Karas Ukrainoje

Ukraina bus vienas iš NATO vadovų susitikimo Vašingtone 2024 metų liepą prioritetų. Tai NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana pareiškė per Karinio komiteto posėdį NATO būstinėje Briuselyje, pranešė „Ukrinform“, remdamasi aljanso interneto svetainės informacija. „Šių metų aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone žengsime toliau.

Kinija atmetė Ukrainos prašymą surengti Kinijos premjero Li Qiang ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą Davose, skelbia „Politico“. Leidiniui anonimiškai kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas tai pavadino „nemalonia staigmena“ Kyjivui. „Ukrainos vadovai neslėpė savo noro susitikti su Kinijos pareigūnais, Jermakas minėjo, kad V. Zelenskis gali susitikti su Kinijos premjeru Li Qiangu. Tačiau galiausiai jis norimo susitikimo nesulaukė, o tai buvo smūgis Kyjivui“, – sako šaltinis.

Rusija trečiadienį pranešė, kad per savo ilgojo nuotolio smūgį Ukrainos rytiniame Charkivo mieste taikėsi į prancūzų kovotojų grupę. Ukrainos valdžios institucijų teigimu, per šį smūgį buvo sužeisti keli civiliai gyventojai. „Sausio 16 dienos vakarą Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos surengė tikslų smūgį Charkivo mieste esančiam laikinam užsienio kovotojų, kurių branduolį sudarė prancūzų samdiniai, dislokacijos punktui“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Chersoną, rašo „Ukrinform“. Apšaudymo metu žuvo du vyrai. Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas socialiniuose tinkluose paskelbė apie apšaudymo padarinius. Chersono apšaudymas tęsėsi valandą Anot jo, apšaudymas tęsėsi valandą. Dėl apšaudymo užsidegė garažas ir automobilis. Gaisrą greitai užgesino gelbėtojai. Taip pat buvo apgadinti miestiečių namai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pareiškė esanti įsitikinusi, kad per svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, vyksiantį po dviejų savaičių, pavyks įtikinti Vengriją atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketo.

Švedija neatmeta galimybės suteikti Ukrainai naikintuvų „Gripen“, tačiau tokio sprendimo priėmimas susijęs su karalystės įstojimu į NATO. Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas apie tai kalbėjo trečiadienį Davose vykusioje Viktoro Pinčuko fondo organizuotoje diskusijoje, kuri yra projekto „Nuspręsti savo rytojų“ („Deciding Your Tomorrow“) dalis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį išreiškė abejonių, ar pavyks pasiekti paliaubas Ukrainoje, sakydamas, kad praėjus beveik dvejiems metams po invazijos pradžios Rusija neparodė geranoriškumo.

Vakarų sąjungininkai turi pereiti nuo paramos Ukrainai „tiek, kiek reikės“ prie strategijos „iki jos pergalės kare su Rusija“. Tai interviu televizijos kanalui CNBC pareiškė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, praneša portalas „rbc.ua“. „Visi tie balsai, kurie teigia, kad turbūt turėtume pradėti kažkokį procesą, derybas ar diskusijas, kažkodėl  negirdi, ką sako Putinas. O Putinas sako, kad yra pasirengęs kariauti šį karą iki galo", – pažymėjo Latvijos valstybės vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau demonstruoja, kad Kremliaus nedomina derybos su Kyjivu ir kad karo tikslas išlieka tas pats – visiška Ukrainos ir Vakarų kapituliacija.  Sausio 16 d. susitikime su Rusijos savivaldybių vadovais V. Putinas pareiškė, kad „Ukrainos valstybingumui bus suduotas nepataisomas smūgis“, jei dabartinė padėtis fronte nesikeis. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad jo šalis Ukrainai 2024 metais skirs daugiau kaip 7 mlrd. eurų karinės paramos. Paramą Ukrainai jis antradienį aptarė su JAV vadovu Joe Bidenu. O. Scholzo spaudos tarnyba sakė, kad per šį pokalbį aptarta parama su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai bei situacija Viduriniuose Rytuose. Pasak O. Scholzo, abu politikai sutarė, kad nori ir toliau teikti finansinę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai.

 Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį sakė, kad Kyjivo prioritetas 2024 metams yra šalies dangaus kontrolės įgijimas, Rusijos didelio masto karui tęsiantis jau beveik dvejus metus. „2024-aisiais, žinoma, prioritetas yra išmesti Rusiją iš dangaus. Kadangi tas, kas kontroliuoja dangų, nulems, kada ir kaip šis karas baigsis“, – sakė D. Kuleba, kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, Šveicarijoje.

„Ukrainos egzistavimas yra mirtinai pavojingas jos gyventojams. Nėra skirtumo, kas jai vadovautų – karas pasikartotų bet kokiu atveju, jeigu Ukrainos valstybė išliks“, – pareiškė buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas. Anksčiau aukščiausi Rusijos vadovai vengdavo tokių kategoriškų pareiškimų, nors Vakaruose jau seniai buvo kalbama, jog tikrieji Kremliaus ketinimai – visiška Ukrainos okupacija.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pradėjo vizitą Davose susitikimu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, antradienio vakarą socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Pranešime sakoma, kad jiedu kalbėjosi apie NATO rytinio flango stiprinimą Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje ir NATO viršūnių susitikimo Lietuvos sostinėje Vilniuje sprendimų įgyvendinimą.

Rusija gali verbuoti baltarusius dalyvauti kare prieš Ukrainą. Tai Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojas Ivanas Stupakas. Šią savaitę Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Baltarusijos kariai ruošiasi vykti į Rusiją mokytis. Jiems patikėta perimti karo Ukrainoje patirtį. „Ši tendencija nėra labai maloni. Nesakau, kad jie iš karto bus mesti į karą, bet toks perkėlimas man asmeniškai kelia nerimą.

Amerikiečių istorikas, Jeilio universiteto profesorius Timothy`is Snyderis mano, kad Rusijos tikslas – sumažinti Ukrainos gyventojų skaičių, padaryti šalį „kuo mažiau ukrainietišką“ ir išblaškyti ukrainiečius po pasaulį.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, antradienį Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė, kad jiedu aptarė, kokios paramos reikia Ukrainai, kad apsigintų nuo Rusijos agresijos. Lenkijos prezidentas taip pat pareiškė, kad NATO turėtų siekti visateisės Ukrainos narystės Aljanse.

Prancūzija pristatys su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai naują tolimojo nuotolio raketų partiją – maždaug 40 sparnuotųjų SCALP, taip pat šimtus bombų, antradienį sakė prezidentas Emmanuelis Macronas. Spaudos konferencijoje jis kalbėjo, kad Europos prioritetas privalo būti „neleisti Rusijai laimėti“, ir paskelbė, kad vasarį vėl apsilankys Ukrainos sostinėje. „Leisti Rusijai laimėti reikštų sutikti, kad tarptautinė teisė nėra gerbiama“, – sakė jis.

Per rusų raketų ataką Charkive sužeista 17 žmonių, dviejų nukentėjusiųjų būklė sunki. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiuo metu dėl Rusijos smūgių Charkivo centrui yra 17 sužeistųjų“, – parašė jis. Pasak pareigūno, dviejų moterų būklė sunki. Anksčiau srities karinės administracijos vadovas pranešė, kad okupantai rusai smogė Charkivui dviem raketomis.

Jei Ukraina nebegaus JAV paramos, jai gresia pralaimėti karą, pareiškė ukrainiečių deputatė Oleksandra Ustinova. Svarbiausi įvykiai: 23:41 | Rusai vėl smogė Charkivo sričiai Rusijos kariai smogė Charkivo srities miestui, žuvo moteris, dar vienas žmogus buvo sužeistas, rašo „Ukrinform“. „Okupantai du kartus smogė Čuhuive. Preliminariai padaryta žala švietimo įstaigai.

Per naktinį Odesos srities puolimą Ukrainos gynėjai sunaikino 11 priešo smogiamųjų dronų. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Naktį priešas atakavo pietinius regionus „Shahed-131/136“ tipo smogiamaisiais dronais. Oro gynybos daliniai dirbo beveik 3 valandas. Po vieną droną sunaikinta Mykolajivo ir Kirovohrado srityse. Pagrindinės priešo pastangos buvo sutelktos Odesos puolimui.

Po susitikimo su Vengrijos kolega Viktoru Orbanu Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad remia Vengrijos kolegos „teisėtą“ kovą prieš Europos Sąjungos biudžeto pakeitimus, kuriais siekiama skirti 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai.

Gruodį vetavęs 50 mlrd. eurų pagalbos Kyjivui paketą, antradienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė norą padėti Ukrainai,  su sąlyga, kad pagalba būtų teikiama ne Europos Sąjungos biudžeto lėšomis. Sustojusias derybas dėl pagalbos paketo Ukrainai ES planuoja pratęsti vasario 1 d. įvyksiančiame neeiliniame viršūnių susitikime.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neva labai greitai išspręstų Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai jis kalbėjo po pirminių respublikonų rinkimų Ajovoje, rašo „Ukrainska Pravda“. Trumpas teigia, kad prie derybų stalo susodintų ir Putiną, ir Zelenskį D. Trumpas tikino, kad jam esą į dialogą pavyktų įtraukti tiek Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tiek Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, kuriuos abu jis teigė „labai gerai pažįstantis“. „Mes su V. Putinu labai ...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį tvirtino, kad beveik dvejus metus trunkančiame kare su Ukraina jo pajėgos turi pranašumą, ir sakė, kad Kyjivas rizikuoja patirti „nepataisomą smūgį“, jei konfliktas tęsis. Daugiau nei metus Ukrainos rytuose ir pietuose fronto linija beveik nepasikeitė, nepaisant įnirtingų kovų.

Saugumas Rytuose labai priklauso nuo to, kaip klostysis situacija Rusijos kare prieš Ukrainą, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo „Ukrinform“. Apie tai jis antradienį kalbėjo Davose. „Transatlantinis regionas susiduria su pasaulinėmis grėsmėmis. Saugumas nebėra regioninis klausimas, jis yra globalus. Taigi tai, kas vyksta Azijoje, svarbu Europai, ir atvirkščiai“, – sako J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikisi, kad Aljanso šalys tęs paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. „Pagalba Ukrainai yra investicija į mūsų pačių saugumą“, – pabrėžė jis antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose. „Turime tiesiog remti Ukrainą – o Rusija kažkada supras, kad moka per didelę kainą ir pritars teisingai taikai“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. NATO valstybės esą turi padaryti viską, ką gali, kad kaina Rusijai didėtų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Davoso forume pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tęstų invaziją į jo šalį net ir tuo atveju, jei mūšiai fronte būtų sustabdyti. Beveik dvejus metus trunkanti Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą sukėlė įnirtingas ir brangiai kainuojančias kovas, tačiau per pastaruosius metus fronto linija iš esmės nepasikeitė. „Po 2014 metų buvo bandymų įšaldyti karą Donbase.

Rusijai nepavyksta pasiekti savo strateginių tikslų Ukrainoje, kuriai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, sunaikinti pusę Rusijos karinio potencialo, susigrąžinti pusę okupuotų teritorijų ir atnaujinti jūrų laivybą grūdams gabenti. Taip antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Rusija prarado maždaug pusę savo karinių pajėgumų. Ukraina išstūmė Rusiją iš pusės jos užgrobtų teritorijų“, – sakė U. von der Leyen.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį susitikęs su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo ilgalaikę amerikiečių paramą Ukrainai, nepaisant ginčo JAV Kongrese dėl naujo finansavimo patvirtinimo. „Esame pasiryžę išlaikyti savo paramą Ukrainai ir labai glaudžiai dirbame su Kongresu, kad [...] tai padarytume. Žinau, kad mūsų kolegos Europoje padarys tą patį“, – sakė A. Blinkenas V. Zelenskiui, jiems susitikus Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos Davoso kurorte.

Ukrainos valdžia paragino daugiau kaip dviejų dešimčių kaimų, esančių netoli fronto linijos šiaurės rytinėje Charkivo srityje, gyventojus evakuotis, Maskvai stiprinant puolimą regione. Netrukus po to, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos pajėgos užėmė dideles Charkivo regiono dalis. Nors ukrainiečiams pavyko atsikovoti dalį gyvenviečių, rusai toliau stengiasi užimti regioną.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkės turi užtikrinti stabilią finansinę paramą Kyjivui, kilus abejonėms dėl naujų Jungtinių Valstijų ir ES pagalbos paketų. „Ukraina gali nugalėti šiame kare. Tačiau mes turime ir toliau stiprinti jų pasipriešinimą“, – Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakė ji. „Ukrainiečiams reikia nuspėjamo finansavimo 2024 metais ir vėliau.

Tikėtina, kad Rusijos pajėgos ir toliau mėgins užimti Avdijivką, bet iki šiol Rusija pasiekė labai nedaug teritorinių laimėjimų ir patyrė didelių technikos ir kareivių nuostolių, sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos socialiniame tinkle X paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos duomenų suvestinėje, pranešė „Ukrinform“. Praėjusią savaitę nei Rusijos, nei Ukrainos kariai reikšmingų laimėjimų nepasiekė.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė akivaizdžiai sumažino savo aktyvumą kairiajame Dnipro krante ir ryžosi tik vienam šturmui. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos Pietų gynybos pajėgomis. Kaip pažymima, Pietų gynybos pajėgų atsakomybės zonoje raketų ir artilerijos daliniai tęsia maksimaliai efektyvią tokiomis oro sąlygomis kontrbaterinę kovą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Davose susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Jis informavo Aljanso vadovą apie masines Rusijos atakas ir pabrėžė, kaip svarbu stiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą. Tai antradienį pranešė Ukrainos prezidento spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad V. Zelenskis padėkojo NATO generaliniam sekretoriui už nuolatinę Aljanso paramą ginantis nuo Rusijos invazijos.

Latvijos Saeimos pirmininkė Daiga Mieriņa atvyko į Ukrainą su vizitu. Tai antradienį feisbuke pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. D. Mieriņą pasitiko ir su pirmuoju oficialiu vizitu į Ukrainą pasveikino Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotoja Olena Kondratiuk. „Šis vizitas dar labiau sustiprins draugišką mūsų šalių ir parlamentų aljansą“, – pareiškė O. Kondratiuk.

Davose vyksiančiame susitikime Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui iš JAV bus pasiųsta žinia, kad metas pereiti prie gynybos, skelbiama žiniasklaidoje. „Bloomberg“ apžvalgininko Andreso Klutho straipsnyje akcentuojama, kad tokia šokiruojanti situacija reiškia Vakarų pagalbos išdavystę.

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 520 vaikų, dar 1 193 buvo sužeisti. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba. „2024 metų sausio 16 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 713 vaikų - 520 žuvo ir daugiau kaip 1 193 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.

Buvusio NATO sausumos pajėgų Europoje vado Beno Hodgeso teigimu, visos kalbos apie taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos yra juokingos, nes Kremlius ir toliau laikosi karinės linijos. Kartu verta nepamiršti, kad Rusijos prezidentas jau nebe jaunas, o tai kelia Maskvai papildomų įtampų. Artėja antrosios visiško karo Ukrainoje metinės, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neketina jo nutraukti.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 110 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų sausio 16 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 372 090 kareivių.

Šveicarija pirmadienį sutiko patenkinti ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą surengti pasaulio lyderių susitikimą dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo nepakviečiant į jį Maskvos. Prieš išvykdamas į Pasaulio ekonomikos forumo susitikimą Davose V. Zelenskis pirmadienį Berne surengė derybas su Šveicarijos prezidente Viola Amherd.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba perspėjo, kad laikas, per kurį JAV Kongresas turėtų susitarti dėl pagalbos Ukrainai finansavimo, jau beveik baigėsi, tačiau pareiškė, kad net ir be Vakarų paramos Ukraina jokiomis aplinkybėmis nepasiduos, praneša UNIAN.

Rusijos kariuomenė antradienio vakarą raketomis vėl smogė Charkivui. Kol kas pranešama, kad sužeista 17 žmonių. Svarbiausi įvykiai: 23:55 | Naujausia informacija apie smūgį Charkivui Rusams raketomis smogus Charkivui, sužeista mažiausiai 17 žmonių, dviejų iš jų būklė sunki, rašo „Ukrinform“. 12 žmonių hospitalizuota. Raketomis Charkivui rusai smogė antradienio vakarą.

Naktį į antradienį Rusijos mieste Voroneže griaudėjo garsūs sprogimai, internete skelbiama daug vaizdo įrašų, kuriuose matyti blyksniai danguje, praneša UNIAN. Gautomis žiniomis, mieste įvesta nepaprastoji padėtis. Apie 1 val. 20 min. vietos laiku „Telegram“ kanalai pranešė, kad Šilovo mikrorajone, miesto centre ir Kominterno rajone girdėti sprogimai. Taip pat buvo rašoma apie sprogimą netoli oro uosto, tačiau vėliau šis įrašas buvo ištrintas. Iš viso mieste nugriaudėjo mažiausiai 15 sprogimų.

Sausio 14 d. vakare Ukrainos kariai virš Azovo jūros sunaikino Rusijos lėktuvą A-50. Anot Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo, šiuo metu Rusijai liko tik aštuoni tokie lėktuvai. „A-50 buvo numuštas ir sprogo. Il-22 buvo smarkiai apgadintas, bet, mūsų apgailestavimui, jis sugebėjo avariniu būdu nusileisti Anapoje“, – „Financial Times“ nurodė K. Budanovas. Straipsnyje pažymima, kad modernūs stebėjimo lėktuvai Rusijai yra labai svarbūs koordinuojant antžemines operacijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paprašė Šveicarijos surengti pasaulio lyderių taikos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Rusijos invazijos nutraukimo – tačiau nekviečiant Maskvos. V. Zelenskis kalbėjosi su Šveicarijos prezidente Viola Amherd, viešėdamas Berne prieš kelionę į Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) kasmetinį susitikimą Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.

Pataikymas į du Rusijos lėktuvus virš Azovo jūros neabejotinai turės pasekmių būsimoms okupantų atakoms, sako Ukrainos Pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN. Anot jos, tai gali atitolinti būsimas rusų atakas. „Mes fiksuojame dviejų vienetų numušimą, tai yra dviejų aviacijos vienetų atėmimas iš priešo. Be to, ne paprastų vienetų, o tų, kuriuose buvo dislokuoti priešo vadavietės.

Tiesioginis NATO konfliktas su Rusija yra gerokai arčiau nei dauguma žmonių mano, perspėjo Oslo universiteto mokslininkas Fabianas Hoffmannas, rašo „Sky news“. „Esame daug arčiau karo su Rusija, nei dauguma žmonių įsivaizduoja“, – sako jis. Mokslininkas: Vakarai turi dvejus–trejus metus Mokslininko įsitikinimu, Vakarai „geriausiu atveju“ turi dvejus–trejus metus atgrasymo priemonėms sukurti.

JAV padės Ukrainos gyvensenos stebėsenos ekspertams dar profesionaliau aptikti savo turtą deklaruoti privalantiems asmenims priklausančius nepagrįstus turtus, įskaitant turtą užsienio šalyse, kalbėdamas su naujienų agentūra „Ukrinform“ sakė Nacionalinės kovos su korupcija agentūros vadovas Oleksandras Novikovas. „Dar viena unikali NKKA naudojama procedūra – valstybės tarnautojų gyvensenos stebėjimas.

Ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) teigia, kad legaliai Estijoje šiuo metu gyvenantys šaukiamojo amžiaus ukrainiečiai vyrai nebus išsiunčiami į Ukrainą mobilizacijai, pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR. Duodama interviu ukrainiečių leidiniui „The Kyiv Indepedent“ K. Kallas pripažino, kad šį klausimą aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu per pastarojo vizitą Taline praėjusią savaitę, tačiau atmetė galimybę išsiųsti Estijoje legaliai gyvenančius ukrainiečius vyrus.