Žurnalisto darbas iš arti

Viešumas dažnai tampa vieninteliu būdu priversti institucijas reaguoti – žmonės pagalbos ieško tik tada, kai pavargsta gyventi nuolatinėje baimėje. Tačiau šios istorijos atskleidžia gilesnę problemą: Lietuvoje vis dar trūksta veiksmingų sprendimų, kaip apsaugoti pažeidžiamus žmones.

Pasaulyje nuolat plinta sąmokslo teorijos, o kai kurios gali net įžiebti politinius neramumus, tokius kaip Kapitolijaus šturmas 2020 metais. Kultūros ministerijoje pradėjus dirbti viceministrui, kuris domėjosi iš Rusijos kilusia ritmologija, aiškinamės, kodėl vis dar tikime pseudomokslu ir sąmokslo teorijomis. Plačiau apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja sąmokslo teorijų tyrinėtojas, VILNIUS TECH lektorius dr. Alfredas Buiko ir politologas Ainius Lašas.

Lietuvos bankas siūlo mažinti pradinį įnašą pirmam būstui nuo 15 iki 10 proc., kad jaunos šeimos ir pirmą būstą perkantys žmonės galėtų lengviau įsilieti į nekilnojamojo turto rinką. Ekspertai sako – tai reikšmingas pokytis, galintis paskatinti būsto įperkamumą. Tačiau ir įspėja – rinkai suaktyvėjus, gali kilti kainos, o pirkėjams – didėti rizika pakliūti į sukčių pinkles.

Visuomenę sukrečiančios istorijos dažnai išryškina tai, ką daugelis jaučia, bet sunkiai įvardija – institucijų neveiklumą ir sistemines spragas, kurios leidžia žmonėms gyventi siaube metų metus.

Rusijos propagandos žinutės apie Lietuvą tampa vis labiau destruktyvios. Didėjantis dėmesys skiriamas šalies įvaizdžiui ir pastangoms kurstyti abejonės dėl NATO pagalbos. Kodėl Lietuva tampa tokia dažna šių žinučių taikiniu ir kaip tai veikia mūsų saugumą? Apie tai diskutavo Pilietinio atsparumo iniciatyvos dezinformacijos ir atvirų šaltinių analitikė Urtė Andriukaitytė ir Komunikacinių įtakų ir propagandos centro vadovas, doc.dr. Viktor Denisenko.

Šiuolaikiniame pasaulyje informacijos srautai keičiasi akimirksniu – netikros naujienos, dezinformacija ir socialinių tinklų įtampa nuolat veikia mūsų psichiką. Daugeliui žmonių kyla klausimas, kaip išlaikyti vidinę ramybę ir saugumą, kai kasdien mus pasiekia baimę kurstančios žinutės.

Lietuvoje vis dažniau skamba frazė hibridinė ataka, bet ar tikrai žinome, kas tai yra? Ar iš Baltarusijos atskrendančius meteorologinius balionus su kontrabandinėmis cigaretėmis galima taip pavadinti? Kaip žinoti, ar hibridinė ataka veiksminga bei kaip nuo to apsisaugoti? Į šiuos ir kitus saugumo aspekto, šiais neramiais laikais, klausimus, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja pilietinio atsparumo specialistas Aidas Petrošius ir karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Anta...

Tvyrantis geopolitinis neapibrėžtumas dalyje valstybių atveria fronto linijas ne tik mūšio lauke, bet ir informacinėje erdvėje. Kur tiesa, o kur – gudriai užmaskuota dezinformacija? Toks iššūkis kyla šiandienos visuomenei. Juolab kad melagienų skleidėjai jas dažnai maskuoja po tikrais faktais. Kovodami su šia problema, specialistai ieško įvairių būdų, kaip pažadinti žmonių kritinį mąstymą.

Kremliaus propaganda pasitelkia kiekvieną politinį sukrėtimą, kad pavaizduotų Lietuvą silpną, susiskaldžiusią ir be sąjungininkų paramos. Tokios žinutės siekia pakirsti pasitikėjimą NATO ir Europos Sąjunga – bet ar mūsų visuomenė pakankamai atspari, kad joms nepasiduotų? Apie tai diskutuoja Pilietinio atsparumo iniciatyvos dezinformacijos ir atvirų šaltinių analitikė Urtė Andriukaitytė ir Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro vadovas, doc.dr.

Rusijos propagandos žinutės apie Lietuvą tampa vis agresyvesnės. Vis sparčiau siekiama diskredituoti šalį tarptautinėje arenoje ir kurstyti nepasitikėjimą Vakarų sąjungininkais.

Socialiniai tinklai tampa šiuolaikinėmis „tikrosios“ visuomenės formomis, kur vartotojai susitinka tik su panašiomis nuomonėmis, o algoritmai dar labiau sustiprina šį efektą. Ekspertai aiškina, kaip šie „burbulai“ aštrina visuomenės susiskaldymą ir kodėl tai kuria konfliktus tarp skirtingų Lietuvos realybių. Apie tai diskutuoja Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius ir komunikacijos agentūros „Idea prima“ partneris Paulius Tamulionis.

Viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie tai, kad Lietuva – tarsi padalinta į dvi dalis. Vieni kalba apie „elitą“ ir „paprastus žmones“, kiti – apie miestų ir regionų atotrūkį, dar kiti – apie vis didėjantį pasaulėžiūros susiskaldymą.