Nuo rugpjūčio 12 d., kai V. Putinas surengė susitikimą su kariškiais ir gubernatoriais, jis nustojo komentuoti pirmosios nuo Antrojo pasaulinio karo laikų užsienio kariuomenės įsiveržimą į Rusijos teritoriją.
Darbotvarkėje – kiti darbai
Kremliaus interneto svetainės duomenimis, visą praėjusią savaitę V. Putinas pirmenybę teikė kitiems dalykams. Rugpjūčio 13 d. jis kalbėjosi su Palestinos savivaldos vadovu Mahmudu Abasu, kuriam pažadėjo „nepamiršti“ Palestinos.
Kitą dieną V. Putinas susitiko su laikinuoju Kaliningrado srities gubernatoriumi Aleksejumi Besprozvanychu, rugpjūčio 15 d. telefonu kalbėjosi su Uzbekistano prezidentu Šavkatu Mirzijojevu ir susitiko su Tulos gubernatoriumi Dmitrijumi Miliajevu. O sekmadienį, rugpjūčio 18 d., su valstybiniu vizitu nuvyko į Azerbaidžano sostinę Baku, kur pareiškė, kad Rusija nori dalyvauti taikos palaikymo procese Pietų Kaukaze.
Pradingsta ne pirmą kartą
Tai, kas vyksta, rodo, kad V. Putinas visiškai prarado darbotvarkės pojūtį, pastebi politologas Abasas Galiamovas: „Prezidentui labiau rūpi palestiniečių, Armėnijos ir Azerbaidžano karo aukų poreikiai nei Kursko srities gyventojų bėdos“, rašo „The Moscow Times“.
Tačiau pradingimas krizės metu V. Putinui nėra neįprastas dalykas, pastebi britų Karališkojo jungtinių tarnybų instituto analitikas Markas Galeotti. Jis primena, kad panašiai V. Putinas elgėsi per Covid-19 protrūkį, užsidarydamas savo rezidencijoje. Tai Rusijos prezidentui būdingas bruožas: kai iškyla tikrai sudėtingi iššūkiai, jie tampa kieno nors kito, bet ne V. Putino problema, samprotauja M. Galeotti.
Per paskutinį susitikimą dėl padėties Kursko srityje V. Putinas pareikalavo „išspirti priešą“ iš Rusijos teritorijos, o dėl to, kas įvyko, apkaltino Vakarus ir pažadėjo duoti „vertą atsaką“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kurios tuo metu jau buvo pasistūmėjusios 25 km nuo sienos.
Jis taip pat patikino, kad visi Kyjivo tikslai žlugo: Rusijos pajėgų veržimosi Donbase tempas, pasak prezidento, padidėjo pusantro karto, o Rusijos visuomenė nepasidavė bandymams sėti „nesantaiką“. Kartu V. Putinas nė karto to, kas vyksta, neįvardijo „invazija“, o vartojo žodžius „įvykiai“, „situacija“ ir „antiteroristinė situacija“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Kursko srityje sukrėtė Rusijos vadovybę ir privertė V. Putiną „susinervinti“, anksčiau „The Moscow Times“ teigė šaltiniai tarp dabartinių Kremliaus valdžios pareigūnų.
Pasak vieno iš jų, tokio niūraus V. Putino nebuvo matyti nuo 2022 m. rudens, kai Rusijos kariuomenė buvo priversta palikti Chersoną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
