Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, kovą priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius augo 15 proc. lyginant su vasariu – iš viso identifikuoti 449 atvejai, turėję neigiamos veiklos bruožų.
Labiausiai eskaluoti Lietuvos-Rusijos, Lietuvos-Baltarusijos taip pat NATO-Rusijos santykiai, Lietuvos narystė NATO ir sąjungininkų pajėgų stiprinimas regione.
„Lietuvos–Rusijos santykių tematika buvo aktyviai eskaluojama visą mėnesį, akcentuojant nepasitenkinimą tiek Lietuvos užsienio, tiek vidaus politikos procesais. Tai sietina su Lietuvos reikšta pozicija dėl neteisėtos Krymo okupacijos, žmogaus teisių pažeidimų pačioje Rusijoje ir Rusijos energetikos projektų, pažeidžiančių mūsų šalies interesus“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Taip pat didelio dėmesio sulaukė Lietuvos apeliacinio teismo nutarimas Sausio 13-osios byloje.
Vien gynybos srityje neigiamos komunikacijos atvejų išaugo penktadaliu, daugiausia dėmesio sulaukė NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasisakymai agresyvios Rusijos atžvilgiu, kovo 23-24 dienomis Briuselyje vykusio NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, dalyvaujant ir JAV valstybės sekretoriui Antony Blinken’ui – tai iššaukė negatyvią Rusijos oficialių pareigūnų reakciją.
Taip pat priešiškoje informacinėje aplinkoje eskaluota Lietuvos narystės NATO tema, Lietuvai kovo 29 dieną minint 17-ąsias Lietuvos narystės NATO metines. Neliko nepastebėti krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio mūsų šalyje vykę susitikimai su aukštais NATO sąjungininkų pajėgų vadais.
Pasak kariuomenės analizės, vertinamų informacijos kanalų dėmesys Lietuvos–Baltarusijos santykių temai kovo mėnesį tradiciškai išliko gana aukštas.
„Dominavo Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijos atžvilgiu, provokuojančios valstybės naratyvų formavimas. Tai labiausiai sietina su nuoseklia Lietuvos užsienio politikos pozicija dėl Baltarusijos prezidento suklastotų rinkimų rezultatų nepripažinimo, smurto ir teisinio opozicijos bei žmogaus teisių gynėjų, žiniasklaidos persekiojimo smerkimo ir pagalbos, taip pat paramos Baltarusijos pilietinei visuomenei ir demokratinėms politinėms jėgoms“, – sakoma pranešime.
Augo ir dėmesys energetikos ir ekonomikos tematikai, stebimų naujienų sraute dominavo su energetika susijusios temos, žinutės apie Lietuvos energetinį savarankiškumą užtikrinančius projektus, šalies energetinio saugumo politiką.
Pagrindiniai informacijos kanalai, kuriais buvo skleidžiama neigiama informacija šiomis temomis, buvo naujienų portalai lietuvių ir rusų kalbomis (daugiau kaip 76 procentai), radijas ( daugiau kaip 8 procentai), televizija (beveik 6 procentai), socialiniai tinklai (daugiau kaip 4 procentai), blogai (apie 4 procentus) ir oficialūs puslapiai (beveik 2 procentai).
