Abiturientai į klases grįš jau netrukus, bet yra problema – naujos tvarkos nesupranta net mokytojai

Abiturientai į klases turėtų grįžti jau netrukus – Vyriausybė dvyliktokams atvėrė mokyklų duris. Tačiau sprendimu grąžinti abiturientus į suolus liko patenkinti ne visi. Maždaug trečdalis abiturientų nori ir toliau mokytis namie, o švietimo bendruomenė skundžiasi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nurodymai esą tokie nesuprantami, kad kaip juos įgyvendinti težino tik ponas Dievas.

Ketvirtadienį Vyriausybė pranešė, kad nuo gegužės 3 d. abiturientai gali grįžti į klases ir likusį laiką iki egzaminų mokytis kontaktiniu būdu. Tiesa, kontaktis ugdymas turėtų būti derinamas su nuotoliniu, tačiau klasėse turėtų vykti ne mažiau nei 50 proc. ugdymo proceso.

Sprendimas, regis, netenkina nei dalies abiturientų, nei dalies švietimo darbuotojų.

Dalis abiturientų grįžti nenori

Portalo tv3.lt redakciją pasiekė abiturientų laiškas, kuriame rašoma, kad dalis jų grįžti į klases ir mokytis kontaktiniu būdu nenori, mat nesupranta tvarkos, pagal kurią vyks ugdymas. Taip pat neaišku, kas bus, jei klasėje kils protrūkis arba ką reikės daryti, jei mokykloje užsikrėsi Covid-19 ir dėl to negalėsi dalyvauti egzamine.

„Nemanome, kad vienas mėnuo kažką pakeis, o kaip tik priešingai – pridarys žalos. Yra mokinių, kuriems bus sunku vėl grįžti į kontaktinį mokymąsi dėl psichologinės būklės, o tai gali pakenkti rezultatams, nes didžiąją dalį mokslo metų mokėmės nuotoliniu būdu, todėl vėl reikės adaptacijos, papildomas stresas“, – dėstoma abiturientų laiške.

Dvyliktokai teigia įžvelgiantys riziką, kad mokyklos jiems grįžus gali tapti koronaviruso židiniais, o iš mokyklų namo parėję abiturientai gali užkrėsti savo artimuosius.

„Testavimas neprivalomas ir daugelis tikrai nesilaikys visų saugumo reikalavimų. Jeigu kiltų protrūkiai, tai pridarytų milžiniškos žalos, ypač kai egzaminai taip arti.

REKLAMA

Taip pat daugelis abiturientų, neturintys galimybių grįžti ar tiesiog bijantys dėl savo ir kitų saugumo, nerimauja, kad atsisakius grįžti nebus prijungiami prie pamokų nuotoliniu būdu. Tai pridarytų kur kas didesnės žalos, nes tokie mokiniai išvis liktų be pamokų. Smarkiai išaugtų nelankomumas“, – nuogąstauja abiturientai.

Nuotolinį ugdymą tęsti norėtų kas trečias

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) atstovė, abiturientė Klėja Merčaitytė sako, kad vis dėlto didžioji dalis mokinių į mokyklas grįžti nori, tačiau protrūkių baimė ir nežinomybė taip pat yra juntama. K. Merčaitytė sako, kad šalies dvyliktokai yra susibūrę į grupę Facebook, ten dalijasi įvairiomis nuomonėmis. K. Merčaitytė teigia, kad grupė vienija apie 2000 abiturientų.

Grupėje neseniai buvo paskelbta apklausa abiturientams. Joje iš viso sudalyvavo apie 700 abiturientų, didžioji dalis apklausos dalyvių nurodė norintys grįžti mokytis į klases. Už grįžimą į klases pasisakė 460 abiturientų, prieš – 255.

K. Merčaitytė teigia, kad nenorintys grįžti į klases abiturientai sako, kad nemato prasmės grįžti tokiam trumpam laikui, baiminasi užsikrėsti, taip pat, daliai abiturientų mokytis iš namų sekasi geriau.

„Visgi, stresas, iš naujo reikia mokytis kontaktiniu būdu, o mes beveik pusmetį sėdime namuose ir esame pripratę prie kasdienybės su nuotoliniu ugdymusi. Reikės šiokio tokio iš naujo įpratimo. Baisu, kad mokytojai uždės didesnį krūvį, kai grįšime į mokyklas. Žinoma, reikia nepamiršti, kad gali būti susirgimų atvejų, kas dar labiau gali išmušti abiturientus“, – tv3.lt sako K. Merčaitytė.

Tačiau dvyliktokė sako, kad grįžti į mokyklas abiturientams gali būti naudinga dėl socialinių kontaktų: „Manau, kad sugrįžimas galėtų padėti psichologinei būklei jaunimo atstatyti. Turėsime tam tikrus kontaktus, galėsime per pertraukas pasikalbėti su draugais gyvu kontaktu, tai gal dėl to reikėtų pasidžiaugti.“

REKLAMA

Švietimo bendruomenė: tai nebegali tęstis

Sprendimai, dėl kurių dvyliktokai galės grįžti į klases, nesuprantami švietimo darbuotojams. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas šiuos mokslo metus vertina kaip prarastus ir teigia, kad „tai reikia drąsiai pripažinti.“

„Ministerija parengė mokymosi praradimo planą mokiniams, kuris ir reiškia, kad praradimų tiek daug, jog juos būtina kompensuoti, nes mokslo metai nebuvo pilnaverčiai, kupini praradimų. Dvyliktokų grąžinimas į mokyklas gali kažkiek padėti jiems sumažinti praradimus ir geriau pasiruošti egzaminų sesijai.

Tačiau daug svarbiau dvyliktokų grąžinimą į mokyklas panaudoti kaip pilotinį testavimą, kurio, neabejoju, prireiks rengiantis naujiems mokslo metams nuo Rugsėjo 1 dienos“, – pastebėjimais su tv3.lt dalinasi E. Milešinas.

Tai, kad bent pusė abiturientų pamokų turės vykti kontaktiniu būdu, o kita pusė galėtų vykti nuotoliniu būdu, švietimo bendruomenė vertina neigiamai. Mokytojai esą nesupranta, ko iš jų norima, o sprendimas toks, kad tik Dievas težino, kaip jį įgyvendinti.

„Tai eilinis, jau chrestomatiniu tampantis pavyzdys, kai ministerija sukuria naujas taisykles, jas paskelbia ir nusiplauna rankas. Nebegali taip toliau tęstis. Kodėl numatyta tokia tvarka? Kokia jos logika? Kodėl taip nuspręsta, ko siekiama? Vienas ponas Dievas težino. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės to reikalaujame – paaiškinkite savo sprendimus, jų logiką ir tikslus, kad mokytojai žinotų, ko iš jų norima“, – komentuoja E. Milešinas.

Nesupranta, kodėl 5–11 klasių mokiniai lieka mokytis namie

Pradinukams į klases dalyje savivaldybių leista grįžti jau anksčiau. Abiturientai į klases galės grįžti nuo gegužės 3-iosios, tačiau 5–11 klasių mokiniai, regis, lieka pamiršti.

E. Milešinas sako, kad šis klausimas yra keliamas ministerijai, LŠMPS pozicija buvo šią savaitę išsakyta ir susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda. Tačiau, kaip teigia E. Milešinas, švietimo bendruomenė pamiršta jaučiasi iki šiol.

REKLAMA

„Mes prašome aiškių planų ir sprendimų argumentacijos. Visi sprendimai priimami nepaaiškinant jų logikos ir siekiamų tikslų. Dėl to ir kyla nepasitenkinimas.

Nors ministrė sako, kad švietimas yra šios Vyriausybės prioritetas, bet to nematome darbuose. Be to, jau ir Vyriausybės ekspertų komisija, patarianti pandemijos valdymo klausimais viešai reiškia nepasitenkinimą, kad švietimas nuo kitos savaitės lieka vienintelė normaliai nepradedanti veikti sritis. Viskas atsidaro, o mokyklos ne. Tai kaip galima kalbėti apie švietimą, kaip apie valstybės prioritetą?“ – klausia E. Milešinas.

Švietimo bendruomenės atstovas priduria, kad Vyriausybės nariams būtų naudinga sustoti, atsipūsti ir kibti į darbus iš naujo.

„Žinot, kalbėjimas kaip sunkiai ministrai dirba po 24 valandas, septynias dienas per savaitę kelia juoką, matant priimamus sprendimus. Esu įsitikinęs, kad Vyriausybei reikia restarto. Ir mokytojams, ir visiems Lietuvos žmonėms to reikia“, – sako E. Milešinas.

ŠMSM: neatvykus į kontaktinę pamoką – mokytis savarankiškai

ŠMSM portalui tv3.lt pateikė komentarą raštu. Laiške rašoma, kad kiekviena mokykla turės atskirai pasitvirtinti tvarką, pagal kurią bus organizuojamas mišrus ugdymas abiturientams. Bus galima nusistatyti, kokia dalis pamokų vyks nuotoliniu būdu, o kokia kontaktiniu, tačiau svarbu, kad ne mažiau nei 50 proc. užsiėmimų abiturientams vyktų kontaktiniu būdu.

„Per karantiną labai trūko praktinių užsiėmimų, pavyzdžiui, laboratorinių darbų, tad kontaktinės pamokos padėtų tai kompensuoti“, – argumentuoja ministerija.

Laiške taip pat nurodoma, kad mokytojas vienu metu galės vesti pamokas tik kontaktiniu arba tik nuotoliniu būdu, todėl tiems mokiniams, kurie dėl asmeninių priežasčių nuspręs į pamokas neatvykti, liks tik savarankiško mokymosi galimybė.

„Jei klasėje patvirtinamas susirgimo atvejis, visa klasė grįžta į nuotolinį ugdymą. Kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas, abiturientams bus rekomenduojama testuotis. Be to, šiuo metu jau yra pasiskiepiję arba persirgę apie pusė visų abiturientų. Dalinis atsparumas ligai įgyjamas jau po pirmos skiepo dozės“, – tv3.lt rašo ŠMSM.

REKLAMA

Paklausti, kaip egzaminus reikės laikyti tiems, kurie susirgs Covid-19 ir dėl to negalės atvykti į egzaminą jo numatytą datą, ministerijos specialistai sako: „Kaip ir iki šiol, taip ir šiais metais, lieka galioti ta pati tvarka: jei abiturientas serga ir negali atvykti į egzaminą, jis jį gali laikyti vėliau, pakartotinės sesijos metu, ir kartu su visais gauti brandos atestatą.“

„Jei abiturientų grįžimas į mokyklas bus sėkmingas, bus sprendžiama ir dėl 5–11 kl. grąžinimo“

ŠMSM nurodo, kad jeigu abiturientus į mokyklas grąžinti pavyks sėkmingai, bus galima svarstyti dėl 5–11 klasių mokinių grąžinimo į kontaktines pamokas.

„Epidemiologinė situacija išlieka įtempta, todėl dabar grįžti į klases visiems mokiniams būtų rizikinga. Abiturientams suteiktas prioritetas dėl to, kad jie netrukus laikys egzaminus ir reikalinga didesnė mokytojų pagalba. Jei abiturientų grįžimas į mokyklas bus sėkmingas, bus sprendžiama ir dėl 5-11 kl. grąžinimo, tokie svarstymai jau pradėti.

Jau gerokai anksčiau sutarta, kad prioritetinės grąžinimo į mokyklas grupės – pradinukai ir abiturientai. Šiems saugiai sugrįžus – pagrindinės mokyklos, kitos gimnazijos klasės“, – rašoma ministerijos laiške.

ŠMSM sako, kad kliūtis visų mokinių grįžimui į klases yra ir tai, kad savivaldybės nėra pasirengusios didele apimtimi testuoti į mokyklas grįžtančių mokinių. Ministerija teigia daranti viską, kad būtų patvirtinti nauji testavimo metodai, parengti reikalingi algoritmai.

„Jau šiandien Vilniuje galima išleisti visus pradinukus testuojantis kaupiniais, bet tai neįvyko, nes nėra tiek pajėgumų.

Dalis merų prašo negrąžinti daugiau vaikų į mokyklas, nes savivaldybės dar nepasirengusios didelės apimties testavimui. Šiuo metu siekiama įteisinti dar vieną metodą – antigenų testus, kuriuos galima atlikti patiems mokiniams dalyvaujant sveikatos specialistui“, – komentuoja ministerija.

REKLAMA

Ketvirtadienį Vyriausybė paskelbė, kad nuo balandžio 19 d. iki gegužės 3 d., kai abiturientai grįš į mokyklas, kontaktinės konsultacijos gali vykti nebe 5, o jau 10 abiturientų grupėms. Po gegužės 3 d. tokio ribojimo iš viso nebeliks.

Vyriausybė taip pat nutarė, kad mokiniams, kurie turi specialiųjų poreikių dėl stiprių klausos ir regėjimo sutrikimų, pagrindinio ugdymo patirikimai bus vykdomi patalpose esant ne daugiau kaip 10 mokinių, išlaikant tarp visų patalpoje esančių asmenų ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą, arba 11–50 mokinių, išlaikant tarp visų patalpoje esančių asmenų ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą ir užtikrinant 10 m2 patalpos plotą vienam asmeniui.

Tie patys reikalavimai galioja organizuojant brandos egzaminus mokiniams, kurie baigia vidurinio ugdymo programą pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo (tarptautinio bakalaureato) programas.

ŠMSM primena, kad visos paslaugos ir veiklos turi būti vykdomos užtikrinant nustatytas saugumo priemones. Vyriausybės sprendimu, dėl Covid-19 testuotis privaloma visiems kontaktiniu būdu dirbantiems švietimo įstaigų darbuotojams, laisviesiems mokytojams ir kitiems švietimo teikėjams.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2021-04-17 18:00:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kam grizti i mokykla?
Valdzia sukure tvarka, kad mokiniai greiciau isvaziuotu i Vakaru Europos salis valyti tualetu ir buti prostitutemis.
Vakaru Europai pasibaigus pandemis reikalingi baltieji vergai.
Atsakyti
-11

V
Valdo
2021-04-18 06:51:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nesiseka Lietuvai su švietimo ministrais. Debatų laidose žurnalistai atskleidė jos vistiska protą.
Atsakyti
0

M
Mama
2021-04-17 19:33:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na kam tie egzaminai dvyliktokams,dar mažai streso?????Skiepai, testai.Gailiuosi kad sutikom skiepytis.Po skiepo visą savaitę galvą skauda,nuovargis, jautrumas.
Atsakyti
-8

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų