Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko darbo vizito į Šveicariją. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis parašė, kad jo metu susitiks su kitų šalių lyderiais bei dalyvaus Davoso forume. Berne planuojamas V. Zelenskio susitikimas su abiejų Šveicarijos parlamento rūmų vadovais, partijų ir frakcijų lyderiais bei prezidente Viola Amherd. Jis sakė ketinąs šveicarams padėkoti „už principingą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Labai tikėtina, kad 500 tūkst. į Rusijos ginkluotąsias pajėgas 2023 m. pritrauktų žmonių skaičius yra gerokai išpūstas, sakoma socialiniame tinkle X paskelbtoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“. Sausio 11 d. Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad 2023 m. į Ukrainoje kariaujančias Rusijos ginkluotąsias pajėgas įstojo 500 tūkst.

Vakarų šalys turėtų perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms visus ginklus, reikalingus visoms Rusijos okupuotoms teritorijoms išlaisvinti. Pirmiausia Kyjivui reikia parūpinti tolimojo nuotolio raketų. Tokį raginimą Vakarams išsakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sekmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Kyiv Independent“. Jos nuomone, tai vienintelė galimybė duoti atkirtį šaliai agresorei.

Jungtinės Tautos pirmadienį pranešė, kad 2024 metais joms reikės 4,2 mlrd. dolerių (3,84 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainai teikti ir padėti milijonams pabėgėlių, kurie pabėgo iš karo draskomos šalies. „Šimtai tūkstančių vaikų gyvena karo fronto linijose esančiose bendruomenėse, jie yra įbauginti, traumuoti, o jų pagrindiniai poreikiai nepatenkinti“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos vadovo Martino Griffithso pareiškime.

Vokietijos kariuomenė parengė karo su Rusija pratybų scenarijų tuo atveju, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos patirtų pralaimėjimą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis slaptu VFR gynybos ministerijos dokumentu. „Eskalacija tarp NATO ir Rusijos galima jau vasario mėnesį. Tai pratybų scenarijus, kuriame žingsnis po žingsnio, mėnuo po mėnesio aprašoma, kaip veiks Putinas ir kaip NATO ginsis. Pagal Bundesvero scenarijų, eskalacija kils jau po kelių savaičių.

Rusijos Federacijos Krasnodaro krašte tarp Pavlovskajos ir Atamanskajos kaimų sausio 13 dieną buvo rastos tikriausiai rusiškos raketos Ch-101 dalys. Saugumo sumetimais eismas šioje kelio atkarpoje laikinai sustabdytas, agentūrai „RIA Novosti“ pranešė regiono operatyvinis štabas. Kaip vietos gyventojai sakė vietos leidiniui „Ostorožno, novosti“, pats objektas tikriausiai nukrito naktį, o ryte vietos socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas iš įvykio vietos.

Sausio 14 d. vakarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos pataikė į du Rusijos lėktuvus virš Azovo jūros. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto deputatas Jurijus Mysiaginas. „Apie 21.00 val. ukrainiečių daliniai apšaudė du Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgų orlaivius – lėktuvą A-50 DRLO ir bombonešį Il-22, kurie buvo virš Azovo jūros vandenų“, – skelbia J. Mysiaginas.

Sausio 14-osios vakarą danguje virš Azovo jūros Ukrainos kariai numušė Rusijos tolimojo radiolokacinio stebėjimo ir valdymo lėktuvą A-50 ir pamušė bombonešį IL-22M. Tai pranešė leidinys „zn.ua“, remdamasis Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotoju Jurijumi Misiaginu, ir portalas „rbc.

Ukrainos pajėgos šalies rytuose dar gali nustebinti okupantus, nepaisant to, kad daugiausia dėmesio skiria gynybai, pareiškė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Svarbiausi įvykiai: 23:43 | Didžioji Britanija iki šiol apmokė daugiau kaip 60 000 Ukrainos karių Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Didžioji Britanija apmokė daugiau kaip 60 000 ukrainiečių karių. Šį skaičių britų gynybos sekretorius Grantas Shappsas nurodė pirmadienį savo kalboje Londone.

Rusijos pajėgos, tikėtina, toliau eksperimentuoja ir adaptuoja raketų ir dronų smūgių kompleksus prieš Ukrainą, siekdamos prasiskverbti pro Ukrainos oro gynybą.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį turėtų apsilankyti Šveicarijoje, pranešė jo biuras, Ukrainai, artėjant antrosioms karo metinėms, stengiantis užsitikrinti stabilią sąjungininkų paramą. „Prezidentas V. Zelenskis vizitą Šveicarijos Konfederacijoje pradės sausio 15 dieną“, – pranešė prezidentūra V. Zelenskis „susitiks su abiejų parlamento rūmų vadovais, partijų lyderiais ir Šveicarijos prezidentu, dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume“ Davose.

Rusijos oro pajėgos per ataką Rytų Ukrainoje sunaikino grūdų sandėlį, sekmadienį teigiama oficialiuose Ukrainos pranešimuose. Pastatas Vovčanske buvo subombarduotas per antskrydį ir faktiškai sugriautas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė policijos atstovas Serhijus Bolvinovas. Netoli sienos su Rusija esančiame mieste per naktinį išpuolį taip pat buvo sugriautas grūdų perdirbimo pastatas, rašė S. Bolvinovas. „Laimei, aukų nebuvo“, – pridūrė jis.

Mariupolio, kur ukrainiečiai kariai kovojo už savo gimtąjį kraštą, apgulties metu buvo visiškai sunaikinta infrastruktūra. Dėl nesiliaujančios artilerijos, tankų ugnies ir oro atakų žuvo civiliai gyventojai, nes rusai šaudė be atrankos, neskirdami karinių ir civilių teritorijų. Įsakymas pasiduoti reiškė Mariupolio gynybos nutraukimą ir nuginklavimą, kurį ir įvykdė ukrainiečiai kariai.

Naujasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras ir jo kolegė iš Vokietijos sekmadienį pareiškė, kad, praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, jie ir toliau rems Ukrainą tiek, kiek reikės. „Mes visiškai sutariame... kad turime remti ukrainiečius tiek, kiek reikės“, – bendroje su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock spaudos konferencijoje sakė Prancūzijos ministras Stephane‘as Sejourne‘as.

Aukščiausio lygio patarėjai užsienio reikalų klausimais iš daugiau nei 80 Vakarų šalių ir Ukrainos sekmadienį susitiko tartis kaip į priekį pajudinti Volodymyro Zelenskio taikos formulę, turinčią baigti Rusijos karą prieš Ukrainą, nors Šveicarija pripažino, kad iki pasirengimo įtraukti į taikos derybas Rusiją dar toli.

Rusijos karas Ukrainoje, pasak britų žvalgybos, atsiliepia ir Rusijos sveikatos sistemai. Labai tikėtina, kad rusų civiliai gyventojai jaučia karo padarinius sveikatos sistemai jų šalyje, sakoma sekmadienį Gynybos ministerijos Londone paskelbtoje reguliarioje žvalgybos ataskaitoje. Rusų žiniasklaida praneša, kad gyventojai visoje šalyje susiduria su sunkumais gauti medicinines paslaugas ligoninėse, rašo ministerija. Taip pat trūksta medikamentų, pavyzdžiui, antibiotikų.

Oleksandras Ivancovas yra vienas iš dviejų „Azovstal“ gynėjų, kuriems pavyko išvengti Rusijos kalinimo baisumų, apie tai jis parašė knygą. Nelaisvėje vis dar laikoma apie 2 000 ukrainiečių. Praėjusiais metais per sprogimą Olenivkos belaisvių stovykloje netoli okupuoto Donecko buvo susprogdinta ir nužudyta 50 žmonių, tarp jų ir vienas O. Ivancovo draugas. Tie, kurie buvo paleisti per apsikeitimą belaisviais, pasakoja apie rusų sargybinių kankinimus, badą ir prievartą.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 840 okupantų rusų. Iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų sausio 14 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko apie 370 000 kareivių. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Po beveik dvejus metus trukusio intensyvaus konflikto tiek Rusijai, tiek Ukrainai baigiasi karinė amunicija. Be didelės ir ilgalaikės Vakarų karinės paramos Ukrainą galiausiai gali užklupti gerokai stipresnė Rusijos ginkluotė, aiškina karo analitikas Seanas Bellas.

Švedija ir Suomija praėjusiais metais pateikė paraiškas įstoti į NATO, reaguodamos į Rusijos karą prieš Ukrainą. Suomija jau tapo Vakarų gynybos Aljanso nare. Tačiau Turkija kartu su Vengrija pasinaudojo savo veto teise ir atmetė Švedijos paraišką, taip užkirsdama kelią Skandinavijos šaliai prisijungti. Šios savaitės pradžioje, po kelis mėnesius trukusio pasipriešinimo, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsisakė prieštaravimo.

Naują kontrpuolimą Ukraina pradės tik tuomet, kai galės įveikti Rusijos pranašumą padangėje ir turės pakankamai tam reikalingos ginkluotės. Iki tol turėtų vykti tik toks pat taktinis pozicinis karas, koks ir dabar, Rusijai žūtbūt stengiantis pralaužti Ukrainos frontą. Tai Rygoje surengtoje specialioje spaudos konferencijoje sakė vizitą šią savaitę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje surengęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Bendra Danijos Ukrainai suteiktos karinės pagalbos suma nuo karo pradžios yra apie 3 mlrd. dolerių, praneša Ukrainos ūkio ministerija. Taip teigė ūkio viceministrė Nadiia Bihun per susitikimą su Danijos delegacija, vadovaujama vystomojo bendradarbiavimo ministro ir pasaulinės klimato politikos ministro Dano Jorgenseno, praneša „Ukrinform“. „Vertiname Danijos pastangas remti mūsų šalį priešinantis visapusei Rusijos invazijai.

Ukraina skuba plėsti karinį bendradarbiavimą su didžiausiais Europos partneriais. Šiandien Kyjive viešintis naujasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras žada Ukrainoje statyti karinės įrangos gamyklas. O vakar pas Zelenskį atvykęs britų premjeras pasirašė istorinį įsipareigojimą ateinantį dešimtmetį remti Ukrainą ginklais ir pinigais kovoje prieš Rusiją. Tuo metu Maskva naktį paleido į Ukrainą beveik keturiasdešimt raketų. Ukrainiečiams jų pavyksta numušti vis mažiau.

Nuo didelio masto karo pradžios Rusija Ukrainoje įvykdė 626 chemines atakas. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paramos pajėgų vadovybė socialiniame tinkle „Facebook“, skelbia „Ukrinform“. „Gynybos pajėgos užfiksavo 626 atvejus, kai Rusijos Federacija panaudojo šaudmenis, aprūpintus nuodingomis cheminėmis medžiagomis. Iš jų 51 atvejis užfiksuotas vien šį sausį", – rašoma pranešime. Įvardijo, ką priešas naudoja dažniausiai Dažniausiai priešas naudoja granatas, tokias kaip K-51 ir RGR.

Ukrainos partizanai fiksuoja Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų judėjimą laikinai okupuoto Sevastopolio įlankose ir pakrantės akvatorijoje. Tai rodo, kad okupantai sunerimę dėl galimų raketų smūgių. Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mūsų agentai nuolat stebi Rusijos karinių jūrų pajėgų Juodosios jūros laivyną, registruodami jo laivų judėjimą pakrantės rajonuose ir įvairiose Sevastopolio įlankose.

Kremlius ketina laikinai okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose įrengti sąvartynus, kurie aptarnaus Rusijos regionus, praneša UNIAN. Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, priešas planuoja įrengti šešis tokius sąvartynus Luhansko srityje, o dar tris – Donecko srityje. Į juos ketinama vežti šiukšles ne tik iš laikinai okupuotų teritorijų, bet ir iš Rostovo, Belgorodo ir Voronežo sričių.

Laikinai okupuotame Mariupolyje šeštadienį griaudėjo sprogimai, buvo smogta rusų kareivinėms. Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Linksmybių padariniai Mariupolyje. Preliminariais duomenimis, smogta okupantų kareivinėms Kalmiuso rajone. Visai gali būti, kad į jas pataikė pačių rusų oro gynybos priemonių nuolaužos“, – parašė P. Andriuščenka.

Sausio 13-ąją rusai smogė Ukrainai, naudodami sparnuotąsias, aerobalistines, balistines, aviacines, zenitines valdomąsias raketas ir smogiamuosius dronus. Sunaikintos aštuonios sparnuotosios raketos. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Ukrainos oro pajėgos, bendradarbiaudamos su Gynybos pajėgų oro gynyba, sunaikino septynias sparnuotąsias raketas Ch-101/Ch-555/Ch-55 ir vieną valdomąją aviacinę raketą Ch-59“, – sakoma pranešime.

Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 40 raketų ir dronų, šeštadienį paskelbė ukrainiečių oro pajėgos, nurodydamos, kad sunaikino aštuonias rusų raketas. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakoms prieš Ukrainą panaudojo iš viso 40 priemonių, įskaitant įvairias raketas ir tris dronus. Atakoms panaudota sparnuotųjų, balistinių, priešlėktuvinių, hipergarsinių raketų.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje gali tęstis dar ilgai ir, tikriausiai, nesibaigs net 2025 metais.  Apie tai Rumunijos televizijai „Digi24“ kalbėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana.    Pervertino Ukrainos kontrpuolimą Duodamas interviu jis pažymėjo, kad „galbūt buvome pernelyg kupini entuziazmo ir optimizmo Ukrainos kontrpuolimo pradžioje praėjusį pavasarį“. Tuo pačiu M. Geoana paragino ruoštis užsitęsusiam karui.

Ukrainos žvalgyba teigia, kad Rusijos pajėgos susiduria su problemomis dėl raketų. Apie tai kalba Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, skelbia UNIAN.   Apie tai jis kalbėjo komentuodamas Vokietijos televizijos kanalo „Welt“ informaciją, kad Rusija 2024 metais tariamai gali pasiekti 200 raketų per mėnesį gamybos tempą.

Ukrainoje per savaitę dėl rusų veiksmų nukentėjo 14 vaikų, iš jų penki žuvo. Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „2024 metų sausio 5-12 d. d., nusikaltimai vaikams: žuvo – 520 (+5 per savaitę), sužeistas 1191 (+9 per savaitę)“, – sakoma pranešime.

Rusijai dėl senstančios visuomenės ir karo Ukrainoje trūksta darbuotojų, todėl į Rusiją iš Kenijos persikels dirbti 10 tūkst. Žmonių, skelbia „The Moscow Times“.  Apie tai socialiniamed tinkle „X“ paskelbė Kenijos Valstybės rūmų atstovas Husseinas Mohamedas.  Jis nepatikslino, kokiose srityse Rusijoje dirbs kenijiečiai. H. Mohamedas taip pat skelbė, kad be Rusijos Kenija savo piliečius siųs dirbti į Vokietiją, Izraelį, Serbiją, Saudo Arabiją.

Čekijos moksleivis vyko į Ukrainą kariauti su agresoriais, tačiau nepasiekė kelionės tikslo, kadangi buvo sulaikytas Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. Tai pranešė leidinys „Novinky“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Sulaikė pasienyje Ketvirtadienį Lenkijos pasieniečiai sulaikė 15-metį vaikiną iš Ostravos, vykusį kariauti į Ukrainą, ir tai įvyko, kai moksleivis jau buvo kirtęs Lenkijos ir Ukrainos sieną. Apie incidentą informavo Lenkijos pareigūnai.

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas sako, kad Rusijai nepakanka pajėgų, kad galėtų efektyviai šturmuoti Charkivo sritį iš Belgorodo, praneša UNIAN.   Pasak jo, Kupjansko kryptimi fiksuojamas Rusijos puolimų mažėjimas, tačiau okupantai šia kryptimi toliau kaupia pajėgas.   Kaip teigia O. Sinehubovas, grėsmė iš Belgorodo srities yra minimali, o okupantai tik imituoja veiklą, bandydami nukreipti Ukrainos pajėgų dėmesį.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas penktadienį paskelbtame interviu sakė, kad Kyjivo atakos Rusijos aneksuotame Kryme sustiprės, ir pridūrė, jog Maskvos ekonomika, nepaisant sankcijų, pasirodė stebėtinai atspari. „2023 m. įvyko pirmieji ukrainiečių įsiveržimai į laikinai okupuotą Krymą, – prancūzų dienraščiui „Le Monde“ sakė 38 metų K. Budanovas. – Ir tai tik pradžia“. Ukraina taip pat ne kartą puolė Rusijos Juodosios jūros laivyną Sevastopolyje Krymo pusiasalyje.

Vilniuje viešinti Europos Parlamento (EP) vadovė Roberta Metsola sako, kad Europos Sąjungai sutarti dėl tolesnės paramos Ukrainai nebus lengva, tačiau tą padaryti būtina. Gruodį Europos lyderiams nepavyko patvirtinti 50 mlrd. eurų vertės ketverių metų paramos paketo Ukrainai. Kyjivui šių pinigų reikia, kad palaikytų savo karo draskomą ekonomiką. Sprendimą blokavo Vengrija, vis tik Bendrijos lyderiai viliasi, kad sutarti pavyks per vasarį vyksiančią neeilinę Europos Vadovų Tarybą.

Rusijos okupacinės kariuomenės vadovybė nepasiekė tikslų, kuriuos ji buvo užsibrėžusi pastaraisiais mėnesiais. Rusijos kariuomenės puolimas nesėkmingas. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos kariuomenės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, praneša „Ukrinform“, remdamasi „ArmijaInform“. „Sakyčiau, kad Rusijos kariuomenės puolimas patiria nesėkmių.

Praėjusią parą kairiajame Dnipro krante Chersono srityje užfiksuotos trys priešo atakos – keturis kartus mažiau nei ankstesnėmis dienomis, kai priešas bandydavo pulti po 10–12 kartų per dieną. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos pietų gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro viršininkė pulkininkė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“, remdamasi „ArmijaInform“. Pareigūnė pažymėjo, kad kairiajame Dnipro krante vykstanti kontrbaterinė kova yra gana efektyvi.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (VŽV)  pranešimus, kad esą Rusija gali pulti Charkivą, laiko priešo informacine-psichologine operacija.

Nepaisant to, kad Rusijoje trūksta alternatyvios informacijos, vis tiek prarandamas tikėjimas vieninteliu ir tvirtu lyderiu, tikina Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Michaila Podoliakas. Interviu Ukrainos televizijai „24 Kanal“ jis atkreipė dėmesį į tai, kad tarp rusų vis mažiau vienybės ir lojalumo. Problemos dėl šildymo miestuose, pačių rusų apšaudytas Voronežas, sprogimai Kalugoje, Belgorode ir kituose regionuose prisideda prie pasitikėjimo Rusijos valdžia mažėjimo.

Žurnalistai iššifravo Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio naujo megztinio paslaptį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vizito Estijoje metu, nusiuntė slaptą žinutę Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, skelbia ukrainiečių portalas „Unian“. Kaip teigiama vokiškame laikraštyje BILD, V. Zelenskis į susitikimą su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas atvyko vilkėdamas megztinį su koordinatėmis 48.3794° ir 31.1656°. Subtili žinutė Putinui Tai Ukrainos Kirovohrado sritie...

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas penktadienį lankosi Kyjive. Socialiniame tinkle „X“ R. Sunakas parašė: „Esu Ukrainoje, kad perduočiau paprastą žinutę. Mūsų parama negali susvyruoti ir nesusvyruos. Ukrainiečiai, Britanija su jumis – tiek ilgai, kiek reikės.“ Jis pasidalijo savo nuotrauka iš Ukrainos sostinės, o ukrainiečių žiniasklaida dalijasi vaizdais, kuriuose jis matomas belipantis iš traukinio.

Izraelis penktadienį Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) pareiškė, kad kariaudamas Gazos Ruože nesiekia sunaikinti palestiniečių tautos. „Veikdamas Gazoje Izraelis siekia ne sunaikinti tautą, o apsaugoti tautą, savo tautą, kuri yra puolama įvairiais frontais“, – TTT sakė vyriausiasis teisininkas Talis Beckeris.

Europos Sąjunga turėtų priimti bendrą sprendimą dėl įšaldyto Rusijos turto konfiskavimo Ukrainai atstatyti, kadangi kiekviena šalis įžvelgia daugybę šio klausimo niuansų, kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Rygoje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje pasakė Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs. JAV Rusijos turto, kuriam taikomos sankcijos, konfiskavimo klausimas intensyviai sprendžiamas jau kurį laiką. Tačiau Europos Sąjungoje tokios geros pažangos nepasiekta.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas penktadienį lankysis Kyjive, pranešė jo biuras.  Skelbiama, kad vizito metu premjeras ketina pristatyti naują paramos Ukrainai paketą ir padidinti karinį finansavimą iki 2,5 mlrd. svarų sterlingų (2,91 mlrd. eurų) šiems finansiniams metams. Išplatintame pranešime teigiama, kad per pastaruosius dvejus metus ši suma padidėjo 200 mln. svarų sterlingų ir turėtų užtikrinti didžiausią kada nors prisiimtą įsipareigojimą tiekti dronus.

 Latvijos sostinėje ketvirtadienį apsilankęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ten, kur yra Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, nėra ekonomikos augimo, prarandama nacionalinė tapatybė ir žūsta tūkstančiai žmonių. Spaudos konferencijoje paklaustas, kas bus, jei „ateis rusai“, V. Zelenskis pareiškė, kad atsakant į šį klausimą yra tik vienas pavyzdys – Ukraina. „Rusija „atėjo“ į Krymą ir jį aneksavo.

Vakarų partneriai perdavė Ukrainos gynybos pajėgoms tolimojo nuotolio ginklų, apie kuriuos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis negali kalbėti atvirai. Tačiau, pasitelkdama šiuos ginklus, Ukraina pajėgė sunaikinti daug Rusijos Federacijos orlaivių.  Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė sausio 11 d. per susitikimą su Baltijos šalių žiniasklaidos atstovais. „Partneriai perdavė mums keletą tolimojo nuotolio ginklų. Nesakysiu, kokius, bet partneriai supras.

Anot tremtyje veikiančios Mariupolio miesto tarybos, rusų okupantai mėgina užsitikrinti laikinai okupuotų teritorijų gyventojų paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kovą įvyksiančiuose rinkimuose, siuntinėdami jiems trumpąsias žinutes, kuriose už V. Putiną balsuosiantiems žadami maisto paketai.