Karas Ukrainoje

Rusija tikisi, kad pergalė prieš Ukrainą padės jai atgauti buvusių Sovietų Sąjungos respublikų kontrolę. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai kalbama Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (SZRU) vadovo Oleksandro Lytvynenkos autoriniame straipsnyje, kuris buvo paskelbtas leidinyje „The Economist“ ir tarnybos tinklalapyje.

Šūviai, mirtys ir karas negąsdina Aslano Mohammedo Očerchadžijevo – kario iš Čečėnijos, kuris prieš Rusiją kovoja ne pirmą kartą. Noras kovoti už Ukrainą yra taip pat vedamas siekio išvaduoti savo namus nuo Kremliaus priespaudos. Aslanas neabejoja – Ukrainos pergalė yra ir Čečėnijos, ir Europos pergalė. Ant stalo priešais Aslaną guli krūvos popierinių kavos puodelių ir skardinių su arabiškomis etiketėmis.

Dėl Rusijos režimo lyderių beprotybės dabar visos pasaulio šalys išgyvena netikrumo ir pavojaus laikotarpį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Anot jo, pasaulis yra įsibaiminęs, kad ateityje gali kilti daugiau karų. Apie tai jis kalbėjo penktadienį vakare kreipdamasis į ukrainiečius. „Dabar dėl Rusijos vadovų beprotybės visoms pasaulio tautoms dabar yra neapibrėžtumo ir pavojaus laikotarpis.

Aukšto rango pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga iki šių metų pabaigos bus pajėgi pagaminti bent 1,3 mln. šovinių, blokui stengiantis apginkluoti Ukrainą ir papildyti savo atsargas. Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) teigė, kad prioritetas yra užtikrinti, jog dauguma Europos įmonių pagamintų sviedinių keliautų į Ukrainą, kuri jau beveik dvejus metus kovoja su Rusijos invazija.

Ukrainos kariuomenė pereina prie aktyvios gynybos ir viena iš galimų priežasčių yra ta, kad Rusija gali rengti naują didelį puolimą 2024 m. vasarą. Apie tai skelbia „Financial Times“, rašo „Ukrainska Pravda“. FT: Ukraina perėjo prie aktyvios gynybos Straipsnyje nurodoma, kad Ukraina perėjo prie „aktyvios gynybos“ taktikos, apie kurią neseniai kalbėjo Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Ukraina ieško tarpininkų, kad galėtų apsikeisti belaisviais su Rusija. Be kita ko, tai susiję su „Azovstal“ gynėjų išlaisvinimu. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vakariniu kreipimusi. Valstybės vadovas prisiminė, kad šiandien, sausio 19 d., jis telefonu kalbėjosi su Jungtinių Arabų Emyratų prezidentu šeichu Mohamedu bin Zayedu al Nahyanu. Ukrainos prezidentas padėkojo JAE už tarpininkavimą išlaisvinant į nelaisvę paimtus karius.

Rusijos specialiosios tarnybos per socialinius tinklus gauna ne mažiau kaip 60 proc. žvalgybinių duomenų. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu. „Šiandien ne mažiau kaip 60 proc. žvalgybinių duomenų priešo specialiosios tarnybos gauna per socialinius tinklus.

Karas Ukrainoje tęsis dar mažiausiai dvejus metus, net jei JAV po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose visiškai nutrauktų paramą Kyjivui, rašo CNN, remdamiesi JAV žvalgybos duomenimis ir JAV politikų nuomonėmis. Anksčiau šią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad sustabdys karą Ukrainoje pirmąją savo sugrįžimo į Baltuosius rūmus dieną.

Ukraina siūlo Europos kompanijoms laikyti šalies dujų saugyklose iki 10 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis pareiškė penktadienį per ministrų kabineto posėdį, praneša „Ukrinform“. Kaip pažymėjo vyriausybės vadovas, Ukrainos dujų saugyklos padeda Europai užkirsti kelią energetinei krizei ir reikšmingam dujų kainų augimui šildymo sezono metu. „Mes saugome 2,5 mlrd. kubinių metrų dujų, priklausančių užsienio kompanijoms.

Briuselis kitą mėnesį, minint antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, ketina įvesti naujų sankcijų Rusijai, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos pareigūnas. Nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo karą prieš kaimyninę šalį, ES Rusijai jau pritaikė 12 precedento neturinčių sankcijų. Europos diplomatai pripažįsta, kad darosi vis sunkiau susitarti dėl tolesnių Rusijos ekonomikos sektorių, į kuriuos būtų galima nusitaikyti siekiant ištuštinti Maskvos karinį fondą.

Prieš Kremliaus vykdomą mobilizaciją karui Ukrainoje protestavusiam ir naujokų verbavimo pareigūną pašovusiam rusui penktadienį skirta 19 metų kalėjimo bausmė. Po to, kai 2022 m. rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas kariauti Ukrainoje papildomai pašaukė daugiau nei 300 000 vyrų, Rusijoje kilo išpuolių prieš verbavimo centrus banga.

Karas Ukrainoje virto „strategine aklaviete“ ir 2024-ieji ukrainiečiams „greičiausiai bus labai sunkūs metai“, pareiškė „Sky News“ karinis analitikas Simonas Digginsas. Anot jo, akivaizdu, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas „nepavyko“. Tačiau, kaip pastebi analitikas, „neaišku“, ar Rusija ketina pradėti kitą puolimą.

Iš rytinių ir pietinių Ukrainos regionų pavogtos archeologinės vertybės, kurios buvo sulaikytos Estijos Luhamos sienos perėjimo punkte, antradienį per ceremoniją Estijos istorijos muziejuje bus sugrąžintos Ukrainai. Vertybes estų kultūros ministrė Heidy Purga (Heidi Purga) oficialiai perduos Ukrainos ambasadoriui Maksymui Kononenkai. Renginiu taip pat bus atidaryta atgautų daiktų paroda „Pavogti lobiai. Auksas iš Ukrainos“, veiksianti sausio 24–28 dienomis.

Rusijos teismas pranešė, kad penktadienį daugiau nei aštuonerius metus kalėti nuteistas 61 m. amžiaus buvęs oro linijų lakūnas, kuriam buvo pareikšti kaltinimai neva planavus įstoti į Ukrainos kariuomenę.

Už atakos, sukėlusios gaisrą naftos saugykloje Rusijos vakarinėje Briansko srityje, stovi Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių saugumo šaltinis. Jis patvirtino Ukrainos žiniasklaidos pranešimus, kad ši drono ataka buvo specialios operacijos dalis. Operaciją įvykdė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, sakė šaltinis, bet plačiau nekomentavo.

 Rusijos kariuomenė sparčiai tobulina dronų technologijų panaudojimą fronte ir netrukus gali „negatyviai paveikti“ Ukrainos radioelektroninės kovos galimybes, įsitikinusi Ukrainos aerožvalgybos palaikymo centro vadovė Marija Berlinskaja.   Specialistė pažymi, kad Rusija jau pradėjo „automatizuoti“ dronų valdymą, o tai reiškia, kad ateityje dronų operatoriaus reikšmė karinės operacijos metu vis mažės.

Rusija turi patirti strateginį pralaimėjimą, nes užpuldama Ukrainą ji sukėlė pavojų visos Europos saugumui, Pasaulio ekonomikos forume Davose per diskusiją „Rusija: kas toliau?“ sakė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Luminița Odobescu. „Kalba eina ne tik apie Ukrainą. Tai susiję su Europos saugumu. Rusija turi strategiškai pralaimėti Ukrainoje. Jei taip neatsitiks, ji gali nesustoti prie Ukrainos sienos“, – sakė L. Odobescu.

Ukrainos pasirengimas 2024 m. naudoti F-16 naikintuvus, pasak užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, vyksta pagal planą. „Pilotai ruošiasi. Inžinieriai ruošiasi. Infrastruktūra ruošiama“, – sakė D. Kuleba ketvirtadienį Ukrainos televizijos žinių laidoje. Visos šalys, pažadėjusios perduoti Kyjivui naikintuvus, esą vykdo savo įsipareigojimus. „Manau, kad šiais metais pasieksime pirmųjų F-16 oro pergalių Ukrainoje“, – kalbėjo ministras.

Ukrainos atstovas Europos Sąjungoje Vsevolodas Čensovas prognozuoja, jog Vengrija vasario 1-ąją vyksiančiame ES vadovų susitikime ir vėl bandys blokuoti ekonominę pagalbą Ukrainai. Tačiau ES turi net tris galimybes apeiti V. Orbano veto, pažymi diplomatas. Interviu „Forbes Ukraina“ V. Čensovas paaiškino, kad vienas iš tokių būdų numato atskiro fondo Ukrainai įkūrimą – atskiro, tačiau ES biudžeto rėmuose. Antrasis būdas – tai nebiudžetinis fondas, kur ES šalys pervestų savo indėlius.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėjo dėl Ukrainos karo išplitimo. „Beveik kasdien girdime grasinimus iš Kremliaus – pastaruoju metu jie vėl nukreipti prieš mūsų draugus Baltijos šalyse“, – sakė politikas vokiečių leidiniui „Tagesspiegel“. „Taigi negalime atmesti, kad Vladimiras Putinas vieną dieną užpuls net NATO šalį“, – pabrėžė jis. Vis dėl to B. Pistorius nemano, kad Rusijos puolimas šiuo metu yra tikėtinas.

Rytų Ukrainoje, Avdijivkos kryptimi, ukrainiečių gynėjai aktyviai naikina rusų šarvuotąją techniką, kurią šie naudoja pėstininkams paremti. Konkrečiai šia kryptimi per tris dienas rusų ginkluotosios pajėgos neteko 41 vieneto šarvuotosios technikos. Naujausioje JAV Karo studijų instituto analitikų pranešime pažymima, kad Rusijos pajėgos pastaruoju atliko patvirtiną žygį į pietvakarius nuo Avdijivkos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nepaisant Rusijos invazijos jo šalies ekonomika pernai išaugo 5 proc. lyginant su 2022 metais. Tiek pat išaugo ir mokestinės pajamos, ketvirtadienio vakarą per kasdienį vaizdo kreipimąsi sakė šalies vadovas. „Tai aiškus Ukrainos stiprybės ženklas“, – sakė jis Kyjive. Premjeras Denysas Šmyhalas jam pranešė, kad padėtis finansų sistemoje yra stabili. Pasak V.  Zelenskio, visos socialinės išmokos pilnai išmokamos.

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas apžvelgė apie dabartinę Rusijos padėtį ir artimiausius Rusijos ir Ukrainos karo prioritetus. Svarbiausi įvykiai: 23:45 | Ukrainiečiai smogė vietai, kur buvo susitelkę rusų kariai Per dieną Ukrainos pajėgų aviacija smogė į vieną rajoną, kuriame buvo susitelkę rusų kariai, rašo UNIAN. „Per dieną Gynybos pajėgų aviacija smogė į vieną priešo personalo koncentracijos rajoną.

Proukrainietiški programišiai „Blackjack“ įsilaužė į Rusijos valstybinės įmonės, statančios karinius objektus visoje Rusijoje, serverius. Apie tai skelbia „Ukrinform“ šaltiniai. Programišiai pasiekė daugiau kaip 500 Rusijos gynybos ministerijos dokumentų „Ukrainos kibernetiniai kariai iš Vyriausiosios karinių objektų statybos valdybos parsisiuntė daugiau kaip 1,2 TB duomenų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kyjivas bendradarbiaus su bet kuriuo JAV prezidento rinkimų nugalėtoju.

Rusų primesta valdžia Kryme paskelbė, kad dėl avarijos Balaklavos šiluminėje elektrinėje dalyje pusiasalio nutrūko elektros energijos tiekimas, rašo „Ukrainska Pravda“. Informaciją patvirtino rusų statytiniai Sergejus Aksionovas ir Michailas Razvožajevas. Anot M. Razvožajevo, ketvirtadienio vakarą elektrinėje įvyko dujų įrangos klaida, dėl to buvo atjungti su energijos blokai. Krymą Rusija aneksavo 2014-aisiais.

Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau yra išsirinkęs, kurią kitą šalį puls. Apie tai jis kalbėjo interviu „Augsburger Allgemeine“, rašo UNIAN. Putino akiratyje – Moldova J. Fišerio vertinimu, Moldova jau kurį laiką yra Rusijos režimo lyderio akiratyje. „Jis (V. Putinas – red. past.) jau turi Moldovą savo akiratyje. Esame tik Rusijos karų pradžioje.

Ukrainiečių dronas praskrido virš Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino rezidencijos Valdajuje, rašo „Obozrevatel“, remdamasis savo šaltiniais Ukrainos žvalgyboje. Valdajus yra miestas tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. Kaip pažymi minėtas leidinys, Valdajus yra itin saugoma zona. Anot šaltinio, Ukrainos pajėgos nuolat dirba tobulindamos dronų technines galimybes, o ukrainiečių specialistai ieško vis daugiau būdų nustatyti Rusijos pažeidžiamumą.

Kyjivą remiančios Vakarų šalys ketvirtadienį per ceremoniją Paryžiuje davė pradžią „artilerijos koalicijai“, sieksiančiai stiprinti su Rusijos agresija kovojančias Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Prancūzijos ir JAV vadovaujama 23 šalių koalicija yra vadinamosios Ramšteino kontaktinės grupės, kurią sudaro daugiau kaip 50 Ukrainą remiančių valstybių, dalis. Ketvirtadienio ceremonijai vadovavo prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu.

Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės turėtų ruoštis pasauliniam karui su Rusija, Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja, kuris gali prasidėti po penkerių metų, pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Shappsas.  Pasak jo, „visoms pasaulio demokratinėms valstybėms“ atėjo laikas didinti išlaidas gynybai naujų grėsmių akivaizdoje.  „Taikių dividendų era baigėsi.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos plataus masto karinė intervencija į Ukrainą „išvalė“ Rusijos visuomenę. Karui prasidėjus, tūkstančiai žmonių pabėgo iš Rusijos arba buvo sulaikyti. Rusijai beveik prieš dvejus metus pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Maskvos pareigūnai ne kartą „išdavikais“ vadino rusus, kurie išvyko iš šalies, kad išvengtų mobilizacijos arba dėl politinių priežasčių.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per Ukrainos pusryčius Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sąmoningai eskaluoja konfliktą. Lenkijos valstybės vadovas pažymėjo, jog jei Rusija užkariaus Ukrainą, tai bus ženklas visam laisvajam pasauliui, kad jis turi ruoštis karui. „Putinas nusprendė padegti pasaulį. Praėjus 30 metų po SSRS žlugimo, esame Rusijos imperializmo atgimimo liudininkai.

Ketvirtadienį Ukrainos saugumo tarnybos paskelbė sulaikiusios studentą, rinkusį ir perdavusį Maskvai informaciją apie objektus, kuriuose saugomos toksiškos medžiagos, kad Rusija galėtų į juos smogti. „SBU kibernetiniai specialistai sulaikė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentą, šnipinėjusį priešui Odesos srityje“, – pranešė Ukrainos saugumo tarnybos.

Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matoma ukrainiečių šarvuočio „Bradley“ kova su rusų naujausiu tanku T-90M „Proryv“. Šis pateko į aršią ukrainiečių ugnį, ekipažas buvo priverstas bėgti. Eksperto teigimu, sėkmingą puolimą garantavo geras Ukrainos šarvuočio ekipažo pasirengimas ir komandinis darbas su dronus valdžiusiais kariais. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šarvuotos mašina M2A2 „Bradley“ visiškai sutaršė naujausią rusų tanką T-90M „Proryv“ (liet.

Karo ekspertas Olehas Ždanovas atsakė į klausimą, ar lakūnai iš šalių-Ukrainos partnerių  gali dalyvauti kare prieš Rusiją, pilotuodami naikintuvus F-16, jei pasirašys sutartį su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, praneša UNIAN. „Taip, gali. Pirmiausia jie turi pasitraukti iš savo šalies ginkluotųjų pajėgų, jei jose tarnauja, atvykti čia, jei jų šalis leidžia, ir pasirašyti sutartį. Vėliau – kovoti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose pagal savo karinę specialybę.

Ukrainos sostinėje Kyjive du vyrai ir moteris buvo apkaltinti padėjimu šauktiniams gauti melagingas diagnozes, kad vyrai būtų pripažinti netinkami karinei tarnybai ir jiems būtų suteikta galimybė išvykti į užsienį. Kyjivo miesto prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad du vyrai ir moteris buvo pripažinti kaltais dėl pagalbos pašalinti kliūtis neteisėtam šauktinių gabenimui per Ukrainos valstybinę sieną, kurį įvykdė grupė asmenų, iš anksto susitarusi dėl savanaudiškų paskatų.

Ukrainos partneriai turėtų atsisakyti eskalacijos vengimo koncepcijos kovojant su Rusijos agresija, nes dėl jos per dvejus karo metus buvo prarasta daug galimybių. Tai Davose per Ukrainos pusryčius, kuriuos surengė Viktoro Pinčuko fondas, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Mums nuo pat pirmos (karo) dienos buvo sakoma: „Neeskaluokite“, ir dėl to buvo prarasta labai daug galimybių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pabrėžė, kad JAV stengiasi suteikti Ukrainai viską, ko reikia sėkmingam 2024 m. iššūkių įveikimui užtikrinti. Pasak jo, svarbūs šio proceso elementai yra finansinė parama, aljansas su kitomis šalimis ir vidaus reformos Ukrainoje. Tai jis sakė interviu CNBC Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį perspėjo respublikonus, kad gyvybiškai svarbios JAV karinės pagalbos Ukrainai blokavimas kelia grėsmę laisvajam pasauliui, derybose su Kongreso lyderiais Baltuosiuose rūmuose nepavykus pasiekti proveržio. JAV parama Ukrainai ženkliai sumažėjo, o respublikonai atsisako pritarti J. Bideno prašymui skirti Kyjivui 60 mlrd. dolerių (apie 55 mlrd.

Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės naktį į ketvirtadienį sunaikino 22 iš 33 Rusijos paleistų „šahedų“. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė, kuria remiasi „Ukrinform“. „2024 metų sausio 18-osios naktį okupantai atakavo 33 „Shahed-136/131“ tipo smogiamaisiais dronais iš Primorsko-Achtarsko rajono ir Kursko srities (RF), taip pat smogė Charkovo sričiai dviem zenitinėmis valdomosiomis raketomis S-300 iš Belgorodo srities“, – rašoma pranešime.

Estijos valdžios institucijos ieško būdų, kaip uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti šalyje. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad tam reikėtų pakeisti Konstituciją. Šiuo metu visi vyresni nei 16 metų Estijos gyventojai, įskaitant trečiųjų šalių piliečius ir asmenis be pilietybės, gali balsuoti savivaldybių rinkimuose.

Vokietijos Bundestagas trečiadienį nepritarė opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) rezoliucijos projektui, kuriame raginama perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų „Taurus“. Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Vokietijos parlamento spaudos tarnyba. Surengus vardinį balsavimą, 485 parlamentarai balsavo prieš, 178 – už, trys susilaikė.

Naftos saugyklą Rusijos Leningrado srityje atakavo ukrainiečių pagamintas dronas, pavirtino Ukrainos strateginės pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas. Svarbiausi įvykiai: 23:26 | Belgorodo srityje užsidegė elektros pastotė Po sprogimo Belgorodo srityje užsidegė elektros pastotė, rašo „Ukrinform“. Anot Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, buvo girdėti drono garsai. Vėliau nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad galutinis terminas, iki kurio turi būti patvirtinta JAV pagalba Ukrainai, kad vėlavimas neturėtų įtakos padėčiai mūšio lauke, yra sausio pabaiga, rašo UNIAN. Apie tai D. Kuleba kalbėjo Davose. Kuleba: laiko turime iki sausio pabaigos Jo forume buvo paklausta, kokios pasekmės gresia, jei Kongresas nepatvirtins Joe Bideno prašymo skirti papildomą finansavimą Ukrainai.

Rusijos pajėgos modernizuoja savo ginkluotę, rašo UNIAN. Anot Ukrainos žvalgybos atstovo Vadimo Skibickio, raketos Ch-101, kurias rusai gamina dabar, skiriasi nuo tų, kurias naudojo 2022 m. „Priešas mokosi, mokosi gana greitai. Pateiksiu pavyzdį: tos pačios sparnuotosios raketos Ch-101 gerokai skiriasi nuo tų, kurios buvo naudojamos 2022 metais. Tai raketos jau su aktyvia elektronikos sistema, su aktyvia apsauga nuo šiluminių gaudyklių emisijos ir taip toliau“, – Davose teigė jis.

Ukrainai jau beveik dvejus metus kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, Vakarų šalių kariuomenės ir politiniai lyderiai turi iš esmės pakeisti pagalbos Kyjivui braižą, trečiadienį pareiškė aukščiausio rango NATO karininkas. NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris Aljanso vadovybės susitikime taip pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino argumentai dėl karo yra demokratijos baimė tuo metu, kai visame pasaulyje vyksta daug svarbių rinkimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, uždavė jam klausimą, rašo „Ukrainska Pravda“. Kiek anksčiau šią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad gerai pažįsta tiek V. Zelenskį, tiek Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, todėl esą greitai pabaigtų Rusijos karą prieš Ukrainą. Zelenskis skyrė klausimą Trumpui Klausimą D. Trumpui V. Zelenskis skyrė kalbėdamas Davose.

Šveicarija trečiadienį pranešė, kad po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Davose dėl prorusiškos grupuotės surengtos kibernetinės atakos laikinai buvo sutrikdyta prieiga prie kelių vyriausybinių interneto svetainių. Vyriausybės teigimu, „su Rusija susijusi programišių grupuotė „NoName“ prisiėmė atsakomybę už ataką, nurodydama kaip motyvą V. Zelenskio dalyvavimą kasmetiniame WEF susitikime prabangiame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.

Ukraina bus vienas iš NATO vadovų susitikimo Vašingtone 2024 metų liepą prioritetų. Tai NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana pareiškė per Karinio komiteto posėdį NATO būstinėje Briuselyje, pranešė „Ukrinform“, remdamasi aljanso interneto svetainės informacija. „Šių metų aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone žengsime toliau.