Aktualijos

Vyriausybei COVID-19 valdymo klausimais patariančių ekspertų tarybą palieka duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Anot mokslininko, šiai veiklai jam trūksta laiko. Kiek anksčiau iš premjerei Ingridai Šimonytei patariančios ekspertų grupės jau pasitraukė profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Šiuo metu Vilniuje vakcinai gali registruotis visi gyventojai, kuriems yra daugiau nei 65 metai, mat ateinančią savaitę Vilnius vėl sulauks didelės, 14 tūkst. dozių, „Pfizer-BioNTech“ vakcinų nuo COVID-19 siuntos, o nuo antradienio šia vakcina pasiskiepyti galės visi norintys 65 metų ir vyresni vilniečiai.  Registruotis vakcinacijai galima jau dabar, per visą savaitgalį. Senjorams taip pat yra aktyviai skambinama ir primenama apie galimybę skiepytis.

Apie pusšimtis protestuotojų šeštadienį, prieš vidurdienį, prie Rusijos ambasados Vilniuje reiškė paramą Ukrainai, pasauliui su nerimu stebint šalia šios valstybės telkiamas šimtatūkstantines karines pajėgas.

Profesorius virusologas Saulius Čaplinskas prognozuoja, kad COVID-19 taps sezoniniu virusu. Tačiau jis pažymi, kad kol kas gyventojai privalo laikytis saugumo priemonių, mat egzistuoja rizika užsikrėsti pakartotinai. „Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų, t. y.– virusų sukeliama liga gali tapti sezonine. Jau matėme, kad šiltuoju periodu Lietuvoje virusas taip pat cirkuliavo, tik mažiau pastebimai ir net buvo tvirtinančių, jog pandemija įveikta.

Jau po poros metų Lietuvos sveikatos sistemos laukia griūtis. Tokios niūrios prognozės skrieja iš pačių medikų ir universitetų atstovų lūpų. Daugiau kaip pusė visų Lietuvos gydytojų yra pensininkai, o rezidentų skaičius netgi mažėja, taigi pakeisti vyresnius kolegas nebus kam. Ligoninės ir universitetai ragina valdžią didinti valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičių. Ministerija atkerta, kad trūksta pinigų, o situacija nėra tokia jau prasta.

Lietuvoje gyvena 65 tūkstančiai judėjimo negalią turinčių žmonių, bet negali gauti tinkamų pavėžėjimo paslaugų, nes privačios taksi firmos Lietuvoje neturi nevaikštantiems žmonėms pritaikytų automobilių. Dėl to neįgalieji dažnai negali nuvykti pas gydytoją, į darbą ar susitvarkyti kitų svarbių reikalų.

Gavusi naujų vakcinų, Kauno savivaldybė žada nuo COVID-19 vėl kviesti skiepytis 65-erių ir vyresnius gyventojus. Kaip šeštadienį informavo Kauno savivaldybė, šią savaitę miestui skirta vakcinų siunta išnaudota per penkias dienas, todėl iki antradienio vakcinavimo centras nedirbs.  Po savaitgalio laukiama atvykstant naujos „Pfizer“ ir „BioNTech“ skiepų nuo COVID-19 partijos. „Jais pirmiausia vėl bus skiepijami 65 metų ir vyresni gyventojai.

Šeštadienį Lietuva pagal sergamumą COVID-19 oficialiai įžengė į „juodąją“ zoną. Tai reiškia, kad dabar sergamumas koronavirusu siekia 502,5 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų arba teigiamų tyrimų procentų dalis yra daugiau nei 10 proc. Vyriausybei patariantys mokslininkai šią žinią priima su nerimu.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1193 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 10 tūkst. 959 molekuliniai (PGR) ir 8081 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 502,5 atvejo – tai reiškia, kad šalis patenka į vadinamąją „juodąją“ zoną.

Kurortinės Birštono ir Druskininkų savivaldybės, kuriose atitinkamai paskiepyta jau apie trečdalis ir apie ketvirtadalis gyventojų, ragina atverti daugiau paslaugų pasiskiepijusiems šalies poilsiautojams. „Darbuotojai visi yra vakcinuoti, galėtų atvažiuoti tie, kurie turi skiepus ir jie labai norėtų. Ir tie patys medikai iš kitur – pervargę.

Kovą platintoje dezinformacijoje ir kitose priešiškose žinutėse dominavo gynybos ir užsienio politikos temos, teigia kariuomenės analitikai. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, kovą priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius augo 15 proc. lyginant su vasariu – iš viso identifikuoti 449 atvejai, turėję neigiamos veiklos bruožų.

Orus Europos vakaruose ir šiaurėje šeštadienį lems aukšto slėgio sritis, o pietuose, pietryčiuose – žemo slėgio sritys. Žinoma, aukšto slėgio sritys lems menkai debesuotus arba giedrus orus, o Europos centre šeštadienį bus debesuota. Šiltų orų liežuvis iš rytų pasieks Baltijos šalis, Šiaurės Lenkiją  ir Pietų Švediją, kitur dar bus vidutiniškai šilta. Romoje šeštadienį apsiniaukę ir 17 laipsnių šilumos, Barselonoje apie 12, Tenerifėje saulė ir 25 šilumos.

Šeštadienį aplinkosaugininkai, miškininkai ir policininkai vykdys keturračių kontrolę.  Visoje šalyje bus organizuojami bendri reidai, vykdomos prevencinės priemonės stebėti, kaip keturračių ir kroso motociklų vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių ir aplinkos apsaugos reikalavimų miškuose, kraštovaizdžio draustiniuose, pažintiniuose takuose ar kitose saugomose teritorijose.

Šeštadienį Vilniuje, Boriso Nemcovo skvere priešais Rusijos ambasadą, rengiama ukrainiečių palaikymo akcija. Ją inicijuoja europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.  Pasak jų, surengiant akciją siekiama atkreipti dėmesį į suintensyvėjusius agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainos pasienyje, aštrėjančią Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje ir pareikšti solidarumą Ukrainai.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. Vakcinavimas nuo COVID-19: * Bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę jau yra gavę beveik penktadalis Lietuvos gyventojų. * Kauno vakcinavimo centras tris dienas nedirbs, nes jau yra išskiepijęs visas gautas vakcinas. Pasak savivaldybės atstovų, panaši situacija gali susidaryti ir kitą savaitę.

Apie prastą Vyriausybės komunikaciją kalba ir opozicija, ir apžvalgininkai. Kai kuriuos aštriau pasisakančius kritikus konservatoriai jau spėjo išvadinti „susireikšminusiais influenceriais”. Ką apie Vyriausybės komunikaciją sako šios srities žinovai, kalbėjome su komunikacijos specialistu Mykolu Katkumi. Ingridos Šimonytės Vyriausybė sulaukė nemažai priekaištų dėl prastos komunikacijos.

Nuo pirmadienio, balandžio 19 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Argentinos, Čilės, Puerto Riko, o atvykstantiems iš Belgijos, Palestinos ir Seišelių galios įprasti izoliacijos reikalavimai, rašoma pranešime. Izoliacijos taisyklėse nustatytas izoliacijos išimtis galima rasti ČIA.  Paveiktų šalių sąrašas yra skelbiamas kiekvieną penktadienį, įsigalioja pirmadienį ir galioja savaitę.

Skiepų kampaniją premjerė Ingrida Šimonytė surengė tautinių mažumų regionuose, kurie skiepijasi lėčiausiai ir vangiausiai. Nors žmones vakcinuotis ragina net ir po miestelius važinėjantys autobusiukai, visgi kai kurie gyventojai laukia rusiškos „Sputnik“ vakcinos ir kategoriškai neigia vakarietiškų skiepų naudą. Iki šiol vangiausiai gyventojus skiepija Šalčininkų, Visagino, Vilniaus rajono savivaldybės.

Per pandemiją darbo netekusi ir pašalpos iš savivaldybės paprašiusi kaunietė sakosi esanti šokiruota, mat gavo pasiūlymą už išmoką atidirbti šluojant gatves. Moteris sako turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl neslepia pasipiktinimo. Valdininkų siūlymai pribloškė ir ministeriją – esą karantino metu jų būti negali, o ir veikla turi atitikti žmogaus kvalifikaciją ir lūkesčius. Savivaldybė šią situaciją vadina nesusikalbėjimu, esą Kaune šiuo metu nė vienas gaunantis išmoką jokių veiklų neatlieka.

Verslas ruošiasi atsidarymui: prekybos centruose esančios parduotuvės duris atvers iškart leidus – pirmadienį, bet dalis teatrų ar kino salių veikti pradės gerokai vėliau, nes pasiruošti nespėja. Bažnyčia pranešė, kad nuo verslo neatsiliks – sekmadienio visoje Lietuvoje mišios vyks su tikinčiaisiais. Sveikatos ekspertai perspėja: jei įsibėgėjus karantino laisvinimui gyventojai per daug atsipalaiduos, per dieną galima sulaukti ir 2, 3 tūkstančių naujų COVID-19 infekcijų.

Po Anykščiuose gyvenamajame name kilusio gaisro, kuriame žuvo trys vaikai ir devyniolikmetė mergina, vidaus reikalų ministrė siūlo imtis griežtų veiksmų kovojant su gaisrais, kurių galima išvengti. Dūmų detektorių dar vis neturi pusė Lietuvos namų ūkių, tad juos socialiniai remtinų vaikų šeimoms ir vienišiems senoliams ministrė siūlo tiesiog išdalyti nemokamai. Anykščiuose kilęs gaisras pražudė keturis žmonės, tarp kurių trys mažamečiai vaikai.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda bei Andrzejus Duda penktadienį paragino Rusiją nedelsiant atitraukti karines pajėgas nuo sienos su Ukraina. „Raginame Rusiją nedelsiant atitraukti pajėgas nuo Ukrainos ir Rusijos sienos, įgyvendinti Minsko susitarimus ir bendradarbiauti su Ukraina remiantis tarptautine teise ir abipuse pagarba“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Pavasario šilumai pažadinus varles ir rupūžes šokuojančios šaltakraujės skuba į nerštavietes nepaisydamos gatvių ir kelių, tad vairuotojai raginami būti itin atidūs. Šis metas ne tik varliagyvių migracijos, bet ir meilės laikas. Kuo ypatingi šių kurkiančių pievų ir kūdrų  gyventojų santykiai? Kasmet šalies keliuose žūsta dešimtys tūkstančių pavasarį migruojančių varlių bei rupūžių.

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc., rašoma pranešime spaudai. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nuo gegužės 1-os dienos pavedė Valstybinių miškų urėdijai stabdyti medžioklę Punios šile esančiuose profesionalios medžioklės plotuose. Elninių žvėrių medžioklės negalės būti organizuojamos tol, kol bus apsispręsta dėl Punios šilo rezervato statuso, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Vyriausybė dar visai neseniai nutarė priimti karantino atlaisvinimus. Nuo kitos savaitės su griežtais ribojimais savo darbą galės pradėti lauko kavinės, parduotuvės, kino teatrai. Toks sprendimas visuomenę padalijo į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad tokie sprendimai – sveikintini, o kiti kritikuoja. Kritikos strėlėmis į dabartinę valdžią nusitaikė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Norint pasirūpinti ligos į patalą paguldytais artimaisiais pandemijos metu gyventojams tenka kaip reikiant pavargti. Karantino metu ne tik daugeliu atvejų uždrausta lankyti ligonius, bet neretai tampa sunku su jais palaikyti bet kokį ryšį. Problema čia tampa ne tik ne visų pacientų įgudimas ir galimybės naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, bet ir pačių medicinos darbuotojų empatijos stoka.

Nuo COVID-19 paskiepyta 5,4 tūkst. arba 36 proc. Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių pareigūnų. Penktadienį ministerijos skelbiamais duomenimis, bent vieną skiepą gavo apie 3 tūkst. policininkų, per 1,1 tūkst. ugniagesių ir panašus skaičius pasieniečių, 69 Finantinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir 95 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Pasak VRM, nors norėtųsi, kad paskiepytų pareigūnų dalis būtų didesnė, tačiau suprantama, kad yra ir kitų prioritetinių grupių.

Gyventojus neigiamai veikia nepalanki informacija apie skiepus nuo koronaviruso, trūksta bendros registracijos sistemos ir pačių vakcinų, sakė BNS kalbinti kelių savivaldybių vadovai. Kauno miesto savivaldybė kaip didžiausią problemą nurodo vakcinų kiekį ir siekia artimiausiu metu paskiepyti mažiausiai 70 proc. senjorų. Šiauliai teigia pasigendantys bendros registracijos sistemos. Savivaldybės meras įspėja, kad tai gali tapti rimtu iššūkiu pradėjus masinę vakcinaciją.

Premjerė Ingrida Šimonytė viešėdama Visagine kalbėjo, jei savivaldybės gebės išplėsti testavimo pajėgumus, tuomet asmenys, kurie turės galimybių pasą, galėtų sulaukti dar daugiau atlaisvinimų. Pasak premjerės, asmenys, pasiskiepiję, persirgę COVID-19 ir turintys imunitetą arba neigiamą COVID-19 testą, po gegužės 3 dienos gali sulaukti daugiau nuolaidų.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. O verslininkai jau dabar atvirai rėžia, kad mažesnių kainų restoranuose nesitikėtume. Esą verslininkams reikia pasidengti pandemijos nuostolius, o ir žaliavos brangsta.

Po truputį laisvėjant karantino sąlygoms, laikantis saugumo reikalavimų nuo balandžio 22 d. bus leidžiama aplankyti savo artimuosius, gyvenančius socialinės globos įstaigose, grupinio gyvenimo namuose  – senjorus ir žmones su negalia. Aplankyti savo artimuosius galės tie šalies gyventojai, kurie yra pasiskiepiję arba nuo jų persirgimo koronavirusu yra praėję ne daugiau kaip 180 dienų.  Šiuo metu socialinės globos įstaigose COVID-19 serga 4 globotiniai ir 11 darbuotojų.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį lanko Vilniaus krašto vakcinavimo centrus ir aptaria skiepijimo nuo COVID-19 procesą. Premjerė su komanda apsilankė ir Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre. Visagine spaudos konferencijos metu I. Šimonytės buvo paprašyta, ar galėtų į vietinius gyventojus kreiptis rusų kalba ir paskatinti vakcinuotis, nes čionykščiai ne visi gali suprasti lietuvių kalbą. Premjerė teigė, kad žinoma, jog ji galėtų ir į vietinius kreipėsi rusų kalba.

Ketvirtadienį Vyriausybė priėmė visą šūsnį karantino atlaisvinimų. Per artimiausias savaites duris atvers ne viena ilgai uždaryta veikla. Visgi skirtingų sektorių atstovams kilo ne vienas klausimas dėl valdžios sprendimų – kodėl apribotas kavinių darbo laikas arba kodėl prekybos tinklai atsiveria anksčiau nei turgūs.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos informuoja, kad visą šią savaitę išsilaikė stabiliai aukštas į Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių besikreipiančių pacientų skaičius: praėjusią parą jis išaugo iki 100. Aktyvaus gydymo vietų Vilniaus regione užimta 87 proc., o sostinėje, šio ryto duomenimis, siekia apie 90 proc.   Prieš savaitgalį papildomai didinamas COVID-19 vietų skaičius Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad sprendimas pavėlinti „Pfizer“ vakcinos antrąją dozę dar nėra priimtas. Ministrų kabineto vadovės teigimu, pasiūlymas yra gana kontraversiškas, tad įsiklausomi visi argumentai „už“ ir „prieš“, „Yra toks pasiūlymas, tas pasiūlymas yra gana kontroversiškas, turiu pasakyti, nes yra ir kitų nuomonių. Manau, kad čia reikia vertinti keletą aspektų. Reikia vertinti ilgalaikę perspektyvą, ne kelių savaičių, nes tai išties duoda didelį skirtumą – apie 300 tūkst.

Kauno vakcinavimo centras savaitgalį ir ateinantį pirmadienį nedirbs, nes jau išskiepijo visas gautas vakcinas. „Pagal mūsų pajėgumus, gaunamas vakcinos kiekis yra tikrai nepakankamas ir mes sekmadieniais neturime galimybės dirbti pagal kiekius, bet ir pirmadienį šios savaitės vakcinavimo centras nebedirbo.

Kai kurie tėvai savo atžalas į darželius vesti nori, tačiau testuoti nuo koronaviruso – ne. Todėl priešmokyklinio ugdymo įstaigose liepsnoja viruso židiniai. Juos gesinti vyriausybė nutarė tiriant ne vaikus, o jų aplinką – žaislus, kėdutes, rankenas ir ieškoti viruso dalelių.  Viename sostinės darželių „Pilaitukas“ nuo ryto pluša mokslininkų komanda. Kadangi dėl saugumo pašaliniams eiti į darželio vidų draudžiama, televizijos kamera vaizdą fiksuoja per darželio langą.

Opozicija ir prezidentas Vyriausybei išsakė kritiką dėl ekonomikos gaivinimo plano ir daugiau nei 2,225 mlrd. eurų, kuriuos skirs Europos Sąjunga. Premjerė tikina, kad tai nėra atskiras fondas „kažką gaivinti“, o europinės institucijos priekaištų dėl to, kur pinigus planuoja išleisti Lietuva, neturi. Iki balandžio pabaigos Vyriausybė turi pateikti Europos Komisijai planą, kaip bus leidžiama iš Atsigavimo fondo skirti 2,225 mlrd. eurų.

Vis labiau laisvėjant karantinui žmonės pasiilgę ieško įvairiausių pramogų. Štai Pakruojo dvare daugiau nei prieš keturis mėnesius pastatytas ir tarsi karantine įkalintas šviesos skulptūras pagaliau gali apžiūrėti visi norintys. Dažnam lankytojui tai pirma išvyka šiemet į bet kokį renginį, tad ir emocijos pačios geriausios. „Pirmi įspūdžiai, tai Kalėdos atėjo.

Penktadienį pranešta, kad Bažnyčia vėl atnaujina gyvas pamaldas. Premjerė Ingrida Šimonytė dėkojo Bažnyčiai už jos pagalbą bandant suvaldyti koronaviruso plitimą, tačiau pastebėjo, kad būtina stengtis, kad kontaktinės pamaldos netaptų našta. Penktadienį išplatintas pranešimas žiniasklaidai, kuriame rašoma, kad Bažnyčia vėl pradės organizuoti pamaldas kontaktiniu būdu.

Pasaulį sustabdęs koronavirusas metė rimtą iššūkį verslui. Pandemija tapo darbdavių galvos skausmu, o darbuotojai – išsiųsti į prastovas. Pavasario ir vasaros sezonas studentams – metas, kuomet besibaigiantys mokslo metai sudaro sąlygas galvoti apie darbo paieškas. Rinką stebintys ekspertai pastebi, kad stagnacija baigiasi, o darbo skelbimų kiekiai – rekordiniai.

Bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę jau yra gavę beveik penktadalis Lietuvos gyventojų – 19,5 proc., rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Pirmąjį skiepą yra gavę 546,3 tūkst. žmonių. Paskiepyta 58,3 proc. 70-79 metų gyventojų, 46 proc. žmonių, kuriems yra 80 ir daugiau metų, 36,5 proc. žmonių, priklausančių 60-69 metų amžiaus grupei. Kitose amžiaus grupėse paskiepyta po kelis ar keliolika procentų gyventojų. Antrąją dozę yra gavę 204,5 tūkst. arba 7,3 proc. gyventojų.

Lietuvoje – karantino atlaisvinimai. Vyriausybė priėmė sprendimą pamažu atlaisvinti suvaržymus. Į tai sureagavo ir Bažnyčia. Penktadienį išplatintas pranešimas žiniasklaidai, kuriame rašoma, kad Bažnyčia vėl pradės organizuoti pamaldas kontaktiniu būdu.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, dviem – nuo 80 iki 89-erių, vienam – nuo 60 iki 69-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3739 žmonės.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 16 tūkst. 948 žmonės, antrą – 4861, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 546 tūkst. 300 asmenų, abiem – 204 tūkst. 533. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 58,3 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 36,5 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus.

Pagal 14 d. tenkančius naujus COVID-19 atvejus Lietuvai jau beveik įžengus į „juodąją zoną“, Vyriausybei patariantys ekspertai siūlo ieškoti ir naujų kelių pandemijai valdyti ir daugiau atsakomybės perkelti pačiam verslui.  Vyriausybės ekspertų grupės narys, „Euromonitor International“ duomenų analitikas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius priminė, kad trečiosios bangos kilimas neišvengiamas, nors ji ir nebus tokia didelė kaip antroji.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nuo gegužės 3-iosios bus svarstoma apie papildomas galimybes imunitetą Covid-19 arba neigiamą koronaviruso testo atsakymą turintiems asmenims. Premjerė teigia, kad neigiamą testą turintiems asmenims būtų leidžiama, pavyzdžiui, pavakarieniauti restorano viduje. Penktadienį ministrė pirmininkė I. Šimonytė vyksta susitikti su kelių rajonų savivaldybių merais ir aptarti vakcinavimo proceso, kylančių iššūkių.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 1088 COVID-19 atvejai ir 7 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 493,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 231 tūkst. 601 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 13 tūkst. 706 asmenys. Pasveikusiųjų – 209 tūkst.