Lietuva

Darbo saugos priemonių pardavėjai perspėja, 4 iš 5 Lietuvoje parduodamų respiratorių gali būti padirbti. Įtartinų veidą ir nosį dengiančių apsaugos priemonių galima rasti ir dalyje šalies vaistinių. Iš Kinijos į Lietuvą respiratoriai dažnai atkeliauja su padirbtais dokumentais. Kaip atskirti tikrą gyvybę išgelbėti galinčią priemonę nuo klastotės? Sostinėje grožio saloną turintis vilnietis Vytautas Vyriausybei atlaisvinus karantiną dirbti vėl pradėjo vasario viduryje.

Vienam didžiausių istorijoje gyventojų skiepijimų tęsiantis, netyla diskusijos, ar pacientams reikia dviejų skiepo dozių, ką rekomenduoja vakcinų gamintojai, ar užtenka ir vienos dozės. Pastaroji taktika dabar taikoma kai kuriose valstybėse, siekiant paskiepyti kuo didesnę populiacijos dalį. Šefildo ir Oksfordo universitetų atliktas tyrimas parodė, kad 99 proc.

Mergaitė nuo aštuonerių susidomėjo tortų, pyragų bei keksiukų kepimu ir ši aistra ją taip užvaldė, kad atėję svečiai galvoja, jog ant stalo sukrauti desertai atkeliavo iš kulinarijos parduotuvių. Didvyčių kaimo gyventojos Justės kepamus tortus ir kitus gardėsius žino ne tik kaimynai, o ir nemažai Plungės gyventojų. Nors mergaitei tik 12 metų, ji turi įgimtą talentą kulinarijai. „Man mama leisdavo prie jos gaminių prisidėti, gaminti, visada maišydavau, sudėdavai ingredientus.

Pirmadienį prasidės bendros Baltijos ir kitų NATO šalių karinės pratybos „Open Spirit 2021“ („Atvira dvasia 2021“), jos šiemet vyks Estijos teritoriniuose vandenyse – Suomių įlankoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak ministerijos, tarptautinė jūrinių minų paieškos ir išminavimo operacija vyks balandžio 19–29 dienomis, joje šiemet dalyvaus laivai bei narų išminuotojų komandos iš septynių šalių: Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, JAV ir Rumunijos.

Po to, kai viename Vilniaus daugiabučių buvo užlietas butas, daug problemų kilo virš nelaimėlio gyvenančiai kaimynei. Draudimo bendrovė nukentėjusiajam sumokėjo beveik 1 tūkst. eurų, kuriuos teismo keliu siekė išsireikalauti iš minėtos moters. Šią bylą išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Išklausęs abi puses, teismas nusprendė, kad ieškovės draudimo bendrovės „Gjensidige“ pretenzijos yra nepagrįstos.

Apie 800 nėščiųjų per metus paskutinėmis nėštumo savaitėmis vartoja alkoholį, atskleidė Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas. Apie 40 moterų per metus alkoholį nėštumo metu vartojo itin dideliais kiekiais. Tokį tyrimą Seimo priklausomybių prevencijos komisijoje trečiadienį pristatė Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto dekanas, Vilniaus universiteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, prof.

Vyriausybei COVID-19 valdymo klausimais patariančių ekspertų tarybą palieka duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Anot mokslininko, šiai veiklai jam trūksta laiko. Kiek anksčiau iš premjerei Ingridai Šimonytei patariančios ekspertų grupės jau pasitraukė profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Šiuo metu Vilniuje vakcinai gali registruotis visi gyventojai, kuriems yra daugiau nei 65 metai, mat ateinančią savaitę Vilnius vėl sulauks didelės, 14 tūkst. dozių, „Pfizer-BioNTech“ vakcinų nuo COVID-19 siuntos, o nuo antradienio šia vakcina pasiskiepyti galės visi norintys 65 metų ir vyresni vilniečiai.  Registruotis vakcinacijai galima jau dabar, per visą savaitgalį. Senjorams taip pat yra aktyviai skambinama ir primenama apie galimybę skiepytis.

Žmonių, mirusių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, skaičius visame pasaulyje šeštadienį viršijo tris milijonus, aukų skaičiui ir toliau didėjant nepaisant skiepijimo kampanijų, rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys. Po nedidelio laikino aprimimo praėjusį mėnesį mirusiųjų skaičius augo: praėjusią savaitę vidutiniškai per parą mirdavo 12 000 žmonių.

Apie pusšimtis protestuotojų šeštadienį, prieš vidurdienį, prie Rusijos ambasados Vilniuje reiškė paramą Ukrainai, pasauliui su nerimu stebint šalia šios valstybės telkiamas šimtatūkstantines karines pajėgas.

Profesorius virusologas Saulius Čaplinskas prognozuoja, kad COVID-19 taps sezoniniu virusu. Tačiau jis pažymi, kad kol kas gyventojai privalo laikytis saugumo priemonių, mat egzistuoja rizika užsikrėsti pakartotinai. „Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų, t. y.– virusų sukeliama liga gali tapti sezonine. Jau matėme, kad šiltuoju periodu Lietuvoje virusas taip pat cirkuliavo, tik mažiau pastebimai ir net buvo tvirtinančių, jog pandemija įveikta.

Jau po poros metų Lietuvos sveikatos sistemos laukia griūtis. Tokios niūrios prognozės skrieja iš pačių medikų ir universitetų atstovų lūpų. Daugiau kaip pusė visų Lietuvos gydytojų yra pensininkai, o rezidentų skaičius netgi mažėja, taigi pakeisti vyresnius kolegas nebus kam. Ligoninės ir universitetai ragina valdžią didinti valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičių. Ministerija atkerta, kad trūksta pinigų, o situacija nėra tokia jau prasta.

Lietuvoje gyvena 65 tūkstančiai judėjimo negalią turinčių žmonių, bet negali gauti tinkamų pavėžėjimo paslaugų, nes privačios taksi firmos Lietuvoje neturi nevaikštantiems žmonėms pritaikytų automobilių. Dėl to neįgalieji dažnai negali nuvykti pas gydytoją, į darbą ar susitvarkyti kitų svarbių reikalų.

Gavusi naujų vakcinų, Kauno savivaldybė žada nuo COVID-19 vėl kviesti skiepytis 65-erių ir vyresnius gyventojus. Kaip šeštadienį informavo Kauno savivaldybė, šią savaitę miestui skirta vakcinų siunta išnaudota per penkias dienas, todėl iki antradienio vakcinavimo centras nedirbs.  Po savaitgalio laukiama atvykstant naujos „Pfizer“ ir „BioNTech“ skiepų nuo COVID-19 partijos. „Jais pirmiausia vėl bus skiepijami 65 metų ir vyresni gyventojai.

Šeštadienį Lietuva pagal sergamumą COVID-19 oficialiai įžengė į „juodąją“ zoną. Tai reiškia, kad dabar sergamumas koronavirusu siekia 502,5 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų arba teigiamų tyrimų procentų dalis yra daugiau nei 10 proc. Vyriausybei patariantys mokslininkai šią žinią priima su nerimu.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1193 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 10 tūkst. 959 molekuliniai (PGR) ir 8081 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 502,5 atvejo – tai reiškia, kad šalis patenka į vadinamąją „juodąją“ zoną.

Vilniuje penktadienį ežere rasta negyva moteris. Policijos departamento duomenimis, 14 val. 23 min. Vilniuje, ties Angelavos gatve esančiame Gelužės ežere, rastas plūduriuojantis moters kūnas. Vėliau nustatyta 1961 metais gimusios moters asmenybė.

Kurortinės Birštono ir Druskininkų savivaldybės, kuriose atitinkamai paskiepyta jau apie trečdalis ir apie ketvirtadalis gyventojų, ragina atverti daugiau paslaugų pasiskiepijusiems šalies poilsiautojams. „Darbuotojai visi yra vakcinuoti, galėtų atvažiuoti tie, kurie turi skiepus ir jie labai norėtų. Ir tie patys medikai iš kitur – pervargę.

Į Alytaus ligoninę penktadienį atvežtas koją persišovęs vyras. Kaip pranešė Alytaus apskrities policija, ligoninė apie 15 val. informavo apie pristatytą 1990 metais gimusį vyrą, kuris apie 10.30 val. Trakų rajono savivaldybėje neaiškiomis aplinkybėmis neregistruotu šautuvu susižalojo koją. Vyras dėl šautinės žaizdos gydomas.

Penktadienį, apie 14.38 val. Švenčionių rajone rastas vyro lavonas, praneša policija. 1962 m. gimusio vyro kūnas rastas Kločiūnų kaime, dirbamos žemės lauke, po savadarbio traktoriaus padargu (akėčiomis). Dėl vyro mirties aplinkybių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kovą platintoje dezinformacijoje ir kitose priešiškose žinutėse dominavo gynybos ir užsienio politikos temos, teigia kariuomenės analitikai. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, kovą priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius augo 15 proc. lyginant su vasariu – iš viso identifikuoti 449 atvejai, turėję neigiamos veiklos bruožų.

Orus Europos vakaruose ir šiaurėje šeštadienį lems aukšto slėgio sritis, o pietuose, pietryčiuose – žemo slėgio sritys. Žinoma, aukšto slėgio sritys lems menkai debesuotus arba giedrus orus, o Europos centre šeštadienį bus debesuota. Šiltų orų liežuvis iš rytų pasieks Baltijos šalis, Šiaurės Lenkiją  ir Pietų Švediją, kitur dar bus vidutiniškai šilta. Romoje šeštadienį apsiniaukę ir 17 laipsnių šilumos, Barselonoje apie 12, Tenerifėje saulė ir 25 šilumos.

Šeštadienį aplinkosaugininkai, miškininkai ir policininkai vykdys keturračių kontrolę.  Visoje šalyje bus organizuojami bendri reidai, vykdomos prevencinės priemonės stebėti, kaip keturračių ir kroso motociklų vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių ir aplinkos apsaugos reikalavimų miškuose, kraštovaizdžio draustiniuose, pažintiniuose takuose ar kitose saugomose teritorijose.

Šeštadienį Vilniuje, Boriso Nemcovo skvere priešais Rusijos ambasadą, rengiama ukrainiečių palaikymo akcija. Ją inicijuoja europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.  Pasak jų, surengiant akciją siekiama atkreipti dėmesį į suintensyvėjusius agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainos pasienyje, aštrėjančią Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje ir pareikšti solidarumą Ukrainai.

Penktadienio vakarą, apie 21.23 val. Pakruojo rajone rastas moters kūnas, praneša policija. 1954 m. gimusi moteris rasta Jovarų kaime, savo namuose. Jos lavonas – be išorinių sužalojimų.

Nors jau daugiau nei metus dėmesio centre atsidūrė SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, pasigirsta įspėjimų, kad niekur nedings ir kita pavojinga oro lašeliniu būdu plintanti liga – gripas. Negana to, prognozuojama, kad po kelerių metų ši infekcija galinti padaryti ne mažiau bėdų nei dabar plintantis koronavirusas.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. Vakcinavimas nuo COVID-19: * Bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę jau yra gavę beveik penktadalis Lietuvos gyventojų. * Kauno vakcinavimo centras tris dienas nedirbs, nes jau yra išskiepijęs visas gautas vakcinas. Pasak savivaldybės atstovų, panaši situacija gali susidaryti ir kitą savaitę.

Apie prastą Vyriausybės komunikaciją kalba ir opozicija, ir apžvalgininkai. Kai kuriuos aštriau pasisakančius kritikus konservatoriai jau spėjo išvadinti „susireikšminusiais influenceriais”. Ką apie Vyriausybės komunikaciją sako šios srities žinovai, kalbėjome su komunikacijos specialistu Mykolu Katkumi. Ingridos Šimonytės Vyriausybė sulaukė nemažai priekaištų dėl prastos komunikacijos.

Nuo pirmadienio, balandžio 19 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Argentinos, Čilės, Puerto Riko, o atvykstantiems iš Belgijos, Palestinos ir Seišelių galios įprasti izoliacijos reikalavimai, rašoma pranešime. Izoliacijos taisyklėse nustatytas izoliacijos išimtis galima rasti ČIA.  Paveiktų šalių sąrašas yra skelbiamas kiekvieną penktadienį, įsigalioja pirmadienį ir galioja savaitę.

Skiepų kampaniją premjerė Ingrida Šimonytė surengė tautinių mažumų regionuose, kurie skiepijasi lėčiausiai ir vangiausiai. Nors žmones vakcinuotis ragina net ir po miestelius važinėjantys autobusiukai, visgi kai kurie gyventojai laukia rusiškos „Sputnik“ vakcinos ir kategoriškai neigia vakarietiškų skiepų naudą. Iki šiol vangiausiai gyventojus skiepija Šalčininkų, Visagino, Vilniaus rajono savivaldybės.

Per pandemiją darbo netekusi ir pašalpos iš savivaldybės paprašiusi kaunietė sakosi esanti šokiruota, mat gavo pasiūlymą už išmoką atidirbti šluojant gatves. Moteris sako turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl neslepia pasipiktinimo. Valdininkų siūlymai pribloškė ir ministeriją – esą karantino metu jų būti negali, o ir veikla turi atitikti žmogaus kvalifikaciją ir lūkesčius. Savivaldybė šią situaciją vadina nesusikalbėjimu, esą Kaune šiuo metu nė vienas gaunantis išmoką jokių veiklų neatlieka.

Verslas ruošiasi atsidarymui: prekybos centruose esančios parduotuvės duris atvers iškart leidus – pirmadienį, bet dalis teatrų ar kino salių veikti pradės gerokai vėliau, nes pasiruošti nespėja. Bažnyčia pranešė, kad nuo verslo neatsiliks – sekmadienio visoje Lietuvoje mišios vyks su tikinčiaisiais. Sveikatos ekspertai perspėja: jei įsibėgėjus karantino laisvinimui gyventojai per daug atsipalaiduos, per dieną galima sulaukti ir 2, 3 tūkstančių naujų COVID-19 infekcijų.

Išgertuvės viename Vilniaus butų baigėsi smurtu. Paaiškėjo, kad vyras alkoholį vartojo iškart su dviem buvusiomis savo merginomis. Vienai jų dėl neaiškių priežasčių susinervinęs Marius A. trenkė kumščiu į veidą. Pamačiusi, kas nutiko, kita mergina iškvietė policijos pareigūnus. Smurtavęs vyras nieko nelaukęs pasišalino savo keliais. Vis dėlto, netrukus jis buvo surastas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Po Anykščiuose gyvenamajame name kilusio gaisro, kuriame žuvo trys vaikai ir devyniolikmetė mergina, vidaus reikalų ministrė siūlo imtis griežtų veiksmų kovojant su gaisrais, kurių galima išvengti. Dūmų detektorių dar vis neturi pusė Lietuvos namų ūkių, tad juos socialiniai remtinų vaikų šeimoms ir vienišiems senoliams ministrė siūlo tiesiog išdalyti nemokamai. Anykščiuose kilęs gaisras pražudė keturis žmonės, tarp kurių trys mažamečiai vaikai.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda bei Andrzejus Duda penktadienį paragino Rusiją nedelsiant atitraukti karines pajėgas nuo sienos su Ukraina. „Raginame Rusiją nedelsiant atitraukti pajėgas nuo Ukrainos ir Rusijos sienos, įgyvendinti Minsko susitarimus ir bendradarbiauti su Ukraina remiantis tarptautine teise ir abipuse pagarba“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Pavasario šilumai pažadinus varles ir rupūžes šokuojančios šaltakraujės skuba į nerštavietes nepaisydamos gatvių ir kelių, tad vairuotojai raginami būti itin atidūs. Šis metas ne tik varliagyvių migracijos, bet ir meilės laikas. Kuo ypatingi šių kurkiančių pievų ir kūdrų  gyventojų santykiai? Kasmet šalies keliuose žūsta dešimtys tūkstančių pavasarį migruojančių varlių bei rupūžių.

Lietuvos policija visai neseniai priėmė sprendimą daugiau dėmesio skirti prevencijai elektroninėje erdvėje, socialiniuose tinkluose. Dar balandžio pradžioje savo darbą pradėjo virtualus patrulis. Praėjus savaitei nuo darbo pradžios, rezultatai jau matomi, o policijos departamentas teigia, kad lūkesčiai kol kas pasiteisina.

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc., rašoma pranešime spaudai. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai.

Sinoptikai praneša, kad į Lietuvą savaitgalį įžengs tikras pavasaris – jau netrukus kai kur šils iki 17 laipsnių. Šį vakarą Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais, vietomis lis. Temstant debesys sparčiai tirps, atsivers nemaži pragiedrėjimai, palynos vos kai kur ir pradės šilti. Šeštadienį gražūs saulėti orai bus šiaurinėje šalies pusėje, pietinėje kai kur trumpai palynos.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nuo gegužės 1-os dienos pavedė Valstybinių miškų urėdijai stabdyti medžioklę Punios šile esančiuose profesionalios medžioklės plotuose. Elninių žvėrių medžioklės negalės būti organizuojamos tol, kol bus apsispręsta dėl Punios šilo rezervato statuso, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Vyriausybė dar visai neseniai nutarė priimti karantino atlaisvinimus. Nuo kitos savaitės su griežtais ribojimais savo darbą galės pradėti lauko kavinės, parduotuvės, kino teatrai. Toks sprendimas visuomenę padalijo į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad tokie sprendimai – sveikintini, o kiti kritikuoja. Kritikos strėlėmis į dabartinę valdžią nusitaikė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį buvo paskiepyta pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso doze, praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai vokiečių pareigūnai rekomendavo šiais skiepais skiepyti tik 60 metų ir vyresnius žmones. „Džiaugiuosi, kad šiandien buvau paskiepyta savo pirmąja „AstraZeneca“ doze. Dėkoju visiems, dalyvaujantiems vakcinacijos kampanijoje, ir visiems, kurie skiepijasi.

Norint pasirūpinti ligos į patalą paguldytais artimaisiais pandemijos metu gyventojams tenka kaip reikiant pavargti. Karantino metu ne tik daugeliu atvejų uždrausta lankyti ligonius, bet neretai tampa sunku su jais palaikyti bet kokį ryšį. Problema čia tampa ne tik ne visų pacientų įgudimas ir galimybės naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, bet ir pačių medicinos darbuotojų empatijos stoka.

Nuo COVID-19 paskiepyta 5,4 tūkst. arba 36 proc. Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių pareigūnų. Penktadienį ministerijos skelbiamais duomenimis, bent vieną skiepą gavo apie 3 tūkst. policininkų, per 1,1 tūkst. ugniagesių ir panašus skaičius pasieniečių, 69 Finantinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir 95 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Pasak VRM, nors norėtųsi, kad paskiepytų pareigūnų dalis būtų didesnė, tačiau suprantama, kad yra ir kitų prioritetinių grupių.

Gyventojus neigiamai veikia nepalanki informacija apie skiepus nuo koronaviruso, trūksta bendros registracijos sistemos ir pačių vakcinų, sakė BNS kalbinti kelių savivaldybių vadovai. Kauno miesto savivaldybė kaip didžiausią problemą nurodo vakcinų kiekį ir siekia artimiausiu metu paskiepyti mažiausiai 70 proc. senjorų. Šiauliai teigia pasigendantys bendros registracijos sistemos. Savivaldybės meras įspėja, kad tai gali tapti rimtu iššūkiu pradėjus masinę vakcinaciją.

Premjerė Ingrida Šimonytė viešėdama Visagine kalbėjo, jei savivaldybės gebės išplėsti testavimo pajėgumus, tuomet asmenys, kurie turės galimybių pasą, galėtų sulaukti dar daugiau atlaisvinimų. Pasak premjerės, asmenys, pasiskiepiję, persirgę COVID-19 ir turintys imunitetą arba neigiamą COVID-19 testą, po gegužės 3 dienos gali sulaukti daugiau nuolaidų.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. O verslininkai jau dabar atvirai rėžia, kad mažesnių kainų restoranuose nesitikėtume. Esą verslininkams reikia pasidengti pandemijos nuostolius, o ir žaliavos brangsta.

Po truputį laisvėjant karantino sąlygoms, laikantis saugumo reikalavimų nuo balandžio 22 d. bus leidžiama aplankyti savo artimuosius, gyvenančius socialinės globos įstaigose, grupinio gyvenimo namuose  – senjorus ir žmones su negalia. Aplankyti savo artimuosius galės tie šalies gyventojai, kurie yra pasiskiepiję arba nuo jų persirgimo koronavirusu yra praėję ne daugiau kaip 180 dienų.  Šiuo metu socialinės globos įstaigose COVID-19 serga 4 globotiniai ir 11 darbuotojų.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį lanko Vilniaus krašto vakcinavimo centrus ir aptaria skiepijimo nuo COVID-19 procesą. Premjerė su komanda apsilankė ir Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre. Visagine spaudos konferencijos metu I. Šimonytės buvo paprašyta, ar galėtų į vietinius gyventojus kreiptis rusų kalba ir paskatinti vakcinuotis, nes čionykščiai ne visi gali suprasti lietuvių kalbą. Premjerė teigė, kad žinoma, jog ji galėtų ir į vietinius kreipėsi rusų kalba.