išpuolis prieš NATO valstybę narę gali įvykti ne anksčiau kaip po trejų metų. Per tą laiką Rusijos kariuomenė atsigaus tiek, kad taps grėsme Šiaurės Atlanto aljansui, o sąjungininkų kariuomenė nėra visiškai pasirengusi tokiam įvykiui, tvirtina Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Eirikas Kristoffersenas.

Naktį iš sausio 22-osios į 23-iąją Rusijos pajėgos surengė daugybę raketų smūgių į Ukrainą, panaudojusios naują smūgių paketą greičiausiai mėgindamos geriau perprasti Ukrainos oro gynybą, teigia JAV Karo studijų institutas (ISW). Pasak JAV analitikų, pirmą kartą per pastaruosius mėnesius į šį didelį Rusijos raketų paketą nebuvo įtraukti nepilotuojami orlaiviai „Shahed-136/131“, Rusijos pajėgų dažnai naudojami siekiant užkrauti darbu Ukrainos oro gynybos sistemas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ragina Vakarus nustoti net galvoti apie V. Putino pergalės galimybę ir pradėti tiekti Ukrainai visus ginklus, kurių jai reikia agresijai atremti. D. Kuleba tai sakė interviu Vokietijos leidiniui „Bild“. Pokalbis įvyko antradienį, netrukus po rytinio Rusijos raketų smūgio Ukrainai.

Rusijos pajėgos antradienį raketomis apšaudė Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus ir per šiuos oro smūgius žuvo 18 žmonių, o daugiau kaip šimtas buvo sužeisti. Į tai reaguodamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo imtis griežtų atsakomųjų veiksmų.

Rusija vėlų trečiadienio vakarą bepiločiais orlaiviais atakavo Odesos sritį. „Ukrinform“ skelbia, kad Rusijos pajėgos taikėsi į civilinę infrastruktūrą.   Svarbiausi įvykiai: 23:47 | Vokietija jau balandį gali perduoti Ukrainai sraigtasparnių  Vokietijos žadėti sraigtasparniai „Sea King“ gali pasiekti Ukrainą jau šių metų balandį.

Antradienį Rusijos pajėgos tris kartus atakavo Charkivą. Viena iš raketų pataikė į daugiabutį, šios atakos metu žuvo 8 žmonės, dar 60 sužeisti, iš jų – 6 vaikai.   Skelbiama, kad viena iš žuvusiųjų – vos 8 metų mergaitė. Jos kūnas buvo ištrauktas iš po daugiabučio griuvėsių.   Atakos metu greičiausiai žuvo ir jos mama.

Tūkstančius žmonių į pražūtingą karą Ukrainoje siunčiantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė cinišką reikalavimą Rusijos žmonėms.   V. Putinas pareikalavo, kad rusai turėtų daugiau vaikų. Pasak „The Moscow Times“, Rusijos prezidentas yra susirūpinęs Rusijos demografine padėtimi, kai gimstamumas šalyje nukrito iki žemiausio lygio per 200 metų.

Antradienį Charkive nuo rusų raketų smūgių nukentėjo 112 daugiabučių gyvenamųjų namų ir šeši privatūs namai. Tai feisbuke pranešė Charkivo miesto taryba, kuria remiasi „Ukrinform“. „13 val. buvo žinoma apie 112 nukentėjusių daugiabučių ir šešis privačius namus Kyjivo ir Saltivkos rajonuose. Iš viso per apšaudymus išdaužta 3,4 tūkst. langų“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad komunalininkai jau uždengė daugiau kaip 300 langų.

Rusijai antradienį surengus masinę raketų ataką prieš Kyjivą, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas pareiškė, kad gyvenimas Ukrainos sostinėje yra „visiškai normalus“ ir kad ten nėra karo. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“. R. Fico žodžiai nuskambėjo jo pirmojo susitikimo su kolega ukrainiečiu Denysu Šmyhaliu, įvyksiančio  Užhorode, išvakarėse.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas sako, kad išpuoliai Rusijos teritorijoje tęsis, tačiau tai galioja tik kariniams objektams agresorės šalies teritorijoje, skelbia UNIAN.   Apie tai A. Jusovas kalbėjo komentuodamas klausimą dėl Ukrainos žvalgybos įsitraukimo į Rusijos mieste Tuloje įvykusius įvykius.   „Negalime nei patvirtinti, nei paneigti, bet šios atakos tęsis.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) atskleidė Rusijos informacinę psichologinę operaciją, kuria siekiama per elektroninį paštą sukelti ukrainiečių paniką. Kaip rašo „Ukrinform“, UST tai pranešė feisbuke. „UST įspėja apie didelio masto elektroninių laiškų platinimą ukrainiečių, taip pat ir valstybinės valdžios institucijų ir privačių kompanijų atstovų adresais. Tai daroma iš daugybės elektroninio pašto dėžučių, į kurias anksčiau įsilaužė Rusijos programišiai.

Antradienį atakuodama Ukrainą, Rusija naudojo visai neseniai pagamintas sparnuotąsias raketas, praneša UNIAN. Kaip teigia portalo „Defense Express“ analitikai, tai byloja raketos X-101 kovinės galvutės, kuri nesprogo, ženklinimas. „Nuotraukoje, kurią „Defense Express“ gavo iš savo šaltinių, matyti paties užtaiso ženklinimas, rodantis, kad jis priklauso 2023 metų 90-ajai partijai.

Pirmą kartą nuo tada, kai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas 2022-ųjų balandį įkūrė tarptautinę paramos Ukrainai grupę, Jungtinės Valstijos surengė kasmėnesinį maždaug 50 šalių susitikimą. Šį kartą jis rengiamas nuotoliniu būdu. Visgi pačios Jungtinės Valstijos šiuo metu negali ukrainiečiams atsiųsti daugiau amunicijos ir raketų, kurių šiems reikia norint atremti Rusijos invaziją.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga yra rimtai susirūpinusios dėl galimo raketų tiekimo iš Šiaurės Korėjos į Rusijos Federaciją. Apie tai rašo „The New York Times“, cituoja UNIAN.    Vašingtono ir Briuselio pareigūnai sako, kad Šiaurės Korėjos amunicija gali būti gyvybiškai svarbi mūšio lauke, kai Ukraina itin pažeidžiama.