Karas Ukrainoje

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga yra rimtai susirūpinusios dėl galimo raketų tiekimo iš Šiaurės Korėjos į Rusijos Federaciją. Apie tai rašo „The New York Times“, cituoja UNIAN.    Vašingtono ir Briuselio pareigūnai sako, kad Šiaurės Korėjos amunicija gali būti gyvybiškai svarbi mūšio lauke, kai Ukraina itin pažeidžiama.

Antradienį Lvivo miesto Sichivo mikrorajonas liko be karšto vandens ir šildymo dėl programišių atakos prieš komunalinę įmonę „Lvivteploenerho“. Tai pranešė įmonės atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“. „Dėl programišių atakos sutriko šilumos tiekimo valdymo sistema. Dirbama, kad būtų atnaujintas šildymo ir karšto vandens tiekimas Sichivo gyvenamajame rajone“, – rašoma pranešime. Komunalininkai pažymi, kad šilumos ir vandens tiekimas turėtų būti atnaujintas apie 21 val.

Ukrainos pareigūnas teigė, kad Rusijos jūrų pėstininkai ir oro desantininkai atsisako rengti tam tikro pobūdžio puolimus, nes nerimauja dėl didžiulių nuostolių, kuriuos patiria kiti kariai, pranešė laikraštis „Kyiv Post“. Ukrainos pietų gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro viršininkė, pulkininkė Natalija Humeniuk sakė, kad kariai laiko save „elitiniais kariais“ ir „nenori leistis į frontinius puolimus“, kuriuos paprastai vykdo buvę nusikaltėliai ir rezervistai, pranešė leidinys.

Vaizdo įraše, kuriuo sausio 21 d. pasidalijo Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka, matyti, kaip dvi moterys, stovėdamos koridoriuje apsuptos žmonių ginčijasi su Vladimiro Putino prezidentinės kampanijos pareigūne. Moterys reikalauja, kad jų mobilizuoti vyrai grįžtų namo. „Rusijos mobilizuotų vyrų žmonos nuvyko į V. Putino rinkimų štabą sužinoti, ką reiktų daryti, kad jų vyrai grįžtų iš fronto.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pakvietė į Budapeštą kolegą iš Švedijos aptarti Šiaurės šalies narystės NATO, tam dar reikia Vengrijos ir Turkijos pritarimo. „Šiandien išsiunčiau kvietimo laišką ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui atvykti į Vengriją derėtis dėl Švedijos stojimo į NATO“, – socialiniame tinkle X parašė V. Orbanas. Tikimasi, kad šią savaitę Turkijos parlamentas balsuos už Švedijos siekį prisijungti prie Vakarų gynybos Aljanso.

Rusijos kariai Leningrado srityje aplink Sankt Peterburgą dislokuoja priešlėktuvinių raketų sistemas. Apie tai sausio 23 d. pranešė Rusijos leidinys „Astra“. Vietos gyventojas Sankt Peterburge vaizdo kamera nufilmavo priešlėktuvinių raketų sistemų S-300 dislokavimą – vienas iš kompleksų užblokavo važiuojamąją dalį, bandydamas apsisukti. „Jie stato S-300 aplink Piterį. Taigi, vaikinai, ruoškitės blogiausiam“, – sako vaizdo įrašo autorius.

Antradienio rytą, per dar vieną Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą, Lenkijos kariuomenė pakėlė savo karo lėktuvus. Pasak „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė. „Įspėjame, kad aktyvuota Lenkijos ir sąjungininkų aviacija, dėl to gali padidėti triukšmo lygis, ypač pietrytinėje šalies dalyje“, – nurodė vadovybė.

NATO pasirašė 1,1 mlrd. eurų vertės kontraktą, kuris numato 155 mm artilerijos sviedinių tiekimą aljanso valstybėms, antradienį paskelbė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Dalis amunicijos bus skirta Ukrainai, pažymima pranešime. „Karas Ukrainoje tapo amunicijos karu“, – norvegų „Nettavisen“ cituojamas J. Stoltenbergas, kalbėjęs iškart po sutarties pasirašymo ceremonijos.

Antradienį per raketų atakas Kyjive ir Charkive buvo sužeisti keli žmonės, tarp jų – ir vaikai, pranešė pareigūnai. „Preliminariais duomenimis, Charkive, kur buvo iš dalies sugriautas gyvenamasis namas, šrapneliais sužeisti vaikai... taip pat sužeista viena moteris“, – sakė Charkivo regiono tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas. „Dėl rytinio apšaudymo visiškai sunaikinta daugiabučio namo dalis.

Australija nustatė šalyje įvykdytos sunkios kibernetinės atakos organizatorių ir antradienį atskleidė 33 metų amžiaus kompiuterių įsilaužėlio tapatybę, susiedama jį su tarptautiniu nusikaltėlių sindikatu. 2022 m. lapkritį kompiuterių įsilaužėliai įsibrovė į privačios Australijos sveikatos draudimo bendrovės „Medibank“ sistemas ir pavogė slaptus medicininius įrašus, kurie vėliau atsirado tamsiajame tinkle.

JAV administracija mano, kad įvykių raida per artimiausius kelis mėnesius Ukrainos mūšio lauke bus labai svarbi bendroms gynybos pastangoms, todėl Kongresas turėtų paspartinti sprendimų dėl tolesnės paramos priėmimą. Tai pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby. „Pora artimiausių mėnesių Ukrainai bus kritiškai svarbūs“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas. Jis pažymėjo, kad rusai ir toliau atakuoja Ukrainą dronų ir raketų ugnimi.

Kartu su Rusijos leidiniu „The Insider“ tyrimą atlikęs „Bellingcat“ žurnalistas Christo Grozevas aptiko Rusijos Federacijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) padalinį 29155, planuojantį ir organizuojantį sabotažą užsienyje. Viena iš padaliniui patikėtų užduočių – nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Amerikiečių žurnalistas Simonas Ostrovskis apie sabotažininkų veiklą sužinojo iš Ch. Grozevo, o leidinyje „Babel“ buvo atpasakotas jų pokalbis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Lenkija jo šaliai, besiginančiai nuo plataus masto Rusijos invazijos, pristatys naujų ginklų. „Bus naujas ginkluotės paketas iš Lenkijos“, – sakė jis pirmadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi. Be to, per Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko vizitą Kyjive buvo kalbama apie bendrą ginklų gamybą Ukrainos gynybiniams pajėgumams stiprinti.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį paragino Donaldą Trumpą pasidalyti savo „stebuklinga formule“ taikai Ukrainoje po to, kai buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas pareiškė galįs užbaigti karą per 24 valandas. „Maniau, kad stebuklai vyksta tik Lurde, – sakė J. Borrellis, turėdamas omenyje katalikų piligrimystės vietą Prancūzijoje.

JAV ekspertų grupė „Atlantic Council“ įvardijo slaptą Rusijos prezidento Vladimiro Putino ginklą prieš Vakarus. Pasak jos, Vakarų baimė dėl situacijos eskalavimo yra slaptas V. Putino ginklas.   Svarbiausi įvykiai: 23:49 | Čekija siūlo apriboti Rusijos diplomatų judėjimą Šengeno erdvėje  Čekija siūlo Europos Sąjungai (ES) apsvarstyti Rusijos diplomatų judėjimo Šengeno erdvėje apribojimą.

Rusų valdžia laikinai sustabdė geriamojo vandens tiekimą Sevastopolio uostamiestyje, esančiame Maskvos 2014 m. neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje. „Į Čiornaja upę įsiliejo didelis kiekis purvo, be to, pakilo gruntinio vandens lygis“, – aiškindamas tokio sprendimo priežastis platformoje „Telegram“ pirmadienį rašė Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas. Vandenį tiekti kaip įprasta bus galima pradėti tik trečiadienį vakare.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas Aleksejus Navalnas kalėjime verčiamas klausytis dainos, kurią atlieka dabartinį šalies vadovą palaikantis atlikėjas. Įkalintas Rusijos opozicijos lyderis A. Navalnas, neseniai perkeltas į atokią koloniją už poliarinio rato, teigė, kad kasdien 5 val.

Pirmadienį Mariupolyje lankėsi Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas, ketindamas prastumti savo sūnų į laikinai okupuoto ​​miesto mero postą, tačiau pabėgo, išsigandęs drono. Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Kadyrovas šiandien buvo Mariupolyje. Su vizitu. Be „Tik-Tok“ tikslų ir savo metalo laužo kontrolės, jis atvyko prastumti savo sūnelio į Mariupolio mero postą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šalies parlamentui pateiks įstatymo projektą dėl daugybinės pilietybės, pranešė jis pirmadienį vaizdo kreipimesi, skirtame Ukrainos vienybės dienai pažymėti. Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. „Visi ukrainiečių kilmės žmonės ir jų palikuonys iš įvairių šalių galės turėti mūsų pilietybę. Žinoma, išskyrus valstybės agresorės piliečius“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė dekretą „dėl Rusijos Federacijos teritorijų, kuriose istoriškai gyveno ukrainiečiai“, apkaltino Maskvą ukrainiečių engimu. Rusija ir Ukraina jau daug metų grumiasi aršioje kultūrinėje kovoje dėl glaudžiai persipynusios abiejų šalių istorijos. Situacija smarkiai paaštrėjo po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į savo vakarinę kaimynę.

Rusijos karinis lėktuvas numetė aviacinę bombą ant dambos Belgorodo srityje, praneša UNIAN. Pasak Rusijos „Telegram“ kanalo ASTRA, esą lėktuvas „pametė“ aviacinę bombą virš užtvankos Rusijos teritorijoje. Tai įvyko sausio 21 d. Jonovkos vienkiemio rajone. „Vandens telkinyje buvo rasta aviacinė bomba FAB-250. ASTRA duomenimis, sprogmuo iš dalies apgadino užtvanką. Žmonės nenukentėjo“, – rašoma pranešime. Nežinoma, ko iš tikrųjų skrido bombarduoti rusų lėktuvas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Europos Sąjungos šalių ministrus perduoti Ukraina daugiau ginklų, pabrėždamas, kad jų kiekis ir veikimo nuotolis turi įtakos karo trukmei. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Užsienio reikalų ministerija. URM vadovas atkreipė ES šalių ministrų dėmesį į Rusijos oro teroro eskalavimą ir paragino juos didinti bei spartinti karinę paramą Ukrainai. „Oro gynybos stiprinimas tebėra prioritetas.

Pirmadienį Didžioji Britanija atnaujino kelionių patarimus ir leido būtinas keliones į Vakarų Ukrainos regionus. Prieš tai, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Didžioji Britanija perspėjo piliečius nekeliauti į visą Ukrainą. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija pranešė, kad vyriausybė atnaujino kelionių į Ukrainą patarimus, pasikeitus rizikos vertinimui keturiuose vakariniuose šalies regionuose.

Beryslave, Chersono srityje, Rusijos kariškiai bepiločiu orlaiviu apšaudė motociklininką, jis žuvo, „Telegram“ kanale pranešė Chersono regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Beryslave rusai panaudojo droną ir numetė sprogstamąjį įtaisą ant gyventojo“, – sakoma pranešime. Motociklu važiavęs vyras buvo mirtinai sužeistas, šiuo metu mėginama nustatyti aukos tapatybę.

Pranešama, kad fronto linijoje kare Ukrainoje įsiveisė žiurkių ir pelių, kurios platina ligą, nuo kurios kariai vemia ir kraujuoja iš akių, tai paralyžiuoja jų kovinį pajėgumą ir atkuria siaubingas sąlygas, kurios kankino karius ir Pirmojo pasaulinio karo metu. Ukrainos valstybės tarnautoja, pasivadinusi šaukiniu „Kira“, prisiminė, kaip praėjusį rudenį jos batalioną, kovojantį pietinėje Zaporižios srityje, užklupo „pelių epidemija“, skelbia CNN.

Rusijoje pagal straipsnį „už RF armijos diskreditavimą“ ketinama konfiskuoti butus ir kitą turtą, praneša UNIAN. Atitinkamą pasiūlymą įstatymų leidybos lygiu pirmadienį pateikė Valstybės Dūma. Omenyje turimas Rusijos baudžiamojo kodekso pataisų projektas „dėl turto konfiskavimo“. Rusijos žiniasklaida pažymi, kad visas įstatymo projekto tekstas dar nepaskelbtas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino rinkimų kampanijos darbuotojai pirmadienį pristatė dešimtis dėžių su pasirašytomis peticijomis už jo dalyvavimą prezidento rinkimuose. Beveik neabejojama, kad nuo 2000-ųjų valdantis V. Putinas kovą bus perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai. Nors yra glaudžiai susijęs su dominuojančia partija „Vieningoji Rusija“, jis dalyvaus kaip nepriklausomas kandidatas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį viešėdamas Kyjive pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos karas yra gėrio kova su blogiu. „Nesigėdiju šių skambių žodžių: būtent čia, Ukrainoje, eina pasaulio frontas tarp gėrio ir blogio“, – sakė D. Tuskas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kai Rusijos kariuomenė traukėsi iš Černihivo srities, jie apšaudė vietinį Kjinkos kaimą. Du sviediniai įskriejo į namą, kuriame su mama ir seneliu gyveno penkiolikmetė Diana Šyrai. Sprogimo padariniai buvo katastrofiški – mergaitė neteko namų, mylimo gyvūnėlio ir mamos. Portale „war.ukraine.ua“ teigiama, jog įvykus sprogimui visa šeima krito ant žemės. Mergaitė greit susitvardė: tvarstė senelio koją ir spaudė žaizdą ant mamos kaktos.

Per pastarąsias dvi dienas Rusijos kariuomenei pavyko pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą Avdijivkoje, Rytų Ukrainoje, tvirtina bendrovės „Defense Express“ direktorius Serhijus Zgurecas. Jis teigia, kad Rusijos pajėgos prasiveržė į priekį keliomis gatvėmis. „Yra mūsų oficialių analitikų pranešimas, kad Rusijos kariai bando įžengti į Avdijivką“, – S. Zgurecas sakė Ukrainos kanalui „Espresso“, rašo UNIAN. Jis pažymėjo, kad padėtis šiame Rytų Ukrainos mieste yra itin sudėtinga.

Ukrainoje nukauti trys aukšto rango Rusijos kariuomenės karininkai, įskaitant vieno iš batalionų vado pavaduotoją, skelbiama UNIAN. Žūties aplinkybės nėra skelbiamos, Rusijos kariuomenės atstovai informacijos apie žuvusius karininkus dažniausiai neskelbia.

Lenkų premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį atvyko vizito į Kyjivą, skelbia jo kanceliarija. Jos pranešime socialiniame tinkle „X“ skelbiama, kad D. Tuskas „pradeda vizitą Kyjive, kur susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir premjeru Denysu Šmyhaliu“. Prie šio pranešimo taip pat pridėta nuotrauka, kurioje Lenkijos premjeras nufotografuotas prie traukinio.

Maskvos bus paprašyta pirmadienį Jungtinėse Tautose paaiškinti, kas nutiko tūkstančiams ukrainiečių vaikų, prievarta išsiųstų į Rusiją nuo jos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį. JT Vaiko teisių komitetas (CRC) – 18 nepriklausomų ekspertų – atlikdamas eilinį patikrinimą dvi dienas aiškinsis Rusijos veiksmus. Ilgas komitetui susirūpinimą keliančių dalykų sąrašas Maskvai buvo nusiųstas pirmąjį 2023-iųjų pusmetį.

Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino visus aštuonis rusų paleistus dronus. Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad dronai „Shahed-136/131“ buvo paleisti iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono. Visi dronai buvo sunaikinti; oro gynyba veikė Ukrainos Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko ir Kirovohrado srityse. Pranešimų apie krintančių nuolaužų padarytą žalą kol kas nebuvo.

Vokietijos vyriausybė, pranešdama apie gynybos biudžeto didinimą ir karinės pagalbos Kyjivui teikimą, apgaudinėja NATO partnerius, Ukrainą ir savo rinkėjus. Apie tai praneša Vokietijos leidinys „Deutsche Welle“ (DW). „Vokietijos ginkluotųjų pajėgų esminės reformos, vadinamosios Zeitenwende (vok. posūkio taškas), planai vėl buvo apriboti. Federaliniame 2024 m. biudžete vyriausybė vos pasieks NATO išlaidų tikslus“, – praneša DW.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijoje galėjo atsidurti sankcionuojamos dvigubos paskirties įrangos, surinktos Kaune – 60 krovinių, vandens valymo technologijų už beveik 62 mln. eurų, pirmadienį paskelbė LRT tyrimų skyrius. „Įranga išgabenta pasitelkus tarpinius pirkėjus Estijoje, Slovakijoje, Turkijoje, Kinijoje.

Okupantai laikinai okupuotose teritorijose skambinėja vietos gyventojams, kad atliktų „apklausą“ dėl dalyvavimo Rusijos prezidento rinkimuose, platformoje „Telegram“ pranešė Melitopolio meras Ivanas Fedorovas. „LOT gyventojai sulaukia Rusijos operatorių skambučių su „apklausomis“. Klausiama, ar respondentai dalyvaus rinkimuose ir ar jie „gerai gyvena“. Atsakydami, mūsiškiai siunčia juos į... blokuojamų numerių sąrašus ir laukia deokupacijos“, – rašė I. Fedorovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šalies parlamentui pateiks įstatymo projektą dėl daugybinės pilietybės. Tuo metu ukrainiečių oro pajėgų vadovybės atstovas užsiminė, kad kariuomenės dronai gali pasiekti Rusijos gilumą. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Pareigūnas: Ukrainos policininkai nevaikščios ir nedalins šaukimų Ukrainos nacionalinės policijos vadovas Ivanas Vyhivskis pareiškė, kad šaukimų dalijimas piliečiams nepriklauso jo žinybos funkcijoms.

Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Dniepropetrovsko srities Nikopolio rajoną, apgadino namus ir sukėlė gaisrą. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime informavo Dniepropetrovsko srities karinės administracijos atstovas Serhijus Lysakas, praneša „Ukrinform“. „Nikopolio rajonui tai buvo sunki diena. Rusai jį tris kartus apšaudė iš sunkiosios artilerijos. Jie septynis kartus atakavo dronais-kamikadzėmis. Smogė rajono centrui ir Myrovo bendruomenei.

Šiaurės Korėja šiuo metu yra didžiausia ginklų tiekėja Rusijai, sekmadienį paskelbtame interviu britų leidiniui „Financial Times“ sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas. Pasak K. Budanovo, Šiaurės Korėja perdavė Rusijai didelį kiekį artilerijos šaudmenų. „Tai leido Rusijai šiek tiek atsikvėpti, – sakė jis . – Be (Šiaurės Korėjos) pagalbos situacija būtų buvusi katastrofiška.“ Tačiau Rusija nenorėdavo pasikliauti išorės pagalba.

Duodamas interviu naujienų kanalui „Channel 4 News“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė šiuo metu nematantis būtinybės mobilizuoti 500 000 žmonių. „Kol kas nesu gavęs pakankamai aiškių duomenų, kurie leistų man pasakyti, kad būtina mobilizuoti pusę milijono“, – pasakė jis. V. Zelenskis atkreipė dėmesį, kad pinigai tokiam dideliam kiekiui žmonių mobilizuoti būtų gauti ne iš užsienio partnerių, bet būtų skirti iš Ukrainos valstybinio biudžeto.

Rusų kariuomenė intensyvino puolimą visoje fronto linijoje, patirdama dar daugiau nuostolių. Apie tai socialiniame tinkle „X“ skelbiamoje žvalgybos ataskaitoje pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. 2024 m. sausio 19 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, jog, lyginant su praėjusia diena, fronto linijoje stebimas 27 proc. intensyvesnis rusų puolimas – iš viso įvykdytas 81 antskrydis ir suduoti 45 smūgiai naudojant raketų paleidimo sistemas.

Rusijos Tulos mieste sekmadienio naktį buvo smogta gamyklai, kur surenkami zenitinių raketų kompleksai „Pancir“, remdamasis šaltiniu specialiosiose tarnybose pranešė ukrainiečių portalas „RBK-Ukrajina“. Atakos padariniai tikslinami, sakė šaltinis. Jis teigė, kad gamyklai smūgį suplanavo ir įvykdė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Tula yra už maždaug 200 km į pietus nuo Maskvos.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) šeštadienį pareiškė, kad kaimyninė Ukraina nėra suvereni valstybė ir kad ją visiškai kontroliuoja JAV. Populistas premjeras, nepritariantis tam, kad Rusijos užpultai kaimynei būtų teikiama karinė pagalba, taip pat tam, kad Rusijai būtų taikomos sankcijos, pakartojo nepalaikantis Ukrainos siekio įstoti į NATO. „Ukraina nėra nepriklausoma ir suvereni šalis, – visuomeniniam transliuotojui RTVS sakė R. Fico.

Juodojoje jūroje vis dar yra dislokuoti aštuoni rusų karo laivai, vienas iš jų – raketnešis, praneša Ukrainos karinio jūrų laivyno vadovybė. „Juodojoje jūroje yra dislokuoti aštuoni priešo karo laivai, vienas iš jų yra ginkluotas sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir vienu metu gali paleisti aštuonių raketų salvę, be to, po laivą yra dislokuota Azovo ir Juodojoje jūrose“, – nurodoma pranešime.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. sausio 21 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 376 030 rusų okupantų, iš jų 760 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie 72 kovinius susidūrimus su Rusijos įsibrovėliais. Tai pagal naujausią Generalinio štabo atnaujintą informaciją praneša „Ukrinform“. Pasak kariuomenės, daugiau nei 35 namų ūkiai ir kita civilinė infrastruktūra buvo apgadinti priešo išpuolių. Voluinės ir Polisijos kryptimis nėra esminių situacijos pokyčių. Siverščinos ir Slobožanščinos kryptimis priešas toliau vykdo sabotažo ir žvalgybos veiklą, smogdamas apgyvendintoms vietovėms iš savo teritorijos.

Šiuo metu Ukraina su savo užsienio partneriais rengia daugybę dvišalių susitarimų dėl saugumo įsipareigojimų. Taip teigiama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo kreipimesi į tautą, praneša „Ukrinform“. „Jau rengiuosi susitikimams ateinančią savaitę – mūsų planuojamiems tarptautiniams renginiams. Jie bus susiję su santykiais su partneriais Europoje, Europos Sąjungoje. Bus daugiau veiklos. Jie taip pat susiję su saugumo įsipareigojimais Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva jam kelia nerimą, o D. Trumpo pareiškimą, esą jis galėtų per 24 valandas sustabdyti Ukrainos karą su Rusija, pavadino labai pavojingu.