Svarbiausi įvykiai:
23:33 | Rusijoje plevėsuoja Ukrainos vėliavos: tai – aiški žinutė Putinui
Visuose Kursko srities kaimuose Ukrainos kariai nuėmė Rusijos vėliavas.
Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai, kai vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis nurodė, kad Kyjivas kontroliuoja maždaug 1000 kvadratinių kilometrų Kursko srities teritoriją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad aukščiausio lygio pareigūnų susitikime buvo nurodyta parengti „humanitarinį planą“ šiai sričiai.
22:15 | Britų gynybos ministerija: invazija Rusijai jau kainavo iki 211 mlrd. JAV dolerių
Rusija greičiausiai jau yra išleidusi iki 211 mlrd. JAV dolerių tiesiogiai finansuoti savo neteisėtą invaziją Ukrainoje, pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
„Rusija planavo per tris dienas apsupti Kyjivą, nuversti vyriausybę ir per mažiau nei mėnesį užkariauti didžiąją Ukrainos dalį. Iš tiesų šių tikslų nepavyko pasiekti ir per 900 dienų“, – nurodė ministerija.
Pranešime pastebima, kad nuo šių metų gegužės kiekvieną dieną žūva arba iš rikiuotės išvedama vidutiniškai po daugiau nei 1 000 rusų karių.
„Gali būti, kad visai be reikalo buvo sužeista ir žuvo daugiau nei pusę milijono Rusijos piliečių“, – pridūrė ministerija.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusija greičiausiai jau išleido iki 211 mlrd. JAV dolerių tiesiogiai finansuoti savo neteisėtą invaziją į Ukrainą.
„Neteisėta Rusijos invazija Ukrainoje kainavo gerokai daugiau, o jos metu buvo pasiekta kur kas mažiau nei V. Putinas planavo“, – akcentavo britų gynybos ministerija.
Pranešama, kad Rusijos nuostoliai nuo plataus masto invazijos pradžios jau siekia beveik 592 000 karių, iš jų 1 080 žuvo arba buvo sužeista vien per pastarąją parą.
21:40 | Zelenskis: „Rusija atnešė karą kitiems, o dabar jis grįžta namo“
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko regione pirmiausia skirta apsaugoti Ukrainos sieną, kuri buvo sistemingai apšaudoma iš Rusijos teritorijos. Tai savo vakaro kreipimesi į tautą nurodė Volodymyras Zelenskis.
„Šiai dienai ir nuo birželio 1 d. Sumų srities teritorijoje įvykdyta beveik 2100 išpuolių. Todėl mūsų operacijos yra išskirtinai Ukrainos saugumo klausimas, sienos išlaisvinimas nuo Rusijos kariuomenės“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis taip pat neatsispyrė istorinei paralelei tarp Rusijos povandeninio laivo „Kursk“ nuskandinimo pirmaisiais Vladimiro Putino valdymo metais ir šių dienų įvykių.
„Kursko“ katastrofa buvo simbolinė jo valdymo pradžia; dabar aišku, kad tai jo valdymo pabaiga. Kurske bus tas pats. Jo karo katastrofa.
Ji visada nutinka tiems, kurie niekina žmones ir bet kokias taisykles. Rusija atnešė karą kitiems, o dabar jis grįžta namo. Ukraina visada norėjo tik taikos, ir mes tikrai užtikrinsime taiką“, – kalbėjo V. Zelenskis.
21:00 | JAV įspėja apie griežtą atsaką, jei Iranas ginkluos Rusiją
Jungtinės Valstijos pirmadienį perspėjo Iraną nesiųsti balistinių raketų į Rusiją, sakydamos, kad tai sukeltų griežtą JAV atsaką ir užkirstų kelią Teherano pastangoms gerinti santykius.
Jungtinės Valstijos susisiekė su Europos sąjungininkais dėl pranešimų, kad Iranas planuoja pristatyti šimtus balistinių raketų Rusijai, žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
„Esame pasirengę greitai ir griežtai reaguoti, jei Iranas imtųsi veiksmų dėl balistinių raketų perdavimo, kas, mūsų nuomone, reikštų dramatišką Irano paramos Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą eskalavimą“, – teigė jis.
Rusija atsigręžė į šalis, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, įskaitant Šiaurės Korėją, dėl karinės įrangos savo operacijoms Ukrainoje paremti.
Jungtinės Valstijos anksčiau yra įvedusios sankcijas iranietiškų dronų tiekėjams Rusijai.
„Irano pareigūnai taip pat ir toliau neigia tiekę Rusijai bepiločius orlaivius, nors pasaulis aiškiai mato, kad Rusija naudoja šiuos bepiločius orlaivius nesiliaujančioms atakoms prieš civilius gyventojus Ukrainoje, civilinę infrastruktūrą“, – sakė V. Patelis.
20:06 | Kaip Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį paveiks karo eigą?
Netikėtas ukrainiečių karių įsiveržimas į Rusijos Kursko regioną, didžiausias Kyjivo pajėgų puolimas Rusijoje per beveik pustrečių metų trunkantį karą, atskleidė Rusijos pažeidžiamumą ir sudavė skaudų smūgį Kremliui.
Iš regiono, turinčio 245 km ilgio sieną su Ukraina, dėl netikėto ukrainiečių antpuolio pabėgo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, o Rusijos kariuomenei sunkiai sekasi atremti ataką.
Ukrainai tai pakėlė dvasią – to šaliai labai reikia, kai karių ir ginklų stokojančioms ukrainiečių pajėgoms tenka atlaikyti nepaliaujamas Rusijos atakas palei daugiau kaip 1 tūkst. km fronto liniją.
Naujienų agentūra AP pateikia Ukrainos puolimo ir jo galimų pasekmių apžvalgą.
Kaip plėtojosi antpuolis?
Praėjusią savaitę, anksti antradienį, Kyjivo pajėgos į Kursko sritį plūstelėjo keliomis kryptimis ir greitai kirto kelis patikros postus bei lauko įtvirtinimus, kuriuose budėjo lengvai apginkluoti pasieniečiai ir pėstininkų daliniai.
Skirtingai nuo ankstesnių įsiveržimų, kuriuos vykdė nedidelės rusų savanorių grupės, kovojančios kartu su Ukrainos pajėgomis, įsiveržime į Kursko sritį, kaip pranešama, dalyvavo kelių mūšiuose užgrūdintų Ukrainos kariuomenės brigadų daliniai.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai pranešė, kad ukrainiečių mobilios kelių šarvuočių grupės greitai įvažiavo į Rusijos teritoriją dešimtis kilometrų, aplenkdamos rusų įtvirtinimus ir sukeldamos paniką visame regione.
Vašingtone įsikūręs nepriklausomas Karo studijų institutas (ISW) teigė, kad Ukrainos pajėgoms pavyko prasiveržti iki 35 km į Kursko sritį. „Atrodo, kad Ukrainos pajėgos gali naudoti šias mažas šarvuotąsias grupes puolimams vykdyti už mūšio linijos – dėl mažo Rusijos karių tankumo pasienio teritorijose“, – sakoma puolimo analizėje.
Ukrainos pajėgos plačiai naudoja dronus prieš Rusijos karines transporto priemones ir dislokuoja elektronines karo priemones Maskvos dronams slopinti bei rusų kariškių ryšiams trikdyti.
Nors nedidelės ukrainiečių mobilios grupės važinėjo po regioną nesistengdamos įtvirtinti kontrolės, kiti kariai, kaip pranešama, stengėsi įsitvirtinti vakarinėje Sudžos miesto dalyje ir kai kuriose kitose vietovėse.
Sudža yra už maždaug už 10 km nuo Ukrainos sienos.
Kaip sureagavo Rusijos kariuomenė?
Užklupti netikėtai, Rusijos kariai nesugebėjo greitai sureaguoti į įsiveržimą. Didžiajai kariuomenės daliai dalyvaujant puolime Ukrainos rytiniame Donecko regione, Kurskui apsaugoti liko nedaug karių. Pasienyje esančius Rusijos dalinius daugiausia sudarė prastai apmokyti šauktiniai, kuriuos lengvai įveikė patyrę ukrainiečių daliniai. Kai kurie šauktiniai pateko į nelaisvę.
Dėl karių trūkumo Rusijos karinė vadovybė, bandydama sustabdyti Ukrainos puolimą, iš pradžių rėmėsi naikintuvais ir kovos sraigtasparniais. Pasak Rusijos karinių tinklaraščių autorių, ukrainiečiai bent vieną rusų sraigtasparnį numušė, o dar vieną apgadino.
Vėliau į Kursko sritį pradėjo vykti rusų pastiprinimas, įskaitant elitinius specialiųjų pajėgų dalinius ir samdomų kovotojų grupuotės „Wagner“ veteranus, tačiau jiems kol kas nepavyko išstumti ukrainiečių iš Sudžos ir kitų netoli sienos esančių vietovių.
Kai kuriems atvykusiems kariams trūko kovinių įgūdžių, todėl būta nuostolių. Pavyzdžiui, vienu atveju karinių sunkvežimių kolona sustojo pakelėje netoli mūšio zonos ir buvo apšaudyta ukrainiečių.
Rusijos gynybos ministerija penktadienį paskelbė, kad per keturias kovų dienas Ukraina neteko 945 karių. Šio teiginio negalima nepriklausomai patikrinti. Ministerija nepateikė jokių duomenų apie Rusijos nuostolius.
Ką apie įsiveržimą sakė Ukrainos valdžios institucijos?
Kyjivo pareigūnai susilaikė nuo komentarų apie pasienio išpuolį, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino ginkluotąsias pajėgas už jų „veiksmus išstumiant karą į agresoriaus teritoriją“.
„Ukraina įrodo, kad ji tikrai gali užtikrinti teisingumą ir garantuoti būtent tokį spaudimą, kokio reikia – spaudimą agresoriui“, – sakė jis vakariniame vaizdo kreipimesi.
V. Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas ketvirtadienį sakė, jog dėl pasienio išpuolių Rusija „pradės suvokti, kad karas pamažu skverbiasi į Rusijos teritoriją“. Jis taip pat teigė, kad tokia operacija gali pagerinti Kyjivo pozicijas bet kokiose būsimose derybose su Maskva.
„Kada bus galima vykdyti derybų procesą taip, kad galėtume juos paspausti ar ką nors iš jų gauti? Tik tada, kai karas vyks ne pagal jų scenarijus“, – sakė M. Podoliakas.
Ką sako Kremlius?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį įsiveržimą pavadino plataus masto provokacija, kurios metu buvo „beatodairiškai apšaudomi civiliniai pastatai, gyvenamieji namai ir greitosios pagalbos automobiliai“.
Per ukrainiečių pajėgų įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį žuvo 12 civilių, o dar 121 buvo sužeistas, pirmadienį paskelbė šios srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas.
Jo teigimu, iš kovų apimtų teritorijų buvo evakuoti ar patys pasitraukė 121 tūkst. žmonių, o dar 59 tūkst. gyventojų reikia išvykti.
Dmitrijus Medvedevas, V. Putino vadovaujamos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas, teigė Ukrainos puolimą parodžius, jog Maskva turi išplėsti savo karo tikslus ir užimti daugiau Ukrainos teritorijos, įskaitant sostinę Kyjivą, Juodosios jūros uostą Odesą ir kitus didžiuosius miestus.
Rusija paskelbė federalinę nepaprastąją padėtį Kursko srityje ir kovos su terorizmu operaciją joje bei kaimyninėse Belgorodo ir Briansko srityse, suteikdama vietos valdžios institucijoms daugiau įgaliojimų greitai koordinuoti atsaką ir stiprinti saugumą.
Rusijos valstybinė propaganda daugiausia dėmesio skyrė Kremliaus pastangoms suteikti pagalbą perkeltiems gyventojams ir menkino tai, kad kariuomenė nebuvo pasirengusi ukrainiečių antpuoliui.
Ko siekia Ukraina ir kaip toliau gali klostytis situacija?
Įsiveržimu Kyjivas gali siekti priversti Kremlių nukreipti išteklius iš Donecko regiono, kur Rusijos pajėgos atkakliai tęsia puolimą keliuose sektoriuose ir lėtai, bet užtikrintai žengia į priekį remdamosi savo kovinės galios pranašumu.
Šis greitas išpuolis, surengtas tuo metu, kai Kyjivo pajėgoms sunkiai sekasi stabdyti Rusijos puolimą rytuose, rodo Ukrainos gebėjimą perimti iniciatyvą. Jis taip pat sudavė smūgį Kremliui, pabrėždamas jo nesugebėjimą apsaugoti šalies teritorijos ir sugriaudamas V. Putino naratyvą, kad karo veiksmai Rusijos iš esmės neveikia.
Tačiau, nepaisant pradinių laimėjimų, įsiveržimas į Rusijos teritoriją gali praretinti kai kurių pajėgiausių Ukrainos dalinių gretas, o ukrainiečių kariai Donecke gali likti be gyvybiškai svarbaus pastiprinimo.
Mėginimas įsitvirtinti Kursko regione gali būti iššūkis Ukrainos pajėgoms, kurių tiekimo linijos nebūtų gerai apsaugotos nuo Rusijos ugnies.
Kariniai analitikai teigia, kad vis dar neaišku, kokie yra Ukrainos operatyviniai tikslai ir kiek karių ji įtraukė į puolimą Kursko srityje.
JAV karo analitikas Michaelas Kofmanas socialiniame tinkle „X“ parašė, jog „nemažai dalykų priklauso nuo to, ką Ukraina turi rezerve ir galėtų mesti šiai operacijai, taip pat nuo to, kaip greitai Rusija (...) organizuos atsakomuosius veiksmus“.
19:01 | Ukrainos kariuomenės vadas: kontroliuojame 1 tūkst. kv. km Rusijos teritorijos
Ukrainos kariai šiuo metu kontroliuoja apie 1 tūkst. kv. km Rusijos teritorijos ir tęsia puolamąsias operacijas, pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše pranešė Ukrainos kariuomenės vadas.
„Mes toliau vykdome puolamąsias operacijas Kursko srityje. Šiuo metu kontroliuojame apie 1 tūkst. kvadratinių kilometrų Rusijos Federacijos teritorijos“, – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbtame vaizdo įraše sakė Oleksandras Syrskis.
18:40 | Lenkija pasirašė susitarimą dėl 48 oro gynybos sistemų „Patriot“ leidimo įrenginių
Lenkija pirmadienį pasirašė kontraktą dėl 48 leidimo įrenginių amerikietiškoms oro ir raketinės gynybos sistemoms „Patriot“ gamybos.
Taip siekiama padidinti Lenkijos karinius pajėgumus, šaliai spartinant savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą.
Pagal pirmadienį pasirašytą kontraktą leidimo įrenginiai M903 bus gaminami Staliova Volios plieno liejykloje Pietryčių Lenkijoje, o lenkų kariuomenė juos turėtų gauti 2027–2029 metais.
„Šiuo kontraktu stiprinamas Lenkijos saugumas“, – pasirašęs susitarimą reporteriams sakė lenkų gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Penktadienį Lenkija pasirašė susitarimą su JAV dėl šimtų „oras–oras“ raketų AIM-120C AMRAAM įsigijimo.
17:50 | Rusai masiškai bėga iš armijos: tūkstančiai spjauna į Putino užmojus
Per septynis šių metų mėnesius Rusijos karo teismai išnagrinėjo per 5 tūkst. bylų dėl neteisėto tarnybos vietos palikimo. Tai daugiau nei per visus 2023 m., rašo „Mediazona“.
Šis rodiklis auga rekordiniais tempais ir rodo dešimteriopą augimą nuo 2022 m., kai per tą patį laikotarpį Rusijos teismai priėmė apie 500 bylų tokių bylų. Lyginant su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 2 396 iki 5 204.
Vidutiniškai nuo gegužės mėn. teismai per mėnesį gavo apie 950 bylų dėl neteisėto tarnybos vietos palikimo arba daugiau nei 30 bylų per dieną.
Iš viso nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios tokiose baudžiamosiose bylose dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. rusų, apskaičiavo leidinys. Į šią statistiką įtraukti ne tik tie, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir kariškiai, kaltinami įsakymų nevykdymu.
16:59 | Gynybos ministerija: Ukraina gali naudoti Vokietijos suteiktą ginkluotę savo nuožiūra
Ginkluotė, kurią Vokietija suteikia Ukrainai, nuo jos perdavimo momento tampa Ukrainos nuosavybe ir Kyjivas ją gali naudoti kaip tinkamas, kalbėdamas per spaudos konferenciją pirmadienį pasakė Vokietijos gynybos ministerijos atstovas Arne Collatzas.
Vokietijos gynybos ministerijai jokių klausimų dėl veiksmų Kursko regione teisėtumo nekyla – tarptautinėje teisėje yra numatyta galimybė šalies agresorės teritorijoje vykdyti karines operacijas, siekiant apsaugoti savo pačių valstybę, paaiškino A. Collatzas. Todėl, jo žodžiais tariant, nėra nustatyta jokių ypatingų sąlygų, kaip turėtų būti naudojama Bundesvero suteikta ginkluotė.
„Po to, kai ginkluotė iš Vokietijos perduodama Ukrainai, ji jau priklauso Ukrainai, tai – ukrainiečių ginkluotė... Jokių kliūčių nėra, todėl Ukraina pati gali rinktis, kaip ją naudoti“, – pareiškė oficialusis asmuo, pridurdamas, kad Ukraina visgi privalo laikytis tarptautinės teisės.
A. Collatzas paaiškino, kad tolimojo nuotolio ginkluotės naudojimas yra kitas, politinis klausimas.
15:37 | Putinas pripažino nebekontroliuojantis dalies Kursko srities, laukiama naujo puolimo Belgorodo srityje
V. Putinas, prieš pradėdamas susitikimą su gynybos struktūrų atstovais bei regionų vadovais, viešai aptarė situaciją Kursko srityje, kur įsitvirtina Ukrainos pajėgos.
Rusijos vadovas pripažino, kad šalis nebekontroliuoja 28 gyvenviečių, mažiausiai 2 tūkst. žmonių liko „Ukrainos okupuotose“ žemėse, jų likimas nėra aiškus.
V. Putino teigimu, Ukraina kontroliuoja 12 kilometrų gylio ir 40 kilometrų pločio Rusijos teritoriją.
Kremliaus vadas aiškino apie „Kyjivo vadovybę, kuri ne tik daro nusikaltimus prieš rusų tautą, bet iš esmės stojo į pačių ukrainiečių naikinimo kelią“. Pacitavęs oficialius Rusijos gynybos ministerijos skaičius apie „dramatiškai kylančius karo Ukrainoje nuostolius“ pripažino, kad Rusijai reikia ruoštis ir galimoms naujoms Ukrainos puolimo kryptims, įskaitant Belgorodo sritį.
V. Putinas pareiškė, kad atsisako derybų su Ukraina idėjos, nes „apie ką galima su jais išvis derėtis“. Anksčiau V. Putinas siūlė Ukrainai kapituliuoti, atiduodant rytines savo teritorijas Rusijai ir priimant kitus Kremliaus reikalavimus.
14:50 | Žlunga rusų pastangos atremti Kursko šturmą – nepadėjo net pastiprinimas
Praėjo jau savaitė, kaip Ukrainos pajėgos netikėtai įsiveržė į Rusijos Federacijos Kursko sritį. Kalbėdamiesi su „Financial Times“ žurnalistais netoli sienos su Rusijos Federacija, Ukrainos kariai pareiškė, kad jie tebėra Rusijos teritorijoje.
„Einame gilyn“, – leidiniui sakė ukrainiečių karys Denisas. Jis pridūrė, kad Kyjivo pajėgos vis dar turi persvarą, nepaisant to, kad Rusija atsiuntė pastiprinimą.
Jo dalinys, kurio leidinys neįvardija Deniso ir jo vyresniųjų karininkų prašymu, daugiau nei prieš savaitę buvo perkeltas į šią teritoriją iš rytinės Donecko srities dalies dalyvauti puolime.
Kitas karys, Konstantinas, leidiniui sakė, kad ankstyva netikėtos operacijos sėkmė „tikrai pakėlė mūsų nuotaiką“.
„Esame įsitikinę Ukrainos pergale“, – pridūrė jis prieš grįždamas į mūšį.
Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai „Financial Times“ sakė, kad operacijos detales jie laiko paslaptyje, nes „pirmiausia laukia, kaip viskas klostysis toliau“.
14:18 | Gubernatorius: Rusija evakuoja dar vieną ukrainiečių užpulto regiono rajoną
Rusijos armijai jau septintą dieną kaunantis su šalies teritoriją užpuolusiais ukrainiečiais, evakuojami dar vieno Kursko pasienio regiono rajono gyventojai.
„Apie padėtį Belovsko rajone: regiono vadavietė nusprendė evakuoti gyventojus“, – socialiniuose tinkluose pranešė gubernatorius Aleksejus Smirnovas, kalbėdamas apie daugiau nei 14 000 gyventojų turinčią teritoriją.
13:49 | Putinas imasi skubių veiksmų dėl Kursko: vietoj Gerasimovo kontrolę perdavė FSB vadui
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė FSB vadovą Aleksandrą Bortnikovą „antiteroristinės operacijos“ vadu po Ukrainos kariuomenės įsiveržimo į Kursko sritį, praneša JAV Karo studijų institutas (ISW).
13:21 | Medvedevas žada daryti viską, kad į Berlyną įvažiuotų rusų tankai
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas praėjusios savaitės pabaigoje perspėjo Vokietiją, kad rusų tankai „atsidurs priešais Reichstagą“ po to, kai pamatė naujienas apie ukrainiečių puolime Kursko srityje naudojamą vokiečių ginkluotę. Vokiečiai, komentuodami ukrainiečių veiksmus pareiškė, kad naudojamasi šalies teise į gynybą.
12:54 | „Putinas nieko nekontroliuoja“: dėl sėkmingo žygio į Kurską Vokietija siūlo galvoti apie daugiau tankų Ukrainai
Pasak Bundestago gynybos komiteto vadovo Markuso Faberio, Ukrainos vykdomas puolimas Rusijos Federacijos Kursko srityje vyksta geriau nei tikėtasi, ir tai yra priežastis kalbėti apie didesnį Ukrainos aprūpinimą vokiečių tankais „Leopard 2“.
12:30 | Dėl įtariamo kyšininkavimo Ukrainoje suimtas energetikos viceministras
Ukrainoje kartu su trimis įtariamais bendrininkais buvo suimtas vienas iš energetikos viceministrų, kaltinamas paėmęs pusės milijono eurų kyšį, pirmadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba SBU.
Viceministras, kurio SBU neįvardijo, kaip įtariama, reikalavo kasybos pramonės pareigūnų sumokėti jam už įrangos perkėlimą iš kasyklų fronto linijoje esančiame rytiniame Donecko regione į vieną anglies baseiną Vakarų Ukrainoje.
„Įranga, apie kurią kalbama, yra unikali ir reta, priklausanti vienai iš valstybinių anglių kompanijų, įsikūrusiai aktyviausioje rytinio fronto zonoje – Pokrovske“, – sakoma SBU pareiškime.
„2024-ųjų pavasarį pramonės atstovai kreipėsi į šį energetikos viceministrą, kad gautų leidimą evakuoti įrangą iš karo zonos ir naudoti ją vieno vakarinio regiono kasyklose“, – nurodoma pranešime.
„Tačiau pareigūnas, į kurio pareigas įėjo kasybos įrangos saugojimas, pareikalavo pinigų už jos išvežimą“, – sakoma jame.
11:40 | Naujausios Kursko šturmo detalės: apie operaciją Ukrainos kariai sužinojo tik jos išvakarėse
Rugpjūčio 6 d. Ukrainos kariai įžengė į Rusijos Federacijos Kursko srities teritoriją, kur kovos tęsiasi iki šiol. „The Economist“ paskelbė naujų detalių apie šią ginkluotųjų pajėgų operaciją.
Vienas iš Kursko šturme dalyvavusių karių, pėstininkas Mykola, pasakojo, kad jis buvo pirmojoje grupėje, kuri įžengė į Rusijos teritoriją. Jį ir jo kovos draugus užpuolė priešo lakūnai, kai tik jie įžengė į pirmąjį kaimą. Antrame kaime grupę apšaudė sraigtasparniai.
Mykola prisiminė, kaip skubėjo, o paskui išgirdo krentantį sraigtasparnį – jį numušė priešlėktuvinė raketa. Krisdamas Mykola susilaužė šonkaulį, todėl jį teko evakuoti.
„Siuntėme savo pajėgiausius kovinius dalinius į silpniausią jų pasienio tašką. [Rusų] šauktiniai susidūrė su desantininkais ir paprasčiausiai pasidavė“, – leidiniui sakė neįvardytas pašnekovas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo.
„The Economist“ pranešė, kad leidinio kalbinti ukrainiečių kariai šturmuoti Kurską buvo atitraukti nuo fronto linijos be poilsio. Be to, apie operaciją jie buvo įspėti tik jos išvakarėse.
Leidinyje daroma prielaida, kad minimalus operacijos tikslas buvo Rusijos karių atitraukimas nuo Charkivo ir Donecko sričių. Rusija perkėlė savo pajėgas iš Charkivo fronto, tačiau neskuba to daryti Donbase.
„Jų vadai nėra idiotai. Jie perkelia pajėgas, bet ne taip greitai, kaip mes norėtume. Jie žino, kad negalime išplėsti logistikos 80 ar 100 kilometrų“, – aiškino leidinio šaltinis Generaliniame štabe.
11:02 | TATENA misijos nariai girdėjo sprogimus prieš gaisrą Zaporižios atominėje elektrinėje
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai, esantys Zaporižios atominėje elektrinėje, pareiškė matę tirštus ir tamsius dūmus, kurie sklido iš šiaurvakarinės jėgainės dalies po sekmadienio vakarą nugriaudėjusių sprogimų.
Tai sakoma TATENA pranešime, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Zaporižios atominėje elektrinėje komandai buvo pranešta, kad galimai dronas atakavo vieną iš jėgainės aušinimo bokštų. TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossis pažymėjo, kad tai neturėjo įtakos branduolinei saugai“, – rašoma pranešime.
10:47 | „Enerhoatom“: galima gaisro Zaporižios atominėje elektrinėje priežastis – okupantų aplaidumas arba tyčinis padegimas
Tikėtina gaisro Zaporižios atominėje elektrinėje priežastis – okupantų rusų aplaidumas arba tyčinis aušinimo bokšto padegimas. Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinė atominės energijos gamybos kompanija „Enerhoatom“.
Gautomis žiniomis, rugpjūčio 11 d. apie 20 val. Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje kilo gaisras techninio vandens tiekimo objekte. Dėl šio incidento užsidegė 1-asis aušinimo bokštas, buvo apgadinta kita technologinė įranga.
„Saugaus eksploatavimo ribų ir sąlygų pažeidimų nėra. Radioaktyviųjų medžiagų išmetimo kontrolinio lygio viršijimas neužfiksuotas. Tikėtina (gaisro) priežastis – okupantų rusų aplaidumas arba tyčinis aušinimo bokšto padegimas", - pažymėjo „Enerhoatom“ atstovai.
1-asis aušinimo bokštas yra už maždaug kilometro nuo jėgainės energetinių blokų.
10:14 | Ukrainiečiams įsiveržus į Rusijos Kursko sritį, Kinija ragina deeskaluoti padėtį
Kinija pirmadienį paragino visas Maskvos karo Ukrainoje puses deeskaluoti padėtį, Kyjivo pajėgoms tęsiant praėjusią savaitę pradėtą įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį.
Sekmadienį vienas Ukrainos saugumo pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kyjivas šiai netikėtai operacijai dislokavo tūkstančius karių. Puolimu Kursko srityje ukrainiečiai perima iniciatyvą mūšio lauke po kelis mėnesius trukusios lėtos rusų kariuomenės pažangos Rytų Ukrainoje.
Reaguodamas į puolimą, Pekinas pirmadienį paragino visas šalis laikytis „trijų padėties deeskalavimo principų“.
09:52 | Gubernatorius: Maskva nurodė evakuoti daugiau žmonių iš Belgorodo srities
Tęsiantis Ukrainos įsiveržimui į Rusijos Kursko sritį, Maskva pirmadienį nurodė evakuoti daugiau žmonių iš gretimos Belgorodo srities, pranešė šio pasienio regiono gubernatorius.
„Priešas aktyviai veikia Krasnaja Jarugos rajono pasienyje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
„Siekdami užtikrinti gyventojų sveikatą ir saugumą, pradedame perkelti Krasnaja Jarugos (rajone) gyvenančius žmones į saugesnes vietas“, – pridūrė jis.
08:47 | Žygis į Kurską apvertė viską aukštyn kojom: Ukraina perėmė iniciatyvą dalyje fronto
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje leido Ukrainos kariams bent laikinai perimti iniciatyvą mūšio lauke viename fronto ruože ir priešintis Rusijos iniciatyvai visoje karo veiksmų teritorijoje“, – naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų instituto analitikai.
Analitikai pažymi, kad nuo 2023 m. lapkričio turėdama iniciatyvą visoje karinių veiksmų teritorijoje Rusija galėjo nustatyti karinių veiksmų Ukrainoje vykdymo vietą, laiką, mastą ir reikalavimus ir privertė Ukrainą skirti materialinius ir žmogiškuosius išteklius reaguojamosioms gynybos operacijoms.
Tačiau Ukrainos operacija Kursko srityje privertė Kremlių ir Rusijos karinę vadovybę reaguoti ir perkelti pajėgas bei priemones į sektorių, kuriame Ukrainos kariai pradėjo puolimą.
„Ukrainos operacija Kursko srityje ir tolesni galimi Ukrainos tarpvalstybiniai įsiveržimai verčia Kremlių ir Rusijos kariuomenės vadus apsispręsti, ar 1000 km ilgio tarptautinę sieną su šiaurės rytų Ukraina traktuoti kaip aktyvų frontą, kurį Rusija turi ginti, o ne kaip neaktyvią fronto liniją, kaip ją traktavo nuo 2022 m. rudens“, – priduria analitikai.
08:12 | Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba: radiologinė situacija Ukrainoje – stabili
Radiologinė situacija Ukrainoje išlieka stabili, pokyčių Zaporižios atominės elektrinės apylinkėse nepastebėta. Tai pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Radiologinė situacija Ukrainos teritorijoje yra stabili – perviršių nefiksuota“, – tinkle „Telegram“ pažymėjo tarnyba.
Rugpjūčio 12 dienos vidurnakčio duomenimis, radiologinės situacijos pokyčių Zaporižios AE apylinkėse nepastebėta. Be to, nepastebėta ir antropogeniniu būdu susidariusių radionuklidų, kurie rodytų saugaus Ukrainos atominių elektrinių eksploatavimo pažeidimą. Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pridūrė, kad netoli Zaporižios AE esančios Ukrainos hidrometeorologijos centro stotys toliau stebi radiacinį foną ir operatyviai vertina bet kokius pokyčius.
07:47 | Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis
Juodojoje jūroje budi vienas rusų laivas, kuris yra raketų „Kalibr“ nešėjas. Tai 2024 metų rugpjūčio 12 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„Juodojoje jūroje yra 1 priešo laivas – sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, kurio bendra salvė – iki 4 raketų“, – pažymima pranešime.
Azovo jūroje priešo laivų nėra; Viduržemio jūroje 2 priešo laivai, iš kurių 1 yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 4 raketų, priduria Karinės jūrų pajėgos.
07:15 | V. Zelenskis apie gaisrą Enerhodare: Rusija naudoja Zaporižios AE šantažui
Rusija naudoja Zaporižios atominę elektrinę šantažui nuo tos dienos, kai užgrobė šį objektą, ir kol rusai kontroliuoja jėgainę, situacija nėra normali.
Tai socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas rusų sukeltą gaisrą, praneša „Ukrinform“.
„Enerhodaras. Iš Nikopolio užfiksavome, kad okupantai rusai sukėlė gaisrą Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje. Radiacijos lygis šiuo metu neviršija normos. Tačiau kol Rusijos teroristai kontroliuoja atominę elektrinę, situacija nėra ir negali būti normali. Nuo pirmosios užgrobimo dienos Rusija naudoja Zaporižios AE tik tam, kad šantažuotų Ukrainą, visą Europą ir pasaulį“, – nurodė valstybės vadovas.
Prezidentas pažymėjo, kad Ukraina laukia pasaulio ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) reakcijos.
07:00 | Rusų užimtos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje pietų Ukrainoje kilo gaisras
Rusų užimtos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje pietų Ukrainoje sekmadienį kilo gaisras, o Kyjivas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl šio incidento.
Abi pusės teigė, kad nebuvo užfiksuota radiacijos lygio pokyčių aplink elektrinę, kurią nuo pirmųjų savo plataus masto karo dienų kontroliuoja Rusijos pajėgos.
„Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms apšaudžius Enerhodaro miestą, Zaporižios atominės elektrinės aušinimo sistemoje kilo gaisras“, – per „Telegram“ pranešė Rusijos primestas Ukrainos Zaporižios srities gubernatorius Jevgenijus Balickis.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose parašė, kad „rusų okupantai sukėlė gaisrą“ elektrinėje.
„Šiuo metu radiacijos lygis neviršija normos“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
