Atvyksta perduoti maisto, o sužino apie giminaičio mirtį: kritikuoja medikų bendravimą su pacientų artimaisiais

Norint pasirūpinti ligos į patalą paguldytais artimaisiais pandemijos metu gyventojams tenka kaip reikiant pavargti. Karantino metu ne tik daugeliu atvejų uždrausta lankyti ligonius, bet neretai tampa sunku su jais palaikyti bet kokį ryšį. Problema čia tampa ne tik ne visų pacientų įgudimas ir galimybės naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, bet ir pačių medicinos darbuotojų empatijos stoka.

Jau kurį laiką vis garsiau skamba skundai dėl apsunkintos galimybės pasiekti ligoninėje gulinčiuosius artimuosius. Negana to, pasigirsta daug liūdnesnių istorijų, kai atvykę perduoti maisto artimieji išgirsta ne tik apie giminaičio perkėlimą į kitą gydymo įstaigą, bet kad jo apskritai nebėra tarp gyvųjų, nors apie tai jie informuoti nebuvo.  

Kiti pacientai jau turi per mažai jėgų ar nėra įpratę naudotis net paprastu telefonu. Kaip pasakojo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, kitą kartą pasitaiko ir kiek kurioziškų situacijų, kurios vis tik kainuoja ir nemažai nervų.   

„Štai mane pasiekė žinutės, kad ligoninė neteikia informacijos ir grubiai meta ragelį, o mama jau porą dienų neatsako ir nežino, gyva ji ar ne. Paskambinus vyriausiajam gydytojui, paprašius pasiaiškinti, pasirodo, kad telefonas tiesiog išsikrovęs, senutė nemoka įkrauti, surinkti PIN kodo. Tai viską padarė, paskambino dukrai, atsiprašė. Aišku, tą galėjo padaryti ir skyriaus darbuotojai, bet suprantu, kad yra krūviai, emociškai sunku dirbti su sunkiais ligoniais, todėl labai parašau ministerijos peržiūrėti slaugos personalo darbą, jo krūvius“, – dėstė parlamentaras.

Teisinė sistema veikia, bet pasigenda medikų empatijos

Susirinkusieji aptarti šį jautrų klausimą komiteto posėdyje vieningai konstatavo, kad problema yra įsisenėjusi, tačiau problemos reikia ieškoti ne teisės aktuose, o kaip jie veikia realybėje.

„Manau, kad teisės aktuose informacijos teikimas pacientams ir pacientų artimiesiems yra pakankamai reglamentuotas. Problema ne teisės aktuose, bet kaip juos įgyvendinti – kaip padaryti, kad įstaigos turėtų ir žmogiškųjų resursų, kad būtų žmonės, kurie informuoja, kad būtų laikas, būtų motyvacija kalbėtis su pacientais, jų artimaisiais“, – kalbėjo Seimo narė Jurgita Sejonienė.

REKLAMA

Ji pabrėžė, kad svarbus čia ir finansavimo klausimas, įvertinimas, ar įstaigos turi investuoti į savo darbuotojus, kad jie turėtų pakankamai laiko ne tik dirbti savo tiesioginį darbą, bet ir komunikuoti, ar turėtų būti atskiri žmonės – komunikatoriai, kurie turėtų būti atsakingi už informavimą ir mediaciją su pacientais.

J. Sejonienės manymu, problema, kaip motyvuoti darbuotoją tą informaciją teikti. „Empatijos jokiais įstatymais neapibrėši. Manau, kad darbuotojų motyvacijos, empatijos problema yra didelė“, – pridūrė ji.

Ligoninės nurodo numerius, bet skambina ir patys

Kaip nurodė dabartinę situaciją pristačiusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Antrinio ir tretinio lygio koordinavimo skyrius vyriausioji specialistė Inga Cechanovičienė, įstatymiškai įstaigos vadovui yra deleguota vidaus taisyklėse nustatyti informacijos pacientui ir jo artimiesiems teikimo tvarką. 

„Kalbant apie COVID-19 pandemiją, Vyriausybės nutarime dėl karantino paskelbimo yra nuostata, kad pacientų lankymas yra leidžiamas įstaigos vadovo ar įgalioto asmens leidimu ir leidžiama lankyti terminalinės būklės pacientus, vaikus iki 14 m. ir gimdyves“, – tvarką detalizavo ji.

Reziumuodama regioninius ligoninių pasitarimus ir dalinimąsi gerąja praktika SAM specialistė teigė, kad ne COVID-19 skyriuose besigydantieji pacientai būdami sąmoningi paprastai patys komunikuoja su artimaisiais mobilaus ryšio ir kitomis priemonėmis ir suteikia informaciją. 

„Įstaigos nurodė, kad turi paskelbusios konkrečius telefono numerius, kuriais galima skambinti į įstaigą ir teirautis informacijos apie paciento sveikatos būklę. Ne tik artimieji gali skambinti artimiesiems, bet ir gydytojai jiems tuo atveju, jei pasikeičia paciento situacija.

Visgi yra problema su pacientais, kurie guli reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose ir jiems patiems sudėtinga kontaktuoti su artimaisiais. Didžioji dalis įstaigų nusistačiusios tvarką, kad tiems artimiesiems, kuriems suteikta tokia teisė teikti informaciją apie sveikatos būklę, jiems yra skambinama ir jie informuojami“, – pasakojo I. Cechanovičienė.

REKLAMA

Be kita ko, leidus įstaigos vadovui ar skyriaus vedėjui galima aplankyti kritinės būklės pacientus – tačiau labai trumpai – 10–15 min. ir po vieną. 

Sveikata gali domėtis tik nurodytas artimasis

Parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė konstatavo, kad žmonėms visgi akivaizdžiai trūksta žinių, kokios jų teisės ir galimybės gauti informaciją artimajam patekus į ligoninę. 

„Svarbu žinoti, kad vos patekęs į gydymo įstaigą, pacientas turi nurodyti vieną ar kelis asmenis, kuriems būtų teikiama informacija apie jo sveikatos būklę. Kitiems – ar tai būtų giminaičiai, ar bičiuliai, kolegos - šie jautrūs asmens duomenys negali būti teikiami. Pagrįstai atsisakoma teikti informaciją apie paciento sveikatą, jei šie asmenys nėra nurodyti kaip kontaktiniai“, – teigė šį klausimą inicijavusios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė.

Ministerija tikino, kad skirtingų įstaigų informacijos pasidalinimas gerąją praktika jau galėtų pradėti keisti situaciją.

Skundžiasi negaunantys informacijos arba dėl jos vėlavimo

Kaip pasakojo Akreditavimo tarnybos vadovė Nora Ribokienė, nors įprastai anksčiau buvo susiduriama su situacijomis, kai gydytojai būdavo dažnai įveliami į teisinius ginčus, pandemijos situacija skundų pobūdį kiek pakoregavo.

„Skundžiamasi kiek kitais dalykais, bet labai dažnai paminima, kad buvo sunku gauti bet kokią informaciją apie paciento būklę, jos blogėjimą ar artėjančią mirtį. Arba tuo, kad gaunama iškreipta arba pavėluota informacija. 

Žinoma, mes išnagrinėjame skundus, žiūrime teisės aktus, kurie yra pakankamai griežti teikiant tokią informaciją. Kita vertus, gydymo įstaigoms buvo duotas leidimas koreguoti vidaus tvarkas, išplėsti informacijos teikimą pacientui. Bet esmė, kad įstaiga privalo įsitikinti, kad konfidencialią informaciją apie pacientą teikiama būtent tam asmeniui, kuriam priklauso. Todėl vis dažniau pasirenka praktiką, kai pačios įstaigos aktyviai nurodytu telefonu teikia informaciją“, – sakė ji.

REKLAMA

Tarnybos vadovė sutiko, kad jei geranoriškumas ir empatija iš medikų pusės būtų kiek didesni, įtampų būtų mažiau: „Kadangi kovidinė situacija tęsiasi ilgiau, įstaigos randa bendravimo būdus, bet didesnės sklaidos, gerosios praktikos labai trūksta.“

Portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienį Vyriausybės priimtais nutarimais nurodoma, jog nuo balandžio 22 d. vakcinuotiems ar persirgusiems asmenims jau bus leidžiama lankyti artimuosius sveikatos priežiūros įstaigose, šeimynose, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namuose.


Rašyti komentarą...
X
Xxxx
2021-04-16 16:49:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jai nori numirti, kteipkis į laisvą ir demokratišką mediciną. Ten tave užsidarę, greit nugydys. Na jai gerai susimokėsi, tada dar gyvam ištrūkti, šansas yra. Kitaip numes kampe, suleis raminamų, kad nekeltai problemų ir kalbėkis su abraomu, pakol liežuvis dar nesustingo.
Atsakyti
-3

V
Visai nusisoko
2021-04-16 17:32:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Neber LT medicinos tik sokiai jerusalem
Atsakyti
-2

T
Ti
2021-04-16 17:31:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šiaip tai pinigai sveikatos tikrai nesugrąžins ir nepagerins, nes sveikatos nepamatuosi nei pinigais nei kitais kriterijais. Sveikata maniau pats brangiausias turtas net už pinigus.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų